Jurgis Baltrušis

[pic]

Poetas-mąstytojas Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d.
Paantvadžių sodžiuje, Skirsnemunės valsčiuje. Apie motiną rašė: „
Paslaptingąją mano poezijos liepsną greičiausiai aš būsiu paveldėjęs iš
mano motinos jautrios sielos, kurios
švelnus veidas nuolatos gobė mano visą žmogiškąjį gyvenimą“.

Mokėsi namuose pas parapijos kunigą, Kauno gimnazijoje, Maskvos
universitete baigė gamtos mokslus, bet tolimesnį savo gyvenimą paskyrė
literatūros studijoms. Pradėjo bendradarbiauti rusų žurnaluose , susidomėjo
Vakarų Europos kultūra, daug keliaudavo.

Poetas , rašė lietuvių ir rusų kalbomis. Vadovavo Maskvos rašytojų
organizacijai. 1922-39 m. buvo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir
įgaliotasis ministras Rusijoje. 1939 m. persikėlė į Paryžių diplomato
darbui.

Gimęs ir augęs kaatalikiškoje šeimoje vūisada išsaugojo tikėjimą,
kuris buvo atrama sunkiomis gyvenimo valandomis. Savo kūryboje visada visur
ieškojo dieviškojo prado. Jo darbo kabinetas Maskvoje ant rašomojo stalo
stovėjo kryželis ir mėgstamiausia knyga- Evangelija.

Giliai įleidęs šaknis į Rusijos literatūrinį ir meno pasaulį,
nenutraukia ryšių su lietuviais. Organizuoja lietuvių studentų šelpimą,
savo namuose įsteigia lietuvių moksleivių karo pabėgėlių bendrabutį.

Jurgis Baltrušaitis mirė 1944 m. sausio 3 d. Palaidotas Monružo
kapinėsem, netoli Paryžiaus.

„Poeto biografija yra nesibaigianti“ , – sako literatūrologė
Viktorija Daujotytė.

Žinau pažįstu seną lūšnelę.

Prie pat jos slenksčio piktažolės
želia.

Siauri langeliai lyg užsimerkę,

Tarsi ji liūdi ir tyliai verkia,

Tarsi stebėti, kąą žemė rodo,

Mašlaitei vargšei jau nusibodo.

Eil.
LŪŠNOS DAINA

Nusilenkimas Paantvardžių

Ramunei

(J. Baltrušaičio atminimui)

Ramunėlės žibios rasos—

Žemės ašaros virš tos

Kraujo kryžkelės šventos.

Galvą nulenkiu prieš tamsą

Galvą nulenkiu prieš tamsą

Aukure dugne tenai

Neataušę pelenai

Skolą man primins pastoviai

Degančių dienų pastogė

Ramunėlė tu balta,

Kol tylioj šaknų šventovėj

Kaulų stirtas amžiai krovė,

Tu virš du

ulkių sušvitai

Tarsi sąžinė – šventai.

Aldona Puišytė

J. Baltrušaičio knygos

Lietuvių kalba

Ašarų vainikas: Eilėraščiai. Išleista 1942 m. 126 psl.
Įkurtuvės: Poema – pasakėčia. Išleista 1941 m. 48 psl.
Poezija ( Leidinį parengė V. Kubilius – V. Vaga ). Išleista 1967 m. 555 p.
Poezija (Spaudai parengė J. Aistis , — Bostonas, 1948m. 270psl.
Žemės laiptai; Kalnų Takas. Išleista 1973 m. 270psl.

Leave a Comment