Jonas Biliūnas(1879-1907)Gimė balandio antrą dieną Niūronių kaime, netoli Anykčių, valstiečių eimoje. Vaikystė jis praleido vaizdinguose Anykčių apylinkėse. Busimasis raytojas buvo silpnos sveikatos, todėl tėvai nutarė jauniausiąjį sūnų leisti į mokslus, tikėjosi jį būsiant kunigu. 1891 m. Pasiruoęs savarankikai namuose, J.Biliūnas pradėjo mokytis Liepojos gimnazijoje. 1893 m. Mirus tėvams, jis, baigęs keturias klases, atsisakė stoti į dvasinę seminariją ir neteko giminių paramos. Duoną jis turėjo pelnytis pats: vertėsi pamokomis. Nuo etos klasės pasinėrė į visuomeninę veiklą. 1899 m. gimnaziją baigė.1900 m. J.Biliūnas įstojo į Dorpato (dabar Tartu) universitetą studijuoti medicinos. Gyveno labai sunkiai, udarbiaudamas pamoko-mis ir retkarčiais gaudamas paalpą i ,,iburėlio draugijos”. 1901 m. ispausdino pirmąjį prozos vaizdelį ,,Betėvis”. Tais pat metais buvo paalintas i universiteto u dalyvavimą studentų demonstracijose.Sugrįęs j Lietuvą, J.Biliūnas gyveno iauliuose, Panevėyje. Versdamasis pamokomis, jis įsijungė į organizacinį socialdemokratų partijos darbą, bendradarbiavo laikratyje ,,Darbininkų balsas”, platino nelegalią patriotinę ir socialistinę literatūrą, aktyviai reikėsi kaip publicistas. Įsitraukęs į visuomeninę veiklą, susipaino su kitais raytojais: emaite, G.Petkevičaite-Bite, P.Viinskiu.Negavęs toliau leidimo studijuoti Rusijos imperijos universitetuose, J.Biliūnas 1903 m. įstojo į Leipcigo auktąją komercijos mokyklą (tokius mokslus baigusiems greičiau atsirasdavo tarnyba Lietuvoje). Tačiau komercija raytojo netraukė: 1904 m. jis perėjo į Leipcigo universitetą studijuoti literatūros. Suvokęs, kad profesionali kūryba reikalauja viso mogaus, J.Biliūnas pamau ėmė tolti nuo politinės veiklos.Dėl pablogėjusios sveikatos 1904 m. rudenį persikėlė į veicariją. Ciuricho universitete studijavo literatūrą, filosofiją, estetiką. Ligai progresuojant, studijas teko nutraukti. 1905 m. pirmoje pusėje kartligikai dirbo -sukūrė apsakymus ,,vaigdė”, ,,Nemunu”, ,,Vagis”, ,,Laimės iburys”, ,,Kliudiau”, paraė poleminį kritikos straipsnį ,,Mūsų gyvenimo dilgėlės ir usnys”, kuriame gynė lietuvių prozą nuo natūralizmo apraikų, kritikavo vulgarų meno ir tikrovės santykių supratimą, akcentavo raytojo asmenybės, intelekto ir jautrios irdies vaidmenį kūrybos procese.Sugrįęs vasarą į Lietuvą, J.Biliūnas parengė pirmąją savo kūrinių knygutę ,,Įvairūs apsakymėliai” (1906). Sveikata vis labiau blogėjo. 1905 m. rudenį raytojas ivyko gydytis į Zakopanę. Gulėdamas ligos patale, daug skaitė, planavo leisti literatūrinį almanachą- kalendorių, pateikti studiją apie emaitės prozą, paraė brandiausius kūrinius ,,Joniukas”, ,,Lazda”, ,,Brisiaus galas”, ,,Liūdna pasaka”, ileido du nedidelius apsakymų rinkinius.Mirė Zakopanėje nuo diovos. Viename eilėratyje buvo ireikęs pageidavimą, kad jį palaidotų netoli gimtinės. 1953 m. J.Biliūno palaikai perkelti i Zakopanės ir palaidoti Liūdikių piliakalnyje netoli Anykčių.