Jonas Biliūnas
„Kai skaitai trumpus, bet prasmingus, nuostabaus žavesio kupinus apsakymus, negali net įsivaizduoti į kokias aukštumas būtų įkopęs šis talentas, jei nebūtų taip anksti suklupęs, kopdamas į laimės kalną.” /K.Umbrasas/
1) Niūronys
2) Liepoja, Tartu
3) Šiauliai, Panevėžys
4) Leipcigas, Ciurichas
5) Zakapanė
*Atskleidė socialinę skriaudą ir nelygybę, kėlė egzistencijos problemas: jaunystės ir senatvės kontrastą, kaltės ir atsakomybės santykį, žmogaus laimės trapumą, pasiaukojimo už kitus rgožį ir prasmę.
*Ne alegorinės šmėklos, o Rusijos carinė priespauda, nelygybė, žmonių tamsumas ir artimųjų egoizmas pasmerkė žmogų skurdui, ligai, ankstyvai mirčiai.
*Jono Biliūno apsakymai
Iš ko galime spręsti apie rašytojo jautrumą ir atkaklumą, humanizmą ir visuomeniškumą, rimtą požiūrį į literatūrą ir atsakomybės jausmą?
pradėjo nuo eilėraščių, lyrikos.
pirmi apsakymai – prastesni. Juose:
-atskleisti nuskriaustų, nelaimingų žmonių gyvenimai.
-idėja – parodyti, kokie neteisingi ir žiaurūs yra visuomenės ir socialinės santvarkos principai. Skriauda išorinė, bet skausmas yra vidinis.
Jono Biliūno humanizmas
1) Pasakojamos liūdnos istorijos (iš baudžiavos arba pobaudžiavinių laikų).
2) Skriauda – socialinė ir moralinė kartu – dažnai netikėta.
3) Skriaudžiamasis – geras, atlaidus žmogus.
4) Koks pasakotojo požiūris į įvykius, žmones, gyvenimą ir kodėl pasakojamos liūdnos istorijos?
Planas
I. J.Biliūnas giliai pavaizduoja visuomeninius reiškinius.
II. Humanizmas – pagrindinė rašytojo apsakykų tema
1. Pono ir valstiečių santykiai
2. Paprastų žmonių gyvenimas kaime
3. Autorius – tarsi pašalinis stebėtojas
III. Kova už žmoniškumą – amžina žmonijos kova.