Jonas Biliūnas
“Kai skaitai trumpus, bet prasmingus, nuostabaus žavesio kupinus apsakymus, negali net įsivaizduoti į kokias aukštumas būtų įkopęs šis talentas, jei nebūtų taip anksti suklupęs, kopdamas į laimės kalną.” /K.Umbrasas/
1) Niūronys 1879-18912) Liepoja, Tartu 1891-19013) Šiauliai, Panevėžys 1901-19034) Leipcigas, Ciurichas 1903-19055) Zakapanė 1905-1907
*Atskleidė socialinę skriaudą ir nelygybę, kėlė egzistencijos problemas: jaunystės ir senatvės kontrastą, kaltės ir atsakomybės santykį, žmogaus laimės trapumą, pasiaukojimo už kitus rgožį ir prasmę.*Ne alegorinės šmėklos, o Rusijos carinė priespauda, nelygybė, žmonių tamsumas ir artimųjų egoizmas pasmerkė žmogų skurdui, ligai, ankstyvai mirčiai.*Jono Biliūno apsakymai 1900-1907 Iš ko galime spręsti apie rašytojo jautrumą ir atkaklumą, humanizmą ir visuomeniškumą, rimtą požiūrį į literatūrą ir atsakomybės jausmą? pradėjo nuo eilėraščių, lyrikos. pirmi apsakymai – prastesni. Juose: -atskleisti nuskriaustų, nelaimingų žmonių gyvenimai. -idėja – parodyti, kokie neteisingi ir žiaurūs yra visuomenės ir socialinės santvarkos principai. Skriauda išorinė, bet skausmas yra vidinis.
Jono Biliūno humanizmas1) Pasakojamos liūdnos istorijos (iš baudžiavos arba pobaudžiavinių laikų).2) Skriauda – socialinė ir moralinė kartu – dažnai netikėta.3) Skriaudžiamasis – geras, atlaidus žmogus.4) Koks pasakotojo požiūris į įvykius, žmones, gyvenimą ir kodėl pasakojamos liūdnos istorijos?PLANASI. J.Biliūnas giliai pavaizduoja visuomeninius reiškinius.II. Humanizmas – pagrindinė rašytojo apsakykų tema. 1. Pono ir valstiečių santykiai. 2. Paprastų žmonių gyvenimas kaime. 3. Autorius – tarsi pašalinis stebėtojas.III. Kova už žmoniškumą – amžina žmonijos kova.