J. Bilūno ,,Ubagas”

J. Biliūnas ,,Ubagas”

Kokia laiko prasmė apsakyme, kaip išryškėja skriaudos motyvas?

Jonas Bilūnas ištobulino vieną sunkiausių literatūros žanrų – trumpą apsakymą. Vienas iš tokių apsakymų – ,,Ubagas”. Tai didelio santykių šiurkštumo išraiškos kūrinys. Jame sūnus išvaro tėvą iš namų, gailėdamas duonos kąsnio. Tačiau senelis Sabaliūnas nesmerkia sūnaus, tiesioginio savo pažeminimo kaltininko, nes jis suvokia, kad ne vien jo vienturtis, kuriam paliko ūkį, kaltas. Kai visuomenėje viskas pinigu vertinama, vaikai pradeda tėvų kąsnius skaičiuoti, ir nebegalintieji dirbti jiems nereikalingi. Štai dėl ko senelis, prisiminęs anūkus, baaiminosi: ,,O gal ir jie kada nors taip taip varys iš namų savo tėvą”. Sabaliūno sūnus – epizodinis veikėjas. Jis tarsi grėsmingos jėgos simbolis, kuris parodo, kad kalčiausia yra antagonistinė išnaudotojiška santvarka.

,,Ubage” laikas nusitęsia nuo pasakotojo vaikystės (atsiminimų apie senį Sabaliūną, kalbantį poterius) iki subrendimo amžiaus. Sabaliūną matome ir turtingą ūkiniką, ir elgetą.Peršokdamas penkiolikos metų laikotarpį, rašytojas labai aštriai ir tiksliai parodo žmogaus gyvenimo pasikeitimą. Čia parodyti du likimai: Sabalūno, kuri per tuos metus iš pasiturinčio ūkininko tampa elgeta ir kitą paagrindinio kūrinio personažo, kuris, norėdamas gauti išsimokslinimą, bet neturėdamas tam lėšų, tikslo pasiekimui paaukoja savo sveikatą. O jos netekęs, žmogus taipat tampa nereikalingas, atliekamas.

Taigi, abu susitinkantys personažai yra atsidūrę ne savo vietoje, todėl išmaldos prašoma ir ji duodama abiem labai su

usijaudinus. O Sabaliūno likimui rašytojas pabrėžia dvasinę nereikalingo žmogaus savijautą.

Leave a Comment