Iveikti save

Juozas Aputis yra prozininkas, novelių rašytojas. Jis vienas iš pirmųjų pažvelgė ir įsigilino į kaimo žmogų, senosios kartos dvasinius rūpesčius. Kūrinyje „Įveikti save“ J. Aputis prabyla apie amžinąsias vertybes – meilę, rūpestį, pagarbą, pasiaukojimą it t.t. Rašytojas priverčia mus susimąstyti apie save ir mums artimus žmones bei nusibrėžtus gyvenimo tikslus. Kiekvienas žmogus yra asmenybė, kiekvienas ieško savų būdų įveikti save, nepasiduoti sunkumams,bei išlikti pačiu savimi sunkiu laikotarpiu. Mes dažnai matome kitų trūkumus ir klaidas ir tik labai retai susimąstome apie save. J. Aputis kaipmat priverčia stabtelėti akimirkai ir pagalvoti apie save ir savo siekius gyvenime. Novelėje išreiškiamos trijų žmonių mintys šia tema.

Skruzdėlytės manymu, įveikti save – tai nugalėti savo baimes, nuoskaudas ir trūkumus, bet tuoj pat ji pagalvoja, kad kai tik ji šituo būdu nugalės save, ji taps jau nebe skruzdėlyte, o šalta būtybe, negalinčia mylėti ir jausti. Barauskiuko nuomone – įveikti save, tai, pirmiausia, siekti užsibrėžtų tikslų, tobulintis, ir tik tada, kai gyvenime jis nuveiks daug darbų, galės pradėti save įveikinėti. Pats mokytojas mano, kad vieną iš pagrindinių tiesų, kaip įveikti save – išlikti pačiu savimi, nuoširdžiu, jausmingu ir supratingu žmogumi. Juk svarbiausia gyvenime neapgaudinėti ir neveidmainiauti prieš kitus, elgtis su kitais taip, kaip nori, kad ir su tavimi elgtųsi. Dažnai mes nesuprantame, kad atsakymas slypi kažkur čia pat. Mano manymu, įveikti save, tai, visų pirmą, augti geru, supratingu bei drąsiu žmogumi. Reikia turėti tikslą gyvenime, jo siekti, būtinai padėti kitiems žmonėms, kai jiems yra reikalinga tavo pagalba, užjausti ir reikiamu momentu padrąsinti ne tik kitus, bet ir save. Tai yra pagrindiniai humaniškumo principai.