Ignas Šeinius “KUPRELIS”

2039 0

“Žmogus ir gamta”

Igno Šeiniaus romane “Kuprelis” pirmose romano posmose rašytojas aprašo gamtą:

“Ir regimi laukai, ir žalios pievos, ir vėsios girios ten nuskendę”.Savo kūrinyje jis nurodo ryškias spalvas ir jų įtaką žmogaus vidiniam pasauliui.Pavasarį pasikeičia ir Kuprelio nuotaika.Jis nebenori sedėti namuose, pati gamta jį kviečia.

Kupreliu jį pravardžiuodavo, nes jis turėjo dvi kupras: vieną krūtinėje, kitą nugaroje.Bet jis dėl savo pravardžiavimo nepyko.Kai kas norėdavo prie jo prisigerinti vadindavo jį Olesiu.Niekas nežinojo jo tikrosios pavardės ir metų. Jis visuomet buvo judrus tik nuotaika juuo dažnai keičiasi.

Rašytojas darbo veiksmą malūne susieja su gamta: miltų byrėjimas, vorų šokavimas, voratinklių supimasis kampuose.”Vorai šokdami juose gyvena ir šokių nuotaikoj miltais įdulkintas užklydusias muses gaudo”.Kupreliui uždavus asmeninį klausimą jo nuotaika pasikeičia, drobinis veidas išbala, ryškios akys ima skubiai bėgioti.Kad sustiprinti Kuprelio ryšį su gamta rašytojas sukuria tam tikrą aplinką ir malūne.”Pasidaro tylu, net kiek nejauku, lyg ant malūno kas skraistę užmetė.Girnos užia niūkiai.

Ignas Šeinius gyvenimo prasmę sieja su meile, sulygindamas ją su ankstyvu pavasariu, žavinga brėkštančia aušra, suu lakštingalos daina.”Aš mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą”.

Labai gražiai autorius pavaizduoja kūrinyje kaip Kuprelis lydi Gundę namo.Gamta čia tarsi padea Kupreliui įveikti savo drovumą, baimę.Tuo pačiu gamta juos ir suartina.Tamsę naktį jie susikimba rankomis ir kalbasi jų mintys.Autorius pa

arodo kad žiemą ir rudenį geras laikas yra apgalvojimams, nes mažiau drabo, gali apmąstyti savo sielą.

Kupreliui bekalbant su Gunde,autorius parodo, kad tamsioj nakty viskas pabalo, viskas pasidabino tarsi kokiai šventei.Žiema sustiprina jų jausmus, per žiemą yra parodoma Kuprelio ir Gundės m

. . .

Join the Conversation

×
×