Herkus Mantas,,Herkus Mantas” yra pirmasis J.Grušo istorinis veikalas. J.Grušo dramos veikalai pagal tematines, problemines, ir žanrines ypatybes gali būti skirstomi į tragikomedijas ir istorines tragedijas. ,,Herkus Mantas” – istorinė tragedija. Šioje dramoje vaizduojama prūsų kova už savo tėvynės laisvę. Šio veikalo pagrindas yra konfliktas, užsimezgęs tarp prūsų ir kryžiuočių, pagonybės ir krikščionybės. Didelį vaidmenį šiame sukilime suvaidina Mantas. Savo protu jis pranoksta amžių, kuriame jis gyvena bei savo gentainius. J.Grušo veikalas grindžiamas Herkaus Manto asmenybės drama. Herkus Mantas – prūsų vadas. Svarbiausias jo bruožas yra humanizmas. Šiuo bruožu jis ir skiriasi iš kitų prūsų. Mantas supranta, kad žmonių žudymas yra betikslis. Jis deda visas pastangas, kad ir kiti žmonės tai suprastų. Tačiau tai sukelia jo pavaldinių nepasitikėjimą. Jie mano, kad vadas nori kryžiuočius užstoti, apginti. Mantas labai myli savo šalį ir kovoja už jos laisvę: ,,Aš kovoju už Prūsijos laisvę. Mano tauta – už viską aukščiau.”— sako jis. Mantas visą savo gyvenimą atidavė Prūsijai. Kristinai, savo sužadėtinei, jis pasakė: ,,Aš kariauju už Prūsijos laisvę, bet ne už savo šeimą.” Herkus vardan Tėvynės išsižada ir savo asmeninio gyvenimo. Jis tvirtai tiki Prūsijos didžia ateitimi: ,,Mano tėvynės žemė! Mano broliai! Jūsų laisve ir didžia ateitimi aš tikiu. Dėl jūsų laisvės ir gyvensim ir mirsim!… Ir laimėsim!…” Bet jis suprato, kad ,,už laisvę reikia brangiai mokėti. Dovanai duodama tik vergija.” Manto meilę Tėvynei galime pamatyti ir pokalbyje su Sachse. Jis šlykštisi kryžiuočių ordinu, ,,kuris krikščionybę panaudojo plėšimui ir žudymui.” Sachsė sako, kad prūsų tauta yra maža ir germanai juos ,,sumins, sutryps, suvirškins”. Tačiau Herkus Mantas atsikerta: ,,Laisvės mintis nemiršta, kryžiuoti! Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nepavergsite!” Mantas nesutinka su tuo, kad gali būti žmonių nelygybė. Jis tam priešinasi ir stengiasi ją pašalinti iš prūsų karių tarpo. Herkus priešinasi prūsų fanatizmui ir žiaurumui. Sudeginus Hirchalsą, susvyruoja Manto tikėjimas žmogumi. Jis žmoguje mato aklą tamsybę, žvėrį. Bet Mantas supranta, kad dėl to ne žmonės kalti, dėl to kalti – dievai. ,,Ne, ne Kolti! Ne tave reikia žudyti… Stabus, stabus reikia žudyti, kuriuos jūs pavadinote dievais… Temsta saulė ir miršta mintis jūsų stabų šešėlyje”. Mantas supranta, kas tai yra dievai, kad tai ,,mūsų pačių sudievintas žiaurumas, sudievinta vergija, sudievinta baimė.” ,,Nepažinsite jūs laisvės, kol jūsų dievai ją žudys” – sako Mantas prūsams. Jis supranta, kad visos aukos dievams yra beprasmės. ,,Jūs sutinkate priešą, šiandien užmušate. Ir jūs ramūs. O aš matau priešą, kurį prūsai sutiks ryt, po metų, po šimtmečio.” Mantas netiki dievais, netiki prakeikimais. ,,Aš vedu prūsų sukilėlius per brangių žmonių pelenus ir nebijau prakeikimų. Aš tikiu gyvenimą”. Mantas gina kiekvieno žmogaus teisę į laimę. Herkus taip pat nori turėti teisę į laimingą asmeninį gyvenimą. Pasipriešinus Manto vedyboms su Kristina, jis daug svarsto: mirti už Tėvynę, ar mirti už laimę, būti žmogumi, ar būti didvyriu. Prūsai aklai įtikėję, kad šiomis vedybomis būtų ,,pažeidžiami mūsų papročiai”. Jie tiki, kad Kristina ,,visą Prūsiją temps į krikščionybę ir bus čia nuolatinis kryžiuočių žvalgas”,kad ,,ji niekins prūsų papročius, kurstys Mantą prieš savo tautą, sukels visų neapykantą ir daug pridarys nelaimių…”. Prūsų vadas tvirtai laikosi savo įsitikinimų ir nenori niekam nusileisti. Jis simbolizuoja visos prūsų tautos likimą. Herkus Mantas – tragiškas herojus, nes siekia nepasiekiamo – veda mažą, vienišą, pasimetusią tautą prieš europinę kryžiuočių galybę.
Ši drama įdomi ir šiandieniam skaitytojui, nes Lietuvos likimas galėjo būti panašus į Prūsijos. Autorius sako, kad jokia kaina už laisvę nėra per didelė, jokia kovojančiųjų auka negali būti beprasmė.