Ar teisus buvo hamletas, manydamas, jog visas pasaulis – Kalėjimas? Ar teisus Hamletas, teigdamas, kad “visas Pasaulis – kalėjimas?“
Viljamo Šekspyro tragedijos pagrindinis veikėjas Hamletas – humanistas. Jo pasaulėžiūrą suformavo vienas geriausių universitetų. Ten jis įgavo daug žinių, išminties. Persisunkęs namo, jis pamato, kad jo susikurti idealai neatspindi tikrojo gyvenimo. Tai kas tada yra tikrasis gyvenimas?
Hamletas gyveno renesanso epochoje. Tai mokslo, žinių, proto galios epocha. Jos metu sukurta daug dabar žymiausių pasaulio kūrinių. Šios epochos mintis – kad žmogus turi būti išsilavinęs, išmintingas, mokėt kuo daugiau kalbų, turi būti pamaldus, gerai išmanyti teisė, Šventąjį Raštą.
Hamletas – ir idealistas. Jis trokšta pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį.Kaip Hamletas priėjo prie minčių apie gyvenimo kalėjimą? Negalėjo ištrūkti iš jo, nes jo supratimas neleido išeit iš gyvenimo pačiam. Krikščionybė tą draudžia ir laiko didžiule nuodėme. Kiekviena netektis Hamletą po truputį žlugdo ir jis ima suprasti, kad pasaulio jis nepakeis, kad jo idealistiniai siekiai nėra išpildomi. Visi namiškiai yra nebe jo pusėje. Net Ofelija, ir ta savo silpnumu ir pasidavimu tampa tik įrankiu kitų rankose prieš jį patį. Optimizmo nelieka. Lieka tik niūri pesimizmo ir beprotystės uždanga, po kuria slypi sumaištis prote bei širdyje. Gyvenimo smūgiai priverčia Hamletą susimąstyti ar verta gyvent. Ar gyvenimas iš tiesų tik kalėjimas? Kaip tą suvokė Hamletas? Kalėjimą galima suvokti skirtingai.
Kaip „patalpą“, kurioje esi uždarytas ir negali kontaktuoti su išoriniu pasauliu. Kur esi užgniaužtas visomis prasmėmis. Kur nevyksta jokia saviraiška, kur laikas bėga tarsi laukiant išsilaisvinimo arba žinant, kad jo nebebus. Šiuo atžvilgiu negalima pasaulio sulyginti su kalėjimu. Tai didžiulė erdvė, kurioje egzistuoja Laisvė, viltis. Kur kiekvienas turime po savo plotelį, kuriame „apgyvendiname“ mums brangius žmones, mums patinkančius daiktus ir pagardiname gyvenimą jausmais.
Kiekvienas turime laisvę reikšti save. Gyvenime turime savo pašaukimą, savo kelią. Ieškodami jo išgyvename visko. Tačiau tai yra mūsų laisvė. Gyvent pagal save. Pasirinkti kuo gyvenime remtis, ko siekti. Taigi argi galime gyvenimą vadinti kalėjimu?
Tuo labiau kalėjimo sąvoką paneigia Hamleto laikotarpio ideologija. Tai žmogaus galimybių epocha. Vien tai turėjo suteikt Hamletui stiprybės pasipriešinti mintims apie kalėjimą.
Tačiau ne vien materialus pasaulis turi savo kalėjimus. Kiekvienas turime dvasią. Ji trokšta laisvės labiausiai. Ji lyg paukštis: nori skraidyt. Negalinti skraidyt ji jaučia diskomfortą. Tai užgožia žmogų. Nenorėjimas arba negalėjimas savęs plėtoti po saule tikrai gali būti pavadintas kalėjimu.
Kiekvienas galime būti saviraiškos kaliniai. Tačiau vienas dalykas mus visą gyvenimą laiko tiesiogiai priklausomus. Tai Laikas. Turbūt niekas kitas nevaidina mūsų visų gyvenimuose tokio vaidmens, kaip kad vadina laikas. Esame jo besąlygiški kaliniai: mūsų amžius, išvaizda ir kartais net gyvenimo supratimas priklauso nuo jo. Epochų ideologijų skirtumai taip pat lemiami laikmečio. Taigi negalėdami ištrūkt iš laiko, esame jame įkalinti.
Aš manau, jog gyvenimas tikrai nėra kalėjimas. Tai dovana duota mums, kad išnaudotume visas savo galimybes, tobulėtume dvasiškai, fiziškai, bręstume. Laiko daug neturime, taigi reikia siekti aukštumų. Pastangų dėka, galime susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad niekada nereiktų galvot apie jį kaip apie kalėjimą. Tik pats gali savo gyvenimą pasidaryt kaip celę arba kaip atvirą padangę lekiančiam paukščiui.
Hamletas
„Globėjas“Racionalus etinis intuityvus ekstravertasPozityvistas, kvestimas, emotyvistas, aristokratas
Apibendrinančios sąvybėsVisas gyvenimas – teatras. Visur pasirenka savo rolę ir ją atlieka, nekreipdamas dėmesio į kritiką jo elgesio atžvilgiu. Gali studijuoti prieš veidrodį kokie judesiai gražiausi, gestikuliaciją, kaip sėdėti, kaip valgyti ir pan. Tarsi artistas vaidina vis kitą vaidmenį, kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje, intuityviai įsigyvendamas į aplinką. Domisi paslaptingais reiškiniais. Sunkiai sekasi pasiekti vidinę pusiausvyrą, dažnai pernelyg dramatizuoja įvykius.
Eina išdidžiai, neskubėdamas, pakėlęs galvą, tiesia laikysena. Tarsi kas neštų iš paskos mantiją. Domisi daugiau idėjų sfera. Visos emocijos nukreiptos į išorės pasaulį, mąstymas taip pat jausminis – emocinis. Žmonių santykius Hamletas vertina etinėmis kategorijomis “gera” – “bloga”. Kategoriškas. Lengvai įžeidžiamas, ilgai prisimena skriaudas. Kol jis nėra tikras savo pozicijų teisumu, jį kamuoja abejonės. Prieš nuspręsdamas ilgai svarsto, ką daryti. Kai kurie kuria pasaulio gelbėjimo planus.
Teigiamos emocijos Hamletui teikia daug idėjų ir energijos. Jis puikiai jaučia žmonių dvasios būseną, stengiasi pakelti kitų nuotaiką. Jie gali būti gerais gydytojais, medicinos seserimis. Jei sužino kad žmogui atsitiko nelaimė (fizinė) skuba padėti. Linkęs rūpintis aplinkiniais. Sergantįjį slaugo puikiai. Nepaprastai emocionalus, karštas, greit užsidegantis. Ekstremaliose situacijose gali būti ne tik ryžtingas, bet ir agresyvus. Esant tokiai padėčiai, reikėtų nusileisti, tuomet jis kiek apsiramins. Jam sunku išlaikyti pusiausvyrą, emocijos trukdo elgtis nuosekliai. Priekaištai, kad jis elgiasi nelogiškai, suerzins.Tai jausmo žmogus. Jam patinka valingi žmonės, kurie padeda apginti jo paties požiūrį ir principus. Su juo būtina kalbėti mandagiai ir korektiškai, nemėgsta “spaudimo”, primestos nuomonės, nes gali užsiliepsnoti kaip degtukas, pulti ginčytis. Negalima rodyti negatyvių emocijų, nes Hamleto reakcija būna audringa. Savo ligai ieško objektyvių priežasčių. Jei serga – tai slepia. Jam nereikia sakyti, kad blogai atrodo – įsižeis. Užsiima sveikatos profilaktika.
Santykiai su žmonėmisLengvai sueina į kontaktus, bet žmonėmis nepasitiki – nemėgsta atsiskleisti iki galo. Palaiko ryšius reikalingu jam nuotoliu. Mėgsta duoti žmonėms patarimus, puikiai jaučia kitų žmonių būklę. Įspėja apie gresiantį pavojų, daro viską, kad jo būtų galima išvengti. Nepakenčia, kai jam įsakinėja. Pats įsakinėja. Mėgsta būti dėmesio centre, jam reikia klausytojų. Moka išklausyti kitus, bet turi pasakyti ir savo nuomonę. Mėgsta dalintis įspūdžiais su artimais žmonėmis. Moka manipuliuoti kitų emocijomis, įkvėpti savo idėjomis. Moka saugoti paslaptis, tad juo pasitikima. Moka gražiai reikšti jausmus, bendrauja mandagiai, be grubumo. Tiki neribotomis žmogaus galimybėmis.
DarbasLabai darbštus, linkęs draskytis į visas puses iš karto. Visko nespėja, už tai kaltina tik save, bet sustoti negali. Sustabdyti gali tik liga. Tikslo siekia labai ryžtingai, nebijo atsakomybės, gali net rizikuoti. Savo nuomonę gina ypač atkakliai, nemėgsta kompromisų. Jam patinka nurodinėti, įsakinėti. Jo tikslas – mobilizuoti žmones, o kaip veikti, jie turi nuspręsti patys. Būtinai reikia girti jo išvaizdą ir darbą, kurį atlieka, girti jo gabumus. Darbui stengiasi tinkamai pasiruošti. Neįvertina savo fizinių galimybių, įsijungęs į darbą pamiršta valgį ir poilsį. Prieš priimdamas sprendimus svarsto. Patinka veikla, bet ne jos rezultatas. Dažniausiai turi humanitarinius interesus. Nepasitiki nepatikrinta informacija. Geriausios veiklos sritys yra humanitarinė sfera, kur reikia ką nors propaguoti, draudimo ar realizavimo agentas, gerai dirba teatre, estradoje, geras oratorius.
Apranga, tvarkaDaug dėmesio skiria savo aprangai. Rengiasi madingais, kokybiškais, gerai suderintais drabužiais. Net mažiausia smulkmena tūri būti priderinta. Kitaip jaučia dvasinį diskomfortą ir jam atrodo, kad kiti mato trūkumus. Būna labai, net pedantiškai tvarkingas: kiekvienas daiktas turi turėti tikslią savo vietą, negali pakęsti nepagarbaus elgesio su daiktais (pvz., naudojimo ne pagal paskirtį).
LaikasLaike puikiai orientuojasi. Savo laiką planuoja, plano laikosi. Pasižymi puikia intuicija, numato laiką, kada būtina veikti. Nejaučia gyvenimo esamu momentu. Jam atrodo, kad tikras gyvenimas dar tik prasidės, kas nors pasikeis, įvyks. Emocijos nukreiptos į priekį – kas išeis iš to kas yra dabar.
Negalima reikalautiBlaivaus, be emocijų požiūrio į gyvenimą, sugebėjimo objektyviai analizuoti situaciją, nuolatinio optimizmo, greito darbo našumo, demokratiškumo bendravime.