Gandro svente bloviescius

Įžanga

Senovės tradicijos, mums, kasdien įsukamiems į naujausių įvykių ir rūpesčių verpetą, padeda nepamiršti tautos šaknų. Jos turėtų būti įsismelkusios į mūsų dvasią su motinos lopšine, močiutės pasakomis, visu kūrybiniu tautos paveldu ir tėviškės gamta.

(Libertas Klimka)

Liaudies (ir bažnytiniame) kalendoriuje turime dvejopas šventes – kasmet švenčiamas tą pačią metų dieną ir kilnojamąsias.
Svarbiausia kalendorinių švenčių mintis yra rūpestis tuo, kokie bus žemdirbiui ateinantys metai – palankūs jo veiklai ar ne, ir ruošimasis tai veiklai. Pavasario laikotarpio papročiuose rūpinamasi sėklos kokybe, lauko darbų – arimo, sėjos sėkme, daržovių sodmenų auugimu, naminių paukščių perinimu ir pan. Ne išimtis ir gandro šventė.
Dar XIXa. pirmojoje pusėje kiekvienas valstietis tą dieną savo namuose kėlė vaišes, į kurias kvietėsi kaimynus

Graži tradicinio kalendoriaus šventė – Gandrinė, vėliau buvo sutapatinta su Viešpaties Apsireiškimu Šv. Mergelei Marijai, kaime vadinamu Blovieščiais, kovo 25-ąja. Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug ką nulemti visiems metams:
 Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Netekėjusios merginoms paamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Mokiniui – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę.
 Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusioms merginoms reiškė, kad dar tebetupės savo tėvų namuose.
 Stovintis – kad mokinys pasiliks toje pačioje kl

lasėje antriems metams.
Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Per gandrinę ūkininkai apžiūrėdavo javų sėklą, pažarstydavo
Šeimininkės Gandrinių dieną atsikeldavo labai anksti (kad visus metus būtų sveikos ir stiprios) ir ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles. Bandeles dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs. Ūkininkai šią dieną apžiūri javų sėklas, pažarsto rankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę.
Šią dieną buvo draudžiama taisyti tvoras, kalti bet kokius kuolus, vežti malkas ar pagalius iš miško (kad kartu neprisivežtų gyvačių). Nepatartina ko nors skkolinti, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarą gyvačių į kiemą neprišliaužtų.
Dar vienas su švente susijęs keistas tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.

Leave a Comment