Epochos sroves

Eil. Nr. Epocha, srovė Amžius Būdingi bruožai Autoriai, kūriniai
1. Antika 8-7 a. pr. Kr. – 5 a. po Kr.
VIII-VII a. pr. Kr. – V a. po Kr. 1. Žmogus priklausomas nuo dievų.
2. Mitologinis laikas – amžinas judėjimas ratu.
3. Dėmesys kūniškam, materialiam grožiui.
4. Visatos jėgų sužmoginimas.

Homeras „Iliada“, „Odisėja“.
Sofoklis „Antigonė“.
2. Viduramžiai 5 – 15 a.
V – XV a. 1. Riterinė literatūra.
2. Žmogaus likimą lemia Dievo valia.
3. Asketizmas (savęs alinimas)

Dantė
3. Renesansas 14 – 16 a.
XIV – XVI a. 1. Gyvenimą tvarko ne dievas, o pats žmogus.
2. Žmogaus dvasinis ir fizinis grožis.
3. Žmogus – gamtos dalis.

V. Šekspyras „Hamletas“.
Servantesas „Don Kichotas“
M. Mažvydas
4. Barokas 16 a. pab. – 18 a. vid.
XVI a. pab. – XVIII a. vid. 1. Suvokiamas būties laikinumas.
2. Menų pagrindas – puošnumas (lliteratūroje – metaforos).

Kalderonas
K. Sirvydas „Pamokymų rinkinys“.
5. Klasicizmas 17 a. – 19 a pr.
XVII a. – IXX a. pr. 1. Protas vertinamas labiau už jausmą.
2. Antikos menas – grožio etalonas.
3. Žmogaus elgesį sąlygoja visuomenė nuomonė, elgesio principai.

Moljeras
Šileris
Gėtė „Faustas“.
6. Švietimas 18 a. – 19 a pr.
XVIII a. – IXX a. pr. 1. Šviesti ir mokyti liaudį meno paskirtis.
2. Vyrauja darbo tema.
3. Didaktika – pamokymai.

M. Valančius
Donelaitis „Metai“.
Volteras
Ditra

7. Romantizmas 18 a. pab. – 19 a.
XVIII a. pab. – IXX a. 1. Išorinis ir vidinis konfliktas.
2. Davarties ir praeities opozicija (priešprieša).
3. Idealo ir tikrovės priešprieša.
4. Aukštinama vaizduotė.

Maironis
Baironas
Daukantas
8. Realizmas 19 a. vid. – 20 a.
IXX a. vid. – XX a. 1. Tyrinėjimo objektas – tikrovė.
2. Aiškios laiko ir vietos ribos.
3. Tipiški charakteriai.
4. Dažnai veikėjai tuuri realius prototipus.

Žemaitė „Petras Kurmelis“
J. Biliūnas – idealistų ir džiovininkų karta.

Onorė de Balzakas „Tėvas gorijo“.
F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“.
9. Modernizmas 19 a. vid. – 20 a. pr.
IXX a. vid. – XX a. pr. 1. Pasaulis vaizduojamas perteikiant jo ydas arba idealą.
2. Vertinamas individualumas ir originalus požiūris.
3. Menas tampa pats sa

au vertybe. Vydūnas, S. K. Čiurlionienė,
Vincas Krėvė,
Ignas Šeinius,
Balys Sruoga.
10. Impresionizmas 19 a. II pusė – 20 a. pr.
IXX a. II pusė – XX a. pr. 1. Stiprus vidinis dramatizmas.
2. Praeitis išgyvenama stipriau arba intensyviau negu dabartis.
3. Subjektyvus pasaulio suvokimas.
4. Domimasi meilės, gamtos, psichologine tematika.
5. Fragmentinis siužetas (nėra išplėtoto siužeto)

Užuomazgos:
Šatrijos Ragana
I. Šeinius
11. Simbolizmas 19 a. pab. – 20 a. pr.
IXX a. pab. – XX a. pr. 1. Dramatizmas, nerimas.
2. Dramatizmo pagrindas – žmogaus gyvenimo laikinumas.
3. Per simbolius parodomas žmogaus jausmų turtingumas.

V. Mykolaitis – Putinas
Sruoga
12. Neoromantizmas 19 a. pab. – 20 a. pr.
IXX a. pab. – XX a. pr. 1. Konfliktai tarp idealiosios ir realiosios gyvenimo plotmės.
2. Nepaisoma istorinio konkretumo.
3. Realybė perkuriama, suromantinama.
4. Dominuoja meilės, kančios temos.

S. Nėris
Miškinis
Šatrijos Ragana.
13. Ekspresionizmas 20 a. pirmieji dešimtmečiai 1. Iškreiptas, karikatūriškas tikrovės vaizdas, patalogiškos gyvenimo situacijos, paslaptingi, fantastiški, šiurpūs įvykiai.
2. Dėmesio centre – vidinių būsenų analizė.
3. Pasakojimo pozicijų įvairovė (nebėra visažinio pasakotojo).
4. Žmogaus nuopolio, kančios, beprasmybės temos.
5. Žmonių susvetimėjimas. Jurgis Savickis „Vagis“, „Ad asstra“, „Fleita“.
14. Keturvėjininkai Apie 1921 m. prasidėjo. Kazys Binkis
Butkų Juzė
Šemerys
Petras Tarulis
„Keturių vėjų pranašas“.
15. Kairysis avangardas 1930 – 1931 m. Kazys Boruta
Petras Cvirka
Kostas Korsakas
Bronys Raila
Jonas Šimkus
„Trečiasis frontas“, „Mes pasiryžom“

Leave a Comment