1) Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus KonstantinoČiurlionio (1875-1911) kūryba – sudėtingas, daugiabriaunis
2) Reiškinys,ypatingas ne tik Lietuvos, bet ir visos XX amžiaus pradžios Rytų Europosmene. Ji įstabi tematikos ir vaizdų įvairove, kūrinių meninės formosoriginalumu ir įtaigumu. M.K.Čiurlionis ir archaiškas, ir labaišiuolaikiškas. Archaiškas, nes jo paveikslų erdvėje – tūkstantmetė žmonijosdvasinė patirtis, šiuolaikiškas, nes jo idealai aktualūs ir dabartiniamdvasingumo pasiilgusiam žmogui. M.K.Čiurlionio gyvenimo laikas (XIX a.pabaiga – XX a. pradžia, audringas meno srovių kaitos sūkurys), be abejo,darė įtaką jo kūrybai, bet nė viena to meto dailės pakraipa stipriau jonepatraukė. Visa tai tebuvo tik fonas savitoms dailininko vizijoms irdvasios veržimuisi.
3) M.K. ČIURLIONIO KŪRYBOSSAVITUMAS
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba- trapi, svajinga, kartaisnaivi, bet sykiu labai originali ir nepakartojama, platesnei Europosvisuomenei iki šiol menkai tepažįstama. Čiurlioniu domėjosi nemažai ryškiųto meto asmenybių – Romain Rolland, Igor Strawinsky, Vasilij Kandinsky.Tačiau jų kontaktai, tiesioginiai ar netiesioginiai, per kūrybą, tebuvotrumpalaikiai, epizodiški, kaip trumpas buvo ir pats M.K.Čiurlioniogyvenimo kelias. Dailininkas mirė, eidamas 36-uosius metus, o tapybai buvoskirti šešeri intensyvios kūrybinės veiklos (1903 – 1909) metai. GyvenimasRusijos imperijos pakraščiuose – Lietuvoje ir Lenkijoje – tiesiog nesudarėobjektyvių sąlygų Čiurlionio kūrybai plačiau garsėti. Juk tuometinė RytųEuropos dailė taip ir neišsiveržė iš savo lokalinių ribų. Dailininko kūrybapačioje savo
4) gelmėje koncentravo ir kai kurias būsimas, tuo metu dar pilnaineišsiskleidusias XX amžiaus modernizmo idėjas. Jis buvo ne tikdailininkas poetas, romantikas, bet ir metafizikas mąstytojas. Čiurlioniokūrybą knygose ir straipsniuose yra nagrinėję lietuvių, rusų, prancūzų iramerikiečių menotyrininkai. Tapyba bei grafika jau buvo eksponuota
parodose, surengtose Vakarų Berlyne (1979), Duisburge (1989), Berlyne irBriuselyje (1991), Tokijuje ir Bonoje (1992), Frankfurte (1995). Tačiau iršiandien nelengva atsakyti, koks yra Čiurlionio menas ir kokiai Europosmeno srovei jis priklauso.