Ekonomika

1) Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio (1875-1911) kūryba – sudėtingas, daugiabriaunis

2) Reiškinys,
ypatingas ne tik Lietuvos, bet ir visos XX amžiaus pradžios Rytų Europos
mene. Ji įstabi tematikos ir vaizdų įvairove, kūrinių meninės formos
originalumu ir įtaigumu. M.K.Čiurlionis ir archaiškas, ir labai
šiuolaikiškas. Archaiškas, nes jo paveikslų erdvėje – tūkstantmetė žmonijos
dvasinė patirtis, šiuolaikiškas, nes jo idealai aktualūs ir dabartiniam
dvasingumo pasiilgusiam žmogui. M.K.Čiurlionio gyvenimo laikas (XIX a.
pabaiga – XX a. pradžia, audringas meno srovių kaitos sūkurys), be abejo,
darė įtaką jo kūrybai, bet nė viena to meto dailės pakraipa stipriau joo
nepatraukė. Visa tai tebuvo tik fonas savitoms dailininko vizijoms ir
dvasios veržimuisi.

3) M.K. ČIURLIONIO KŪRYBOS
SAVITUMAS

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba- trapi, svajinga, kartais
naivi, bet sykiu labai originali ir nepakartojama, platesnei Europos
visuomenei iki šiol menkai tepažįstama. Čiurlioniu domėjosi nemažai ryškių
to meto asmenybių – Romain Rolland, Igor Strawinsky, Vasilij Kandinsky.
Tačiau jų kontaktai, tiesioginiai ar netiesioginiai, per kūrybą, tebuvo
trumpalaikiai, epizodiški, kaip trumpas buvo ir pats M.K.Čiurlionio
gyvenimo kelias. Dailininkas mirė, eidamas 36-uosius metus, o tapybai buvo
skirti šešeri intensyvios kūrybinės veiklos (1903 – 1909) metai. Gyvenimas
Rusijos imperijos pakraščiuose – Lietuvoje ir Lenkijoje – tiesiog nesudarė
objektyvių sąąlygų Čiurlionio kūrybai plačiau garsėti. Juk tuometinė Rytų
Europos dailė taip ir neišsiveržė iš savo lokalinių ribų. Dailininko kūryba
pačioje savo

4) gelmėje koncentravo ir kai kurias būsimas, tuo metu dar pilnai
neišsiskleidusias XX amžiaus modernizmo idėjas. Jis buvo ne tik
dailininkas poetas, romantikas, bet ir me

etafizikas mąstytojas. Čiurlionio
kūrybą knygose ir straipsniuose yra nagrinėję lietuvių, rusų, prancūzų ir
amerikiečių menotyrininkai. Tapyba bei grafika jau buvo eksponuota
parodose, surengtose Vakarų Berlyne (1979), Duisburge (1989), Berlyne ir
Briuselyje (1991), Tokijuje ir Bonoje (1992), Frankfurte (1995). Tačiau ir
šiandien nelengva atsakyti, koks yra Čiurlionio menas ir kokiai Europos
meno srovei jis priklauso.

Leave a Comment