Derybų ir pokalbių organizavimas

ĮVADAS

Mūsų gyvenimke bendravimas turi didžiulę reikšmę. Bendraudami mes dalijamės mums rūpima informacija, sprendžiame problemas, aiškinamės santikius ir pan. Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsivėrimui, bendravimas turi prrasmę. Šiame referate pabandysime apibūdinti dvi bendravimo formas – derybas ir pokalbį – ir pabandysime patyrinėti ką šiuo klausymu reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.

DERYBOS IR POKALBIAI

Dalykiniame bendravime viena reikšmingiausių procedūrų yra derybos, kurių sudėtine dalimi yra pokalbis. Pasirengimo deryboms etape išskiriami tokie elementai:
1. Idėjos ir tikslo nustatymas,
2. Pokalbio laiko ir vietos parinkimas,
3. Darbinės medžiagos rinkimas,
4. Informacijos apie pokalbio partnerį surinkimas,
5. Komandos pokalbiui suformavimas.
Kontakto užmezgimo etape nusišypsoma, prisistatoma, tariami komplimentai, padėkojama už galimybę susitikti ir skirtą laiką, pasidžiaugiama partnerio (ar bendrovės) laimėjimais, pagiriama aplinka, teigiamai atsiliepiama apie susitikimo organizatorius irr kt.
Orientacijos etape trumpai aptariama derybų eiga bei procedūros: derybų trukmė, aptariamų klausimų kiekis, jų pobūdis bei aptarimo seka, patikslinamos dalyvių funkcijos, įgaliojimai ir pan. Tame etape paprastai susitariama principiniu klausimu ir tik po to pereinama prie detalių. Be to, pr

radedant pokalbį, pirmiausia paliečiami tik tie svarstomų klausimų aspektai, kurie nesukelia kokių nors ryškesnių prieštaravimų, jaučiama, kad čia galima palyginti lengvai susitarti. Susitarimas šiais aspektais sudaro gerą pagrindą tolesniam pokalbiui. Perėjimas pokalbio metu prie vis sudėtingesnių klausimų laikomas racionaliu kalbėjimosi principu.

DERYBŲ IR POKALBIŲ ETAPAI

Pozicijų dėstymas. Dera visaip skatinti pašnekovą kalbėti bent keturis penktadalius laiko, rodant nuoširdų domėjimąsi jo poreikiais, jo problemomis, aptarti kiekvieno jo tikslo pasiekimo pasekmes. Būtina skatinti partnerį analizuoti savo poziciją interesus, situaciją. Dialogo pradžioje patariama klausimus formuluoti taip, kad priverstumėte pašnekovą išsikalbėti (pokalbio pradžioje nepatartina pašnekovui užduoti uždarų klausimų, t. y. tokių, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“. Tokie klausimai didina įtampą kadangi sumažina pašnekovo „manevravimo erdvę“, susidaro įspūdis, lyg jis būtų tardomas, todėl sukelia apsauginę reakciją. Pokalbio daalyvis pats to nejausdamas gali užimti psichologinio gynimosi poziciją užsisklęsti. Ypač daug galima sužinoti apie partnerį paklausus: „Kaip jūs galvojate ?“).
Jeigu gerbsime pašnekovą, bet koks pokalbis bus sėkmingas net ir tada, kai partneris padarys ir vieną kitą netaktą. Kartais tai gali būti daroma sąmoningai, norint išsiaiškinti, ar jūs profesionaliai pasirengėte pokalbiui. Tokiu atveju reaguokite į pokalbio taktiką o ne į asmenį (partnerį), panaudojusį vieną ar kitą jus įžeidžiantį būdą.
Argumentų pateikimas. Pateiktini pasiūlymai turi būti siejami su partnerių interesais bei poreikiais. Jie gali pa

atenkinti bent dalį kito pašnekovo norus. Teikiami keli pasirinkimo variantai – nurodomi kiekvieno jų privalumai. „Siekite gauti kuo daugiau tarpinių partnerio sutikimų savo siūlymams“, – pataria specialistai.
Prieštaravimus nagrinėti privalu pagrįstai ir diplomatiškai: išsiaiškinamos tikrosios prieštaravimų priežastys; prieštaravimai sukonkretinami – perfrazuojami, transformuojami į klausimus, vengiant tiesioginės „kovos“.
Sprendimas priimamas neskubant, aptariant visas galimas alternatyvas, pasirenkant abiem šalims optimalų. Nedera spausti pašnekovą greitai apsispręsti, reikia padėti jam pamatyti realią naudą. Net ne viską pasiekus derybas dera baigti pozityviai, kad kiltų noras bendradarbiauti ateityje.

PASIRENGIMAS POKALBIUI

Parenkant pokalbio laiką ir vietą pirmiausia, būtina atsižvelgti į kviečiamo (ar atvykstančio) pokalbiui partnerio užimtumą jo darbo ir poilsio tvarką. Pavyzdžiui, vakarų verslininkai svarbius klausimus, kurių svarstymas gali sukelti prieštaravimų, stengiasi spręsti neformalioje aplinkoje – nedarbo aplinkoje. Ten pašalinamos aplinkybės, galinčios trukdyti bendravimui (triukšmas, garsi muzika, pašaliniai žmonės ir t. t.).
Tolesnė rengimosi pokalbiui seka galėtų būtų tokia: nustatomi uždaviniai, ir paties pasirengimo planai, pačių derybų strategija, sprendimų priėmimo ir vykdymo metodika.

MEDŽIAGOS ORGANIZAVIMAS

Be to, pasirengimo pokalbiui etape svarbu surinkti kuo išsamesnę informaciją apie būsimą partnerį (ar partnerius). Tikslas – prognozuoti pokalbio pobūdį, kontroliuoti savo elgesį, numatyti būdus, kaip įtikinti pašnekovą savo idėjos teisingumu. Būtina ir pačiam gerai pasirengti suformuoti palankią psichologinę pokalbio nuostatą. Negalima pamiršti, kad pašnekovas (kaip ir jūs) gerai pasiruošė pokalbiui, gali logiškai argumentuoti savo siūlymus, ir

r jums gali nepavykti primesti jam savo idėjų. Jis, kaip ir jūs, gina savo organizacijos interesus, apmąstė visus „už“ ir „prieš“ bei galimus jūsų pasiūlymus. Todėl reikia atidžiai išanalizuoti savo ir partnerio interesus ir jais remtis tiek rengiantis pokalbiui, tiek jam vykstant. Rekomenduojama tokia pašnekovų parengtinė analizė (5.3 pav.).
Formuojant grupę pokalbiams, būtina pasistengti, kad abiejų pusių atstovai būtų vienodo rango. Būtina stengtis jos skaičių optimizuoti, t.y. apriboti tik tokiais darbuotojais ir specialistais, be kurių negalima būtų spręsti komercinių, juridinių, techninių ar kitokių klausimų. Svarbus vaidmuo tenka derybų vadovui. Vadovas – tai labai aukštos klasės specialistas, puikiai suvokiantis problemą, sugebantis greitai orientuotis, komunikabilus, turintis platų akiratį, reikiamus Įgaliojimus priimti sprendimus.
Be to, vienam pokalbio ar derybų komandos nariui būtina pavesti konspektuoti pokalbio eigą. Ruošiantis pokalbiui ar vykstant į jį, reikėtų pasiimti pakankamą skaičių vizitinių kortelių. Jos atlieka savotišką „asmens pažymėjimo“ vaidmenį – bet kuri pažintis su partneriais prasideda nuo pasikeitimo vizitine kortele.
Pasikeitimas vizitinėmis kortelėmis prasideda nuo paties aukščiausio delegacijos nario ir eina griežtai pagal rangų seką.
Nustačius kontaktą su pašnekovu stengiamasi sudaryti palankią atmosferą pokalbiui, sudominti pašnekovą pokalbio tema. Labai svarbūs reikalavimai, keliami pokalbiui, yra punktualumas, geras psichologinis klimatas, mandagumas ir paprastumas (jeigu negalima atvykti laiku, būtina pranešti ir atsiprašyti. Tačiau geriausia – nevėluoti).
Specialistai pataria:
• nesistenkite dominuoti pokalbyje, be
et nebūkite ir tylenis;
• nesižavėkite monologu, bet neapsiribokite tik „taip“, „ne“;
• nepykit, kai nepaisoma jūsų pastangų, kai nepavyksta pokalbio dalyvio priversti svarstyti jums norimą mintį ar idėją;
• tai, ką norite pasakyti, pasistenkite pasakyti laiku, taip pat laiku sustoti ir įsiklausyti į pašnekovo mintis;
• parodykite nuoširdų suinteresuotumą pokalbio dalyviu ir tema;
• pasistenkite pokalbyje būti atviras, elkitės geranoriškai;
• niekad neduokite dingsties nepagarbai, nežeminkite pokalbio dalyvio orumo, jo kompetentingumo.

DERYBŲ PRADŽIA

Specialistai pažymi, kad derybų pradžia – tarsi tiltas tarp pašnekovų (tinkamo, korektiško požiūrio į pašnekovą formavimas). Atidžiausiai klausoma kalbos pradžia: iš smalsumo, laukiant kažko naujo, norint pašalinti įtampą ir pan. Pirmi 2 – 4 sakiniai sukuria vidinį pašnekovo požiūrį į mus ir į derybas, susidaro vadinamasis „pirmo įspūdžio efektas“. Visa tai formuoja, lemia darbo atmosferą.
Dažniausiai pasitaikantys netinkami veiksmai (V. Barvydienė ir kt. 2001):
1. įvairi nepagarbos forma (pvz.: „Ėjau pro šalį ir nutariau užbėgti pas jus.“, „Mes čia greitosiomis pažiūrėkim.“, „Šiuo klausimu mano nuomonė nepajudinama.“);
2. atsiprašinėjimai, nepasitikėjimas savimi, teisinimasis: (pvz., „aš – ne oratorius.“, „tuo neužsiimu.“, „esu nepasiruošęs.“);
3. pašnekovo vertimas nuo pirmos minutės imtis gynybos, kontrargumentų;
4. emocingumo perteklius ar stoka (vangumas, abejingumas, manieringumas) ir kt.
Dažnai derybos žlunga pačioje pradžioje, nes nepadaryta įžanga (arba ji būna bloga). Psichologai rekomenduoja šias „smulkmenas“, kurios gali sukurti palankų derybų klimatą:
1. aiškios, glaustos, turiningos, įžangos frazės ir paaiškinimai;
2. tinkama išvaizda: pasitempimas, maloni veido išraiška, drabužiai;
3. pagarbos pašnekovo asmenybei pareiškimas, dėmesys jo nuomonei bei interesams (suteikti galimybę tai pajusti);
4. teigiamos pastabos apie darbo patalpų paruošimą, interjerą, pavyzdinę renginio organizaciją, dalykinę reputaciją (bet nedera perdėtai veidmainiauti, nes tai greitai pastebima).
Mokėjimas „atsistoti į pašnekovo vietą“ (turint tikslą geriau jį suprasti) labai padeda.

DIALOGAS

Šiai pokalbio struktūros daliai būtina tam tikra kvalifikacija, atitinkamas pasirengimas iš retorikos, logikos, filosofijos, individualiosios ir socialinės psichologijos. Didelę reikšmę turi tokios pašnekovo savybės kaip komunikabilumas ir bendroji kultūra.
Rekomenduojamos trys svarbiausios nuostatos, kurių laikantis galima tikėtis, jog pašnekovas bus patenkintas pokalbiu:
1. Mokėti sudominti partnerį pokalbio nauda jam.
2. Gebėti pokalbio metu kurti abipusio pasitikėjimo atmosferą.
3. Žinoti įtikinimo būdus ir juos naudoti pateikiant informaciją, argumentuojant savo idėjos naudingumą.
Pateikiame keletą pašnekovų charakteristikų ir galimus elgesio su įvairiais partneriais būdus.
Nihilistas. Toks pašnekovas nekantrus ir amžinai susijaudinęs. Jo pozicija ir pasisakymai painūs.
Bendraujant su tokiu pašnekovu, patartina:
• pasistengti visada išlikti šaltakraujiškam ir kompetentingam;
• jei iš anksto numatomi ginčytini aspektai, asmeniškai su juo susitikus aptarti iki derybų;
• esant galimybei leisti kitiems paneigti jo argumentus, o po to galima juos ir atmesti;
• siekti, kad sprendimai būtų formuluojami jo žodžiais;
• patraukti jį į savo pusę (bandyti jį padaryti „pozityviuoju“);
• pasistengti pertraukų metu pasikalbėti su juo „akis į akį“ ir sužinoti jo prieštaravimų tikrąsias priežastis;
• pasodinti prie stalo ar salėje „mirties taške“, t.y. kuo toliau nuo mikrofono ar tribūnos.
Pozityvus. Tai malonus pašnekovas, geranoriškas ir darbštus, pokalbiuose ramus ir dalykiškas. Su juo reikėtų:
• kartu diskutuoti ir užbaigti svarstyti klausimą;
• pasistengti, kad ir kiti pokalbio dalyviai pritartų jo pozityviai pozicijai;
• nagrinėjant sunkius ir ginčytinus klausimus, susidarius painioms situacijoms remtis šiuo pašnekovu.
Visažinis. Toks pašnekovas galvoja, kad apie viską nusimano geriausiai. Jis turi savo nuomonę visais klausimais, nuolat reikalauja žodžio. Patariame:
• pasodinti jį šalia pokalbio vadovo;
• kaskart priminti jam, kad ir kiti nori ir turi ką pasakyti;
• leisti jam formuluoti tarpinius pokalbio sprendimus;
• kartais užduoti jam specialius sudėtingus klausimus (į kuriuos, reikalui esant, galėtų atsakyti tik pokalbio vadovas).
Plepys. Dažnai netaktiškas, be jokios priežasties nutraukia kalbėtoją ir ima pats kalbėti nepaisydamas nei vietos, nei laiko. Su juo patariame elgtis taip:
• pasodinti jį šalia pokalbio vadovo arba kito autoritetingo dalyvio;
• nukrypus jam nuo svarstomo klausimo, nesivaržyti ir taktiškai perspėti, paprašyti kalbėti aptariama tema, tiesiog paklausti, kaip jo kalba siejasi su svarstoma tema;
• nustačius pasisakymų reglamentą, reikėtų atidžiai stebėti ir reikalauti, kad tokio tipo kalbėtojai griežtai jo laikytųsi;
• dėmesingai klausytis jų pasisakymų ir neleisti, kad svarstomą temą „apverstų aukštyn kojom“.
Bailys. Nepasitiki kitais, nesugeba logiškai mąstyti, viešai pasisakyti. Bijodamas pasakyti ką nors ne taip, geriau patylės. Su tokiu pašnekovu patariama elgtis šitaip:
• užduoti jam lengvus informatyvius klausimus;
• pagirti jį, jo pastabą, jei jau išdrįso įsiterpti į kitų pokalbį;
• padėti jam suformuluoti mintis;
• ryžtingai pasipriešinti kitų norui pasišaipyti;
• skatinti jį pasisakyti, taikant palaikymo žodžius: „Visi nori išgirsti ir jūsų nuomonę“.
Nepasiekiamas. Jis šaltakraujiškas, uždaras, dažnai jaučiasi „šalia temos ir situacijos“. Visa, kas čia vyksta, neverta jo dėmesio ir pastangų. Su tokio tipo pašnekovu reikėtų elgtis taip:
• sudominti jį svarstoma tema;
• tiesiai jį paklausti: „Atrodo, jūs nesutinkate su tuo, kas pasakyta? Mums visiems įdomu išgirsti, kodėl ?“
• per pertraukas ir pokalbio pauzes pasidomėti tokio elgesio priežastimis;
• pripažinti jo žinias ir patyrimą.
Nesuinteresuotas. Pokalbio tema jo visai nedomina. Jis noriau „pasnaustų“. Todėl reikia:
• užduoti jam vieną kitą informacinį klausimą;
• pasistengti kurti įdomią ir patrauklią svarstymo atmosferą;
• pasidomėti, kas gi jį domina;
• užduoti jam skatinančius klausimus.
„Svarbus paukštis“. Toks tipas nepriima kritikos – nei tiesioginės, nei aplinkinės. Jis jaučiasi ir elgiasi kaip asmuo, esantis aukščiau kitų pokalbio dalyvių. Bendrauti su juo patariame taip:
• neleisti jam vaidinti svečio vaidmens;
• nepastebimai padaryti taip, kad jis pokalbyje dalyvautų lygiateisiškai su visais kitais;
• neleisti jam kritikuoti kitų pokalbio dalyvių bei nesančių vadovų;
• kalbėtis su juo naudinga dialogo būdu: „taip., tačiau.“.
Kodėlčius. Atrodo, kad šis pašnekovas tik tam ir sukurtas, kad visų visko klausinėtų, nepaisydamas to, ar klausimai turi ką nors bendro su pokalbio tema, ar ne. Kaip elgtis su tokio tipo pašnekovu? Jums padės šie patarimai:
• visus jo klausimus apie pokalbio temą tuoj pat perduokite visiems pašnekovams, o jeigu kalbatės dviese, tai adresuokite jam pačiam; jeigu klausimas informatyvus, galima atsakyti nedelsiant;
• jeigu nėra galimybių jam atsakyti, argumentuotai pripažinkite jo tiesą ir tegul džiaugiasi.
Skirstymas į tipus gana sąlygiškas, tačiau jis gali padėti pradedančiajam kaupti vadovavimo pokalbiui patirtį.

POKALBIO PABAIGA

Šios dalies uždaviniai yra šie: pasiekti pagrindinį arba atsarginį (alternatyvų) tikslą; užtikrinti palankią atmosferą prieš pasirašant susitarimą; garantuoti kontaktus su pašnekovu ir jo kolegomis ateityje; suformuluoti sprendimo projektą (reziumė), tenkinantį abu pašnekovus.
Reziumė yra svarus viso pokalbio elementas ir padaroma taip, kad visas pokalbis įgautų prasmę ir reikšmę: visiems dalyviams turi būti aišku ir suprantama kiekviena išvadų detalė. Tačiau reikia būti pasirengusiam ir pašnekovo „ne“. Bet šiuo „ne“ neturi pokalbis baigtis. Reikia pasistengti padaryti taip (geriausia, jeigu buvome tam pasirengę), kad pašnekovas sutiktų po kurio laiko tęsti pokalbį.
Apmąstydami pasibaigusio pokalbio eigą, prisiminkite ir atkreipkite dėmesį į šiuos pokalbio dalyvio elgesio elementus:
• kalbą (žodyną, minčių dėstymo logiką, intonaciją, kalbos greitį, pauzes tarp žodžių ir frazių);
• poziciją, kurią atskleidė pokalbio metu (norą paimti iniciatyvą, dominuojančią ar pasyvią laikyseną);
• suinteresuotumą pokalbio tema, taip pat pokalbio dalyviais;
• pokalbio akcentus (bendrai pokalbio temai ar jo detalėms, kokioms);
• „aš“ vietą pokalbyje;
• elgesio kaitą įvairiuose pokalbio etapuose (pokalbio pradžioje, viduryje, pabaigoje);
• manierą bendrauti „akis į akį“;
• pokalbio dalyvių atstumą, kurį stengėsi išlaikyti pašnekovas;
• reakciją į nuomonę, prieštaraujančiajam;
• klausymo manierą;
• bandymus paslėpti savo ketinimus;
• reakciją į pagyrimus, komplimentus, sąmojį, pataikavimą.
Tokia analizė būtina, jei norite, kad kitas pokalbis būtų efektyvesnis, nes derybų sėkmė ateina su darbo patirtimi.
Pagal mandagumo principus pokalbis turi vykti ramiu tonu netgi tada, kai derybų tema yra nemaloni. (Štai kodėl frazė: „Prašom priimti, Gerbiamasis Pone, įrodymus apie mano didžiausią pagarbą Jums“ tariama nei tada, kai šį žmogų norisi „pasiųsti po velnių“.). Pabaigoje nepamirškite padėkoti pašnekovui už sugaištą laiką, už dėmesį svarstytiems klausimams, idėjas ir pan.

DERYBŲ ORGANIZAVIMO ĮSTATYMAS
DERYBŲ INICIJAVIMAS IR INFORMAVIMAS
1. Steigiant Europos bendrovę, steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar susijusių padalinių valdymo ar administravimo organai privalo inicijuoti derybas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėje.
2. Tuo tikslu kuo greičiau, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo susijungimo sąlygų, kai Europos bendrovė steigiama jungimo būdu, ar valdymo (holdingo) Europos bendrovės steigimo sąlygų projekto arba projekto dėl Europos bendrovės kaip kontroliuojamosios bendrovės steigimo arba akcinės bendrovės pertvarkymo į Europos bendrovę sąlygų projekto pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, steigime dalyvaujančių bendrovių ir susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar susijusių padalinių valdymo arba administravimo organai turi raštu informuoti darbuotojų atstovus bendrovėse ar padaliniuose, o kai jų nėra, – informuoti darbuotojus darbuotojų kolektyvo susirinkimuose ir kitomis bendrovėse ar padaliniuose įprastomis informacijos teikimo priemonėmis apie:
1) planus steigti Europos bendrovę; pateikti su tuo susijusią informaciją;
2) dalyvaujančias bendroves, susijusias kontroliuojamąsias bendroves ir susijusius padalinius, taip pat darbuotojų atstovus šiose bendrovėse ir padaliniuose;
3) bendrą darbuotojų skaičių steigime dalyvaujančiose bendrovėse, susijusiose kontroliuojamosiose bendrovėse bei susijusiuose padaliniuose ir kiekviename iš jų atskirai, taip pat bendrą darbuotojų skaičių kiekvienoje valstybėje narėje;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą vietų skaičių specialiajame derybų komitete, tenkantį kiekvienos iš steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių darbuotojų atstovams, taip pat jų paskirstymą pagal skirtingas valstybes nares;
5) steigime dalyvaujančiose bendrovėse esamas dalyvavimo teises, tai yra kokią šių bendrovių administravimo ar priežiūros organo narių dalį darbuotojai arba jų atstovai turi teisę skirti, rinkti, siūlyti juos skirti ir (ar) nepritarti jų paskyrimui.
3. Steigime dalyvaujančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ir susijusio padalinio darbuotojų skaičius, taip pat visų steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių darbuotojų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje ir bendras darbuotojų valstybėse narėse skaičius apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo 7 straipsniu.

SPECIALIOJO DERYBŲ KOMITETO SUDĖTIS

1. Deryboms su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėje turi būti sudaromas specialusis derybų komitetas.
2. Vienoje valstybėje narėje buveinę turinčių steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar joje veikiančių susijusių padalinių darbuotojai turi teisę skirti ar rinkti specialiojo derybų komiteto narius. Valstybės narės darbuotojų atstovams skiriama vietų, atsižvelgiant į joje dirbančių darbuotojų skaičių nuo bendro visų valstybių narių darbuotojų skaičiaus:
1) ne daugiau kaip10 procentų – 1 vieta;
2) daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 proc. – 2 vietos;
3) daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 proc. – 3 vietos;
4) daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 proc. – 4 vietos;
5) daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 proc. – 5 vietos;
6) daugiau kaip 50, bet ne daugiau kaip 60 proc. – 6 vietos;
7) daugiau kaip 60, bet ne daugiau kaip 70 proc. – 7 vietos;
8) daugiau kaip 70, bet ne daugiau kaip 80 proc. – 8 vietos;
9) daugiau kaip 80, bet ne daugiau kaip 90 proc. – 9 vietos;
10) daugiau kaip 90 proc. – 10 vietų.
3. Jei Europos bendrovė steigiama jungimo būdu, tai nuo kiekvienos bendrovės, kuri turi pasibaigti, specialiojo derybų komiteto nariais nuo valstybės narės papildomai skiriama ar renkama po vieną darbuotojų atstovą, užtikrinant, kad kiekvienos toje valstybėje narėje buveinę turinčios steigime dalyvaujančios bendrovės, kuri turi pasibaigti įregistravus Europos bendrovę, darbuotojai skirtų ar rinktų savo atstovą. Papildomų narių skaičius neturi viršyti 20 procentų narių, išrinktų pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, ir turi būti užtikrinama, kad tiems patiems darbuotojams nebūtų atstovaujama kelis kartus. Jei steigime dalyvaujančių bendrovių skaičius yra didesnis už papildomų vietų skaičių, šios papildomos vietos paskirstomos tarp skirtingų valstybių narių steigime dalyvaujančių bendrovių, kuriose daugiausia darbuotojų.
4. Jeigu valstybei narei skirta daugiau negu viena vieta, darbuotojų atstovai turi būti skiriami iš skirtingų bendrovių.

SPECIALIOJO DERYBŲ KOMITETO SUDARYMAS

1. Jei steigime dalyvaujančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikoje veikia susijęs padalinys, specialiojo derybų komiteto narį (narius) iš Lietuvos Respublikos skiria atitinkamai tos bendrovės ar to padalinio darbuotojai ar jų atstovai. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turi kelios steigime dalyvaujančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ir (ar) veikia vienas ar keli susiję padaliniai, specialiojo derybų komiteto narys (nariai) skiriamas visų tų bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų ar jų atstovų bendru sutarimu.
2. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios steigime dalyvaujančios bendrovės, susijusios bendrovės ar joje veikiančio susijusio padalinio darbuotojų atstovai per 30 dienų nuo šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos pateikimo nepaskiria specialiojo derybų komiteto nario (narių), specialiojo derybų komiteto narys (nariai) renkamas slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Jį sušaukti gali bet kuris darbuotojų atstovas. Ta pati tvarka taikoma ir tada, jei tame padalinyje arba toje bendrovėje nėra darbuotojų atstovų, bet tokiu atveju sušaukti darbuotojų kolektyvo susirinkimą privalo bendrovės valdymo ar administravimo organas arba padalinio vadovas.
3. Jei Lietuvos Respublikoje buveinę turi kelios steigime dalyvaujančios bendrovės, susijusios kontroliuojamosios bendrovės ir (ar) Lietuvos Respublikoje veikia vienas ar keli susiję padaliniai, ir šių bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų atstovai tarpusavyje per 30 dienų nuo šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos pateikimo nesusitarė dėl specialiojo derybų komiteto nario (narių) iš Lietuvos Respublikos skyrimo arba jei bent vienoje kurioje buveinę Lietuvos Respublikoje turinčioje steigime dalyvaujančioje bendrovėje, susijusioje kontroliuojamojoje bendrovėje ar Lietuvos Respublikoje veikiančiame susijusiame padalinyje nėra darbuotojų atstovų, toks narys (nariai) renkamas slaptu balsavimu bendrojoje bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferencijoje. Joje kiekvienai dešimčiai bendrovės ar padalinio darbuotojų atstovauja vienas delegatas. Konferenciją turi sušaukti atitinkamai bendrovės valdymo arba administravimo organas ar padalinio, kuriame dirba didžiausias darbuotojų skaičius, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, valdymo ar administravimo organas arba padalinio vadovas.
4. Visuotiniam darbuotojų kolektyvo susirinkimui ir bendrajai bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferencijai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 straipsnio 5 dalies nuostatos.
5. Steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių administravimo ar valdymo organai bei susijusių padalinių vadovai privalo suteikti techninę pagalbą organizuojant visuotinį darbuotojų kolektyvo susirinkimą ar bendrąją bendrovių ir (ar) padalinių darbuotojų delegatų konferenciją.
6. Specialiojo derybų komiteto nariai nuo kitose valstybėse narėse buveinę turinčių steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ar jose veikiančių susijusių padalinių darbuotojų yra skiriami ar renkami pagal tų valstybių narių teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią tvarką.
7. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma ir skiriant ar renkant naujus specialiojo derybų komiteto narius.

SPECIALIOJO DERYBŲ KOMITETO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

1. Specialusis derybų komitetas išsirenka pirmininką ir sekretorių, pasitvirtina darbo reglamentą.
2. Specialusis derybų komitetas priima sprendimus visų savo narių balsų dauguma, su sąlyga, jog ši dauguma atstovauja visų darbuotojų daugumai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose šio įstatymo straipsniuose nurodytus atvejus. Kiekvienas narys turi po vieną balsą.
3. Jei derybų metu sprendžiama dėl esamų dalyvavimo teisių atsisakymo ar naudojimosi jomis apribojimo, tokiam specialiojo derybų komiteto sprendimui reikalinga 2/3 narių, atstovaujančių mažiausiai 2/3 visų darbuotojų mažiausiai dviejose valstybėse narėse, balsų dauguma:
1) kai Europos bendrovė steigiama jungimo būdu, jei dalyvavimas yra įgyvendinamas steigime dalyvaujančiose bendrovėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 25 procentai bendro steigime dalyvaujančių bendrovių darbuotojų skaičiaus;
2) kai steigiama valdymo (holdingo) Europos bendrovė arba Europos bendrovė steigiama pasirašant akcijas, jei dalyvavimas yra įgyvendinamas steigime dalyvaujančiose bendrovėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 procentų bendro steigime dalyvaujančių įmonių darbuotojų skaičiaus.
4. Dalyvavimo teisių atsisakymas ar naudojimosi jomis apribojimas reiškia, kad Europos bendrovės priežiūros ar administravimo organų narių, kuriuos renka, skiria, siūlo ar pritaria jų skyrimui darbuotojai ir (ar) jų atstovai, dalis yra mažesnė už darbuotojų ir (ar) jų atstovų renkamų, skiriamų, siūlomų priežiūros ar administravimo organo narių ar narių, kurių skyrimui jie pritaria, dalį bet kurioje steigime dalyvaujančioje bendrovėje.

SPECIALIOJO DERYBŲ KOMITETO POSĖDŽIAI

1. Pirmąjį specialiojo derybų komiteto posėdį sušaukia kompetentingas steigime dalyvaujančių bendrovių organas.
2. Specialusis derybų komitetas turi teisę rinktis į posėdžius prieš pradedant derybas su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu ir prieš kiekvieną derybų su juo posėdį. Toks specialiojo derybų komiteto posėdis negali trukti ilgiau kaip vieną dieną. Jei kompetentingas steigime dalyvaujančių bendrovių organas sutinka, specialusis derybų komitetas gali posėdžiauti dažniau ir (ar) ilgiau.
3. Steigime dalyvaujančios bendrovės specialiojo derybų komiteto posėdžiams privalo suteikti patalpas, darbo priemones, užtikrinti vertimą ir tinkamą posėdžio organizavimą.
4. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai yra uždari, jei nenusprendžiama kitaip.
5. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir komiteto įgaliotas narys.

SPECIALIOJO DERYBŲ KOMITETO SUDARYMO IR VEIKLOS IŠLAIDOS

1. Visos išlaidos, susijusios su specialiojo derybų komiteto sudarymu ir jo narių dalyvavimu komiteto posėdžiuose ar derybose su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu, padengiamos steigime dalyvaujančių bendrovių lėšomis jų susitarimu. Šioms išlaidoms taip pat priskiriamos specialiojo derybų komiteto narių kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo išlaidos. Tokių išlaidų dydį ir atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Per 30 dienų nuo specialiojo derybų komiteto posėdžio pabaigos nepadengus specialiojo derybų komiteto nario kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo išlaidų, šias išlaidas per 30 dienų nuo atskiro pareikalavimo raštu privalo atlyginti ta steigime dalyvaujanti bendrovė, susijusi kontroliuojamoji bendrovė ar susijęs padalinys, su kuriuo darbo santykiais yra ar buvo susijęs specialiojo derybų komiteto narys.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai numatoma Europos bendrovės buveinė bus ne Lietuvos Respublikoje, bet Lietuvos Respublikoje buveinę turi dalyvaujanti ar susijusi kontroliuojamoji bendrovė arba Lietuvos Respublikoje veikia susijęs padalinys, su kuriuo ar su kuria darbo santykiais yra ar buvo susijęs išlaidas padengti pareikalavęs specialiojo derybų komiteto narys.
4. Jei specialusis derybų komitetas kviečiasi vieną ar kelis ekspertus, kaip numatyta šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, ir jei specialusis derybų komitetas ir kompetentingas steigime dalyvaujančių bendrovių organas nesusitaria dėl didesnio apmokamų ekspertų skaičiaus, steigime dalyvaujančios bendrovės privalo atlyginti tik vieno eksperto darbo išlaidas.
5. Jei nėra susitarimo tarp steigime dalyvaujančių bendrovių dėl išlaidų, susijusių su specialiojo derybų komiteto sudarymu ir specialiojo derybų komiteto narių dalyvavimu komiteto posėdžiuose ar derybose, atlyginimo, išlaidas, išskyrus numatytas šio straipsnio 2 dalyje, šios bendrovės atlygina solidariai.

SPECIALIOJO DERYBŲ KOMITETO KOMPETENCIJA

1. Specialusis derybų komitetas turi teisę nuspręsti:
1) pradėti derybas ar jų nepradėti su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėje;
2) nutraukti jau pradėtas derybas su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu.
2. Sprendimas nepradėti derybų su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu arba jau nutraukti pradėtas derybas gali būti priimtas 2/3 specialiojo derybų komiteto narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 2/3 darbuotojų, balsų, su sąlyga, kad šie nariai atstovauja darbuotojams ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Ši nuostata netaikoma, jei Europos bendrovė steigiama pertvarkant bendrovę, kurioje jau yra nustatyta dalyvavimo tvarka.
3. Priėmus sprendimą nepradėti derybų su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu arba jau nutraukti pradėtas derybas, darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus taikomos ne šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos, o valstybių narių, kuriose dirba Europos bendrovės darbuotojai, teisės aktai ir (ar) nusistovėjusi tvarka.
4. Apie šio straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus turi būti nedelsiant pranešama raštu kompetentingam steigime dalyvaujančių bendrovių organui. Specialusis derybų komitetas gali nuspręsti informuoti ir kitas organizacijas, įskaitant ir profesines sąjungas.
5. Priėmus sprendimą nepradėti derybų ar jas nutraukti, derybos atnaujinamos, kai ne mažiau kaip 10 procentų Europos bendrovės, jos kontroliuojamųjų bendrovių padalinių darbuotojų arba jų atstovų raštu kreipiasi į centrinę vadovybę ir ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo šio sprendimo priėmimo, jeigu šalys nesusitaria derybų atnaujinti anksčiau. Jeigu specialusis derybų komitetas nusprendžia atnaujinti derybas su kompetentingu steigime dalyvaujančių bendrovių organu, bet derybose susitarimas nepriimamas, šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nurodytos taisyklės netaikomos.

DERYBŲ PRADŽIA

1. Kompetentingas steigime dalyvaujančių bendrovių organas, gavęs specialiojo derybų komiteto pranešimą apie sprendimą pradėti derybas, per 30 dienų turi sušaukti pirmąjį specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo steigime dalyvaujančių bendrovių organo derybų posėdį.
2. Apie pirmojo derybų posėdžio sušaukimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų turi būti raštu pranešta specialiojo derybų komiteto nariams ir steigime dalyvaujančių bendrovių, susijusių kontroliuojamųjų bendrovių ir susijusių padalinių, kuriuose dirba specialiojo derybų komiteto nariai, atitinkamai valdymo ar administravimo organams arba vadovui.
3. Pranešime apie derybų posėdį turi būti nurodyta:
1) padalinys ar bendrovė, kuriame dirba į derybų posėdį kviečiamas specialiojo derybų komiteto narys (nariai);
2) į derybų posėdį kviečiamo specialiojo derybų komiteto nario (narių) vardas, pavardė ir pareigos;

3) derybų posėdžio data, laikas ir vieta;
4) derybų posėdžio darbotvarkė;
5) specialiojo derybų komiteto narių kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo išlaidų padengimo terminai ir tvarka.

DERYBŲ TRUKMĖ

1. Derybos gali trukti šešis mėnesius nuo specialiojo derybų komiteto sudarymo dienos.
2. Specialusis derybų komitetas ir kompetentingas steigime dalyvaujančių bendrovių organas bendru sutarimu gali nuspręsti pratęsti derybas iki vienų metų nuo specialiojo derybų komiteto sudarymo dienos.

18 straipsnis. Derybų posėdžių tvarka
1. Kompetentingas steigime dalyvaujančių bendrovių organas ir specialusis derybų komitetas susitaria dėl derybų posėdžio vedimo tvarkos, derybų posėdžių vietos ir terminų, pranešimų apie posėdžius pateikimo terminų ir tvarkos, pirmininkavimo ir sekretoriavimo posėdžiams tvarkos.
2. Derybų posėdžiai turi būti protokoluojami. Kiekvieno posėdžio protokolą pasirašo posėdžiui pirmininkavęs asmuo ir kitos derybų šalies įgaliotas atstovas.
3. Specialusis derybų komitetas gali kviestis savo nuožiūra pasirinktus ekspertus.

19 straipsnis. Derybų rezultatas
1. Derybos baigiamos, kai pasiekiamas susitarimas tarp specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo steigime dalyvaujančių bendrovių organo dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėje.
2. Susitarime dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėje turi būti nustatyta:
1) susitarimo taikymo sritis;
2) Europos bendrovės darbo tarybos, kuri bus centrinės vadovybės partnerė diskusijose dėl Europos bendrovių ir jos kontroliuojamųjų bendrovių bei padalinių darbuotojų informavimo ir konsultavimo, sudėtis, narių skaičius ir vietų paskirstymas, taip pat taisyklės, pagal kurias gali būti keičiamas atstovaujamojo organo narių skaičiaus ir jo vietų skirtingose valstybėse narėse pakeitimo taisyklės dėl Europos bendrovės struktūros ir darbuotojų skaičiaus valstybėse narėse ar kontroliuojamosiose bendrovėse, padaliniuose ar kontroliuojamųjų bendrovių padaliniuose pasikeitimų;
3) Europos bendrovės darbo tarybos funkcijos, jos informavimo ir konsultavimosi su ja tvarka;
4) Europos bendrovės darbo tarybos susitikimų periodiškumas, vieta ir trukmė;
5) Europos bendrovės darbo tarybai skiriamos lėšos, suteikiamas turtas ir paslaugos;
6) jei derybų metu nusprendžiama vietoj Europos bendrovės darbo tarybos nustatyti kitą informavimo ir konsultavimo tvarką, – detalūs susitarimai dėl vienos ar kitos tvarkos įgyvendinimo;
7) jei derybų metu nusprendžiama dėl dalyvavimo, – detalūs susitarimai dėl dalyvavimo tvarkos įgyvendinimo, įskaitant Europos bendrovės administravimo ar priežiūros organo narių, kuriuos darbuotojai turės teisę rinkti, skirti, siūlyti arba pritarti jų skyrimui, skaičiaus, procedūrų, kurias gali taikyti darbuotojai rinkdami, skirdami, siūlydami šiuos narius arba pritardami jų skyrimui, ir minėtų narių teisės;
8) susitarimo įsigaliojimo data ir jo trukmė, atvejai, kai šalys turi surengti pakartotines derybas dėl susitarimo, taip pat pakartotinių derybų tvarka.
3. Kai Europos bendrovė steigiama pertvarkymo būdu, susitarime numatytos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės turi būti ne mažiau palankios, negu jos buvo pertvarkomojoje bendrovėje.
4. Susitarimui netaikomos šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejį, kai derybose tarp specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo steigime dalyvaujančių bendrovių organo susitariama, kad darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus Europos bendrovėje bus įgyvendinamas pagal šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatas.
5. Susitarimas tarp specialiojo derybų komiteto ir kompetentingo steigime dalyvaujančių bendrovių organo turi būti įforminamas raštu ir pasirašomas bent dviejų kompetentingo steigime dalyvaujančių bendrovių organo įgaliotų asmenų ir dviejų įgaliotų specialiojo derybųkomitetonarių.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Profesinio bendravimo pagrindų teorija
2. LR įstatymas

Leave a Comment