DABARTINĖJE BENDRINĖJE KALBOJE PASITAIKANČIOS LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

1 ĮvadasŠiame referate nagrinėjamos linksnių vartojimas. Kada ir kaip mes jos galim vartot ir kaip negalim kokias klaidas darom ir pavyzdžiai. Šia tema pasirinkau dėlto kad apie tai radau labai daug informacijos Internete. Taigi jus dabar pagalvosit kad aš viską nukopijavau iš kokio nors saito ir viskas, bet jus klystat aš tikrai nemažai jėgų įdėjau į šį darbą. Daug laiko užtrūko kol sudėjau visa informaciją į viena failą.2 Linksnių vartojimas

Linksnių vartojimas yra linksnių sakymas žodžių junginyje bei sakinyje ir suteikimas jiems tam tikros reikšmės. Vadinasi, linksnių vartojimas yra ne tiek morfologijos, kiek sintaksės dalykas. Pavyzdžiui, sakome galininką Rašyk nulį, bet po neigiamojo galininkinio veiksmažodžio – kilmininką Nerašyk nulio, o Nerašyk nulį būtų klaida. Morfologijai čia rūpi tik linksnio forma, pavyzdžiui, kad būtų nulis, nulio, nulį, o ne nulius, nuliaus, nulių, nes tai nevartotinos tarminės galūnės. Sintaksė tiria, ar, pavyzdžiui, sakinyje Stiklainiai sudėti sandėliuke vietininkas pavartotas sava reikšme, o morfologijai svarbu pati vietininko forma: sandėliuke, o ne tarmybė sandėliuky.

3 Lietuvių kalbos linksnių svarbesniųjų reikšmių lentelė++ — būdinga vyraujanti reikšmė + — nereta reikšmė • — reta reikšmė arba ne visiems kalbos stiliams būdinga1 Čia įtraukti ir neiginio bei kiekio kilmininkai, kurie iš esmės yra objekto kilmininkai.2 Čia pažymėta galininko kiekio reikšmė, kuri yra būdo reikšmės atmaina.3 Čia įtraukta ir vien įnagininkui labai būdinga priemonės reikšmė, kuri artima objekto reikšmei.

Iš lentelės matyti, kad lietuvių kalbos linksniai pagal reikšmes nėra vienodi. Kilmininkui, naudininkui, galininkui ir įnagininkui būdinga tai, kad jais dažniausiai reiškiamas objektas, t.y. asmuo ar daiktas, į kurį krypsta veiksmas. Tie keturi linksniai tartum sudaro atskirą grupę, tačiau iš jų visų galininko objekto reikšmė yra pati stipriausia ir būdingiausia. Vardininkas – tai įprastas veikėjo žymėtojas. Be to, dažnai jis žymi būvį, nors mūsų dienomis tą reikšmę iš jo kiek galėdamas stengiasi paveržti įnagininkas. Nuošaliau nuo visų linksnių stovi vietininkas. Tai linksnis, pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams, nes paprastai reiškia tik aplinkybes, dažniausiai vietos. Ir visiškai atskirai nuo kitų linksnių stovi šauksmininkas. Reikšmių jis neturi. Juo tik įvardijame tai, į ką kreipiamės.

Daugiausia reikšmių turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami lietuvių kalbos kilmininkas ir įnagininkas. O daugiausia klaidų daroma be reikalo vartojant vietininką, iš dalies — ir įnagininką.

4 Vardininkas

Vartojame1. Vardininko linksniu reiškiamas veikėjas (veiksnys), būvis (vardinė sudurtinio tarinio dalis), daikto vardas (priedėlis), atstumas ir laikas.Žemai pakalnėje tyvuliavo skaidrus Udruvės ežeras… Tai buvo viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina. Patiko B. Pūkelevičiūtės romanas ,,Aštuoni lapai”. D. Urnevičiūtės drama „ Tyluva-2 km” (kilometrai).Jau metai čia gyvenu.

2. Kai sudurtinio tarinio vardine dalimi – daiktavardžiu pasakoma nuolatinė daikto būsena, o ne jos pasikeitimas, vartojame vardininko linksnį.Vilkas yra žvėris. Pastebėjau, kad tu esi pesimistė. 0, jūs esate tikri gudruoliai!

3. Vardininku pasakome žinomų daiktų visumą. Jeigu ji nežinoma, vartojame dalies kilmininką.Atvyko svečiai (laukti ir visi).Atvyko svečių (nelauktai, netikėtai, arba tik dalis kviestųjų, lauktųjų).

4. Sudurtinio tarinio vardinė dalis, išreikšta būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu ar dalyviu, derinama su vardininko linksniu reiškiamu veiksniu. Jeigu veiksnys išreikštas vardininku, tai ir tarinio vardinė dalis turi būti vardininkas. Tai vadinamasis dvejybinis vardininkas.Gatvėje tu, sūnau, būk atidesnis. Konkurse mes likome tretieji. Sūnus pasidarė kitoks. ,,Žalgįrio” vidurio puolėjas tapo nesulaikomas.

Nevartojame1. Nevartokime vardininko neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti, ypač tada, kai toks vardininkas eina su veiksmažodžiais būti, pasitaikyti, atrasti, susidaryti, atsitikti, įvykti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti.Panašūs netikslumai (= Panašių netikslumų) yra ir kituose pavyzdžiuose. Ar yra sąsiuviniai (= sąsiuvinių) viena linija? Šiame darbe pasitaiko trūkumai (= trūkumų). Atsirado trukdymai (= trukdymų).Dėl to susidaro trukdymai (= trukdymų). Jam atsitiko visokiausios bėdos (= visokiausių bėdų). Gamyboje įvyko žymūs pakitimai (= žymių pakitimų).

Čia pasiekiami geri rezultatai (= pasiekiama gerų rezultatų). Šios ligos (= Šių ligų) padaugėjo. Jie rūpinasi, kad mažėtų nelaimingi atsitikimai (= nelaimingų atsitikimų). Kasinėjant rasti turtingi kapai (= rasta turtingų kapų). Plg.: šie kapai pagaliau buvo surasti.

2.Nevartotinas vardininkas kreipiniui reikšti.Mokytojas (= Mokytojau), ar galima paklausti?Ponas vedėjas (= Pone vedėjau), noriu kreiptis į Jus.

5 Kilmininkas

Vartojame1. Lietuvių kalboje vartojame objekto, dalies, neiginio, veikėjo, tikslo kilmininką.Seniai jau žmonės su baime laukia kokio nors vargo ypatingai užeinant. Jūrai sekant, beklausysiu / Pasakų ilgų.Ar nematėt kur dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių? Žiedų nei auskarų brangių, / Nei šilko rūbų neturi… Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų… Daug žemės puikių ir gražių dukterų /Jo širdį pavergti norėjo… Seneliai pasiprašė dievo priimti juos naktigulto.

2. Kilmininkas vartojamas, reiškiant priklausymą kam nors, vardą, kilmės arba nuolatinio gyvenimo vietą, medžiagą, iš kurios daiktas padarytas, daikto paskirtį. Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, Kaip tavo nuliūdęs poeta!Už dviejų kilometrų nuo Užuožerių kaimo, palei Kavarsko vieškelį, buvo didelis dvaras. Po pietų susirinko visi Ramūnų kaimo vyrai. Vai, jus nukalkit aukso žiedelį. Bus geras bulvių maišas.

3. Kilmininko linksniu reiškiame daikto požymį, kiekį, visumą, iš kurios kas išskiriama, atžvilgį, stiprinimą.Jis buvo geros širdies žmogus. Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių! Atsirasdavo ir tokių, kurie savo tarpe pasimušti norėjo. Gerumo jis geras, bet nejudrus.Aš padainuosiu dainų dainelę…

4. Neigiamas veiksmažodis reikalauja neiginio kilmininko papildinio, o prie jo tuo pačiu linksniu priderinamas pažyminys. Tai vadinamasis dvejybinis kilmininkas.Seniai nemačiau tavęs nusiminusio. Vien malonumai nedaro žmogaus laimingo.

Vartojame dvejopai1. Veiksmažodžiai klausti, maldauti, prašyti vartojami ir su kilmininku, ir su galininku.

Paklausk tėvo (ir tėvą). Maldauju tavęs (ir tave). Prašiau sesers (ir seserį).

2. Žodžių atgarsis, įtaka, pagrindas, prasmė, proga… su veiksmažodžiais daryti, rasti, turėti… sinonimiškai gali būti vartojamas kilmininkas ir galininkas.Darė įtakos (ir įtakų). Rasti progos (ir progą).Turėjo atgarsio (ir atgarsį).

Nevartojame1. Kilmininko nevartojame su veiksmažodžiais pasiekti ir prieiti.Jis labai stengėsi pasiekti tikslo (= tikslą). Ilgai tarėmės ir priėjome išvados (= išvadą, prie išvados)…

6 Naudininkas

1. Naudininką vartojame, reikšdami veiksmo ar būsenos objektą, būvį beasmeniuose sakiniuose, laiką, kuriam kas nors skiriama, tikslą bei paskirtį.Anksti rytą baltos laumės / Laimę lėmė man jaunai. Gera mylėti ir mylimam būti. Parvažiavęs vasarai savo tėviškėn, išėjau vieną šventadienį su broliu laukan javų aplankytų. Ir Marei Šimonienei per baisus šito bejėgio, mirčiai pavesto žmogaus vaizdas.

2. Naudininko linksniu reiškiame tikslą ir paskirtį su bendratimi, atlikėją, loginį veikėją.Pagalando dalgį žolei pjauti.Nėr man močiutės kraiteliui krauti. Dabar jiems lengviau gyventi.Žiemių vėjui papūtus, pakyla bangos.

3. Naudininku reiškiama mišriojo tarinio vardinė dalis, kai jungtis yra bevardės giminės būdvardis, dalyvis arba beasmenis veiksmažodis, būvį žyminti bendratis būti, o vardinė dalis reiškiama būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu ar dalyviu. Dažniausiai šiuose tariniuose yra:a) bevardės giminės būdvardžiai bei dalyviai: lengva, nelengva, malonu, nemalonu, sunku, nesunku; galima, negalima, įmanoma, neįmanoma, privaloma, neprivaloma;b) beasmeniai veiksmažodžiai: dera, derėjo, derėdavo, derės, derėtų; reikia, reikėjo, reikėdavo, reikės, reikėtų; rūpi, rūpėjo, rūpėdavo, rūpės, rūpėtų; stinga, stigo, stigdavo, stigs, stigtų. Šiuose sakiniuose tarinio vardinę dalį deriname prie numanomo prasmės veiksnio man, mums, tau, jums, jam, jai, jiems, joms. Tai vadinamasis dvejybinis naudininkas.

Ar lengva būti dosniam? Nedera (tau) būti apsileidusiam. Mums ten reikėtų būti pirmiems.Jums privalu būti stropiems.

4. Naudininko reikalauja veiksmažodis atstovauti.Varžybose tau reikės atstovauti mokyklą (= mokyklai).Girdėjau, konferencijoje atstovausi Lietuvą (= Lietuvai).

Vartojame dvejopai1. Galima vartoti ir objekto naudininką, ir galininką.Neapykanta blogiui (ir blogio neapykanta).Meilė Tėvynei (ir Tėvynės meilė).

Nevartojame1. Naudininko nevartojame su veiksmažodžiais įnešti indėlį, kreipti dėmesį, kviesti, prisitaikyti, tikėti, viešpatauti, vyrauti.Įneškime savo indėlį Tėvynės klestėjimui. (= į Tėvynės klestėjimą).Kreipkite didesnį dėmesį tarimui (= į tarimą). Kviečiu šokiui (= šokio, pašokti). Šunelis greitai prisitaikė naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų). Tikiu jūsų entuziazmui (= entuziazmu). Ar tu tiki Dievui (= Dievą)? Jis ilgai viešpatavo savo karalystei (= karalystėje).

2. Su naudininku nevartojame būdvardžių godus, -i, šykštus, -i. Nebūk toks godus turtams (= turtų). Harpagonas buvo šykštus pinigams (= pinigų).

3. Nevartokime naudininko su veiksmažodžiais atlikti, pasitikėti, tikėti, užjausti veiksmo objektui reikšti.Bausmė turi atitikti nusikaltimui (= nusikaltimų).Reikia pasitikėti jaunimui (= jaunimu). Kas dabar tikės skerdžiui (= skerdžiumi)? Jie užjautė seseriai (= seserį).

4. Nevartokime naudininko laiko ribai reikšti, po slinkties veiksmažodžių tikslui reikšti.Rašinius atneškite sausio 12-ai dienai (= 12-ą dieną, iki sausio 12-os dienos). Studentė išvyko praktikai (= į praktiką). Čia gera vieta fotografavimui (= fotografuoti).

5. Nevartojame naudininko su neigiama bendratimi.Mums neišspręsti šio uždavinio (= Ne mums išspręsti šį uždavinį. Mes neišspręsime šio uždavinio).

7 Galininkas

Vartojame1. Galininku reiškiame objektą po teigiamųjų veiksmažodžių, laiką ir trukmę, būsenos kiekį, veiksmo dažnumą.Šitas negirdėtas žodis mane nukrečia staigiu šiurpu.Netaip senovės tėvai gyveno, /

Kaip skurstame vargšai šiandieną. Valgyk nors kelis šaukštus! Ji kas rytą mus kėlė iš miego…

2. Prie veiksmažodžio valdomo galininko linksnio papildinio turime priderinti vardinės dalies arba pažyminio žodžius galininko linksniu. Tai vadinamasis dvejybinis galininkas.Ji padarė tave laimingą. Jis padarė šią moterį laimingą. Pirmą kartą matau tave tokį išsiblaškiusį. Mokytoja paprašė juos būti atidesnius.

Vartojame dvejopai1. Vartojame galininką ir kilmininką, kai objekto apibrėžtumas specialiai nepabrėžiamas; galininką ir vardininką su dalelytėmis še, te; galininką ir per su galininku; galininką ir įnagininką; galininką ir vietininką, galininką ir vardininką.Juk kiekvienas sąžinę (ir sąžinės) turi. Še tau pieno lašą (ir lašas). Visą vasarą (ir Per visą vasarą) dirbau. Tą patį akimirksnį (ir Tuo pačiu akimirksniu). Šilta kaip vasarą (ir vasaroje). Tave lankyčiau kas vakarėlį (ir vakarėlis).

Nevartojame1. Tikslui, siekimui reikšti galininko nevartojame.Kaimyno berniukas negaišdamas išdūmė pakviesti tėvą (= tėvo). Kai senis Vingis ir Jonas atvažiavo vežti šieną (= šieno), jau artėjo lietus.

2. Nevartokime galininko daikto paskirčiai reikšti.Sutvarkė kambarį apgyvendinti svečius (= svečiams).Paruošė sąsiuvinį rašyti pastabas (= pastaboms).

3. Galininko nevartojame su neigiamuoju veiksmažodžiu (nėra neiginio galininko). Bylą (= Bylos) valstiečiai nelaimėjo. Neužmiršime juos, žuvusius (= jų, žuvusių) už mūsų ateitį.

4. Jeigu kalbame apie tai, kas neapibrėžta, nežinome, ar to daug, ar mažai, nevartokime galininko.Nusipirkęs kvepalus (= kvepalų), apšlakstė švarko apykaklę, atlapus. Parsinešiau iš miško grybus (= grybų).

8 Įnagininkas

Vartojame1. Įnagininką vartojame, reikšdami objektą, laiką, vietą, būdą, priežastį, leidimą, kintamą būseną (darbą, užsiėmimą).Katrė prarijo pirmą gurkšnį vaišių, užtaisytų, kaip karčiais pipirais, žodžiais naujosios motinos. Nakčia sukrauti laužai gęsta.

Net ir tie… vienu akies mirksniu pavirs į akmenį… Ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį. Tėvas girtutėlis, nosim pamėlynavusia, šurmuliavo po aslą, išparpusiu balsu šaukė… Sunki kaimo žmogaus duona, tačiau gali ją valgyti ramia sąžine… Padirbėjo kelis mėnesius vairuotoju.

2. Daiktavardžio įnagininko – papildinio reikalauja veiksmažodžiai didžiuotis, girtis, kvepėti, naudotis, rūpintis, sirgti, šerti, vaišinti, vilktis ir kiti: didžiuotis tėvais, girtis vaikais, kvepėti rožėmis, naudotis vonia, rūpintis ateitimi, sirgti geltlige, šerti šakniavaisiais, vaišinti šokoladu, vilktis striuke.

3. Veiksmažodžiai laikyti, vadinti reikalauja jų valdomo būdvardžio, kelintinio skaitvardžio, įvardžio ar dalyvio įnagininko linksnio.Šuniuką laikėme dingusiu. Visi jį laiko protingu.Izidorius tą pinigą vadino netikru. Tokį žmogų vadiname išmintingu.

4. Veiksmažodis rūpintis ir daiktavardis rūpinimasis reikalauja įnagininko linksnio.Mama labai susirūpino dėl vaikų (= vaikais). Vyresniems žmonėms būdingas rūpinimasis dėl jaunimo ateities (= jaunimo ateitimi).

5. Papildinio įnagininko reikalauja būdvardžiai įkyrus, -i, panašus, -i, vertingas, -a: įkyri plepumu, panašus pažiūromis, vertinga gamtos turtais.

6. Veiksmažodinės kilmės būdvardžiai geninas, -a, nešinas, -a, vedinas, -a, vedinas, -a, vežinas, -a reikalauja įnagininko draugės santykiams reikšti. Grįžta iš miško galvijų banda geninas.Sūnus grįžo iš medžioklės laimikiu nešinas. Karve vedinas tėvas pasuka keliuku į sodybą. Šakom velkina skubėjo miško keliuku. Juze vežinas išvyko tėvas į Klaipėdą.

7. Laikinumui reikšti vartojame įnagininką su veiksmažodžiais būti, dirbti (kuo nors).Jis buvo gydytoju (dirbo kurį laiką, buvo gydytojas). Jis buvo mokytoju (kurį laiką).Ji dirbo medicinos sesele.

Vartojame dvejopai1. Įnagininku pasakome priemonę, įrankį, instrumentą. Vartojamas ir su prielinksniu su.mesti akmenimi (ir su akmenimi);rašo pieštuku (ir su pieštuku);skaldyti kirviu (ir su kirviu);valgyti šaukštu (ir su šaukštu);prikrauti dėžę rankomis (ir su rankomis).

2. Būsenos pasikeitimą reiškiantys veiksmažodžiai pasidaryti, tapti, virsti vartojami su daiktavardžio įnagininku arba vardininku. Darius pasidarė išsiblaškėlis (ir išsiblaškėliu). Tu tapai smalsuole (ir smalsuolė).

Nevartojame1. Įnagininko linksnio nevartojame sudurtiniame tarinyje, kurio vardinė dalis reiškiama būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu ar dalyviu. Vardinę dalį deriname su vardininku reiškiamu veiksniu (dvejybinis vardininkas). Jolanta, būk atidesne (= atidesnė). Ir yra jis kitokiu (= kitoks).Mes buvome stovykloje pirmaisiais (= pirmieji). Atakos buvo neatremiamomis (= neatremiamos). Čia jis pasirodė kantriu (= kantrus). Ar bus tas žmogus laimingu (= laimingas)? Paskutinis įvartis buvo lemiamu (= lemiamas).

2. Neigiamasis veiksmažodis reikalauja neiginio kilmininko papildinio (dvejybinis kilmininkas), todėl tokiame sakinyje nevartojame įnagininko. Niekad nemačiau jo nusiminusiu (= nusiminusio). Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo).

3. Mišriojo tarinio vardinė dalis nereiškiama įnagininku, jeigu jungtis yra bevardės giminės būdvardis, dalyvis ir beasmenis veiksmažodis, sakinyje yra veiksmažodis būti, o vardinė dalis reiškiama būdvardžiu, kiekiniu skaitvardžiu, įvardžiu ar dalyviu (dvejybinis naudininkas).Jums reikia būti pasitempusiais (= pasitempusiems). Reikėtų būti kitokiais (= kitokiems). Ten tau reikėtų būti pirmu (= pirmam). Jai patinka būti visų pastebima (= pastebimai).

4. Prie veiksmažodžio valdomo galininko (dvejybinis galininkas) netinka įnagininkas.Ji padarė tave laimingu (= laimingą). Žydrūnas padarė ją laiminga (= laimingą).Matė jas išsiblaškiusiomis (= išsiblaškiusias).Lektorius prašė juos būti atidesniais (= atidesnius).

5. Nevartokime įnagininko reikšti veikėjui su neveikiamosios rūšies dalyviais ar nuolatinei būsenai (paprastai su veiksmažodžio būti formomis).

Šypsojosi mergaitė, saule (= saulės) nubučiuota. Beveik visi mokytojai yra įvairių sąjungų nariais (= nariai).

6. Įnagininko linksnio nevartojame su daiktavardžiais rūpestis, rūpestingumas.Graužia rūpestis savo sveikata (= dėl savo sveikatos). Žavėjomės jo rūpestingumu (= kaip jis rūpinasi) savo broliais.

7. Būdvardžiai gausus, -i, geras, -a, mandagus, -i, silpnas, -a, stiprus, -i, turtingas, -a įnagininko nevaldo, su juo nevartojami.Mūsų kraštas gausus upėmis (= Mūsų krašte gausu upių).Būk geras su giminėmis (= giminėms). Ar buvai mandagus su svečiais (= svečiams)? Lietuva turtinga ežerais ir miškais (= ežerų ir miškų).

8. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio įnagininko linksnio nevartojame daiktavardiškai.Remdamasis išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta), darau išvadą.Dangstantis nugirstu (= tuo, kas nugirsta), lengva apsirikti.

9 Vietininkas

Vartojame1. Vietininku reiškiame veiksmo vietą, laiko tarpą ir retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu. Tau akyse dangaus šviesa… Kieme taškės, braidė ligi kelių po purvyną. Kad tamsiame vidurnakty nežuvę / Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt. Juras ryžosi pagyventi skolose. Nudegęs pratimų saulėj, išpūtęs krūtinę po ankštai susagstytu švarku…

Nevartojame1. Laiko tarpui žymėti nevartojame vietininkų dienoje, savaitėje, mėnesyje, metuose, amžiuje.Šiuos vaistus gerkite du kartus dienoje (= per dieną).Žurnalo išeina 12 numerių metuose (= per metus).

2. Vietininko nevartojame, kai kalbama apie tai, kas vyksta, turi vykti gyvo padaro viduje, galvoje.Žmoguje (=Žmogaus) turi būti viskas gražu. Ugdykime jaunuose žmonėse (= jaunų žmonių) pažinimo troškulį. Vaikuose (= Vaikams) kilo toks sumanymas. Mergaitė katytėje matė savo draugę (= katytę laikė savo drauge).

3. Nevartojame dėl rusų kalbos įtakos atsiradusių netaisyklingų vietininkų.Romanas parašytas įmantriame stiliuje (= įmantriu stiliumi). Darbas atliktas aukštame lygyje (= gerai, aukštu lygiu).

Rankraštį išspausdino dviejuose egzemplioriuose (= dviem egzemplioriais). Kamuolį pagavau šuolyje (= pašokęs, šuoliu).

4. Nevartokime vietininko reikšti būviui, daikto pobūdžiui, pavidalui, ypatybei, medžiagai, iš kurios kas nors daroma, priklausymui.Knygos blogame stovyje (= nesutvarkytos, apdraskytos, suplyšusios, suverstos, išmėtytos). Perskaitė knygą anglų kalboje (= kalba). Sukūrė paminklą granite (= iš granito). Šios palapinės yra turistų nuosavybėje (= nuosavybė).

5. Nevartojame netaisyklingų būvio vietininko vertalų.Kame (= Koks) reikalas? Ko tu šiandien tokia ne nuotaikoje (= be nuotaikos)? Aš šiuo klausimu ne kurse (= to nežinau, nesu susipažinęs, nesu informuotas).Atvežė ligonę sunkioje būklėje (= sunkią ligonę, sunkios būklės ligonę).Pardavime buvo gerų knygų (= Buvo parduodamos geros knygos). Lietuva su savo kaimynėmis yra geruose santykiuose (= Lietuvos santykiai su kaimynėmis yra geri).

6. Nevartokime vietininko veiksmo būdui, ypatumui, sąlygoms; būsenos esmei, pagrindui, priežasčiai, rezultatui; kiekiui, apimčiai, riboms; iš veiksmo kylančiai aplinkybei ar antraeiliam veiksmui; būsenos turėtojui ar sukėlėjui netiesiogiai reikšti. Daugelis mokyklų dirba blogose sąlygose (= blogomis sąlygomis).Netvarkos priežastis yra apsileidime (= apsileidimas). Turi perskaityti knygas programos apimtyje(= programoje nurodytas knygas). Vagystėje (= Vagyste) buvo įtartas niekur nedirbantis Kazys. Literatūra ugdo žmonėse (= žmonių) jausmus.

7. Nevartotinas į mūsų kalbą besiskverbiantis požymio vietininkas.Darbas spaustuvėje (= Spaustuvininko darbas) jam patiko. Gyvenimas laisvėje (= Laisvė) jam labai patiko. Kas šiandien teisėjas aikštėje (= aikštės teisėjas)? Svarbiausias dalykas drabužyje (= drabužio dalykas) yra…

8. Nevartojame abstrakčių veiksmažodinių daiktavardžių su priesagomis -imas, -ymas, -umas vietininkų.Dalyvavau pietų valgyme (= Valgiau pietus, dalyvavau iškilminguose pietuose). Kas laimėjo varžybas trumpųjų distancijų bėgimuose (= Kas laimėjo trumpųjų distancijų bėgimo varžybas)? Mūsų mokiniai geriausiai pasirodė uždavinių sprendime (= spręsdami uždavinius).

Visa bėda nusirašinėjimuose (= nusirašinėjimai).Tame (= Čia) ir visa esmė. Trūko trijų dalyvių, tame skaičiuje (= iš jų) – dviejų mokinių.

9. Vietininko nevartojame su veiksmažodžiais nusimanyti, tobulintis.Jis gerai nusimano televizoriuose (= apie televizorius, išmano televizorius). Tobulinasi kompiuteriuose (= kompiuterių srityje).

10. Nevartokime prielinksniu ar polinksniu einančių vietininkų bėgyje, eigoje, laike, laikotarpyje.Pirmo trimestro bėgyje (= Pirmą trimestrą) daug dirbau. Darbo eigoje (= Darbe, dirbant) išryškėjo jų atkaklumas. Atsakymo lauksiu laike trijų dienų (= tris dienas). Penkių dienų laikotarpyje (= Per penkias dienas) klausimą išspręsime.

11. Ypač pavojingi ir nevartotini suprieveiksmėję būdo vietininkai, paplitę dėl nekūrybiško vertimo iš rusų kalbos: esmėje, pagrinde, pilnumoje, tikrumoje, visumoje, pirmoje eilėje.Jūs esmėje (= iš esmės) teisingai sprendėte šį uždavinį. Chore pagrinde (= daugiausia) dainuoja mergaitės.Planai įvykdyti pilnumoje (= visi, iki galo). Tikrumoje (= Iš tikrųjų) viskas buvo kitaip. Visumoje (= Apskritai) jūsų pranešimai buvo įdomūs. Pirmoje eilėje (= Pirmiausia) norėčiau kalbėti apie jūsų elgesį.

12. Nevartokime vietininkų priežasčiai, rezultatui reikšti: išdavoje, įtakoje, pasekmėje, poveikyje, rezultate.Pervargimo išdavoje (= Dėl pervargimo) jis negalėjo kopti į kalną.Geros priežiūros įtakoje (= Dėl geros priežiūros, gerai prižiūrima) Jolanta greitai pasveiko. To pasekmėje (= Dėl to) galima skaudžiai nusivilti. Draugų poveikyje (= paveiktas) berniukas susidomėjo turizmu.To darbo rezultate (= Dėl to) buvo nugriautas tiltas.

13. Nevartotini prieveiksmio funkcijas atliekantys vietininkai daugumoje, principe.Knygos herojai daugumoje (= daugiausia) teigiami. Aš su juo principe (= iš principo) sutinku.

14. Nevartokime vietininko reikšti pareigoms, veiklos sričiai.Dirba mokytojos pareigose (= mokytoja).V. Kudirka buvo pasiryžęs daug nuveikti Lietuvos švietime (= Lietuvą šviesdamas).

15. Nevartokime vietininko daikto paskirčiai reikšti.Šios mašinos vartojamos ir lapų nuėmime (= lapams nuimti).

Preparatas vartojamas spindulinės ligos gydyme (= spindulinei ligai gydyti).

16. Vietininkas nevartotinas kaip bereikalingas žodis.Buvo geras organizatorius sporto srityje (= sporto organizatorius).

Informacijos šaltinių sąrašas:1. http://ualgiman.tinklapis.lt2. http://www.vlkk.lt3. http://www.tingiu.lt4. http://www.mokslai.com5. paieškos sistema Google.