Turinys
1. Tikslai ir uždaviniai 2 psl.; 2. Apie autorių 3-4 psl.; 3. Apie kūrinį 5 psl.; 4. Pagrindinai veikėjai 6 psl.; 5. Gražiausi posakiai 7 psl.; 6. Literatūra 8 psl.
1.
Tikslai: – susipažinti su kūriniu “Dievų miškas”; – perskaityti kūrinį „Dievų miškas“.
Uždaviniai: – sužinoti apie Balį Sruogą; – supažindinti moksleivius su Balio Sruogos kūriniu „Dievų miškas“.
2. Apie autorių
Balys Sruoga – plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas,dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
B.Sruoga gimė 1896m. vasario 2d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje,ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtosklasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savokūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take,Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. 1914m.B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į PetrapilioUniversiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruogadomėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruogaperėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruogaparašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.
1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje.Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje,rašė daug publicistinių straipsnių. B.Sruoga buvo vienas iš satyrinioVilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B.Sruogaįsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose įseimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungosveikloje.
1921m. B.Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką,teatro ir meno istorijas. 1924m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakosir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B.Sruoga dėstė Kaunouniversitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinioteatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramosstudiją. Greta universitetinio darbo B.Sruoga skelbė spaudoje daug
literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B.Sruoga pasireiškėkaip dramų kūrėjas. 1939m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus įVilnių, B.Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų 3.okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B.Sruoga buvo suimtasir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. jisgrįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete.B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
4. Apie kūrinį
Balio Sruogos „Dievų miškas“ yra svarbiausias kūrinys grožinėjeprozoje. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą.Balys Sruoga atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklosvadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius.Kūrinyje žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais, vaizduojamoskankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtina fantastiškumą.Į visą taižiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogausžvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yraaštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai- tragiškiausi momentaivaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiamiironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnęplotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokoliniodaiktiškumo į literatūros meno sritį. „Dievų miškas“ atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklostikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės.Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmoniųnaikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet patsvaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomaskaip įdomus romanas.
5. Pagrindiniai veikėjai
„Dievų miško“ pagrindinis veikėjas ir yra pats Balys Sruoga. Jis aprašosavo sunkų gyvenimą, kaip jis buvo išveštas į Štuthofo koncentracijosstovyklą. Jam ten buvo labai sunku, nes su žmonėmis ten buvo elgiamasi kaip
su gyvuliais. Taip pat vienas iš veikėjų yra Hope. Jis buvo neaukštas, plačių pečių35 metų vyrukas. Jo taisyklingus, šiek tiek storžieviškus veido bruožuspapildė trumpi juodi ūsiukai. Vaikščiojo ilgais batais apsisiautęs guminiuapsiaustu. Jo uošvis buvo Dachau lagerio komendantas. Hope labiausiai rūpinosi savo orumo ir didybės palaiky- mu. Jis gyvenoprašmatnioje viloje lagerio teritorijoje. Namuose jis elgdavosi kaipnormalus žmogus, net su kalinėmis- tarnaitėmis. Ypatingas galvažudys Hopenebuvo. Su kaliniais jis mažai kalbėdavo, nes tai atrodė jam per žema.Kalinius keikdavo taip pat retai, jis niekuomet jų nemušdavo, tai turėdavokiti kaliniai. Gyvenimas Štuthofo stovykloje buvo itin žiaurus.6. Gražiausi posakiai
– „Majerio dūšia buvo plati kaip jūra. Visoks šlamštas joje sutilpdavo“. 129 psl.; – “Majerio nusistatymas buvo aiškus: pas jį koncentracijos lageris, ne vaikų darželis,- atliekamų žindyvių jisai neturi”. 265 psl.; – „Eina išdidus kaip nieščia kekšė“. 40 psl.; – „Bublicas išsitempęs it papūga žagsi“. 126 psl.; – „Vieno kojos susipainiojo su kito galva pagal silkių pavyzdį“. 17 psl.; – “O kai jie, būdavo, užeina- nors lysk su puodu po stalu”.
7.
Literatūra
– Balys Sruoga “Dievų miškas” Kaunas 1989m.
8.