Balys Sruoga “Dievu miskas”

Turinys

1. Tikslai ir uždaviniai 2 psl.;

2. Apie autorių 3-4 psl.;

3. Apie kūrinį 5 psl.;

4. Pagrindinai veikėjai 6 psl.;

5. Gražiausi posakiai 7 psl.;

6. Literatūra 8 psl.

1.

Tikslai:

– susipažinti su kūriniu “Dievų miškas”;

– perskaityti kūrinį „Dievų miškas“.

Uždaviniai:

– sužinoti apie Balį Sruogą;

– supažindinti moksleivius su Balio Sruogos kūriniu „Dievų miškas“.

2.

Apie autorių

Balys Sruoga – plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas,
dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.

    B.Sruoga gimė 1896m. vasario 2d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje,
ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos
klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savo
kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take,
Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. 1914m.
B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miiškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio
Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruoga
domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruoga
perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruoga
parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.

    1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje.
Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje,
rašė daug publicistinių straipsnių. B.Sruoga buvo vienas iš satyrinio
Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B.Sruoga
įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į
seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos
veikloje.

    1921m. B.Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką,
teatro irr meno istorijas. 1924m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos
ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B.Sruoga dėstė Kauno
universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio
teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos
studiją. Greta universitetinio darbo B.Sruoga skelbė spaudoje da

aug
literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B.Sruoga pasireiškė
kaip dramų kūrėjas. 1939m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į
Vilnių, B.Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų

3.
okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B.Sruoga buvo suimtas
ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. jis
grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete.

    B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

4.

Apie kūrinį

Balio Sruogos „Dievų miškas“ yra svarbiausias kūrinys grožinėje
prozoje. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Balys Sruoga atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos
vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius.
Kūrinyje žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais, vaizduojamos
kankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtina fantastiškumą.Į visą tai
žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus
žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra
aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai- tragiškiausi momentai
vaizduojami pro sarkastišką šypseną, saadistų kankintojų portretai piešiami
ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę
plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio
daiktiškumo į literatūros meno sritį.

„Dievų miškas“ atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos
tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės.
Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių
naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats
vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas
kaip įdomus romanas.

5.

Pagrindiniai veikėjai

„Dievų miško“ pagrindinis veikėjas ir yra pats Balys Sruoga. Jis aprašo
savo sunkų gyvenimą, kaip jis buvo išveštas į Štuthofo koncentracijos
stovyklą. Ja

am ten buvo labai sunku, nes su žmonėmis ten buvo elgiamasi kaip
su gyvuliais.

Taip pat vienas iš veikėjų yra Hope. Jis buvo neaukštas, plačių pečių
35 metų vyrukas. Jo taisyklingus, šiek tiek storžieviškus veido bruožus
papildė trumpi juodi ūsiukai. Vaikščiojo ilgais batais apsisiautęs guminiu
apsiaustu. Jo uošvis buvo Dachau lagerio komendantas.

Hope labiausiai rūpinosi savo orumo ir didybės palaiky- mu. Jis gyveno
prašmatnioje viloje lagerio teritorijoje. Namuose jis elgdavosi kaip
normalus žmogus, net su kalinėmis- tarnaitėmis. Ypatingas galvažudys Hope
nebuvo. Su kaliniais jis mažai kalbėdavo, nes tai atrodė jam per žema.
Kalinius keikdavo taip pat retai, jis niekuomet jų nemušdavo, tai turėdavo
kiti kaliniai. Gyvenimas Štuthofo stovykloje buvo itin žiaurus.

6.

Gražiausi posakiai

– „Majerio dūšia buvo plati kaip jūra. Visoks šlamštas joje sutilpdavo“.

129 psl.;

– “Majerio nusistatymas buvo aiškus: pas jį koncentracijos lageris, ne

vaikų darželis,- atliekamų žindyvių jisai neturi”. 265 psl.;

– „Eina išdidus kaip nieščia kekšė“. 40 psl.;

– „Bublicas išsitempęs it papūga žagsi“. 126 psl.;

– „Vieno kojos susipainiojo su kito galva pagal silkių pavyzdį“. 17

psl.;

– “O kai jie, būdavo, užeina- nors lysk su puodu po stalu”.

7.

Literatūra

– Balys Sruoga “Dievų miškas” Kaunas 1989m.

8.

Leave a Comment