Balys Sruoga ,, Dievų miškas”

Balys Sruoga

,, Dievų miškas”
ištraukos interpretacija

B. Sruoga platesniame kultūros kontekste įsitvirtino kaip savito kūrinio –
,,Dievų miškas’’ – autorius. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. ,,Kaip rašytojas humanistas, kaip filosofas ir psichologas, B. Sruoga ieškojo atsakymo į pagrindinį XX a. klausimą: kaip ir kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologija, kaip vieni žmonės pavirto žvėrimis, o kiti, silpni, iškamuoti, bejėgiai, iš paskutiniųjų stengėsi išlikti žmonėmis.’’

Noras išlikti , savo vertės ir dvasios stiprybės pajautimas ypač ryškus XXI skyriaus ,, Aplink kelmą visą dieną ” ištraukoje. Labai tiksliai žymimas laikas ir viieta – 1943 metų pavasaris, Velykos – Kristaus prisikėlimo, atgimimo ir atsinaujinimo šventė.

Ištraukos pradžioje pasakotojo balse galime išgirsti ironijos gaidelę pasakojant apie tai, kaip ,, kažkoks vargšas katorgininkėlis ’’ ( mažybinė – maloninė forma leidžia pajusti užuojautą ir meilę likimo draugui ) padovanojęs kaliniams kiaušinį. ( Kiaušinis – gyvybės, kuriamųjų galių, naujos pradžios simbolis). Ta netikėta dovana padeda kaliniams pajusti savąją gyvybę dar esant ne kažkur šalia, o juose pačiuose: ,, Ir mes dabar, kaip visi gyvieji žmonės, švenčiame Velykas! ’’ Gyvieji!.. Galbūt pirmą kartą per ilgą laiką pasijunta ne tik dar gyyvi, bet svarbiausia – Žmonės!

Ištraukos nuotaika kinta. Atsiranda gyvybingumo bei vilties pulsavimas. Ypatingą, sakralinę prasmę įgyja ir kiaušinio ,, plonučiuką gabalėlį ’’ dalinimas iš vyriausiojo rankų ( lyg kunigo ar išrinktojo statusas ) : kiaušinio gabalėlis čia tarsi komunija, kurią priimdamas žmogus ne tik išsivaduoja iš nu

uodėmių, bet drauge suvokia savąją auką. Šventų Velykų Komunija.

Velykos – Išganytojo Jėzaus Kristaus atėjimo šventė, siejama su atgimimu naujam gyvenimui, viltimis, tikėjimu.Gal ir jiems, Štuthofo kaliniams, dar lemta atgimti žmonių gyvenimui?! Gal ne viskas prarasta, juk kiekvienas tikintysis priimdamas komuniją kartoja: ,, . ir gelbėk mus nuo pikto.’’, ir įsižiebia Viltis. – taip būtų galima įvardyti ištraukos prasmę.

Kas gali pakylėti žmogų virš to negyvo pasaulio, jei ne tikėjimas, viltis ir mažas stebuklas – ,, plonučiukas gabalėlis’’ kiaušinio , suteikiąs ne tik palaimą, ramybę. ,, Buvome sotūs tuo kiaušinio gabalėliu,- ir dar kaip sotūs!’’

Būtent jis ( kiaušinio gabalėlis) tampa dvasios stiprybės simboliu, atgaivinusiu užmirštą žmogiškąjį išdidumą.

Ištraukos pabaigoje nuotaika vėl kinta, pasakotojo balse atsiranda ne nugalėtų, o prisikėlusių , gyvų žmonių tvirtybės gaidos.

Dar esu . Žmogus!..

Pats pasakotojas ištraukoje yra vienas iš tų silpnų, išškankintų, bejėgių padarų, kuris iš paskutiniųjų stengiasi išlikti žmogumi, todėl jo pasakojimas būtent toks, – pritrenkiantis šokiruojančia tikrove.

B. Sruoga ,,Dievų miške’’ išraiškingomis detalėmis išsako žmonių išgyvenimų niuansus, pabrėždamas viltį, tikėjimą, patriotizmą, gailestį, atjautą,
didelį norą išlikti žmonėmis kaip didžiausias vertybes.

Leave a Comment