Istorija apie Kauną

KAUNO MIESTO HERBAS

Kaunas – vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus. Seniausieji miesto antspaudai – vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.

Pirmasis antspaudas, simbolizuojantis ir Kauno miesto savivaldos atsiradimą, buvo sukurtas apie 1400 metus.

Seniausiąjį miesto anspaudą pakeitė herbinis anspaudas. Šio anspaudo centrinę vietą užima vėlyvosios gotikos herbinis skydas suapvalinta apačia. Jame vaizduojamas išilgai skydo į dešinę pusę žeme einantis tauras. Tai ne klaida ir ne koks nors atsitiktinumas. XV a. mažuose antspauduose toks herbo komponavimas paasitaiko dažnai, nes taip lengviau buvo pavaizduoti gulsčias figūras, kad jos užimtų kiek įmanoma didesnį skydo lauko plotą ir būtų aiškesnės. Miesto herbą prie antspaudo krašto juosia gotikinėmis mažosiomis raidėmis įrašyta lotyniška legenda “Senojo Kauno miesto anspaudas”. Ji įdomi tuo, kad joje pirmą ir vienintelį kartą miesto sfragistikoje buvo užfiksuotas Senojo Kauno vietovardis. Juo norėta atskirti Senąjį Kauną nuo Naujojo Kauno. Šiuo vardu buvo pavadinta Nemuno ir Nevėžio santakoje dar XIV a. antroje pusėje Trakų kunigaikščio Kęstučio pastatyta pilis, kurią 13368 m. Vokiečių ordinas sugriovė ir jos vietoje pastatė naują Gotesverderio pilį.

Miestų raštinės keisdavo spaudą tada, kai senasis susidėvėdavo arba dingdavo karo, gaisro metu, kai keisdavosi miesto herbas, kartais tai buvo daroma pažymint savivaldos teisių patvirtinimą arba naujų privilegijų gavimą. 1492 m. ru

ugpjūčio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino 1463 m. Kazimiero Kauno miestui suteiktą privilegiją ir dar suteikė naujų privilegijų bei laisvių. Ir nors privilegijoje, kaip tada buvo įprasta, apie miesto herbą ar anspaudą nėra pasakyta nei žodžio, greičiausiai buvo gautas bent žodinis valdovo pritarimas dėl senosios simbolikos papildymo lygių galų kryžiumi (dar vadinamas riteriškuoju).

Kauno Duomenys

Kaunas – didžiausias regione ir antras pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs vidurinėje šalies dalyje, dviejų svarbiausių upių santakoje.
Kauno regione gyvena 691,4 tūkst. gyventojų (Kauno mieste – 366,6 tūkst. gyventojų). Regiono plotas – 8089 kv. km.
14 % visos Lietuvos ekonominės veiklos tenka Kauno miestui, 20% – Kauno regionui.
67% visos Kauno regiono ekonominės veiklos sukoncentruota Kauno mieste.
11% visos Lietuvos BVP priklauso Kaunui, 19,2% – Kauno rajonui.
Kauno regiono pramonė sudaro 20,3% visos Lietuvos pramonės. Apie 70% Kauno regione pagaminamos produkcijos eksportuojama.
13,7% visų Kaune įsikūrusių ūkio subjektų veeikia įvairiose pramonės srityse. Kauno ūkio subjektai sudaro 12% visos Lietuvos pramoninio sektoriaus. Labiausiai Kauno mieste ir regione išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi.

Pagrindinės šalys, investuojančios į Kauno miestą ir regioną: JAV, Suomija, Vokietija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Danija, Norvegija ir Estija. Tiesioginės užsienio šalių investicijos į Kauno regioną (nuo 2004 m. sausio 1 d. ) sudarė 535,63 mln. Eurų (1

13,5% visų tiesioginių investicijų, tenkančių Lietuvai). Vien į Kauno miestą investuota 461,11 mln. Eurų. Kaune gerai išplėtota infrastruktūra. Kaunas įsikūręs dviejų tarptautinių transporto koridorių sankirtoje: Šiaurės – Pietų kryptis (magistralė „Via Baltica“ (Varšuva – Helsinkis) i geležinkelio linija Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva); Rytų – Vakarų kryptis (vidurinis Nr. 9.9 . koridoriaus kelio ir geležinkelio ruožas (Kijevas – Minskas – Vilnius – Kaunas – Klaipėda) ir 9D (Kaunas – Kaliningradas).

Tarptautinis Karmėlavos oro uostas nutolęs nuo Kauno 12 km. Dėl savo patogios geografinės padėties oro uostas naudojamas tiek krovinių, tiek keleivių pervežimui. Dabartinių transporto galimybių dėka, krovinys iš Kauno oro uosto gali būti pristatytas į bet kurį pasaulio kampelį.

Kauno mieste ir regione veikia 7 universitetai, 4 universitetų filialai, kelios kolegijos ir profesinio rengimo mokyklos.

Lankytinos vietos

MUZIEJAI
VIENUOLYNAI, BAŽNYČIOS, KOPLYČIOS, VARPINĖS
ISTORIJOS, URBANISTIKOS IR KULTŪROS PAMINKLAI
ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAI
GAMTOS PAMINKLAI
MUZIEJAI
AKADEMIJOS SENIŪNIJA
• LŽŪU istorijos ir etnografijos muziejus LŽŪU

BABTŲ SENIŪNIJA
• Babtų kraštotyros muziejus

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA
• Pogrindžio spaustuvė – muziejus “ab” Salių kaime

GARLIAVOS MIESTO SENIŪNIJA
• Rezistencijos muziejus J. Lukšos gimnazijoje
• Garliavos krašto muziejus Jonučių vidurinėje mokykloje

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
• B. Buračo muziejus Karmėlavos B. Buračo vidurinėje m-kloje

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
• Mokyklos muziejus
• Tiškevičių ir J. Naujalio ekspozicija Pilies rūmuose

VILKIJOS MIESTO SENIŪNIJA
• A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje, Kauno mažoji g. 2
• Aukštesniosios ž.ū. mokyklos kraštotyros muziejus Vilkijoje, Čekiškės g. 37
• Rezistencijos kovų ir tr

remties atminimo kambarys seniūnijoje, Vilkijoje, Kauno g. 37

VIENUOLYNAI, BAŽNYČIOS, KOPLYČIOS, VARPINĖS

AKADEMIJOS SENIŪNIJA
• LŽŪU koplyčia Akademijoje

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
• Digrių koplyčia
• Švč. Jėzaus širdies bažnyčia Pažėruose

BABTŲ SENIŪNIJA
• Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Panevėžiuke
• Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Babtuose
• Muniškių bažnyčia

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
• Švč. Trejybės bažnyčia (yra dailės paminklų) Čekiškėje
• Varpinė

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA
• Lietuvos kankinių bažnyčia Domeikavoje

EŽERĖLIO SENIŪNIJA
• Antano Paduviečio bažnyčia Ežerėlyje

GARLIAVOS MIESTO SENIŪNIJA
• Švč. Trejybės bažnyčia Garliavoje

KAČERGINĖS SENIŪNIJA
• Šv. Onos koplyčia Kačerginėje

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
• Šv. Onos bažnyčia Karmėlavoje

KULAUTUVOS SENIŪNIJA
• Šv. Petro išvadavimo bažnyčia Kulautuvoje

LAPIŲ SENIŪNIJA
• Šv. Jono krikštytojo bažnyčia Lapėse

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
• Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia Raudondvaryje
• Šv. Barboros bažnyčia Paštuvoje
• Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuokynas

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
• Kristaus Karaliaus bažnyčia Tabariškės

ROKŲ SENIŪNIJA
• Jėzaus širdies koplytėlė Rokuose

SAMYLŲ SENIŪNIJA
• Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia Šlienavoje

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
• Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės varpinė Margininkuose
• Šv. Antano koplyčia Piliuonoje
• Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia Viršužiglyje

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA
• Švč. Trejybės bažnyčia Vandžiogaloje
• Švč. Trejybės bažnyčios varpinė Vandžiogaloje

VILKIJOS SENIŪNIJA
• Šv. Jurgio bažnyčia Vilkijoje

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
• Šv. Jono krikštytojo bažnyčia Zapyškyje
• Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia Braziūkų k.
• Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Kluoniškių k.
• Jadagonių koplyčia
• Zapyškio koplyčia

ISTORIJOS, URBANISTIKOS IR KULTŪROS PA

AMINKLAI

AKADEMIJOS SENIŪNIJA
• Koplytstulpis Universiteto darbuotojų tragiškiems likimams paminėti Akademijoje
• Medžio skulptūros Noreikiškėse
• Koplytstulpis Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui paminėti Noreikiškėse
• Prof. T. Ivanausko sodyba, parkas Obelynėje

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
• Paminklas lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui Padainupyje
• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 15 m. sukakčiai paminėti Pažėruose
• Kryžius ir paminklas „Tauro“ apygardos Birutės rinktinės vado J. Lukšos-Daumanto žuvimo vietoje Pabartupio pamiškėje
• Paminklinis kryžius 20 „Tauro“apygardos partizanų atminimui Digrių kapinėse
• Paminklas išnykusiems Jonučių ir Narsiečių kaimams bei jų gyventojams atminti Jonučių k.
• Paminklas 1948-08-10 žuvusiems „Tauro“apygardos partizanams atminti Jonučių k.
• Pirmojo Pasaulinio karo aukų kapai Pažėrų giraitėje

BABTŲ SENIŪNIJA
• Zacyšiaus dvaro sodyba Zacyšiaus k.
• Žemaitkiemio dvaro sodyba Žemaitkiemio k.
• Paminklas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti
• Paminklas knygnešiams Babtuose
• Koplytstulpis Lietuvos tremtiniams Babtuose, Kauno g.,
• Koplytstulpis Babtų 600 m. jubiliejui
• Koplytstulpis Babtų parapijos 250 m. Babtų bažnyčios šventoriuje
• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10–čiui atminti Žemaitkiemio k.
• Koplytstulpis ir atminimo lenta Sausio 13-osios įvykiams atminti Sitkūnų LR TV centro filiale
• 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės Karalgirio k.
• Žydų genocido aukų kapai Babtų šile
• Žalgirio mūšio memorialinis parkas Cinkiškių k.

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
• Čekiškės miestelis-urbanistikos paminklas
• P. Dovydaičio buvusi sodyba Prienų kaime
• Paminklas šauliams ir partizanams žuvusiems už laisvę Pagirių kapinėse
• Paminklas prof. P. Dovydaičiui Čekiškės bažnyčios šventoriuje
• Pavasarininkų kryžius Čekiškės bažnyčios šventoriuje
• Senosios žydų kapinės Gegužėnuose

EŽERĖLIO SENIŪNIJA
• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui atminti Ežerėlyje, Liepų g.

GARLIAVOS SENIŪNIJA
• Vaistininko K. Aglinsko namas Garliavoje, K. Aglinsko g.
• Koplytstulpis J. Lukšai atminti J. Lukšo gimnazijos kieme
• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę
• Paminklas Lietuvių tautos kančiai atminti
• 1918 – 1923 m. Žuvusiems krašto kariams ir savanoriams Garliavoje, Vytauto g. 68
• Koplytstulpis Sausio 13-osios aukoms atminti prie Garliavos vidurinės mokyklos
• Koplytstulpis knygnešiams atminti prie Garliavos viešosios bibliotekos
• Senosios žydų kapinės Garliavoje

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
• K. Borutos memorialinė sodyba Pajiesio k.
• Paminklas nepriklausomybės 10 – čiui atminti Karkazų k.
• Skulptūra “Rūpintojėlis” prie Juragių radijo ir TV centro
• Paminklinis ansamblis partizanams atminti Jonučių kapinėse
• Žydų genocido aukų kapinės Rinkūnų k.
• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės Juragių k.
• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės Teleičių k.
• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės Stanaičių k.

KAČERGINĖS SENIŪNIJA
• Namas, kuriame gyveno V. Mykolaitis-Putinas, Kačerginėje, Mokyklos g. 34
• Namas, kuriame gyveno J. Biliūnas, Kačerginėje, J. Biliūno g. 4
• Namas, kuriame gyveno P. Mašiotas Kačerginėje, J. Janonio g. 38
• Paminklas V. Mykolaičiui-Putinui Kačerginėje
• Paminklas partizanams Kačerginėje

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
• Knygnešio K. Bielinio namas Biruliškių k.
• Trijų kryžių stogastulpis Ramučių k.
• B. Buračo paminklas prie B. Buračo vid. mokyklos Karmėlavoje

KULAUTUVOS SENIŪNIJA
• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Kulautuvoje
• Madonos paminklas Kulautuvoje
• Paminklinė lenta V. Augustauskui Kulautuvoje
• S. Bulotos kapas Kulautuvos kapinėse
• S. Jasiūnaitės kapas Kulautuvos kapinėse

LAPIŲ SENIŪNIJA
• XVI a. Lapių dvaro rezistencinės pilies liekanos Lapėse
• A. Merkio paminklas Lapėse

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
• Raudondvario architektūros ansamblis ir pilis
• J. Naujalio gimtosios sodybos vieta Raudondvaryje
• Kačiūniškės buvusio dvaro rūmai Raudondvaryje
• Paminklas J. Naujaliui Raudondvaryje
• Architekto L.C.Anikinio kapas Raudondvario kapinėse
• Madonos skulptūra
• Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjo K.Veverskio kapas Raudondvario kapinėse
• Rezistentų kapai Raudondvario kapinėse
• Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio ir kunigo Juozo Vailokaičio kapai Paštuvos kapinėse

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
• Prof. L. Vailionio sodyba Ringauduose
• A. Vištelio–Višteliausko buvusi sodyba Gaižėnų k.
• Prof. T.Ivanausko kapas Tabariškių kapinėse
• Prof. L.Vailionio kapas Tabariškių kapinėse
• Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių ir rusų kapinės Armaniškių kapinėse

ROKŲ SENIŪNIJA
• Koplytstulpis knygnešiui P. Varkalai
• Paminklas 1933 m. šventiems Kristaus metams atminti Girininkų k.
• Kryžius M. Gustaičiui Rokuose

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA
• Koplytstulpis Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjui K. Veverskiui atminti

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA
• Lietuvos nepriklausomybės 15 m. sukakčiai paminėti
• Koplytstulpis Ibėnų kaimo tragedijai atminti Vandžiogaloje
• Koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra
• Žydų genocido aukų kapai Vandžiogaloje
• Senosios žydų kapinės Vandžiogaloje

VILKIJOS SENIŪNIJA
• Vilkijos miesto senoji dalis – urbanistikos paminklas
• Šv. Juozapo koplytstulpis prie bažnyčios
• Daraktorių: M. Ir E. Palubinskaičių, U. Murauskaitės ir R. Asenavičienės kapai Vilkijos kapinėse
• Trys XIX a. mūriniai koplytstulpiai Vilkijos kapinėse
• Senosios žydų kapinės Vilkijoje
• Rezistentų užkasimo vieta Vilkijoje
• Paminklas rezistentams Vilkijoje
• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams Naujosios Vilkijos kapinėse

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
• Paminklas A. Mackevičiui atminti Ringovės k.
• Žydų genocido kapai Jaučakių miške

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
• A. Vištelio-Višteliausko paminklas Kluoniškių k.
• J. Šileikos sodybvietė Jadagonių k.
• Kryžius J. Šileikos atminimui Jadagonių k.
• Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Braziūkų k.
• Zapyškio seniūnijos kapinės Zapyškyje
• 1863 m. sukilėlių kapai Kuro girininkijoje
• Žydų senosios kapinės ir žydų genocido aukų kapai Kluoniškių ir Dievogalos k.
• Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-čiui paminėti Zapyškyje

ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAI

BABTŲ SENIŪNIJA
• Pakapių senkapis
• Piepalių piliakalnis
• Vitkūnų piliakalnis
• Žemaitkiemio senkapis

DOMEIKAVOS SENIŪNIJA
• Lentainių ( Radikių ) piliakalnis
• Lentainių ( Radikių ) senovės gyvenvietė

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
• Karmėlavos piliakalnis, vadinamas Pilimi

LAPIŲ SENIŪNIJA
• Šančių piliakalnis
• Lepšiškių piliakalnis

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
• Bernatonių piliakalnis
• Raudondvario akmens amžiaus stovykla ir senovės gyvenvietė
• Kriemalos kaimo akmens amžiaus gyvenvietė
• Rupunionių kaimo senkapis, vadinamas Sidabriniu kalnu
• Šilelio akmens amžiaus stovykla ir senkapis
• Paštuvos senkapis

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
• Pyplių piliakalnis
• Virbališkių piliakalnis

SAMYLŲ SENIŪNIJA
• Samylų piliakalnis
• Dubravų piliakalnis
• Pakalniškių piliakalnis

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
• Guogų piliakalnis

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA
• Bivylių senkapis

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
• Krūvandų senkapis
• Butvilionų piliakalnis
• Jaučakių piliakalnis
• Ringovės piliakalnis

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA
• Altoniškių senkapis

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
• Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis
• Riogliškių alkakalnis
• Jadagonių piliakalnis ir senkapiai

GAMTOS PAMINKLAI

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
• Milžinkapio pušis-bot. kraštovaizdžio objektas Girininkų I k.

BABTŲ SENIŪNIJA
• Nevėžio dvilypis ąžuolas-bot. kraštovaizdžio objektas Dasiūnų k.
• Karalgirio akmuo-geologinis kraštov. objektas Karalgirio k.
• Ąžuolas galiūnas-bot.kraštov.objektas Bakšių miškas

LAPIŲ SENIŪNIJA
• Drąseikių atodanga-geologinis gamtos paminklas Lapių girininkijoje, 137 kvartale, Drąseikių k.

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
• Šv. Jono šaltinis

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
• Karvelių ąžuolas-bot. kraštovaizdžio objektas Pyplių k.
• Dubravos dvyniai-bot.kraštovaizdžio objektas Šilėnų miške, 79 kvartale

SAMYLŲ SENIŪNIJA
• Dubravos rezervato apyrubė

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
• Liepa Motinėlė – bot.kraštovaizdžio objektas Braziūkų k.
• Šilagirio pušis – bot. kraštovaizdžio objektas Šilagirio miške, 37 kvartale
Visi keliai veda į Kauną
Kaunas – tai antrasis pagal dydį miestas, stambus mokslo, kultūros, pramonės, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje. Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Kaunas yra didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santaka, Lietuvos aviacijos lopšys.

Po Kauną galima organizuoti ekskursijas automobiliu, pėsčiomis, laivu, dviračiu, traukiniu, lėktuvu.
Pirmą kartą Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas Vygando Marburgiečio XIV amžiuje, tačiau archeologai tyrinėdami gausybę piliakalnių Kaune (net 9!), surado IX – X mūsų eros gyvenviečių liekanas. Tokia piliakalnių daugybė byloja, kad Kauno geografinė padėtis buvo itin svarbi.

Seniausias išlikęs mūro pastatas – Kauno pilis, arčiausiai dviejų upių santakos, išsaugojusi 13 amžiaus mūro pavyzdį, seniausią Lietuvoje.

Už pilies gynybinio griovio rymo Šv. Jurgio bažnyčia, XV – XVI amžių sandūroje ir Bernardinų vienuolyno pastatai primena, kad upių santaka lietuviams kadais buvo šventa, sakralinė vieta.

Kad Kaunas po Žalgirio mūšio tapo svarbiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos centru byloja gausybė maldos namų. 15 – 16 amžiuje buvo pastatyta Šv. Gertrūdos bažnyčia prie kelio į Vilnių, Antakalnio šlaite prie kelio į Klaipėdą Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Pati seniausia ir vertingiausia Kaune – Vytauto bažnyčia, vienintelė Lietuvoje pavadinta ne šventojo, o Vytauto Didžiojo vardu. Daugelis romantikos mėgėjų vadina Vilnių Gedimino miestu, o Kauną – Vytauto Didžiojo miestu. Ši bažnyčia pradėta mūryti tada, kai Kaunas dar buvo pagoniškas miestas. Ji buvo skirta tiems, kurie atvyksta į Kauną prekiauti. Kauniečiai krikštą priėmė tik 1413 metais. Nežiūrint, kad Vytauto bažnyčią siaubė ir gaisrai, ir potvyniai, ir įvairaus plauko perėjūnai, ji puikiai išlaikė savo ankstyvosios gotikos formas. Bažnyčioje palaidotas žymus rašytojas, kultūros veikėjas, kunigas J. Tumas – Vaižgantas.
Greta Vytauto bažnyčios – vėlyvosios arba liepsnojančios gotikos paminklas Perkūno namai. Čia galite išgirsti legendą apie pastato sienoje rastą Dievo Perkūno skulptūrėlę, apie vaidilutes čia kūrenusias amžinąją ugnį, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams.
Kaunui tapus svarbiu prekybiniu miestu, centras nuo Kauno pilies persikelia į Rotušės aikštę. Jos centre dažnai romantikų vadinama “baltąja gulbe” Kauno rotušė, amžių bėgyje net keletą kartų keitusi savo išorę, paskirtį. XIX amžiuje per Kauną buvo nutiestas pašto traktas Peterburgas – Varšuva ir Rusijos carai čia apsistodavę. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų. Nuo 1974 metų Rotušės puošniose menėse – Santuokų rūmai, o pastato rūsiuose – keramikos muziejus. XIX amžiuje kuklesni miesto svečiai apsistodavo arklių pašto stotyje, pastatytoje Rotušės aikštės pakraštyje. Čia mokslininko Tado Daugirdo iniciatyva buvo įkurtas muziejus. Dabar pašto stotyje įkurtas ryšių muziejus, pasakojantis apie ilgą ir permainingą žmonių bendravimo istoriją. Kieme nuolat budi pašto karieta. Muziejaus salėje galime sužinoti, kad nuo 1839 metų per Lietuvą buvo nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija (1200 km ilgio). Čia pat galite stebėti vaško lydymo ir varpų liejimo krosnis, kadaise čia aikštėje gaminusias savo produkciją.
Su Rotušės bokštu (153 m) čia lenktyniauja ir šauna į dangų 2 Jėzuitų bažnyčios bokštai. Tai puikus baroko architektūros pavyzdys. Nežiūrint to, kad net keletą kartų perėjūnai bandė išvyti iš čia jėzuitus, kad ilgai bažnyčia buvo. sporto salė, pavyko atrestauruoti nepaprastai vertingą bažnyčios interjerą. Senosios kolegijos salėje muziejus primena, kad čia dirbo lenkų poetas Adomas Mickevičius. Prie gretimo namo vėl galima rasti memorialinę lentą, primenančią, kad čia gyveno poetas Antanas Baranauskas, kurį lankė garsi suomių rašytoja Maila Talvio.
Literatūrines senamiesčio tradicijas papildo G. Jakubonio skulptūra J. Mačiuliui – Maironiui. Su jo dainomis, giesmėmis mes budome ir kėlėmės 19 amžiuje, kovojome už nepriklausomos valstybės atkūrimą. Čia pat barokiniame pastate, kur gyveno Maironis, veikia literatūros muziejus, turtingiausias Lietuvoje subūręs ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių literatus. Greta masyvių viduramžiškų sandėlių – sporto muziejus. Juk Kaunas – tai lietuvių sportininkų kalvė ir Meka.
Savo tūriu senamiesčio fone išsiskiria arkikatedra – bazilika. Tai didžiausia bazilikinio tūrio bažnyčia Lietuvoje. Pradžioje, XV amžiuje, po Krikšto ji buvo parapijos bažnyčia. XIX amžiuje iš Varnių perkėlus į Kauną Žemaičių vyskupystę, ji tapo pagrindine vyskupystės bažnyčia. Nuo 1921 metų arkikatedra bazilika – arkivyskupo sostas. Bažnyčią puošia daug tapybos ir architektūros darbų. Ją puošė ir dabino daug žymių menininkų. Bažnyčioje gausu palaidojimų: čia ilsisi ir pirmasis Lietuvos Kardinolas V. Sladkevičius.
Greta arkikatedros bazilikos vingiuoja antrinė senamiesčio gatvė – Vilniaus gatvė, jungianti Kauno senamiestį su centru. Senamiesčio pakraštyje – Maironio gimnazija, kurioje kadaise posėdžiavo Lietuvos seimas ir kur buvo priimta pirma Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1919 metais laikinąja Lietuvos sostine tapo Kaunas ir tada miestas ypač sparčiai augo. Priešais Maironio gimnaziją – 2 aukštų pastatas, statytas XIX amžiuje, tapo pirmojo Lietuvos prezidento rezidencija. Joje dirbo net trys prezidentai, kurių skulptūros puošia prezidentūros sodelį.
Tiek miesto centre, tiek senamiestyje, Kaune daugiausiai yra dviaukščių pastatų. XIX amžiuje carinė Rusijos vyriausybė Kauną pavertė pirmaeile tvirtove. Kariškiai puikiai išnaudojo unikalų Kauno reljefą. Dabar Kaune galima grožėtis net 11 panoramų. Gilios Nemuno ir Neries vagos, daugybė rėvų ir upelių išraižė aukštus stačius šlaitus ir suformavo be galo išraiškingą reljefą. Geriausia miesto centrą ir senamiestį stebėti nuo Aleksoto kalno. Čia įrengtas puikus keltuvas – funikulierius. Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galite naudotis šia transporto priemone. Neliko abejingas miestui ir prancūzų karvedys Napoleonas Bonapartas. Jo apsilankymą mena ir Napoleono namas Kaune, ir Napoleono kalnas (Jiesios piliakalnis). O štai XIX a. pabaigoje kariniai carinės Rusijos architektai Kauną apjuosė galinga gynybinių pastatų linija. Kauno tvirtovės – fortai, artilerijos bastionai, centriniai valdymo įtvirtinimai – vienintelis tokio masto kompleksas Europoje.
Miesto centro neįmanoma įsivaizduoti be garsios Laisvės alėjos. Tai ne vien prekybinis pasažas, bet kauniečių svečių mėgiama pasivaikščiojimų vieta, kultūrinis centras. Laisvės alėja gyva net 24 valandas paroje. Laisvės alėja ir prieigos buvo modernizuotos, rekonstruotos, užstatytos 1919 – 1939 metais Kaunui tapus laikinąja sostine. Laisvės alėjos gyventojams ir prekeiviams buvo keliami labai griežti reikalavimai. Namų fasadai, vitrinos, šaligatviai buvo nuolat plaunami, o poetė Salomėja Nėris Kauną vadino baltu miestu. 1921 metais Kaune rampos šviesą pirmą kartą išvydo opera “Traviata” ir tai įvyko gruodžio 31 dieną. Naujametinė “Traviata” tapo netgi tradicija, o Kaunas – lietuvių teatro lopšiu. Be abejo, prestižiškiausias yra Muzikinis teatras, kurio autoriai – Dubeneckis ir V. Landsbergis – Žemkalnis. Greta teatro pastato – miesto sienos fragmentas ir bokštas primena, kad XVI amžiuje čia buvo miesto siena. Priešais savivaldybės pastatą – Vytauto Didžiojo skulptūra dar kartą primena, kad esame Vytauto mieste. Skulptūros autorius – Vincas Grybas, Paryžiaus dailės studijos auklėtinis.
Pati gražiausia aikštė centre – tai Vienybės aikštė su grakščia Laisvės skulptūra (autorius J. Zikaras), greta lietuvių tautos panteonas, kuriame skulptūros tų iškilių lietuvių, kurie XIX amžiuje žadino tautą, spausdino knygas, kad nepamirštume savo dainingos kalbos, išliktume. Čia paminklas tiems, kurie kovojo už laisvę, kurie pirmieji žuvo kovose. Ansamblį papildo ažūriniai kryžiai, atvežti iš įvairių Lietuvos vietovių, kur vyko nepriklausomybės kovos. Švenčių metu čia dedamos gėlės, vainikai, o karo istorijos muziejaus varpinė pripildo aikštę nuostabia varpų muzika.

Kaunas – tai stambus kultūros centras, turtingas muziejais. Vienybės aikštėje galite aplankyti karo istorijos muziejų, kurio fundatorius generolas Nagevičius jam atidavė savo didelę ginklų kolekciją, kuria dabar didžiuojasi. Tame pačiame pastatų komplekse – Dailės muziejus su be galo turtinga Čiurlionio dailės galerija. Juk pagrindinė šio nuostabaus menininko kūrybos dalis – šio muziejaus nuosavybė. Kitoje Putvinskio gatvės pusėje – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus iniciatyva susispietė viso pasaulio velniai. Nelabieji surado kelią į Kauną, nežiūrint nei geležinės uždangos, nei kitų kliūčių, nemažai jų atvyksta ir dabar iš įvairių pasaulio kampelių, todėl tiksliai pasakyti jų skaičiaus neįmanoma.

Laisvės alėjoje – net du muziejai: Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir Žilinsko dailės galerija, garsėjanti turtinga vakarų Europos meistrų tapybos kolekcija.
Senamiestyje papildomai galima aplankyti Medicinos ir farmacijos muziejų, Stulgos muzikos instrumentų muziejų.

Kirtus Aleksoto tiltą, kitoje Nemuno pusėje – jau kitas etnografinis rajonas. Jeigu senamiestis, centras, nauji rajonai yra Aukštaitijoje, tai Aleksotas – Suvalkijoje. Aleksotas – tai Lietuvos aviacijos lopšys. Čia į dangų kilo pirmieji lėktuvai, čia prieš 70 metų lietuviai laukė “Lituanikos”, skridusios iš JAV, Niujorko. Senajame aerouoste dažnai vyksta įvairios šventės, čia yra net 2 muziejai: aviacijos ir gaisrų gesinimo. Nuošaliuose Fredos šlaituose – botanikos sodas, turtingas savo augalų kolekcija, išsidėstęs nepaprastai vaizdingoje vietovėje. Kaune yra vienintelis Lietuvoje Zoologijos sodas. Kauno marių pašonėje – Liaudies buities muziejus. Tai miniatiūrinė Lietuva. Nuo prieplaukos prie Kauno HES į buities muziejų galima plaukti laivu. Kauno marios išsiliejo 1959 metais, pastačius Kauno hidroelektrinę. Kauno marių pusiasalyje, Pažaislyje, yra baroko architektūros perlas Lietuvoje – tai Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas. Šis ansamblis – mini Italija Lietuvoje. Čia Kristupo Paco užsakymu dirbo garsūs italų meistrai. Vienuolynas lankytojus priima ir dabar.

Kauno marių pašonėje veikia poetės Salomėjos Nėries memorealinis muziejus, čia vyksta poezijos pavasariai.
Kaunas garsus savo aukštosiomis mokyklomis. Į Kauno medicinos universitetą atvyksta studijuoti iš viso pasaulio, sakoma, kad Kaune gerai paruošiami medikai. Kauno priemiesčiuose mokosi žemės ūkio specialistai, būsimieji veterinarai. Kaunas – tai technokratų miestas. Kauno technologijos universitete paruošiama daugiausia specialistų. Centre – Vytauto Didžiojo universiteto pastatai, laboratorijų korpusai, taip pat konservatorija, Kūno kultūros akademija.

Paprastai šalti, lėti kauniečiai tampa ugningais italais, kada žaidžia kauniečių mėgstama krepšinio komanda “Žalgiris”. Kauniečiai dideli šio nuotaikingo žaidimo fanai. Miesto gyventojai taip pat dideli aviacijos sporto fanai. Juk pirmą kartą pasaulyje po tiltu skrido padangių asas J. Kairys. Kauno skraidytojų mokykla pasižymi savo aukšta kvalifikacija. Į Kauną mokytis skraidyti atvyksta jaunuoliai iš daugelio šalių.

Gurmanų Kaune laukia daug maitinimo įstaigų, čia galima pasmaguriauti, paragauti ne vien lietuviškus patiekalus.

BIRŠTONAS
1. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Neogotikinė, pastatyta 1990-1909 metais.
2. Paminklas Vytautui Didžiajam
Skulptorius Gediminas Jokūbonis. Paminklas atidengtas 1998 m. liepos mėn, kurorto šventės metu. Skulptūra iš rausvo granito, apie 4.5 m aukščio, pastatyta prie Vytauto kalno.
3. Rašytojo B.Sruogos biustas
Iš Nacių koncentracijos stovyklos Štuthofe 1946 m. grįžusiam lietuvių rašytojui B.Sruogai birštoniečiai pastatė biustą, atsidėkodami už kūrinį “Dievų miškas”, kuris ir buvo parašytas Birštone. Autorius Giedrius Plechavičius.
4. Takas stalinizmo aukų atminimui
Stačiame Nemuno šlaite, kairiajame krante stovi liaudies meistrų išdrožinėtos medinės skulptūros, simbolizuojančios skausmą ir artimųjų netektį stalinistinio režimo metais.
5. M.Mažvydo skulptūra
Skulptoriaus V.Žuklio skulptūra pirmosios lietuviškos knygos autoriui.
6. Dekoratyvinė skulptūra “Mergaitė su dūdelėmis”
Autorius R.Antinis (jaunesnysis). Prie Birštono miesto savivaldybės administracinio pastato. 7. Skulptūra “Mergaitė su medūza”

8. Biuvetė
Birštonas yra žymus savo mineraliniu vandeniu. Biuvetė – vieta, kur jūs galite atsigerti mineralinio vandens. 9. Vytauto kalnas.
Tai vienas aukščiausių ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. Birštono piliakalnis žinomas jau nuo
19 – ojo amžiaus. Piliakalnio šlaitai gana statūs, iki 20 m. aukščio. Vytauto kalno viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, kurios plotis yra apie 3,5 metro. Piliakalnis apipintas legendomis. Čia po medžioklės ilsėdavosi ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas.
10. Škėvonių atodauga
Tai gamtos paminklas. Atodangos aukštis 31 m., ilgis palei upę apie 560 m..

Birštono seniūnija
Paverknių piliakalnis
Jis dar vadinamas “Ginkaus kalnu”. Dalis piliakalnio nuslinkusi į Verknės upę. Likusi dalis įspūdingai
atrodo giliame, jaukiame upės slėnyje.
Matiešonių kaimas
Tai kalbininko, baltų kalbų tyrinėtojo, filosofijos mokslų daktaro J. Kazlausko gimtinė. Sodyboje pastatyti 8 stogastulpiai. 8 medinių skulptūrų ansamblis yra tarsi apgaubtas 2 aukštais stogastulpiais, žyminčiais svarbiausius saulės laidos taškus Matiešonių horizonte: žiemos saulėgrąžos (gruodžio 21 – 22) ir vasaros saulėgrąžos (birželio 21 – 22) dienomis.
KAUNO RAJONAS
Akademijos seniūnija/Ringaudų seniūnija
1. Poeto A. Vištelio – Višteliausko sodybos vieta, įamžinta paminkliniu akmeniu. Gaižėnų km.
2. Obelynės parkas. Jame yra mokslininko, gamtosaugininko, akademiko, biologijos mokslų daktaro, profesoriaus Tado Ivanausko sodyba, įrengtas memorialinis muziejus Obelynė
3. Pyplių piliakalnis kairiajame Nemuno krante, prieš Nevėžio ir Nemuno santaką. Žmonės pasakoja, kad piliakalnį supylė Napoleono kareiviai, sunešę kiekvienas po kepurę žemės. Kačerginės girininkijos126 kv.
4. Virbališkių piliakalnis prie Nemuno žiedo Ringaudų km.
5. Botaniko profesoriaus Liudo Vailionio sodyba
6. Karvelių ąžuolas
7. Kamšos botaninis – zoologinis draustinis

Alšėnų seniūnija
1. Legendinio partizanų vado, vieno iš didžiausių ir reikšmingiausių Lietuvos pokario istorijos herojų Juozo Lukšos – Daumanto žuvimo vieta Pabartupio kaimo pamiškėje, 9 km. nuo Garliavos
2. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę (1990 m.) Digrių kapinės
3. Paminklas Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti. Pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m. Padainupio km.
4. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai Pažėrų kaimo giraitė
5. Pažėrų kaimo bažnyčia Pažėrų kaimas
6. Pavasarininkų paminklas Pažėrų kaimo kapinės
7. Milžinkapių pušis Girininkų kaimas

Babtų seniūnija
1. Paminklas legendinių lakūnų – Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti. Pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m. Ant Stabaunyčios kalno
2. Koplytstulpiai.

Babtų parapijos 250 m. jubiliejui

Babtų 600 m. jubiliejui

Lietuvos tremtiniams atminti

Rašytojui K. Puidai prie jo kapo
Babtų bažnyčios šventorius
Babtai
Babtai, Kauno g.
Panevėžiuko kapinės
3. Žydų genocido aukų kapai Babtų šilas
4. Muniškių bažnyčia ir šventorius Muniškių kaimas
5. Panevėžiuko Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios ir šventoriaus architektūrinis ansamblis. Žalvarinis varpas (1639 m.) – taikomosios dekoratyvinės dailės paminklas bažnyčios šventoriuje Panevėžiuko kaimas
6. Žalgirio mūšio memorialinis parkas prie Cinkiškio kaimo, kuris buvo pradėtas kurti 1990 m., minint 580-ąsias Žalgirio mūšio metines. 10 ha plote yra pasodinta daug želdinių, medelių, pastatyta 13 stogastulpių ir 1 koplytstulpis Ties Cinkiškio kaimu, šalia automagistralės
7. Paminklas 1863 m. sukilėliams Kaunas-Klaipėda Karalgirio km.
8. Rašytojo K. Puidos kapas Panevėžiuko kapinėse ir buvęs dvaras Puidynės kaime. Panevėžiukas
9. Generolo, gydytojo ir archeologo, Kauno Karo muziejaus ir vadovo Vlado Nagevičiaus buvusio dvaro sodyba. Žemaitkiemio kaimas
10. Zacyšiaus buvusio dvaro sodyba. Zacyšiaus kaimas
11. Aluonos hidrografinis draustinis Babtų seniūnijos šiaurinis pakraštys
12. Karalgirio akmuo (geologinis kraštovaizdžio objektas). Matmenys: aukštis-1,88 m; ilgis-3,45 m; plotis-3,1 m; apimtis-10,1 m. Šis didžiulis pegmatoidinis granitas su biotitu, kadaise gulėjęs Karalgirio girioje, priklausiusioje didiesiems Lietuvos kunigaikščiams, atsidūrė Karalgirio kaimo ganykloje. Melioratoriai jį iškasė ir atvilko prie kelio į Čekiškę. 1975 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas respublikinės reikšmės paminklams. Karalgirio kaimas
13. Nevėžio dvilypis ąžuolas (botaninis kraštovaizdžio objektas). Auga Dasiūnų kaime
14. Ąžuolas galiūnas (botaninis kraštovaizdžio objektas). Auga Bakšių miške

Čekiškės seniūnija
1. Čekiškės miestelis – urbanistikos paminklas, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1600 m. Tai savaimingai susiklosčiusio radialinio plano miestelis. Čekiškė, 12 km į pietus nuo Ariogalos, prie kelio į Vilkiją.
2. Čekiškės bažnyčia – XVII a. architektūros paminklas. Čekiškės kaimas
3. Paminklas nepriklausomybės akto signatarui, ministrui pirmininkui (1919 m.), filosofui, mokslų daktarui, teisininkui, profesoriui Pranui Dovydaičiui. Čekiškės bažnyčios šventorius
4. Senosios žydų kapinės. Gegužėnų kaime
5. Dubysos ichtiologinis draustinis. Draustinio tikslas – išsaugoti žiobrių nerštavietes. Dubysos upė nuo Klumpės malūno iki Nemuno (Kauno ir Jurbarko rajonuose): plotas-15 ha. Kauno rajone ši upės atkarpa teka per Čekiškės ir Vilkijos seniūnijas. Čekiškės ir Vilkijos seniūnijos

Domeikavos seniūnija
1. Lentainių (Radikių) piliakalnis ir senovės gyvenvietė. Radikių kaimas
2. Unikali “ab” spaustuvė. Ši spaustuvė – Karo muziejaus pogrindinės rezistencinės spaudos filialas. Joje buvo spausdinama draudžiama literatūra, skelbianti tiesos, tautos laisvės idėjas. Salių kaimas, Neries upės šlaitas
3. Lietuvos kankinių skulptūrų parkas. Prie Domeikavoje sparčiai statomos Lietuvos kankinių bažnyčios pradėtos statyti skulptūros – Lietuvos tautos kančių kelias. 14 skulptūrų vaizduos mūsų tautos kančią ir tragiškus istorinius įvykius. Prie Domeikavos bažnyčios
4. Gynybinio žiedo statiniai. Išlikę 17 Kauno tvirtovės antrojo gynybinio žiedo statinių (blindažų). Manoma, kad jie statyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jie betoniniai, dviejų tipų: šaudyti ir slėptuvėms. Tai vienintelė ir geriausiai išlikusi tokio tipo įtvirtinimų grupė. Domeikavos seniūnija

Garliavos seniūnija
1. Namas, kuriame gyveno knygnešys, aušrininkas, provizorius K. Aglinskas (1885-1924 m.). Garliava, K. Aglinsko gatvė
2. Paminklas knygnešiams (1997 m.). Koplytstulpio autorius – tautodailininkas A. Fokas. Prie Garliavos viešosios bibliotekos
3. Paminklas 1991 m. sausio 13-osios dienos įvykiams atminti. Koplytstulpio autorius S. Straigis. Garliavos vidurinės mokyklos kiemas
4. Koplytstulpis “Lietuvių tautos kančiai atminti”. Autorius A. Teresius Garliava, Vytauto g. 68
5. Paminklas Garliavos valsčiaus kariams ir savanoriams. Garliava, Vytauto gatvė
6. Senosios žydų kapinės. Garliava, Stadiono gatvė
7. Paminklinis ansamblis partizanams. 1988-1990 m. Lietuvos tremtinių sąjungos iniciatyva pastatytas paminklinis ansamblis partizanams. Šalia palaidoti partizanų palaikai. Jonučių kapinės
8. Žydų genocido aukų kapai. Panevėžiukas
9. Trejos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinaitės. Juragių, Stanaičių ir Teleičių kaimuose
10. Paminklas išnykusiems Jonučių ir Narsiečių kaimams. 1995 spalio 16 d. pastatytas paminklas išnykusių kaimų žmonėms. Autorius A. Drulia. Jonučių kaimas
11. Paminklas 1948 m. žuvusiems “Tauro” būrio partizanams. Autoriai J. Petraitis ir A. Švirinas. Jonučių kaimas
12. Rašytojo K. Borutos namas, kuriame 1938 -1941 m. jis gyveno nuolat, o 1942-1962 m. gyveno su pertraukomis. Pajiesio kaimas
13. Jiesios kraštovaizdžio draustinis.

Karmėlavos seniūnija
1. Karmėlavos piliakalnis, vadinamas Pilimi. Aplink jį susikūrė gyvenvietė. Manoma, kad XVI a. Karmėlavos piliakalnyje buvo gynybinis dvaras. Miestelio pakraštyje, ant aukšto Neries kranto
2. Paminklas ir muziejus kraštotyrininkui B. Buračui. Mokytojas Balys Buračas 1944-1954 m. dirbo ir gyveno Karmėlavos pradžios mokyklos pastate. Tai vienas žymiausių praeities lobių rinkėjų, aistringas fotografas, liaudies dailės, papročių tyrinėtojas, pėsčias ir dviračiu apkeliavęs Lietuvą. 1997 m., minint B. Buračo 100-ąsias gimimo metines, Karmėlavos vid. mokyklos skverelyje pastatytas koplytstulpis (aut. E. Banys). Mokykloje įrengtas muziejus. Karmėlavos B. Buračo vidurinė mokykla Vilniaus g. 54
3. Knygnešio J. Bielinio sūnaus, socialdemokratų partijos veikėjo Kipro Bielinio – vieno iš rezistencijos pradininkų Lietuvoje – namai. Biruliškių kaimas
Lapių seniūnija
1. Lapių dvarvietė. Lapių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1591 m. XVII a. pirmoje pusėje dvaras su mūriniais reprezentaciniais rūmais priklausė Žemaitijos seniūnui J. A. Lackiui. Dvaro pastatai ir rūmai sunaikinti 1655 m. per karą su Rusija. Lapės
2. Lapių reprezentacinės pilies liekanos. Manoma, kad pilis pastatyta arba rekonstruota XV-XVI a. Pilies rūmai buvę 2-3 aukštų, sienų storis – 1,11-1,52 m. Išlikusiose sienose yra 11-os ambrazūrų liekanų. Tad galima teigti, kad pilis buvo ne tik rezidencinė, bet ir gynybinė. Lapės
3. Paminklas paskutiniajam Nepriklausomos Lietuvos ministrui pirmininkui Antanui Merkiui. Tarpukario laikotarpiu jis nusipirko Lapių dvarą. Mažosios Lapės
4. Lapių bažnyčia. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Lapėse pastatyta 1620 m. Ji turi renesanso architektūros bruožų, vienbokštė, stačiakampio plano, mūrinė, tik viršutinis bokšto tarpsnis medinis. Tai respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Mažosios Lapės
5. Drąseikių atodanga (geologinis gamtos paminklas). Atodangos ilgis – 100 m, aukštis 31 m, mažai apaugusi, stati. Matyti moreniniai sluoksniai – kvartero uolienos. Pirmojoje virš salpinės esančioje Neries terasoje ties Drąseikiais rasta akmens amžiaus stovyklų pėdsakų bei neolito dirbinių – strėlių antgalių, rėžtukų, gremžtukų. Atodanga 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams. Drąseikių kaimas
Lapių girininkijos 137 kvartalas, dešinysis Neries krantas
6. Lapių geomorfologinis draustinis. Jo plotas 1168 ha. Lapių miestelis – Stavidvario miškas
Raudondvario seniūnija
1. Raudondvario buvusio dvaro architektūrinis ansamblis, kurį sudaro renesansinės pilies rūmai, atsatyti XVII a., šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė. Nuo XIX a. pradžios dvaras priklausė grafams Tiškevičiams. Dvaras nukentėjo nuo gaisrų, karų, per 1830-1831 m. sukilimą. 1856-1877 m. rūmus rekonstravo L. C. Anikinis. Karui baigiantis (1944 m.) rūmai ir oranžerija buvo sudeginti. 1962-1967 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilis buvo atstatyta, paryškinti šio statinio renesansiniai bruožai. Šiuo metu pilies rūmuose įrengta grafų Tiškevičių ir J. Naujalio ekspozicija. Raudondvario miestelio aukštutinėje Nevėžio slėnio trasoje

1801 m. magistrato ir dūmos anspauduose atsirado naujas, iki tol Kauno miesto sfragistikai nežinomas elementas – Rusijos Imperijos dvigalvis erelis. Jis anspauduose užėmė svarbiausią viršutinę vietą, nustumdamas į apačią kelis šimtus metų naudotą miesto herbą. Pakeitimų motyvai aiškūs. Dvigalvis erelis turėjo rodyti, kad Kaunas priklauso Rusijos valstybei.

1843 metais Kauno herbe vienvaldiškai ėmė dominuoti rusiška atributika. Šis herbas buvo suteiktas ne Kauno miestui, bet gubernijai. Miestas galėjo jį tik naudoti. Nuo tada Kauno heraldikoje galutinai įsigalėjo rusiškoji herbo samprata, kuri žemės ir miesto herbų neskyrė. Tai vienas iš specifinių Rusijos heraldikos ypatumų, būdingas tik šiai valstybei. Šio herbo prototipu buvo tikras paminklas, 1843 metais Peterburge iš špižiaus nulietas, svėręs 20 tūkstančių pūdų ir pastatytas Kauno rotušės aikštėje.

1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują, dailininko J.Burbos sukurtą, herbo etaloną. Tai stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Apatinis laukas arba skydo papėdė auksinė, tokie pat tauro ragai ir nagai. Šis herbas buvo plačiai naudojamas įvairiose Savivaldybės ir miesto gyvenimo srityse.

1969 m. buvo patvirtintas dailininko V.Banio sukurtas herbas. Trikampiame ankstyvosios gotikos herbiniame skyde, kurio didesnis viršutinis laukas nuspalvintas raudona spalva, vaizduojamas ant baltos juostelės stovintis ir į žiūrovą atsigrežęs baltas stumbras. Kauniečiai palankiai sutiko istorinio herbo atkūrimą. Juo buvo papuošti miesto riboženkliai, transportas, pradėti gaminti herbiniai ženkleliai, miesto herbu imta žymėti Kaune pagamintą produkciją, informacinius ir turistinius leidinius. Taigi, herbas labai greitai prigijo ir tapo svarbia didmiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi.

1993 m. birželio 30 d. specialiu Prezidento dekretu istorinis Kauno miesto herbas buvo patvirtintas kaip etalonas: raudoname skyde baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Jis buvo ilgo Lietuvos heraldikos komisijos darbo rezultatas, kurį galutiniame razultate realizavo dailininkas R.Miknevičius. Taip senasis Kauno miesto simbolis tauras, sukilnintas lotynišku kryžiumi, atgijo naujam gyvenimui.

KAUNO MIESTO VĖLIAVA

Apie senąsias Kauno miesto vėliavas žinoma labai mažai. Truputį daugiau duomenų išliko iš XX a. pirmosios pusės, t.y. iš to laikotarpio, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė. Laimingo atsitiktinumo ir muziejininkų pasišventimo dėka Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje buvo išsaugota 1930 m. miesto vėliava.

Tai raudono šilko 175 cm ilgio ir 148 cm pločio audeklas, kurio trys kraštai apsiūti tautine juostele, o vėliavos dešinysis laisvasis galas papuoštas šilkinių siūlų pozumentu. Pagrindinėje vėliavos pusėje, į dešinę nuo koto, išsiuvinėtas Kauno miesto herbas. Herbiniame skyde iš šonų papuoštame geltonais lelijų žiedais vaizduojamas ant žalios vejos stovintis baltas tauras su geltonu kryžiumi tarp ragų. Virš herbo įrašyta: “Kauno miesto savivaldybė”, o po herbu: “Valio nepriklausomoji ir nedalomoji Lietuva !”

Kitoje vėliavos pusėje tokiame pat skyde išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Raitelio geltoname skyde raudonas dvigubas kryžius. Žirgo gūnia, kamanos ir kiti diržai geltoni. Virš herbo įrašyta: “Laisvas būdamas laisvės neišsižadėsi”, po herbu: “Kauno miesto savivaldybė”.

1993 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės vėliavos, naudotos iki 1940 m. tęstinumą. 1999 m. balandžio 19 d. buvo patvirtinta dailininko A.Lapienio sukurta naujoji Kauno miesto vėliava.

Kauno miesto vėliava yra puošnioji (reprezentacinė) saugoma Kauno miesto mero kabinete ir paprastoji (lauko), kuri naudojama švenčių, iškilmių metu, iškeliama virš Savivaldybės, miesto Rotušės, prie gyvenamųjų namų ir t.t.
PUOŠNIOJI VĖLIAVA

Ją sudaro 120 x 144 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse, išilgai vėliavos, yra auksinės juostos. Vėliavos centre – sidabro siūlais siuvinėtas Kauno simbolis – Tauras. Kitoje pusėje – vėliavos centre siuvinėti sidabro siūlais miesto globėjo Švento Mikalojaus simboliai – vyskupo mitra, raidė “M” ir apačioje – trys rutuliai. Iš vienos ir kitos simbolių pusės žodžiai siuvinėti auksu – : Mylėkime teisumą. Vėliava aprėminta aukso ir raudonais siūlais pinta virvele. Vėliavos koto viršūnė – bronzinė. Joje pavaizduota Tauro galva su kryžiumi. Prie viršūnės pritvirtintos dvi aukso ir raudonais siūlais pintos virvelės.
PAPRASTOJI VĖLIAVA

Ją sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse – Kauno simbolis Tauras.

Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe.

Po ilgų Kauno magistrato ginčų su miesto vaitu 1540 m. liepos 17 d. Žygimantas Senasis privilegijos forma išdavė sprendimą dėl tolimesnio miesto valdymo. XVI a. Kauno istorijoje – tai bene svarbiausias Lietuvos valdovo patvirtintas juridinis aktas, kuriuo buvo reglamentuota teismų tvarka, aptarti administravimo ir kiti miesto reikalai. Kadangi tuoj po šio sprendimo atsirado šis anspaudas, netenka abejoti, kad jo idėjiniai motyvai buvo aptarti ir sankcionuoti aukščiausios valdžios. Kai Kauno tauras karalienės Bonos iniciatyva buvo sukilnintas lotynišku šv. Huberto kryžiumi, jis pasidarė ypač retas, o galbūt net vienintelis tokio pobūdžio simbolis europietiškoje miestų heraldikoje.

1655 m. prasidėjusi Rusijos invazija į Lietuvą užsitęsė iki 1661 m. Politinę krašto suirutę lydėjo maras ir badas. Kaune buvo apgriauta rotušė, apiplėštos bažnyčios ir vienuolynai, jų turtas išvežtas į Rusiją. Kadangi senojo anspaudo neišliko, tai jis buvo kuriamas naujai, naudojantis mažaisiais anspaudais.

1777 m. magistratas nusprendė, kad bus pagamintas naujas spaudas, daug didesnis ir daug puošnesnis. Pradėtas naudoti 1779 m. Jame įkomponuotas apvalus herbinis skydas, aprėmintas rokokiniu kartušu, o tauro pakelta priekinė koja rodo, kad vėl buvo sugrįžta prie gotikos laikais suformuoto judesio.

KAUNO MIESTO ISTORIJA
Dabartinėje Kauno senamiesčio vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonių gyventa dar žiloje senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. Daug mūšių mena jos apgriuvusios sienos. 1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

XVII – XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai.

XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau greitai užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną.Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus. XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus klastingai, Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija.
Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.
1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. 1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Vėliau, išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės. Kauniečiai niekada nepamirš popiežiaus vizito Kaune. Šiuo metu Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.

Kaune turistai nuoširdžiai laukiami
Kaunas yra patrauklus turistams miestas. Turistai, verslininkai ar kiti miesto svečiai, išsiveža labai gerų įspūdžių, nes jiems patinka Kauno išskirtinumas, įvairovė. Gerą įspūdį palieka lietuviškumo dvasios sąlygojamas svetingumas – Kaune gyvena beveik 92 % lietuvių.
Turistams miestas lengvai pasiekiamas bet kokiu transportu. Vykdami iš Helsinkio į Vakarų Europą Varšuvos link arba nuo Baltijos pajūrio link Vilniaus ir tolyn į Rytus, visuomet važiuosite pro Kauną. Tik 15 km. nuo miesto centro iki tarptautinio Karmėlavos oro uosto, o iki Vilniaus tarptautinio oro uosto – 95 km. Jei pataikysite atvykti gegužės 18, 19, 20 dienomis, būtinai nuvykite i Kauno senamiestį, nes jame vyks Kauno dienos. Daug prarasite, jei nesustosite žaliame ir svetingame mūsų mieste, nes nemačius Kauno negalima susidaryti vientiso Lietuvos vaizdo.

Kauno miesto šventė – gegužės 20-oji pasirinkta todėl, kad 1463 metais Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas – Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno Rotušėje.
Pagrindiniai šventės renginiai vyksta senamiesčio gatvėse ir aikštėse gegužės 18, 19 ir 20 dienomis.
Miesto dienai kasmet sukuriama tai, kas turi istorinę išliekamąją vertę: eilėraščių apie Kauną antologija, šventės simbolis Kaunutis, Tauro moneta.
Kiekvienais metais miestas pavasariškai atgyja, miestelėnai ir svečiai suguža į tautodailininkų muges, koncertus, kurie atskleidžia tiek profesionalių, tiek masinių mėgėjiško meno atstovų pasiekimus ir reprezentuoja Kauno meninį gyvenimą.

Kompaktiškame ir jaukiame Kauno senamiestyje daug reikšmingų architektūros ir istorijos paminklų. Nemuno ir Neries santakoje stūkso XIII a. statytos Kauno pilies liekanos. Aplink Rotušės aikštę galima pamatyti įspūdingiausius objektus – bažnyčias, vienuolynus, muziejus. Aikštės centre – “baltąja gulbe” vadinama miesto rotušė. Netoliese Arkikatedra bazilika, Perkūno namas, Šv. Trejybės bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas, Vytauto bažnyčia, Šv.Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas, Šv.Gertrūdos bažnyčia ir kiti turistų gausiai lankomi bei mėgstami istorijos, architektūros objektai.
Iš Rotušės aikštės per senamiestį pėstiesiems skirta Vilniaus gatve labai patogu pasiekti miesto centrą kur centrinė gatvė – Laisvės alėja taip pat skirta tik pėstiesiems. Šiose gatvėse daug parduotuvių, restoranų, kavinių. Turistai gali įsigyti įvairių rankdarbių ir kitokių suvenyrų. Miesto centre taip pat gausu su Lietuvos ir Kauno istorija susijusių įdomių objektų bei paminklų
Įdomūs technikos paveldo objektai – 1930 ir 1935 metais statyti vieninteliai Lietuvoje Kauno funikulieriai. Vienu jų pasikėlus į Aleksoto kalną, iš čia esančios apžvalgos aikštelės atsiveria kerintis vaizdas į miesto senamiestį, upių santaką, centrinę miesto dalį, Žaliakalnio šlaitus iki pat senojo Ąžuolyno parko. Svarbus akcentas miesto panoramoje – tautos prisikėlimą bei ryžtą laisvei ir nepriklausomybei simbolizuojanti dabar atstatoma paminklinė Prisikėlimo bažnyčia. Eksponatų gausa trisdešimtyje įvairaus profilio muziejų turistams suteikia galimybę nuodugniai susipažinti su miesto ir Lietuvos istorija, lietuvių gyvenimo būdu, papročiais, kultūros raida. Carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu Kaunas buvo paverstas miestu – tvirtove vakariniame Rusijos imperijos pakraštyje. Apie tai byloja išlikęs devynių fortų žiedas aplink miestą. Viename jų – IX forte – įrengtas fašizmo aukų ir žydų genocido muziejus.
Baroko šedevru pripažintame Pažaislio vienuolyne svečiai lieka sužavėti architektūros ir gamtos harmonija, kuriai nepakenkė netoliese Nemuno slėnyje nuo 1959 metų tyvuliuojantis dirbtinis vandens telkinys – Kauno marios. Miesto prieigose yra daug turistams patrauklių objektų – Kauno marių regioninis parkas, Rumšiškių liaudies buities muziejus, Raudondvario pilis ir kiti.
Kaune yra 1089 vietos aštuoniolikoje viešbučių ir keturiuose moteliuose, keletas nakvynių namų ir privačių apartamentų, veikia 56 turizmo įmonės, jose turistus aptarnauja daugiau nei 350 darbuotojų. Mieste daug restoranų, kavinių ir barų, kuriuose turistai gali sočiai ir skaniai pavalgyti įvairių patiekalų – nuo lietuviškų iki tradicinių ar egzotinių. Visų paslaugų kokybė garantuota, o kainos, lyginant su kitais miestais, žemesnės.
Turizmo verslas Lietuvoje – nauja ekonomikos šaka, nes rinkos sąlygomis pradėta dirbti tik atkūrus nepriklausomybę. Šiuo metu Kaune trūksta viešbučių, kempingų bei kitų turizmo objektų, tačiau verslo plėtrai yra plati ir palanki erdvė. Mieste turizmo verslą plėtoja privataus arba bendro su užsieniu kapitalo įmonės. Panaudojant didelę organizavimo ir vadovavimo patirtį, taikant naujas technologijas, keliant vadovaujančio ir aptarnaujančio personalo kvalifikaciją, gerinant informacijos kokybę ir didinant jos sklaidą, galima pasiekti daug daugiau.

PRAMONĖ
1997–1999 metai pramonės įmonėms nebuvo sėkmingi, tačiau 2000–2002 metais pramonės įmonių veikloje teigiami pokyčiai – 2000 metais įmonės realizavo produkcijos 4,0 % daugiau nei 1999 metais, 2001 metais parduotos produkcijos apimtis, palyginus su 2000 metais, ūgtelėjo 14,9 %, 2002 metais produkcijos realizavo 3,3 % daugiau nei 2001 metais.
Vyraujančios mieste pramonės veiklos: tekstilės bei lengvosios pramonės gaminių gamyba (audinių ir avalynės gamyba; drabužių siuvimas; kailių apdaila ir dažymas), kurios realizuota produkcija 2002 metais sudarė 34,3 % ir maisto produktų bei gėrimų gamyba, jos gaminių realizacija – 26.0 % bendroje parduotos produkcijos struktūroje. Šioms veikloms tenka didžioji dalis materialinių investicijų bendroje investicijų į pramonę struktūroje.
Kauno pramonės įmonių gaminiai: metalo dirbiniai, medikamentai, popieriaus gaminiai, įvairaus pluošto verpalai ir audiniai, tekstilės gaminiai, konditerijos gaminiai, vaisvandeniai ir alkoholiniai gėrimai užimdavo žymią vietą Respublikos rinkoje.
Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos ir aparatūra, mediena bei medienos gaminiai, baldai.
Kaunas stengiasi išlikti pramonės centru, pramonės įmonių parduotos produkcijos dalis bendroje šalies parduotos produkcijos apimtyje 2002 metais sudarė 11,7 %, materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos į pramonę – vienos iš didžiausių investicijų struktūrose.
2003 metų pabaigoje Kauno mieste veikė 1346 apdirbamosios pramonės įmonės, jose dirbo 40204 darbuotojai ir tai sudarė 24,4 % miesto įmonėse užimtųjų gyventojų.
Mieste yra didelis kūrybinis potencialas, gera techninė bazė, darbo rinkoje yra pakankama pasiūla pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos. Daugelio įmonių gaminiai sertifikuoti pagal ISO standartus. Integracija į Europos Sąjungą paskatino įmones siekti geresnės produkcijos kokybės ir atitikimo tarptautiniams standartams, todėl auga miesto pramonės įmonių produkcijos konkurencingumas Rytų ir Vakarų rinkose.

Apie Kauną

Kaune galite išgirsti bent keletą pasakojimų apie miesto pavadinimo kilmę. Istorikas T. Narbutas yra užrašęs legendą, jog Kaunis buvęs senosios lietuvių tikybos dievaitis, jo statula stovėjusi prie Nemuno ir Neries santakos. XV – XVI a. pasklidęs Lietuvos metraštis kildina Lietuvos kunigaikščius iš Romos kunigaikščio Palemono giminės, kuris esą atplaukęs į mūsų kraštą su trimis sūnumis. Vidurinysis Kūnas, įkūręs Kauną. Dabartiniai kalbininkai linksta manyti, jog “Kaunas” yra asmenvardis, kilęs iš seno lietuviško vardo, vėliau pavardės. Kalbininkai nepatvirtina gražios legendos apie mūsų romėnišką kilmę.

Archeologai nustatė, kad Nemuno ir Neries santakoje žmonių gyventa jau IV – V a. Yra entuziastų, bandančių įrodyti, jog pirmą kartą Kauną paminėjo arabų geografas Idrisijus 1140 m. Šio keliautojo raštuose minimas Qaynu, Qanys. Tačiau kol kas tai tik neįrodyta prielaida. Istoriškai patikimas dalykas – 1361 m. Kauno miesto vardas paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašančioje kryžiuočių žygius į Lietuvą. Ši data laikoma miesto įkurimo metais. Antpuoliai aprimo tik po Žalgirio mūšio. Kaunas pradėjo sparčiau augti: plėtės prekyba, suklestėjo amatai. 1463 m. gegužės 20 d. Kazimieras Jogailaitis suteikė Kaunui privilegiją ir praplėtė miesto teises. Nuo 1999 m. ši data – Kauno miesto diena.

1920 – 1939 m. Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė, nes Vilnius buvo okupuotas Lenkijos. Tuo laikotarpiu miestas gerokai išaugo – jame gyveno iki 150 tūkst. žmonių, pastatyta nemažai administracinių, kultūrinių, gyvenamųjų pastatų, reikšmingų architektūriniu požiūriu. Tai Banko rūmai, muziejų kompleksas, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Teisingumo ministerija, Karininkų ramovė.

Laikinosios sostinės simbolis – Prezidentūros rūmai sodelyje tarp Vilniaus ir Gimnazijos gatvių. 1996 m. ten pastatytos trijų tarpukario Lietuvos prezidentų skulptūros: A. Smetonos, A. Stulginskio ir K. Griniaus.

Galite pasirinkti, ką aplankyti ir apžiūrėti populiariausiuose Kauno regionuose: Senamiestyje, Naujamiestyje, miesto pakraščiuose.

Senamiestis – šiuolaikinio Kauno lopšys. Tai teritorija pačioje Nemuno ir Neries santakoje – pilis, Rotušės aikštė, aplink ją esančios gatvės. Čia susitelkę beveik visi reikšmingiausi senieji miesto architektūros paminklai. Pirmiausia apžiūrėkite pilį, pirmą kartą paminėtą 1361 m. dėl svarbios strateginės padėties kryžiuočių ne kartą pultą, sugriautą. Legendos pasakoja, jog po pilimi yra didžiuliai požemiai, kuriuose miega užburti Didžiojo kunigaikščio Vytauto kariai. Kartais iš ten girdėti stuksenimai, kariškos komandos. Kariai išeisę ginti miesto, jei mūsų kraštui ateis labai sunkūs laikai.

Visai šalia pilies – didžiulė tamsiai raudonų plytų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Kauno bernardinų vienuolynas. Dabartiniai vienuolyno rūmai ir bažnyčia pastatyti XVI a. pr. Bažnyčiai per istoriją ne itin sekėsi: 1603 m. apnaikino gaisras, 1656 ir 1659 m. – Maskvos kariuomenė, 1812 m. – Napoleono kariai, sovietmečiu bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis. Nepaisant visų negandų, bažnyčios ir vienuolyno ansamblis išlaikė ryškius gotikos bruožus.

Pasižvalgę nuo pilies aikštės pamatysite grakštų Kauno “Baltosios Gulbės: kaklą – šviesų rotušės bokštą, išsišokusį viršum senamiesčio stogų. Rotušės aikštė – viduramžių Kauno branduolys. Tada joje vykdavo turgus, įvairios iškilmės, būdavo baudžiami nusikaltėliai. Aikštė pradėjo formuotis XVI a. Iš pradžių joje buvo statomi mediniai namai, bet per vieną iš didesnių gaisrų jie bemaž visi sudegė. Buvo nutarta statyti mūro namus. Pradėta nuo rotušės, kurios kertinis akmuo pradėtas 1542 m. Dabartinė rotušės išorė susiformavo per 1771 – 1780 m. rekonstrukciją pagal iš Čekijos kilusio architekto J. Matekerio projektą. Vyraujantys grakščios rotušės baroko elementai saikingai susipynė su ankstyvojo klasicizmo bruožais. Bokštas buvo paaukštintas iki 53 m. Paskutinį kartą senoji rotušė buvo rekonstruojama 1968 – 1973 m. (archit. Ž. Simanavičius). Čia įrengti Santuokų rūmai ir Keramikos muziejus.

Apžiūrėję rotušę, ratu apeikite aikštę. Aikštės šiaurrytiniame kampe Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Didžiulis netinkuotų plytų statinys – tai didžiausias neogotikos paminklas Lietuvoje. Manoma, kad bažnyčios statyba pradėta dar Vytauto laikais ir tęsėsi iki 1660 m. Interjeras įrengtas vėlyvojo baroko stiliumi. Išsiskiria 1775 m. padarytas centrinis altorius su 12 apaštalų skulptūromis (skulpt. T. Podbaiskis), XVII a. raižytas medinis altorius su paveikslu “Šv. Mergelės Marijos ėjimas į dangų”. Yra dailininko E. Andriolio, 1863 m. sukilimo dalyvio, paveikslas “Gausi žvejonė”, tapytojo P. Kalpoko darbų. Išorinėje katedros sienoje iš Vilniaus gatvės pusės – poeto ir kunigo Maironio granitinis mauzoliejus.

“Gildija” – 1978 m. rekonstravus kelis gotinius namų fasadus, viduje įrengtas restoranų ir kavinių kompleksas, pavadintas pagal senovinį pirklių susivienijimą – gildiją, mat tuose namuose kadaise gyveno pirkliai.

Kauno jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. Bažnyčia pradėta statyti 1666 m. nebaigta sudegė, atstatyta ir konsekruota tik 1759 m. Carinės Rusijos metais buvo paversta cerkve. Jėzuitai ją atgavo 1923 m., vienuolyną paaukštino dvejais aukštais. Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas vėl uždaryti. Jėzuitams grąžinti 1990 m. Vienuolyno rūmuose veikusioje kolegijoje 1819 – 1823 m. dėstė lenkų poezijos klasikas, tuo metu ką tik baigęs Vilniaus universitetą Adomas Mickevičius. Yra jam skirta ekspozicija.

Maironio namas – XVI a. gyvenamasis namas su puošniu barokiniu frontonu tiksliau turėtų būti vadinamas Siručio namu – pagal jo savininką. O. Maironis jame ilgą laiką gyveno, eidamas Kunigų seminarijos rektoriaus pareigas. Dabar name – Lietuvių literatūros muziejus. Priešais tą namą 1977 m. atidengtas Maironio paminklas.

Paėjėkite Aleksoto gatvele, šalia Jėzuitų bažnyčios link Nemuno ir pateksite tarsi į kokią oazę. Prieš akis iškyla garbus Vytauto bažnyčios bokštas. Bažnyčios statybą fundavo Vytautas Didysis 1400 m. atsidėkodamas Viešpačiui už išsigelbėjimą Vorsklos mūšyje su totoriais. Veikiausiai tai buvo pirmoji katalikų bažnyčia Kaune. Joje nuo 1920 m. iki 1933 m. kunigavo ir šalia nuomojo butą lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas – Vaižgantas. “Dėdžių ir dėdienių” gimtinėje, Vaižganto namuose, dabar muziejus.

Nuo Vytauto bažnyčios atsisukite atgal link Rotušės aikštės, ir prieš akis jums visu grožiu tarsi kokie vargonai kyla Perkūno namai – bene gražiausios gotikos stiliaus civilinės paskirties statinys Lietuvoje. Perkūno namu jis vadinamas, nes pagal pavadinima kažkada jame rasta nežinia iš kur atsiradusi pagoniško lietuvių dievo Perkūno statula.

Senamiestyje yra Lietuvos sporto muziejus, kuriame daug įdomaus randa Lietuvos krepšinio gerbėjai.

Zamenhofo g. yra P. Stulgos tautinės muzikos instrumentų muziejus, įsikūręs restauruotuose XVI a. namuose.

Pasivaikščiokite išradingai sutvarkyta Vilniaus gatve, kuri atiduota pėstiesiems. Jei norite apžvelgti senojo Kauno panoramą, pereikite Aleksoto tiltu į kitą Nemuno pusę ir pakilkite keltuvu į Nemuno šlaitą.

Naujamiestis – teritorija į rytus nuo Senamiesčio, viena savo kraštine nusidriekusi iki žaliakalnio šlaitų, Nemuno pakrante pietryčiuose atsiremianti į geležinkelio stotį. Jis pradėjo kurtis XIX a. vid., kai Kaunas tapo gubernijos centru. Pagrindinė jo magistralė – Laisvės alėja, kurios kontūrai atsirado 1871 m. miesto užstatymo plane. Centrinę gatvę kirto taip pat tiesios gatvės. Taigi naujamiestyje susiformavo taisyklingas stačiakampių kvartalų tinklas.

Laisvės alėja ir šiandien yra centrinė Kauno gatvė, 1982 m. rekonstruota, paversta pėsčiųjų bulvaru. Apie 1,5 km ilgio pėsčiųjų zona nuo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios iki susikirtimo su E. Ožeškienės gatve išklota įvairaus dydžio ir piešinio betono plokštėmis, vasarą tarp liepų, kurios nusidriekia dviem eilėmis per visą alėjos ilgį, mirga gėlynai, tarp jų stovi jaukūs suoleliai. Spalvingi namų fasadai, įvairios vitrinos. Visa tai pabrėžia gyvos, judrios centrinės prekybinės miesto gatvės charakterį. Pačioje pėsčiųjų zonos pradžioje – buvusi carinės armijos karinės miesto įgulos cerkvė – soboras (1895 m. tipinis archit. A. Benua projektas), nūnai vėl tapęs Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Šalia nepriklausomybės a. – M. Žilinsko dailės galerija (archit. E. Miliūnas). Joje galite pamatyti tautiečio iš Berlyno Mykolo Žilinsko (1904 – 1992) Lietuvai dovanotus paveikslus.

Toliau žingsniuodami Laisvės alėja, dešinėje praeisite universalinę parduotuvę “Merkurijus”, atidarytą 1983 m. Laisvės alėjos viduryje, prie “Merkurijaus”, trykšta skulptūriškas fontanas. Tai mėgstama kauniečių pasimatymų ir pasiklydusių miesto svečių susitikimo vieta.

Eidami toliau pėsčiųjų bulvaru, prieisite Akademinį dramos teatrą, Lėlių teatrą, atokiau nuo gatvės, žaliame skverelyje, tarp medžių pasislėpęs Muzikinis teatras. Tai pirmojo Kauno teatro rūmai, pastatyti 1890 – 1892 m. 1920 m. gegužės 15 d. miesto teatre buvo atidarytas Lietuvos Steigiamasis seimas.

1940 m. teatro rūmuose įvyko politinis spektaklis, formaliai įteisinęs 50 metų užsitesusią Lietuvos sovietizaciją. Čia susirinkęs vadinamasis ”Liaudies seimas” paskelbė apie tarybų valdžios atkūrimą Lietuvoje. Tai buvo iš Maskvos surežisuotas politinis spektaklis. Faktiškai Lietuvos sovietizacija buvo nulemta kur kas ankščiau – 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutarties slaptuoju protokolu, pagal kurį Lietuva atsidūrė Sovietų sąjungos interesų zonoje. To lemtingo mūsų istorijai politinio spektaklio režisieriai buvo kruviniausi XX a. diktatoriai – Stalinas ir Hitleris. Po sutarties – spektaklio “įžangos” – prasidėjo pirmasis veiksmas – 1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija okupavo Lietuvą. Tada prasidėjo antrasis veiksmas – okupuotos Lietuvos “savanoriškas stojimas” į Sovietų Sąjungą, baigęsis “Liaudies seimo” delegacijos išvyka į Maskvą parvežti “Stalino saulės”. Po to sekė trečiasis veiksmas – lietuvių tautos genocidas. Tačiau sovietinis genocidas neužgniaužė laisvės troškimo. Apie tai byloja ilgametis pokario partizanų pasipriešinimas svetimai valdžiai, vėliau tylioji rezistencija ir patriotų aukos. Vienas tokių buvo kaunietis Romas Kalanta. Muzikinio teatro sodelio grindinyje įmūryta Romo Kalantos, čia susideginusio per sovietines demonstracijas 1972 m. gegužės mėnesį, memorialinė plokštė. “Kam aš gyvenu? Tai sistema, kuri neleidžia man gyventi? Verčiau nusižudyti savo paties rankomis”, – rašė atsisveikinimo laiške Romas Kalanta.

Priešais muzikinį teatrą – miesto savivaldybė, įsikūrusi stilinguose rūmuose, kurie pastatyti 1936 m. pagal architektų A. Funko, A. Lukošaičio, B. Elsbergo projektą. Šalia – 1990 m. atstatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Centrinio pašto rūmai, kaimynystėje – T. Ivanausko zoologijos muziejus. Kiekviename alėjos name įsikūrusios arba parduotuvės, arba kavinės.

Priešingoje Laisvės alėjos pusėje nežymūs vartai – “broma” veda į kiemą. Jei pataikysite, kieme išvysite mažą stebuklą – vieną gražiausių Lietuvos gotikos bažnyčių, kauniečių tarpe žinomą keistoku Šaričių vardu, o tiksliau – tai Šv. Gertrūdos bažnytėlė, kuri čia stovėjo jau XV a. pab. – XVI a. pr. Sovietinio sąstingio metais atsirado partinių nomenklatūrininkų, kurie norėjo bažnytėlės vietoje pastatyti raikomo rūmus. Bet labiau tautiškai nusiteikę nomenklatūrininkai ir paminklosaugininkai ją išsaugojo.

Vienybės aikštė. Jei prie “Merkurijaus” pasuksite S. Daukanto gatve, pateksite į vienybės aikštę, kuri čia pat, prisišliejusi prie lygiagretės Laisvės alėjai K. Donelaičio gatvės. Aikštės centra – Lietuvos nepriklausomybės memorialas. 1989 m. minint Vasario 16 – ąją, Lietuvos nepriklausomybės dieną, atstatytas Laisvės paminklas (skulpt. J. Zikaras), po metų ta pačia proga – paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę – piramidė sukrauta iš mūsų krašto laukų akmenų (skulpt. J. Zikaras). Turistinė aikštės įžymybė – varpų bokštas, kuriame daugiau kaip ketvirtį amžiaus rengiami varpų muzikos koncertai.

Muziejų kompleksas – tai Vytauto Didžiojo karo muziejus, vienas iš turtingiausių istorijos eksponatų, ir M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kuriame saugomi dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūriniai, didelė liaudies meno kolekcija. Greta, kitoje V. Putvinskio gatvės pusėje, – dailininko A. Žmuidzinavičiaus kurinių ir kolekcijų muziejus su populiaria jo pradėta rinkti velnių kolekcija.

Viena iš Naujamiesčio magistraliu – Vytauto prospektas. Čia, Ramybės parke, buvusiose karmelitų kapinėse 1991 m. pastatytas paminklas “Kryžius – medis” 1941 m. sukilimo prieš bolševizmą atminimui. Sukilimas prasidėjo pirmosiomis karo tarp Vokietijos ir SSRS dienomis. 1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiofoną sukilėlių vadovybė paskelbė, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė. Sukilėliai, iki pasirodant vokiečiams, tris paras kontroliavo Kauną. Kovose su betraukiančiais sovietiniais okupantais žuvo šimtai sukilėlių. Jų broliškas kapas yra toje vietoje, kur dabar stovi skulptoriaus Roberto Antinio (jaunesniojo) sukurtas kryžius – medis. Istorikai birželio 23 – iąją, sukilimo pradžią, rašo į vieną eilę pagal reikšmingumą su Vasario 16 – ąja ir Kovo 11 – ąja. 1941 – ųjų vasarą nors ir trumpam, keliom dienom, buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Lietuvą užėmusi nacinės Vokietijos kariuomenė nepripažino sukilėlių paskelbtos nepriklausomybės.

Ramybės parke atstatytas paminklas “Žuvome dėl Tėvynės” – baltas kryžius, tarsi besikeliantis iš pelenų.

Daugiau lankytinų objektų

Paminklas lakūnams Atlanto nugalėtojams – Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, pastatytas 1993 m. Ąžuolyno prieigose, minint jų skrydžio 60 – ąsias metines. 1933 m. liepos 15 d. dviejų drąsių lakūnų valdoma “Lituanica” pakilo iš Niujorko valstijos tiems laikams didvyriškam skrydžiui be nutūpimo iki Kauno. Tačiau liepos 17 – osios 0 val. 36 min. audringą naktį tada Vokietijos okupuotoje Lenkijos žemėje netoli Soldino (dabar Mislibožo) “Lituanica” užkliudė pušų viršūnes ir sudužo. Iki Kauno buvo likę tik 650 km.

Ąžuolynas – kauniečių mėgstama ramaus poilsio vieta. Tai apie 770 ąžuolų miškas, galima sakyti, miesto centre. Daugumos medžių amžius 200 – 300 metų.

Ąžuolyno kitoje pusėje, einant nuo centro, rasite vienintelį Lietuvoje zoologijos sodą, kuriame galima pamatyti apie 2500 gyvūnų. Per zoologijos sodą teka Girstupio upelis. Dalis jo slėnio prie Ąžuolyno vadinama poeto Adomo Mickevičiaus slėniu. Čia mėgo lankytis poetas, gyvendamas Kaune. Yra paminklinis akmuo.

Prisikėlimo bažnyčios grakštus bokštas, matomas iš viso Senamiesčio ir Naujamiesčio, kyla ant Žaliakalnio pakriaušės, viršutinėje Nemuno slėnio terasoje. Bažnyčia pagal inž. K. Reisono projektą pradėta statyti 1934 m., iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežus ir pašventinus kertinį akmenį. Tai turėjo būti Baltijos šalyse aukščiausia bažnyčia – bokšto aukštis 70 m. Tačiau sovietmečiu nebaigta bažnyčia paversta radijo gamykla. Tik dabar bažnyčia baigiama, joje jau vyko pirmosios mišios.

Pažaislio Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra laikomas vienu reikšmingesnių baroko architektūros paminklų Rytų Europoje. Ansamblis yra vaizdingame Kauno marių pusiasalyje, tarsi perlas, spindintis tarp vandens ir miškų stichijos. Taip jis atrodo iš lėktuvo. Bet ir antžeminėmis priemonėmis iki jo nukakę turistai ras kur akį paganyti.

Bažnyčią 1667 m. pradėjo statyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Pacas kamaldulių vienuoliams, kuriuos jis pasikvietė iš Italijos. Bažnyčia buvo gražinama, puošiama iki XVIII a. vidurio. Ansamblio dominantė – šešiakampis bažnyčios kupolas ir du į priekį išsišovę bokštai, uždengti tarsi kokiais šalmais. Bažnyčios vidaus sienos išklotos rausvu ir juodu marmuru, išdekoruotos freskomis ir lipdiniais. Ansamblyje dirbo kelių kartų italų, taip pat lietuvių meistrai. Pirmasis ansamblio architektas buvo Lodovikas Fredianis, tapybos autorius Michaelis Arkangelas Palonis, lipdinių – Giovanis Merlis, kupolo freskų – Džiusepė Rossis. XIX a., kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, katalikiškas bažnyčios ir vienuolyno ansamblis buvo pritaikomas stačiatikių cerkvei, tad apgadinta daug meno vertybių. Nuo 1920 m. iki sovietinės okupacijos Pažaislis priklausė Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms, kurioms jis priklauso ir dabar.

Šalia tyvuliuojančios Kauno marios gerokai jaunesnės už baroko architektūros ansamblį. Marios susidarė 1959 m. patvenkus Nemuną Kauno hidroelektrinės užtvanka. Ji yra prie pat Pažaislio. Marių plotas – 63,5 km2. Giliausia vieta apie 20 m. Marių pakrantės – populiariausia kauniečių poilsiavietė. Yra jachtų klubas, galima išsinomuoti valtį ar paplaukioti po marias laivu.

Pažaislio parkas – Kaune, Pažaislio architektūros ansamblio teritorijoje.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris K. Z. Pacas, 1660 m. Romoje gavęs kamaldulių ordino suteikimą statyti jiems vienuolyną, nusipirko miškingą vietovę ir pavadino ją Mons Pacis (taikos kalnu). Tačiau žmonės ją ir toliau vadino Pažaisliu (nuo Žaisos upelio). 1664 m. K. Z. Pacas pasirašė vienuolyno fundacijos aktą. Į vienuoliams dovanotus turtus įėjo žemė, miškai, pievos abipus Nemuno. Iškarto buvo pastatyti eremitų (atsiskyrėlių) nameliai ir medinė Šv. Onos bažnyčia. 1665 – 1667 m. ruošiant vietą bažnyčios statybai, buvo kertamas pažaislio šilas. Bažnyčios ir vienuolyno komplekso statybai iki 1680 m. vadovavo italų architektas Dž. B. Fredianis. Barokinio stiliaus bažnyčia pagal jo projektą pastatyta 1674 m. 1712 m. ji buvo konsekruota (pašventinta), o prieš 1797 m. pastatytas ir vienuolynas. 1812 m. prancūzų kariuomenė vienuolyną apiplėšė, buvo išvežta brangių kulto reikmenų. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, kamalduliai ištremti, o jų turtas konfiskuotas. Vienuolynas buvo atiduotas rusų stačiatikiams, kurie, aštuonis dešimtmečius čia šeimininkaudami, rūpinosi pastatais, pritaikė juos kitiems reikalams. Per tą laikotarpį buvo sunaikintos vertingos freskos, išardyti mediniai altoriai, parduoti paveikslai. 1842 m. Pažaislyje stačiatikiai įkūrė pirmos klasės Uspenijos vienuolyną, o užėjus Pirmajam pasauliniam karui, į vežimus susikrovė vienuolyno archyvą, kitokio turto ir išvažiavo. Nuo 1920 m. iki 1940 m. vienuolyne gyveno iš Čikagos atvažiavusios Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolės lietuvės. Po Antrojo Pasaulinio karo trumpai čia buvo įsikūręs Respublikinis centrinis archyvas, senelių namai. 1950 m. vienuolyne įrengta psichoneurologijos ligoninė, o 1967 m. – Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Pažaislis išaugo gražioje vietoje. XIX a. viduryje pro jį keliavęs lenkų rašytojas V. Sirokomlė rašė, kad Pažaislį supa spygliuočių miškai ir kalvos, iš kurių kyšo bažnyčios bokštai. Pažaislio parkas lankomas visus metus. Kauno marių pakrantėje įkurtas jachtininkų klubas. 1980 m. Pažaislio architektūros ansamblis atvėrė duris lankytojams, tačiau jame dar vyksta restauracija. Ansamblis – architektūros paminklas. Pažaislio parkas 1958 m. paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie r. r. gamtos paminklų.

Leave a Comment