Jurga jaunystės ir meilės simbolis
Karo metais kai buvo labai sunku, Kazys Boruta nukreipia akis į tautosaką ir sukuria nuostabų mitologinį romaną. Tiek Kazys Boruta, tiek Vytautas Mačernis, savo kūriniuose nekalba apie karo žiaurumus tiesiogiai, jie bando atskleisti meilės, jaunystės polėkio jausmą. Galbūt tie žiaurumai Borutos “Baltaragio malūne” atsispindi kaip chaosas, kaip velnioniškas, chtoniškasis pasaulis, mitinių būtybių pasaulis. Štai šiam pragaro pasaulėliui priklauso ir dauguma kūrynio veikėjų. Tiek Pinčiukas, vaizduojamas, velnionišku pavidalu, kuris pradžioje yra apsimiegojęs tinginys, o pabaigoje jis jau įsimylėjęs velniūkštis, tačiau liekantis ištikimu chaosui ir požemiui, tiek kalvis su arkliavagiu, žmonės, turintys mitologinių galių, tiek Baltaragis, kuris galėtų priklausyti ir apoloniškąjam pasauliui, tačiau visgi jis gyvena malūne, kuris pasiryžęs tarsi nuskristi ir yra ryški mistinė vieta. Taipogi ir jo sandėris su velniu atiduoti dukrą: “To ko jis neturi”, jo aklos meilės padarinys.Savo nelaimę Baltaragis lyg ir perduoda savo dukrai Jurgai. Gimusi mergaitė, nė nenutuokia, kad jos mylimas tėvelis taip sujauks jos gyvenimą ir jausmus. Augdama Jurga yra apsupta meilės ir dėmesio. Ji semiasi iš tėvo patyrimo ir nejučia supanašėja į jį. Jurgos vidus, jos charakteris tampa veidrodiniu atspindžiu Baltaragio charakterio. Ji perima iš jo išdidumą, begalinę savimeilę ir egoizmą, kuris ir sutrukdo Jurgos bei Girdvainio meilei ir tarpusavio pasitikėjimui. Iki pasirodant Girdvainiui, merginos namų negali pasiekti nė vienas vaikinas su piršliais ir kaime yra šnabždamasi, kad tai tėvo kaltė, kad tai jis yra raganius. Iš dalies taj ir yra tiesa, Baltaragis pažadėjo savo mylimą dukrą Pinčiukui, kuris ir trugdo, visiems dasigauti ligi malūno. Kad ir kaip būtų Girdvainis su savo bebaimiais uobolmušiais įveikia kelią iki Jurgos ir tampa jos būsimu vyru. Girdvainis pasižada Jurgai, kad mylės ir nepaliks jos, kad ir kas atsitiktų, tačiau priesaika yra sulaužoma, kai dingsta jo uobolmušiai. Ir tuomet kyla klausimas, ar tikrai šių dviejų žmonių meilė, buvo tokia didelė? Iš Girdvainio pusės jam trukdo jo vyriškumo samprata, kuri yra nukreipta į tėvo palikimą- uobolmušius. Be šių arklių jis savęs kaip vyro nemato. Iš Jurgos pusės,egoizmas. Atsiranda nesusikalbėjimas. Iki jų susitikimo, merginos šios charakterio savybės retai kada atsiskleisdavo. Taip, ji kaime buvo laikoma linksma mergina, mėgstanti pašiepti kitus “Tai buvo viso Padruvės kaimo pati smagiausia mergina…”. Jos santykiai tiek su kaimu tiek su Uršule, buvo aiškūs ir paprasti. Tiesa, uršulė taip pat praeityje patyrė Pinčiuko pinkles, deja savo patirtimi pasidalinti su Jurga jai nepavyko. Niekas ja taip ir nepatikėjo. Uršulei išsigelbėti pavyksta iš Pinčiuko gniaužtų, o štai Jurgos netikėta meilė tampa siaubinga tragedija, prie kurios prisideda šis mažasis velniūkštis.
Jurgos asmenyje slypi kūrynio idėja. Per jos asmeny Boruta išsako problemą ir iškelia klausymą:”Ar galima meilė, kai pasaulyje vyrauja nesusikalbėjimas, išdidumas ir egoizmas?” Dažniausiai liaudės pasakose meilė nugali, ji įveikia visus sunkumus ir viskas baigiasi dviejų žmonių laime. Šiame romane, Boruta paprieštarauja teiginiui “Meilė nugali visas kliūtis”. Tautosaka persmelktas visas K. Borutos “Baltaragio malūnas”. Pagrindinė veikėja Jurga pavaizduota kaip tipiška tautosakos mergina, besilaikanti tradicijų ir belaukianti, kol vaikinas pirmas žengs žingsnį. Galima būtų teigti, kad Jurga yra tradicijų- prietarų auka, tačiau iš kitos pusės, jos charakterio bruožas- veržlumas, kuria jos laužančios nusistovėjusius prietarus ir tradicijas, įvaizdį.Šis kūrinys savo siužetu, yra šiek tiek panašus į “Eglės žalčių karalienės” ar “Sigutės” liaudės pasakas. Štai Sigutei kaip tik padeda gamtos jėgos, o čia jos tarsi kliuvinys. “Baltaragio malūne” gamta yra kintanti, judanti, tarsi personifikuojama. Tai taipogi primena ir “Eglės žalčių karalienės” kūrinį, kuris baigiasi tragedija prie marių, ir jame mirtis įvyksta gamtos jėgų padedama, gamta tarsi iššaukia ją. “Baltaragio malūne” didelį vaidmenį, taip pat, atliko vandens telkinys, paslaptingas, mistinis ežeras, kuriame užgęsta Jurgos gyvybė. Nors meilė turėtu įveikti ir žmogaus kuriamas kliūtis ir gamtos jėgų pateikiamus sunkumus, šiame “Baltaragio malūno” kūrinyje, tai taip ir nepasitvirtina, neįvyksta