Aušra ir Varpas

“Varpas” – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, ėjęs 1889 m. sausio mėn. -1906 m. Tilžėje ir Ragainėje. Varpas“ buvo tarytum, „Aušros“ aukštesnės pakopos tęsinys. Varpininkai – tai naujoji tautos atgimimo kovotojų pamaina. Varpas iš pat pradžių bendradarbiavo žymesnieji Aušros bendradarbiai: J. Basanavičius, A. Kriščiukaitis, M. Jankus, M. Davainis-Silvestravičius ir kt. Varpas būdamas tos pat epochos – XIX a. paskutiniojo ketvirčio, – kaip ir Aušra, turėjo ir bendrų su ja bruožų. Pirmas jų – tai negalėjimas Didžiojoje Lietuvoje spausdinti lotynų raidėmis lietuviškus raštus. Pirmaisiais Aušros ir Šviesos ir r pirmaisiais Varpo metais polemikos dėl skirtingų pažiūrų ir idealų arba visai nebuvo, arba ji visu griežtumu viešai nesireiškė. Tačiau buvo tarp Aušros bei Varpo. ir ryškių skirtumų. Aušros pradėtieji kelti principai – tautos savarankiškumo, demokratizmo, piliečių laisvių – dar nebuvo joje įgavę aiškių, visiems suprantamų formų. Varpas tuos principus išplėtė, išryškino ir, svarbiausia, atrėmė į konkrečius, gyvenimiškus pagrindus, susiedamas tautinės kultūros klausimus su ekonominiais reikalais, kaip štai: žemės reforma, kreditu, amatų ir ūkio mokyklomis, sveikatos reikalais, susisiekimo kelių gerinimo ir t.t. Aušra da ar gana atsargiai pasisakydavo dėl santykių su Rusijos valdžia, o Varpas. stojo į opoziciją rusų politikai Lietuvoje, drąsiai kėlė valdžios daromas lietuviams skriaudas,
smerkė priespaudos ir rusinimo politiką. M. Riomeris savo knygoje Litwa (1908), lygindamas Aušros ir Varpo laikotarpius sako, jog Aušra tai bu

uvęs jaunatviškas entuziazmas, o Varpas – tai subrendusio ir savimi pasitikinčio vyro žodis ir veiksmas. Išsilaikymo galimybių žiūrint, svarbiausias skirtumas buvo darbo organizuotumas.

„AUŠRA” (,,Auszra”), pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuvių žurnalas lotynišku raidynu. Buvo leidžiamas 1883 m. kovo – 1886 m. birželio mėnesiais Ragainėje ir Tilžėje. Leido aušrininkai. Išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius (buvo dvigubų ir trigubų numerių). Visas „Aušros“ komplektas turi 1331 puslapį) „Aušra“ buvo švietėjiškas, pasaulietinio pobūdžio liberalinis leidinys. Propagavo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinį bendrumą. Smerkė carinę ir kitokią prievartinės lietuvių asimiliacijos politiką, reikalavo sulyginti lietuvių tautos teises su kitų Rusijos imperijos tautų teisėmis. Leidinys taip pat propagavo lietuvių nacionalinę savimonę ir savigarbą, telkė liberaliai nusiteikusią lietuvių inteligentiją, ragino dalyvauti nacionaliniame judėjime, pasisakė už luomų panaikinimą, valstiečių pilietinių teisių sulyginimą su ki itais luomais idėją, propagavo prekybą ir amatus, smerkė kai kurių lietuvių sulenkėjimą, reikalavo panaikinti lietuviškos spaudos draudimą ir kurti liet. mokyklas, spausdino romantinius ir realistinius literatūros kūrinius, straipsnius lietuvių tautosakos ir lietuvių tautos istorijos klausimais. Propagavo nacijos vienybę be klasinių skirtumų „Aušra“ prisidėjo prie lietuvių tautos nacionalinio išsivadavimo kovos

Leave a Comment