Ar vis dar aktualus siekis keisti pasaulį?

Ar vis dar aktualus siekis keisti pasaulį

Ar vis dar aktualus siekis keisti pasaulį?

Ar vis dar aktualu keisti mus supantį pasaulį-nebūti abejingiems? Apsižvalgius galima surasti saujelę žmonių, kurie stengiasi kažką pakeisti, bet jų beliko vienetai. Lietuvoje didėja studentų emigracija, tačiau valstybė mažina ją , suteikdama daugiau finansuojamų vietų. Šalyje vis daugiau įsivaikinama mažamečių vaikų. Nenutyla kalbos, jog pasaulį kamuoja milžiniškos problemos: globalinis atšilimas, kova už gyvūnų teises. Taigi tik suvienijusi jėgas žmonija vis dėlto gali pakeisti pasaulį.

Studentų emigracija į užsienį- tai didelio valdininkų irr švietimo ministerijos aplaidumo pasekmė.2008 metais penktadalį emigrantų sudarė 20-23 metų amžiaus gyventojai. Praėjusiais metais kas penktas emigravęs buvo baigęs vidurinę arba aukštesniąją mokyklą. Perspektyvus jaunimas bėga iš Lietuvos kaip žiurkės iš skęstančio laivo, bet dėl to esame kalti mes patys. Renkame į seimą žmones, kurie ne visuomet gerai išmano ir atlieka savo pareigas. Galbūt, jei seimūnai susimažintų algas, kelias į universitetus ir pilnai finansuojamas studijas taptų prieinamesnis . Lietuvos studentams lengvesnį ir tiesesnį kelią į nemokamas studijas bando nutiesti ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LLSAS), tačiau to nepakanka. Dabar mokslas Lietuvoje sparčiai brangsta ,o studentų krepšelių mažėja,tai skatina studentų emigraciją.

Lietuvoje vis daugėja šeimų, norinčių įsivaikinti mažuosius vaikų globos auklėtinius. Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki 2009 metų gruodžio 1 dienos Lietuvoje įv

vaikinta 259 vaikai. Šie vaikai gauna galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Vaikams gyvenantiems su globėjais, atsiranda tvirtesnis pagrindas po kojomis. Vaikai gauna visas sąlygas adaptuotis prie aplinkos, augti, tobulėti, gyventi ir tapti doru piliečiu. Padėdami beglobiams ,tėvų netekusiems vaikams skatiname šeimos vertybes ir tėvynės, tautos supratimą.

Pastaruoju metu spaudoje nenutyla kalbos apie globalinį atšilimą, „šiltnamio efektą“. Viena iš priežasčių, sukeliančių atšilimą, naikinančių ozoną,- freonai. Šiais metais sunaudojamų freonų kiekis Lietuvoje sumažėjo nuo 1,5 iki 1 kg vienam Lietuvos gyventojui. Su globalinio atšilimo problema yra kovojama visame pasaulyje. Dar 1985 metais saujelė „žaliukų“ Vienoje pasirašė tarptautinę konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos. Tačiau to nepakako ir toliau kertami miškai, statomos milžiniškos gamyklos. Taigi, jei nesiliausime kankinę motulę gamtą, ji gali pradėti siautėti. Tuomet neišvengsime ne tik ekonominių krrizių , bet ir žemės drebėjimų ,potvynių, ugnikalnių išsiveržimų.

PETA – viena garsiausia ir didžiausia organizacija pasaulyje, pasisakanti už gyvūnų teises. Ji vienija daugiau nei 2 Mln. žmonių visame pasaulyje. Ši organizacija sukurta 1980 metais, nuo tada ji pradėjo saugoti, globoti ir ginti gyvūnų teises. PETA pasisako prieš medžioklę, žvejybą, bandymus su gyvūnais, gyvūnų kailių, odos naudojimą rūbų ,aksesuarų gamyboje. Ši organizacija tapo neabejinga šunelio Pipiro istorijai: gyvūnas buvo numestas nuo tilto, neapsikentę gyvūnų mylėtojai padavė kaltininką į teismą, kuris patraukė jį baudžiamojon atsakomybėn. Jau nuo se

enų laikų, kai žmonės prijaukino pirmuosius gyvūnus , jie tapo geriausiais žmonių draugais ir pagalbininkais, už tai turėtume juos gerbti ir saugoti.

Abejingumas pasauliui – dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje. Jei mums nenaudinga, būname abejingi. Kristinos Jokšaitės knygoje „Karta SOS „ žmonės bando pakeisti juos supantį pasaulį, aukojasi vieni dėl kitų laimės, geresnio gyvenimo ,ateities. Dabar , šiais laikais, dauguma kovoja už save ,o ne už visus, ir dėlto reikia sunerimti. Juk, pasak .V. Juknaitės, mažuose pasaulio kampeliuose maži žmonės darydami mažus darbus pamažu pakeičia pasaulio veidą. Mes galime pakeisti pasaulį suvieniję jėgas, bet pirmiausia reikia pradėti nuo savęs.

Leave a Comment