Ar šiandieniniame pasaulyje svarbi šeima?
Vieniems šeima gali reikšti labai daug, o kitiems visiškai nieko. Vieni į savo šeimos ratą priima netgi savo augintinius, o kiti nepriima net pačio artimiausio sau žmogaus. Viską gali nulemti aplinka, kuri ir formuoja žmogaus požiūrį į šeimą. Aplinkinių elgesys gali nulemti žmogaus likimą gera arba bloga linkme, tačiau tai priklauso ir nuo to, ką pasirinks pats asmuo. Vieno žmogaus požiūris gali kardinaliai skirtis nuo kito ir dėl to sunku suprasti ar šiandieniniame pasaulyje svarbi šeima?
Ne visada šeimą sudaro tik žmonės, kartais žmogus laiko savo šeima ir augintinius, gyvulius. Dėl tokios šeimos gerovės ir laimės kartais tenka stengtis dar labiau negu dėl tokios šeimos, kurią sudaro vien tik žmonės. Tai parodo XX amžiaus novelisto Juozo Apučio kūrinys „Dobilė. 1954 metų naktį“. Šios novelės pagrindinis herojus – dar labai jaunas vaikinas Martynas, kurio šeima buvo jis pats, serganti motina, šuo ir šeimos maitintoja karvė Dobilė. Vaikinui teko labai sunki užduotis: jis turėjo elgtis taip, jog visa šeima būtų laiminga ir rami. Būtent dėl šeimos pagrindinis kūrinio herojus stovėdavo ilgose parduotuvių eilėse dėl kepalėlio duonos ar kokio nors kito būtiniausio pragyvenimui produkto. Jis puikiai suprato, jog jei jis to nedarys, jiems bus sunku išgyventi, kadangi Dobilė nesugebės išmaitinti jų visų. Nors ji ir buvo pagrindinė šeimos maitintoja, tai nereiškė, jog ji viena sugebės sočiai pamaitinti visą šeimą. Martynas žinojo, jog jo mama niekada nepasveiks, todėl drąsiai, nebijodamas audros jis eidavo ieškoti pabėgusios karvės vien tam, jog motina nesinervintų ir išliktų rami. Vaikinas žinojo, jog stresas gali labai neigiamai atsiliepti motinos sveikatai. Taigi, kartais dėl savo šeimos reikia stengtis iš visų jėgų, tačiau tai atsiperka su kaupu, matant visus laimingus.
Laikotarpis ir supanti aplinka daro didžiulę įtaką žmogaus supratimui apie tai, ką jam reiškia šeima. Tai puikiai iliustruoja viena iš Broniaus Radzevičiaus novelių. Tai autoriaus kūrinys „Naktį…“. Prozininkas novelėje vaizduoja tai, kaip du vienos šeimos nariai skirtingai supranta ką jam reiškia šeima. Motinos ir sūnaus požiūriai yra visiškai skirtingi ir visai nesvarbu, jog jie yra iš vienos šeimos. Motina, kuri augo šeimą gerbiančioje aplinkoje, besąlygiškai mylėjo savo sūnų ir laukdavo jo grįžtančio namo ilgas, kupinas skausmo valandas. Sūnus buvo visiška motinos priešingybė. Jis užaugo tokiu laikotarpiu, kai šeima iš tiesų mažai kam rūpėjo, todėl ir jam rūpėjo kaip patenkinti savo pačio norus. Sūnui visai nerūpėjo ilgas valandas prie lango rymanti motina. Ir šiais laikais galime rasti tokių žmonių koks buvo sūnus. Žinoma, galime rasti ir tokių žmonių, kokia buvo motina. Dabar tai nulėmė ne laikotarpis, o žmogų supanti aplinka. Skaudu matyti, jog į blogą aplinką patekęs žmogus tampa visiškai kitokiu ir jam neberūpi šeima. Taigi, požiūrį į šeimą gali suformuoti aplinka, kurioje žmogus gyvena.
Apibendrindama pateiktas mintis galiu teigti, jog šeima šiandieniniame pasaulyje vaidina gana svarbų vaidmenį, kadangi dėl jos žmogus gali tapti stipriu ne fizine, o dvasine prasme. Šeima gali išugdyti jausmą, jog tik kai tavo šeimos nariai laimingi ir tu pats jausiesi laimingas. Žinoma, pasitaiko išimčių, todėl ne visiems asmenims šeima yra svarbiausias dalykas. Asmeniškai aš priklausau tai žmonių grupei, kuriai šeima yra labai svarbi ir tikiuosi, jog kitos grupės atstovų skaičius mažėja. Reikia gerbti ir mylėti savo šeimą, nes kitaip pats liksi vienas kaip pirštas šiame didžiuliame pasaulyje.