Ar negresia lietuvių kalbai prūsų kalbos likimas

Emigracija

[ĮŽANGA]

Sąvokos aiškinimas, ko reik kad mirtų kalba.

[DĖSTYMAS]

Vis daugiau lietuvių palieka gimtąjį kraštą kartu su gimtąja kalba.

Lietuvių kalboje vis dažniau atsiranda „svetimybės“. Jų gausu ir tarp mūsų bendravimo su kitais.

Per mažai rengiama konkursių, kurie skatintų lietuvių kalbą.

[PABAIGA]

Gyvoji lietuvių kalba vis labiau nyksta. Ar nebus taip kad ji liks tik užrašuose?

Ar negresia lietuvių kalbai prūsų kalbos likimas

Turbūt kiekvienas per istorijos pamokas mokėmės apie tautas, kurių dabar nebėra. Iš tų tautų dažniausiai dabar yra likę tik keletas užrašų. Bet ar kada susimąstėme ar tooks pat likimas negresia Lietuvai? Tad šiuo pasakojimu pabandysiu apžvelgti svarbiausias šiandienos priežastis, kurie gali iškelti lietuvių kalbos išnykimą.

Vis daugiau lietuvių palieka gimtąjį kraštą, o kartu su juo ir gimtąją kalbą. Turbūt turime bent vieną draugą ar giminaitį, kuris yra išvykęs gyventi svetur. Nors šiuolaikiniai išradimai mums suteikia galimybę su jais bendrauti, bet kitoje šalyje gyventantys žmonės pradeda pamiršti gimtąjąkalbą, dėl per reto jos naudojimo. Statistiniuose dokumentuose, kurie yra surinkti valstybinių institucijų parodo vis didesnį lietuvių emigravimą iš savo šalies. Tookių gyventojų per penkerius metus padaugėjo net 400 tūkstančių. Iš šių gyventojų net 40% yra jaunimas. Nors daugelyje užsienio miestų yra lietuviškų pradinių mokyklų, bendravimas su kitataučiais žmonėmis bejėgius vaikus skatina mokintis kalbėti užsienio kalba, o gryžus į gimtinę- Lietuvą tie vaikai neturi ku

ur dėtis, nes nebemoka taip greitai kalbėti lietuviškai, nes jie jau mąsto angliškais žodžiais. Tad ar nevertėtų Lietuvos valdininkams susimąstyti, kaip gerinti gyvenimo sąlygas Lietuvoje.

Lietuvių kalba tampa vis tarptautiškesnė. Vis dažniau kalbėdami tarpusavyje pavartojame svetimą žodį jo net nenorėdavi pasakyti. Prieš kelias dienas žiūrėdamas televizorių per ganėtinai trumpą laiką išgirdau net 3 nelietuviškus žodžius. Juos laidų vedėjai panaudojo kaip sinonimus. Tokie sinonimai mano manymu parodė jų neišmanymą. Taip pat apie lietuvių anglėjimą kalba ir garsus lietuvių literatūralogas Antanas Smetona. Jis teigia, kad lietuviai patys daro gėdą sau į savo kalbėjimą įtraukdami svetimų žodžių bagažą. Jis teigia, kad dabartiniai lietuviai savo kalbą laiko praščiokų kalba. Visai kaip prieš 300 metų: mieliau renkasi užsienio kalbą, nei gimtąją. Tad ar tikrai mūsų kalba yra tokia prasta, kaad į ją reikia painioti svetimybes?

Per mažai rengiama renginių norint stiprinti lietuvių kalbą. Pakolkas aš pastebėjau tik keturis renginėlius/akcijas, kurie skatina lietuvius kalbėti taisyklingai. Pirma tai nacionalinis diktantas, kuris Lietuvoje rengiamas vos ketvirti metai. Į jį yra kviečiami visi Lietuvoje gyvenantys piliečiai, kurie pasitikrinti savo rašymo žinias. Taip pat viena stipriausių akcijų internete yra „Neburnok.lt“. Internete atsiradus komentavimo galimybėms, ji skatina lietuvius stengtis komentuoti kiekvienam aiškia, taisyklinga kalba. Toliau yra dar 2 ne toki populiarūs renginiai, kuriuose tu dalyvauti negali. Jie moko mus ka

albėti taisyklingai. Kiekvieną rytą, keletą minučių per lietuvos radiją yra mokoma nedaryti esminių kalbėjimo klaidų. Taip pat per televizorių, dažnai matome laidą „Žodis ne žvirblis“, kuri reklamos metu mus nukelia į dažniausias situacijas, per kurias mes darome didžiausias kalbėjimo klaidas. Tad ar užtenka šių 4 didžiausių renginių, norint visą gyvenimą taisyklingai kalbėti.

Na štai viską apibendrinus manau, kad pakolkas dar lietuvių kalbai negresia išnykimas, bet norint negriauti tokio brangaus turto, turėtumėme susiimti ir kiekvienas nuo savęs įdėti bent kruopelytę darbo norint išsaugoti mūsų gimtąją kalbą.

Leave a Comment