Antikos mitologijos sąvokų žodynėlis

Svarbiausių antikos mitologijos sąvokų žodynėlis

Achajas – Ksuto sūnus ir Helėno anūkas,
Acherontas – 1. požemio pasaulio upė, tekanti Epire ir įtekanti į Jonijos jūrą, kai kada išnykstanti. 2. Gajos sūnus.
Achilas – mirmidonų valdovo Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės sūnus, svarbiausias Homero „Iliados” personažas.
Adonis – finikiečių kilmės mirštančios ir atgimstančios gamtos dievas.
Afroditė – meilės ir grožio deivė.
Aigestas, Akestas – herojus, draugiškai priėmęs Sicilijoje Enėją ir palaidojęs Enėjo tėvą Anchisą.
Aigėjas, Egėjas – Atėnų karalius, Pandiono sūnus, Tėsėjo tėvas.
Aigiptas, Egiptas – Belo sūnus, Danajo brolis, turėjęs 50 sūnų Aigiptiadų.
Alkajas – Amfitriono tėvas, Heraklio senelis.
Amazonės, Amadzonės – moterys kariautojus, Arrėjo ir Harmonijos palikuonės.
Amfitritė – viena iš Nereidžių, jūrų dievo Nerėjo ir Doridės dukra, Poseidono žmona.
Andromachė – trojiečio Hektoro žmona, misiečių valdovo Ejetiono dukra.
Andromeda – Kasiopėjos ir etiopų karaliaus Kefėjo dukra.
Antigenė – 1. Edipo ir Jokastės dukra, Eteoklio ir Polineiko sesuo. 2. Pelėjo žmona, Polidoros motina. 3. Trojos karaliaus, Laomedonto dukra.
Apolonas – Dzeuso ir titanidės Letos sūnus, Artemidės brolis dvynys, Orfėjo, Lino, Asklepijo tėvas, Olimpo dievas.
Arijas – žiaurus, klastingas karo dievas, kuriam nėra nieko malonesnio už žudynes ir žiaurias kovas.
Argas – 1. Dzeuso ir Niobės sūnus, valdęs Argo mieste. 2. Agenoro sūnus, gaaliūnas, kurio kūne buvo daugybė akių; iš karto miegodavo tik 2 akys. 3. Frikso ir Chalkiopės sūnus, pastatęs „Argo” laivą.
Argonautai – herojai, plaukę į Kolchidę (Ają) parsigabenti auksinio avino kailio.
Ariadnė – Kretos valdovo Minojo ir žmonos Pasifajės dukra, Helijo anūkė, galbūt senovinė Kretos deivė.
Arionas &#

#8211; graikų poetas ir muzikantas iš Lesbo salos (VII ar VI a. pr. Kr.).
Aristajas, Aristėjas – senas žemdirbystės dievas.
Artemidė – Leto ir Dzeuso dukra, Apolono dvynė sesuo, gimusi Delo saloje.
Atėnė – išminties ir teisingo karo deivė.
Atlantas – titanas, titano Japeto ir Okeonidės Klimenės (arba Asijos) sūnus, Prometėjo ir Epimetėjo brolis.
Bizantas, Bidzantas – Bizantijos miesto įkūrėjas, Poseidono ir Ijo sūnus.
Bona Dea – Geroji Deivė, viena iš deivių motinų.
Butas – 1. Vėjo dievo Borėjo sūnus, bandęs nužudyti savo brolį Likurgą. 2. Atėnų herojus, Pandiono sūnus. 3. Argonautų žygio dalyvis. 4. Peiritojo žmonos Hipodamėjos tėvas.
Chaosas – pirmykštė beformė tuščia erdvė, iš kurios atsirado Gaja, Tartaras, Erotas, Erebas, Niktė.
Charibdė – 1. Baidyklė, savo pavidalu primenanti baisų vandens verpetą. 2. Megarų karaliaus Niso dukra.
Charitės – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės, Dzeuso ir Okeanidės Eurinomės (arba Helijo ir Aiglės) dukterys.
Chimera, Chimaira – baidyklė su liiūto galva, ožkos liemeniu, drakono uodega.
Chtoniškieji dievai – požemio dievai ir deivės, teikiantys žemei derlingumą, siunčiantys gyvybę ir mirtį.
Dafnė – nimfa, Gajos ir upių dievo Penėjo dukra.
Dafnis – piemuo iš Sicilijos (arba Frigijos dainius), bukolinės poezijos pradininkas, Hermio ir nimfos sūnus.
Daktilai – demonai, išradę geležį ir išmokę ją apdoroti.
Danaidės – penkiasdešimt Danajo dukterų.
Danajas – Egipto karaliaus Belo ir Anchinojos sūnus, Poseidono anūkas, Aigipto brolis dvynys, Danaidžių tėvas.
Dea Roma – deivė, globojusi Romos miestą.
Delfinis – 1. Drakonas, Delfuose prie šventyklos saugojęs šventąjį šaltinį ir išauklėjęs Gajos pagimdytą Tifoną. 2. Drakonas – pusiau gy
yvatė, pusiau moteris.
Demetra – žemdirbystės ir derlingumo deivė, Krono ir Rėjos dukra, Dzeuso sesuo ir žmona, su juo susilaukusi dukters Persefonės.
Demonas, Daimonas – neaiški, beformė dievybė, dažniausiai pikta, lemianti žmogaus likimą.
Diana – augmenijos ir medžioklės deivė, padedanti gimdyvėms.
Didona – Kartaginos įkūrėja, karaliaus Tiro dukra, Heraklio žynio Akerbo (arba Sichėjo) žmona.
Dionė – Okeano ir Tetidės arba Urano ir Gajos dukra, Dzeuso žmona, Afroditės motina.
Dionisas – derlingumo, augmenijos, vynuogininkystės, stichinių gamtos jėgų dievas, Dzeuso bei Tėbų karaliaus Kadmo dukters Semelės sūnus.
Dodonė – Okeanidė, Dzeuso mylimoji.
Dzeusas – dievų bei žmonių valdovas, vyriausiasis olimpinės mitologijos dievas.
Edipas, Oidipas – Tėbų karalius, Lajo ir Jokastės (pasak Homero, Epikastės) sūnus, Antigonės, Ismenės, Polineiko ir Eteoklio tėvas.
Elektra – 1. Okeano ir Tetidės dukra, harpijų bei Iridės motina, Taumanto žmona. 2. Viena iš Plejadžių, nuo Dzeuso pagimdžiusi Jasioną ir Dardaną.
Eliziejus, Elisijas – Palaimintųjų salos. Į jas, baigę žemiškąjį gyvenimą, patenka dievų mylimi herojai.
Enėjas – herojus, Afroditės ir Anchiso sūnus.
Eolas, Ajolas – 1. Helėno ir nimfos Orseidės sūnus. 2. Vėjų dievas, gyvenęs Eolijos saloje, ir valdęs visus vėjus.
Eos – aušros deivė, titano Hiperiono ir titanidės Tėjos dukra, Helijo ir Selenės sesuo.
Epigonai – Septyneto prieš Tėbus žygio vadų sūnūs (epigonai – graikų palikuonys).
Epona – gališkos kilmės žirgininkystės deivė.
Epopėjas – 1. Sikiono karalius, Aloėjo (arba Poseidono) ir Kanakės sūnus. 2. Lesbo salos valdovas, dukterį Niktilenę privertęs tapti jo meiluže.
Eridanas – upės personifikacija; Okeano ir Tetidės sūnus.
Erikas – argonauto Buto ar
rba Poseidono ir Afroditės sūnus.
Erinijos – keršto deivės, gyvenančios Hado karalystėje.
Erotas – meilės dievas.
Eteoklis – Edipo ir Jokastės sūnus, Polineiko, Antigonės, Ismenos brolis.
Etna, Aitnė – vulkaninės kilmės kalnas Sicilijos saloje, Dzeuso užridentas ant Tifono.
Eufemas – Poseidono ir Titijo dukters sūnus, argonautų žygio ir Kalidono medžioklės dalyvis.
Euridikė – 1. Trakijos dainiaus Orfėjo žmona. 2. Viena iš Danajo dukterų. 3. Argo karaliaus Akrisijo žmona, Danajės motina. 4. Adrasto dukra, Ilo žmona, Laomedonto motina. 5. Tėbų karaliaus Kreonto žmona. 6. Nemėjos karaliaus Likurgo žmona.
Europė – Argiopės arba Telefasos ir Finikijos karaliaus Agenoro arba Foiniko dukra, Kadmo sesuo.
Fajakai, feakai – legendinės Scherijos salos (tapatinamos su Kerkira) gyventojai, garsūs jūreiviai, svetingi, darbštūs ir gabūs žmonės.
Fauna – miškų ir laukų deivė.
Febris – maliarijos deivė, galėjusi išgydyti šią ligą.
Feniksas – legendinis paukštis su ryškiai raudonos ir auksinės spalvos plunksnomis, panašus į erelį.
Fidėja – senos kilmės deivė; ištikimybės priesaikai personifikacija.
Flora – sena italikų deivė; javų, gėlių ir sodų žydėjimo personifikacija.
Fornakė – židinio ir krosnies, kurioje džiovinami grūdai, deivė.
Fortūna – likimo, sėkmės ir atsitiktinumo deivė.
Furijos – keršto bei sąžinės graužaties deivės, saugojančios ir kankinančios nusikaltėlius pomirtinėje karalystėje.
Gaja – Žemė-motina, dievų promotė.
Galatėja – 1. Jūrų deivė, Nerėjo ir nimfos Doridės dukra; ramios, žėrinčios jūros personifikacija. 2. Skulptoriaus Pigmaliono mylimoji.
Genijus – vidinių žmogaus savybių personifikacija, vyro jėgų ir galimybių visuma; geras dievas, lydintis žmogų nuo gimimo iki mirties, po mirties būnantis ant savo numylėtinio kapo (moteris globojo junonos).
Gigantai – baisūs mi
ilžinai, su gyvatėmis vietoj kojų.
Gordijas – Frigijos valdovas, Mido tėvas, buvęs paprastas žemdirbys.
Gorgonės – jūrų dievų Forkino ir Keto dukros, Gajos anūkės, gyvenančios toli Vakaruose prie Okeano, greta Hesperidžių ir grajų.
Grajos – Gajos ir Ponto anūkės, Forkino ir Keto dukros, gorgonių seserys, gyvenančios Vakaruose, netoli seserų, prie Hesperidžių sodo.
Grifai – sparnuoti liūtai su erelio galvomis, saugojantys hiperborėjų žemėje auksą nuo vienakių arimaspų.
Hadas – 1. Krono ir Rėjos sūnus, Dzeuso bei Poseidono brolis. 2. Hadu vadinama ir pomirtinė karalystė.
Haimonas – Tėbų valdovo Kreonto sunūs, Edipo dukters Antigonės sužadėtinis.
Harmonija – Kadmo žmona, Arėjo bei Afroditės dukra.
Hefaistas – ikiolimpinėje mitologijoje buvo ugnies dievas, o klasikinės mitologijos laikais tapo ugnies bei kalvystės dievu.
Hektoras – vyriausiasis Priamo ir Hekabės sūnus, trojiečių vadas per Trojos karą, Apolono globojamas herojus.
Helėnas – pranašautojas, Priamo ir Hekabės sūnus.
Helenė, Elena – 1. Dzeuso ir Ledos (arba Tindarėjo ir Ledos) dukra, Filonajos, Kastoro, Klitemnestros, Potideuko ir Timandros sesuo, nepaprastai graži. 2. Pado ir Helenos dukra. 3. Aigisto ir Klitemnestros dukra.
Helikonas – Vidurinės Graikijos kalnas, ant kurio gyveno menų globėjos mūzos, dažnai vadinamos Helikonidėmis ar Helikono mergelėmis.
Hera – ikiolimpinė deivė, laikoma Krono ir Rėjos dukterimi, Dzeuso žmona.
Herakleidai – Heraklio ir Dejaneiros palikuonys.
Heraklis – garsus herojus, atlikęs daugybę žygių, po mirties tapęs dievu.
Herkulis – rom. mit.: dievas ir herojus, atitinkąs graikų Heraklį.
Hermionė – Menelajo ir Helenės dukra, per Trojos karą Menelajo pažadėta Achilo sūnui Neoptolemui.
Hermis – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, vedžiojantis mirusiųjų sielas į požemio karalyste, globojantis keliauninkus, dievų pasiuntinys.
Hermos – taip vadinami stulpai, skirti dievui Hermiui, globojusiam keliautojus bei kelius.
Herojus – pusdievis, dievo ir mirtingosios arba deivės ir mirtingojo sūnus, ainis.
Hesionė – 1. Trojos karaliaus Laomedonto dukra. 2. Palamedo motina.
Hesperas – Vakarinės žvaigždės dievas, Keiko ir Hesperidžių tėvas, Atlanto brolis.
Hesperidės – nimfos, saugojusios auksinius obuolius, kuriuos Gaja padovanojo Herai vestuvių su Dzeusu proga.
Hestija – Olimpo deivė, globojusi namų židinio ugnį, Krono ir Rėjos dukra.
Hipolitas – Atėnų karaliaus Tesėjo ir amazonių karalienės Antiopės (Hipolitės arba Melanipės) sūnus, garbinęs medžioklės deivę Artemidę ir daugiausia laiko praleisdavęs medžiodamas miškuose.
Hipolitė – amazonių karalienė.
Homeriškas juokas – posakis, atsiradęs iš Homero pasakojimų apie galingą, labai garsų, skambų, nesulaikomą dievų juoką.
Honoras – garbės, teikiamos už visas romėnų piliečių dorybes, personifikacija.
Horos – metų laikų deivės.
Ifigenija, Ifigenėja – Agamemnono ir Klitemnestros (Agamemnono ir Chriso dukters Astinomės arba Tesėjo ir Helenės) dukra.
Ifis – 1. Argo karalius, Eteoklio tėvas. 2. Argonautas, Euristėjo brolis. 3. Jaunikaitis iš Salamino miesto Kipro saloje.
Iridė – dangų su žeme jungiančios vaivorykštės deivė, dievų pasiuntinė, Taumanto ir Elektros dukra.
Italas – sikulų dievas, kuris persikėlė (arba buvo išvytas) iš Sicilijos ir apsigyveno prie Tiberio, kraštą pavadinęs Italija.
Izidė, Isidė – egiptiečių derlingumo, vandens bei vėjo deivė, globojusi šeimos ištikimybę ir jūrininkystę.
Jasonas – herojus, vėjų dievo Eolo proanūkis, Tesalijos miesto Jolko karaliaus Aisono ir Polimedės sūnus.
Junona – Jupiterio žmona, moteriškasis jo pavidalas.
Jupiteris – rom. mit.: dangaus, dienos šviesos, dangaus reiškinių dievas, tapatintas su graikų Dzeusu, Saturno ir Opsės sūnus, Junonos brolis ir vyras.
Justicija – teisėtumo personifikacija, deivė, turėjusi šventyklą ir žynius.
Juturna – šaltinių nimfa.
Juventa – jaunystės personifikacija, jaunuolių, sulaukusių brandos amžiaus, globėja.
Kadmas – Finikijos karaliaus Agenoro ir Telefasos sūnus, Europės, Foiniko ir Kiliko brolis.
Kalchantas – garsus pranašautojas iš Mikėnų, Apolono anūkas, iš senelio paveldėjęs pranašavimo galią.
Kamila – volskų karaliaus Metabo dukra.
Kasandra – Priamo ir Hekabės dukra, kuri po Trojos žlugimo atiteko Agamemnonui.
Kasiopėja – Etiopijos karaliaus Kefėjo žmona, Andromedos motina.
Kefalas – Hermio sūnus, karaliaus Erechtėjo dukters Prokridės vyras.
Kentaurai, Centaurai – Iksiono ir Nefelės sūnūs, miškų demonai, nuo galvos ligi pusės – žmogaus pavidalo, apačioje – arklio, laukinio, nesuvaldomo būdo.
Kerberas, Cerberis – daugiagalvis šuo, saugantis požeminės Hado karalystės vartus, Tifono ir Echidnos sūnus.
Kiklopai, Ciklopai – milžinai su viena akimi kaktoje.
Kikenai – trakų gentis, gyvenusi Egėjo jūros šiaurinėje dalyje.
Kleopatra – 1. Vėjų dievo Borėjo dukra, Finėjo žmona. 2. Trojo dukra. 3. Meleagro žmona.
Kreontas – 1. Heraklio žmonos Megaros tėvas. 2. Korinto valdovas, priėmęs pas save Jasoną su Medėja.
Kretos jautis – stebuklingas jautis, kurį turėjo paaukoti Poseidonui Kretos valdovas Minojas.
Kronas – jauniausias iš titanų.
Laertas – Odisėjo tėvas.
Laistrigonai – milžinai žmogėdros, Odisėjo sutikti prie Lamo miesto.
Lajas – Tėbų karalius, Labdako sūnus, Edipo tėvas, Jokastės vyras.
Larai – iš mirusiųjų kulto atsiradę dievai, saugojusieji namus, bendrijas.
Larvos – piktos blogų mirusiųjų žmonių dvasios, kurios kankinasi pačios ir kankina kitus.
Laverna – pelno deivė, globojusi ir vagis.
Lemūrai – užmuštų žmonių, mirusių nusikaltėlių ar šiaip nepalaidotų asmenų vėlės, slankiojančios naktimis ir nešančios gyviesiems beprotybę.
Letė, Leta – nesantaikos deivės Eridės dukra.
Luna – naktinės šviesos deivė.
Maja – kalnų nimfa, vyriausioji iš septynių Atlanto ir Plejonės dukterų.
Marsas – vienas iš seniausių italikų dievų.
Medėja – Kolchidės karaliaus Ajeto ir Okeanidės Idijos dukra.
Melisa – 1. Nimfa, pavirtusi bite. 2. Kretos karaliaus Melisėjo dukra, mažylį Dzeusą maitinusi medumi. 3. Demetros žynė Istme, kaimynių sudraskyta į gabalus už atsisakymą išduoti Demetros paslaptis.
Melpomenė – tragedijos mūza, viena iš devynių Dzeuso ir Mnemosinės dukterų.
Merkurijus – prekybos dievas.
Mermeras – Jasono ir Medėjos sūnus.
Metidė – išminties deivė.
Midas – frigų karalius, Gordijo sūnus, garsėjęs savo turtais.
Miletas – Apolono sūnus, gyvenęs Kretoje.
Minerva – amatų, meno ir mokslo deivė.
Minotauras – žmogus su jaučio galva, gyvenęs Kretos saloje.
Mirmidonai – Tesalijos achajų gentis, kuriai Trojos kare vadovavo Achilas.
Moiros – likimo deivės, Dzeuso ir Temidės dukros.
Mūzos, Mūsos – devynios Dzeuso ir Mnemosinės dukros, poezijos, meno bei mokslų deivės.
Nausikaja – gražuolė fajakų karaliaus Alkinojo ir Aretės dukra, padėjusi audros išmestam į fajakų salą Odisėjui.
Nemesidė – atpildo deivė.
Neptūnas – senos kilmės dievas, siejamas su vandenimis.
Nereidės – gražuolės jūrų nimfos, Nerėjo ir Doridės dukros.
Nestoras – Filo karalius, Nelėjo ir Chloridės sūnus, Euridikės vyras.
Nimfos – kūrybinių, vaisingųjų gamtos jėgų deivės, gyvenančios įvairiose žemės vietose.
Odisėjas – Itakės salos karalius, Laerto ir Antiklėjos sūnus.
Okeanas – 1. Pasaulio upė, apjuosianti žemę, 2. Titanas, Gajos ir Urano sūnus, Tetidės brolis ir vyras.
Olimpas – Tesalijos kalnas, ant kurio gyvena dievai.
Orestas – vienintelis Agamemnono ir Klitemnestros sūnus, Argo mitų ciklo herojus.
Orfėjas – upių dievo iš Trakijos Ojagro ir mūzos Kaliopės sūnus, garsus dainininkas ir muzikantas.
Orionas – gražuolis milžinas iš Bojotijos, Poseidono ir Eurialės (arba vienos Gajos) sūnus, garsus medžiotojas.
Osa – 1. Dzeuso pasiuntinė. 2. Kalnas Tesalijoje, minimas kalbant apie gigantomachiją ir Aloadus.
Paladijas – medinė ginkluotės dievybės, laikomos miestų globėja, statula.
Panacėja, Panakeja – sveikatos deivė.
Pandora – pirmoji moteris, kurią, kaip keršto įrankį, Hefaistui ir Atėnei įsakė sukurti Dzeusas.
Paris – antrasis Trojos karaliaus ir Hekabės sūnus, dar vadinamas Aleksandru.
Parnasas – 1. Poseidono (arba mirtingojo Kleopompo) ir nimfos Kleodoros sūnus, kuris buvo laikomas Apolonui pašvęsto Pitos orakulo steigėju ir būrimo iš paukščių skrydžio pradininku. 2. Kalnų virtinė Fokidėje, Apolono, Dioniso ir mūzų mėgstama vieta.
Patroklas – argonauto Menoitijo sūnus, Achilo draugas ir bendražygis.
Pegasas – sparnuotas žirgas, gimęs iš Medūzos kraujo, kada jos galvą nukirto Persėjas.
Penatai – dievai – globotojai.
Penelopė – Ikarijo iš Spartos ir nimfos Peribojos dukra, Odisėjo žmona, Telemacho motina.
Pigmalionas – 1. Atsiskyrėlis, Kipro salos karalius, vengdavęs moterų. 2. Tiro karalius, Didonos (Elisos) brolis, dėl turto nužudęs savo sesers vyrą Sichėją.
Pitonas – baisus Gajos pagimdytas drakonas, saugojęs senovinę Gajos ir Temidės šventyklą ir siaubęs Delfų apylinkes.
Plejadės – septynios titano Atlanto ir Okeanidės Plejonės dukros.
Plutas – turto dievas, Demetros ir Jasiono sūnus.
Portūnas – durų, uostų dievas.
Poseidonas – Olimpo dievas, jūrų valdovas.
Prometėjas – titano Japeto ir Okeanidės Klimenės, Temidės arba Okeanidės Asijos sūnus, Dzeuso pusbrolis.
Radamantas – Dzeuso ir Europės sūnus.
Rėja – titanidė, Urano ir Gajos dukra, Krono žmona, pagimdžiusi nuo jo Hestiją, Demetrą, Herą, Hadą, Poseidoną bei Dzeusą.
Rėja, Silvija – Romulo ir Remo motina.
Roma – Romos miesto personifikacija.
Romulas – pirmasis Romos miesto karalius.
Rumina – deivė, pieną čiulpiančių gyvulių motinos speniu, globėja.
Salakija – gilios jūros deivė, Neptūno mylimoji, Tritono motina.
Satyrai – miškų dievai, vaisingumo demonai, kartu su silenais sudarė Dioniso palydą.
Septynetas prieš Tėbus – Argo karvedžiai, dar prieš Trojos įvykius vadovavę karui su Tėbais.
Sfinksas, Stinga – miksantropiška baidyklė, turėjusi moters krūtinę ir galvą, liūto kūną ir paukščio sparnus.
Sibilės – pranašautojos.
Silėnas – Dioniso auklėtojas, gamtos stichiškumo ir derlingumo įkūnijimas.
Sirenos, seirenės – miksantropiškos būtybės su moterų galva bei krūtine.
Sisifas, Sizifas – eoliečių karaliaus Eolo ir Enaretės sūnus.
Spartai – stipruoliai, išaugę iš Kadmo užmušto Tėbų drakono dantų, kuriuos buvo pasėjęs šis herojus.
Tartaras – apatinė, giliausia Hado dalis.
Tėja – titanidė, vyriausioji Urano dukra, Hiperiono žmona.
Telemachas – Odisėjo ir Penelopės sūnus.
Telemas – kiklopas pranašautojas.
Temidė – teisėtvarkos deivė, Urano ir Gajos dukra.
Terminas – sienų, žemės sklypų ribų dievas.
Tersitas – nekilmingas karys, dalyvavęs Trojos kare, kuprotas, šlubas, plikas, žvairas ir baisus rėksnys.
Tesėjas – Atėnų karaliaus Aigėjo ir Troidzenos karalaitės Aitros sūnus.
Tetidė – viena iš Nereidžių, vyresnioji Nerėjo ir Doridės (arba Endeidės) dukra, Achilo motina, Pelėjo žmona.
Tifonas -jaunesnysis Gajos ir Tartaro sūnus, gimęs Olimpo dievams nugalėjus titanus.
Titanai – pirmieji dievai, Urano ir Gajos vaikai, 6 broliai.
Tritonas – jūrų dievas, Poseidono ir Amfitritės sūnus, gyvenantis su tėvais auksiniuose rūmuose jūrų gelmėje.
Trojas – Trojos įkūrėjas ir pirmasis karalius.
Trojos karas – graikų genčių karas su Troja (Ilionu), vykęs maždaug XIII a. pr. Kr. pab. – XII a. pr. Kr. pr.
Uranas – archaiškas dievas – Gajos vyras, kartu su ja priklausantis pirmajai dievų kartai.
Uranija – 1. Astronomijos mūza, Dzeuso ir Mnemosinės dukra. 2. Dangiškosios Afroditės – skaisčios ir aukštos meilės simbolio – epitetas.
Venera – sodų deivė.
Vesta – sena italikų šeimos židinio deivė.
Zefyras, Dzefiras – vakarų vėjo dievas, atnešantis lietų.

Leave a Comment