Antikiniai motyvai lietuvių poetų Janinos Degutytės

Planas

I. Janina Degutytė ir Eduardas Mieželaitis susiję su Antika.
II. Antikinių motyvų analizė per kūrybą:

1. Asmenvardžių panaudojimas.

2. Vietovardžių paminėjimas.

3. Antikinių frazeologizmų ir simbolių vartosena.
III. Autorių kūrybos apibendrinimas.

Trumpos žinios apie autorius

Janina Degutytė:

Janina Degutytė gimė 1928m. liepos 6d. Kaune, Šančiuose. Motina buvo alkoholikė. Brangiausi žmonės – tėvas ir senelė, kurių ji anksti neteko. Gyvendama pusbadžiu, baigė gimnaziją. Tik klasės auklėtojos paremta, įstojo į Vilniaus universiteto filologijos fakultetą. Mėgdavo lankytis teatruose, filharmonijos koncertuose, nors bilietai buvo nepigūs ir dažnai jiems išleisdavo paskutinius duonai skirtus pinigus. Rašyti eilėraščius pradėjusi dar mokykloje, vėliau buvo nuutarusi neberašyti, bet poetės pašaukimas nugalėjo. Universitete rašė sau, apie spaudą negalvojo. Pradėjusi dirbti bibliotekininke skaitė nemažai antikinių veikalų. Tuomet ir atsirado susižavėjimas antikine literatūra. Pirmieji jos eilėraščiai spaudoje pasirodė 1957 metais. Poetė tęsė jai patikusią prometėjinę liniją lietuvių poezijoje, teigdama, kad nugalėtas skausmas, neviltis turi taurinančios, kuriančios galios. Sunkus gyvenimas palaužė moters sveikatą. Mirė 1990 metais Vilniuje.

Eduardas Mieželaitis:

Eduardas Mieželaitis gimė 1919m. spalio 3d. Pakruojyje, Kareiviškyje. Tėvai buvo smulkūs ūkininkai. 1935m. įstojo į ,,L K J S”. 1939 – 1941 metais studijavo teisę Kauno ir Vilniaus unniversitetuose. Rašyti eilėraščius pradėjo anksti dar būdamas paauglys. 1946 metais tapo žurnalo ,,Jaunimo gretos” redaktorius. Pirmasis eilėraščių rinkinys pasirodė 1943 metais. 1944 – 1946 metais dirbdamas komjaunimo CK sekretorium pradėjo domėtis renesansu ir antika, kurie vėliau paveikė visą jo kūrybą. 1961 metais išleistame kūrinyje ,,Saulė gintare” iš

šryškėjo pagrindinė kūrybinė nuostata: renesansinis požiūris į žmogų įvairių epochų, socialinių kontrastų fone; pasaulio tvarkos ir grožio, žmogaus gyvybingumo ir kūrybiškumo (Ikaras, Apolonas, Prometėjas) poetizavimas. Pasinaudodamas pasaulinės poezijos patirtimi, poetas praplėtė lietuvių lyrikos galimybes. Mirė 1997 metais Vilniuje.

Antikinių motyvų analizė per kūrybą

Janina Degutytė savo antikinių kūrinių kūryboje stengėsi pavaizduoti sunkią tėvynei tekusią okupantų priespaudos dalią bei nelengvą tautiečių gyvenimą.

Poetė vartodama asmenvardžius stengėsi parodyti sunkią ilgai besitesiančią priverstinę Sovietų Sąjungos globą. Į Orfėją autorė kreipiasi kaip į išsvajotą išvaduotoją, kuris gali išlaisvinti Euridikę – Lietuvą:

Ateik dar kartą, Orfėjau,

Išvaduok Euridikę, išvaduok-

šviesą – atšvaitą – blyksnį – dar šiąnakt.

Glitūs vandenys jau ligi kaklo – skubėk. (J.Degutytė, Tylos valandos, Orfėjas 299p.)

Naudodama Odisėjo, Penelopės, Kasandros, Sizifo asmenvardžius, Janina mėgino parodyti, kad net ir tokie didingi mitiniai herojai kaip dabartiniai piliečiai, patys sau negalėjo lemti laaimingo likimo: ,,Nebegrįš odisėjai, šį kartą gal nebegrįš. <.> Penelopės nelauks jų su verpstėm- <.> Ir kasandros tylės, ir bebalsės kasandros tylės.” (J.Degutytė, Tylos valandos, Homeras, 296p.)

,,Sizife savo brolį sutikau.” (J.Degutytė, Prieblandų sodai, Sizife savo brolį, utikau.,134p.)

Degutytė vartodama Itakės ir Trojos vietovardžius stengėsi parodyti lietuviams, kad jokiais būdais nereikia pasiduoti okupantų priespaudai ir mes išliksime kaip tos dvi senovės valstybės:

,,O dievai žais ir baus, dievai keršys ir mirs.

Bet itakės ir trojos išliks – iš nakties,

iš ugnies, iš dūmų.” (J.Degutytė, Tylos valandos, Ho

omeras, 296p.)

Janinos pavartotas posakis Achilas bešarvis, leidžia eilėraštyje suprasti, jog jau kova baigta, jei toks bebaimis karžygys nekariauja ir lietuvaičiai bus geriau taikiai paklusti rusams.

,,Ir achilai bešarviai, bejėgiai kaip kūdikiai

guls kaip žolė.” (J.Degutytė, Tylos valandos, Homeras, 296p.)

Eduardas Mieželaitis savo antikinių kūrinių kūryboje stengėsi pavaizduoti gyvenimo prasmę ir jo sukeliamus džiaugsmus bei nusivylimus. Poetas viename iš savo eilėraščių pateikė jaunos merginos gyvenimą, kuri netekusi dviejų brangiausių savo žmonių – brolio ir mylimojo, turi leisti kančios dienas mirtingųjų pasaulyje. Panelė tapatinama su Antigone bei lyginamos jų meilės kančios: ,,Čia dėl savo brolio, mylimojo.<.> Ir sušildyk savo sielos šiluma jų baltus kaulus-<.> žemė juos prarijo ir neatiduos.” (Poezijos posme gyvi, Antigonė, 215p.)

Kitame savo eilėraštyje Mieželaitis rašė apie Euridikę, kuri lyrinį subjektą nuveda prie upės ir jis tarsi iš šalies pamažu stebi savo gyvenimą nuo pradžių iki pabaigos, nors patsai esa pagrindinis to stebėjimo dalyvis. Didesnė reginio dalis yra bloga, tačiau toje mažesnėje gerojoje, veikėjas net tapatina save su vyno ir vynuogynų dievu Dionisu Arkadijoje geriančiu vyną. ,,Pavasarį, baltų avelių kaimenę išginęs į jaunuolyną,<.>Gėriau, tarsi Arkadijoje garbanius Dionisas kadaise vyną.<.>Ir nieko daugiau: nei vyno, nei duonos: nei kraujo, nei kūno, nieko.<.> Gyvenimo upė praplaukė ir į mirties marmurinę jūrą atbėgo.”(Poezijos posme gyvi, Euridikė, 218p.)

Trečiajame kūrinyje Eduardas mėgino pa

arodyti kiek daug žmonės šiais laikais dirba, o už tai beveik nieko sau neužsitarnauja ir niekas per daug jų to darbo nevertina. Poetas dabartinio piliečio vergavimą darbdaviui prilygina Sizifo amžinoms darbo kančioms. Kad ir kiek tu gerai atliktum savo pareigas, tau vis tiek bus norima pakenkti:

Ir turi jis aukso širdį.

Ir vergo turi pečius.

Ir gali dirbti ir dirbti.

Ir neparodyt kančios. (Poezijos posme gyvi, Sizifas, 231p.)

Autorių kūrybos apibendrinimas

Antikos herojai suteikia kūriniams mistiškumo. To meto miestų paminėjimas skaitytojui primena tų epochų architektūrą ir civilizacijos išsivystymo lygį. Šiuolaikinių žmonių palyginimas su mitiniais veikėjais skaitytoją skatina lyginti šiuolaikinius žmones su ano meto. Kūriniai tampa egzotiškesni, nes antikos vartojimas iš karto asocijuojasi su vakarais.
Literatūra

1. ,,Poezijos posme gyvi” (Kaunas, Šviesa, 1984m.).
2. Janina Degutytė ,,Tylos valandos” (Vilnius, Vaga, 1978m.).
3. Janina Degutytė ,,Prieblandų sodai” (Vilnius, Vaga, 1974m.).
4. ,,Lietuvos Tarybinė Enciklopedija 7 “ (Vilnius, Vaga, 1988m.).
5. Lina Rimanavičiūtė ,,Literatūra X klasei” (Vilnius, alma littera, 2000m.).
6. Interneto puslapis ,,www.google.lt”
7. Lietuvių literatūros enciklopedija (Vilnius, Vilspa, 2001m.).

Leave a Comment