Analizės planas

2031 0

Teksto pobūdis:

1. ką rodo pirmieji texto ženklai: grafinė forma, pavadinimas, pirmosios eilutės?

2. ar aišku kokio žanro, tipo kūrinys?

3. kokia problematika, kalbėjimo kryptis (apie tai ypač daug pasako pavadinimas, jei yra, paantraštė, epigrafas)?

4. kox texto pradžios ir pabaigos vaidmuo kūrinio reikšmės struktūroje (“pradžia duoda kodą, pabaiga – mitą” Lotmanas)?

5. kox texto statusas (programinis eilėraštis ar juodraštinis variantas, klasika ar debiutas, tipiškas rašytojui, srovei, laikotarpiui ar išimtis)?

6. kokia pasaulėžiūra, vertybių sistema ryškėja iš texto. Kas jo autoriui labai svarbu?

Struktūra:

1. kas texte kalba, kam textas adresuojamas, ar galima “apčiuopti” texto teritoriją?

2. kox paasakotojas (lyrikoje – subjektas) – neutralus, visažinis (būtina atskirti pasakotoją ir autorių)?

3. ar įvykiai atpasakoti tokia tvarka kaip jie įvyko?

4. kokia texto kompozicija?

5. kox laikas (fabulos ir pasakojimo) – istorinis ar neapibrėžtas ir pan.?

6. texto erdvė: tikroviška – sąlygiška (fantastinė – mitinė), vertikalioji – horizontalioji, atvira – uždara, abstrakti – konkreti.

7. atlikėjai (veikėjai, personažai, herojai): subjektas – objektas, priešininkas – pagalbininkas, adresantas (lėmėjas: dievas, likimas, istorija, aistros) – adresatas (nebūtina ieškoti visų).

8. kox pasakotojo, kalbančiojo santykis su kitais veikėjais, aplinka?

9. kox texto siužetas, veiksmas, jo etapai?

10. kokios temos (pagrindinės ir šalutinės), idėjos, neišsakytos potextės?

11. ar galima textą skaidyti, kas vyksta kiiekviename epizode, fragmente atkirai?

12. ką textui duoda kalbinė raiška, kokie kalbos niuansai glūdi lyrikoje, metaforikoje?

Interpretuojame:

1. texto prasmė nuo konteksto, tikslų, su kuriais skaitoma.

2. ar autoriaus ir skaitytojo kultūrinis kontekstas skiriasi: kuo, lengva ar sunku suprasti tekstą, kodėl.

3. ar nesikartoja įvaizdis, situacija, metafora ,motyvas? Gal ta

ai būdinga rašytojui, laikmečiui, literatūrinei krypčiai, su kuo gali palyginti.

4. ar regimi tekste kokie topai, kultūros ženklai: istorijos, literatūros, pasaulėžiūros (kultūros ženklų mokomės visą gyvenimą – per grožinę literatūra, dailę, viso meno istoriją).

5. kokia šio teksto vieta kūrinyje, rašytojo kūryboje, biografijoje, literatūros istorijoje?

6. kokia teksto šiandieninė prasmė: ką tai gali reikšti mums ir kodėl, ką tai reiškia man?

Žodynėlis:

Adresantas – siuntėjas, siunčiąs asmuo.

Adresatas – gavėjas, gaunantis asmuo.

Aliuzija (darau užuominą) – posakis, primenantis kokį nors žinomą faktą (istorijoje, mitologijoje, literatūroje: veikėjas, įvykis, vaizdinys)ir susiejantis kūrinyje vaizduojamą situaciją su kito laikotarpio literatūrinio pobūdžio reiškiniais.

Analizė (skaidymas) – visumos skaidymas į dalis tiriamaisiais tikslais.

Antitezė (priešprieša) – priešingų, bet prasme susijusių minčių, vaizdų sugretinimas loginiam ar emociniam įspūdžiui sustiprinti.

Aspektas (žvilgsnis, išraiška) – atžvilgis, kuriuo nagrinėjamas daiktas, reiškinys.

Fabula – epinio, epinio – lyrinio ar dramos kūrinio įvykių, išdėstytų chronologine i

. . .

Join the Conversation

×
×