Amerika rašytojų biografijose ir kūryboje
(Marius Katiliškis, Antanas Škėma, Henrikas Radauskas)
JAV – valstybė Šiaurės Amerikoje, kuri yra trečia pagal dydį visame pasaulyje. Po masinės politinės XXa. viduryje emigracijos į šią valstybę atvyko daug lietuvių, tarp kurių buvo daug talentingų mūsų šalies menininkų. Kaip pavyzdį galiu pateigti ne vieną menininką: mano kraštietis Marius Katiliškis, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje Antanas Škėma ir poetas Henrikas Radauskas. Nors juos visus sieja tai, kad jie yra išeivijos rašytojai, tačiau, mano nuomone, jie yra skirtingi. Vieni iš jų sugebėjo pr
risitaikyti svečioje šalyje, o kiti gyveno su tėvynės ilgesiu, bandė susikurti lietuvišką salelę.
Marius Katiliškis vienas žymiausių mano krašto rašytojų. 1914 metais gimė Gruzdžiuose, bet visą vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškise. Būdamas 27-erių jis vedė moterį vardu Elzė Avižonytė, kuri, beje, buvo gimusi Čikagoje. Tais pačiais metais M.Katiliškis pradėjo dirbti Pasvalio bibliotekoje, vėliau buvo paskirtas vedėju. Šioje bibliotekoje man teko lankytis ne kartą. Prieš kelis mėnesius su klase ėjome į šią biblioteką, kur aplankėme atminimo kambary, kur gausu įvairios informacijos ir nuotraukų ap
pie jį ir jo gyvenimą, kūrybą. Domėdamasis Mariaus Katiliškio biografija aš dar kartą apsilankiau jo atminimo kambary.
Žymiausi Mariaus Katiliškio išeivijoje parašyti kūriniai yra: „Užuovėja“, „Miškais ateina ruduo“ ir „Išėjusiems negrįžti“. Novelių romanas „Užuovėja“ – ilgiausiai brandintas ir savyje išnešiotas kūrinys. Nors ir
Brangiausias Marius Katiliškis atminimas – jo skausmingu tėvynės ilgesiu persunkta kūryba. JAV rašytojas antrąkart vedė – jo antroji žmona poetė Zinaida Nagytė, kitaip žinoma kaip Liūnę Sutemą. Atvykus į Ameriką iš pradžių dirbo duobkasiu, vėliau dirbo plieno liejykloje. Prabėgus ketveriems metams po įsikūrimo Amerikoje jis metė darbą ir nusipirko sklypą netoli Lemonto, Ilinojaus va
alstytoje. Ketinimas išsikelti iš miesto vis stiprėjo. Pirkti sklypą galutinai įkalbėjo stovyklinių Vokietijos laikų bičiulis žurnalistas Jonas Palaukaitis. Neapsikentęs miesto, nusipirko šešis akrus klaikiai apleistos žemės. Kadangi rašytoją kankino Lietuvos ilgesys, gyvenimas didmiestyje jam buvo svetimas ir tai jį paskatino išsikelti į mažesnį miestelį. Ieškodamas ramybės ir artimesnio kontakto su žeme jis pasistatė namą, pasisodino medžių ir įsikūrė sodyboje. Tačiau tėvynės ilgesys nenuslopo, visą gyvenimą išliko skaudus.
Antras rašytojas, apie kurį noriu pakalbėti yra Antanas Škėma, gimęs 1910 metais, Lenkijoje, Lodzėje. 1949 metais po ma

Garsiausią savo kūrinį „Balta drobulė“ jis parašė gyvendamas JAV. Geresnio gyvenimo ieškojęs svetur, tačiau jo neradęs pagrindinis kūrinio veikėjas Antanas Garšva dirba nemėgstamą darbą ir myli ištekėjusią moterį. A.Garšva Amerikoje neturi tapatybės. Apsivilkęs uniformą jis nebeturi teisės būti savimi, jį pradeda varžyti taisyklės. Pagrindinis kūrinio veikėjas net praranda savo vardą, jis darbe tebėra numeris „87“, o tai savotiškai jį padaro robotu. Skaudžiausia jam, jog privalo nešioti baltas pirštines, kurios dengia jo motinos dovanotą žiedą, kuris sukelia jam nostalgiškus prisiminimus. Nors ta praeitis jam ir nėra pati maloniausia, tačiau jis vis dar nori turėti kažkokių sąsajų su gimtine.
Beje, didelis autoritetas rašytojui Antanui Škėmai buvo intelektualusis poetas Henrikas Radauskas. Poetas Henrikas Radauskas sa
Bendroji poeto nuostata išreikšta programiniame eilėraštyje “Pasaka”. Šį eilėraštį galime vadinti visos H.Radausko poezijos kredo. Šio lietuvių rašytojo, prisikariamo estetizmo poezijai, kūryba atsiremia ne į tikrovę, tėvynės istoriją ar asmeninius išgyvenimus, bet į meną, mitą, vaizduotę. Eilėraštyje matome būdingąsias poeto poezijos ypatybes. Pirmiausia tai – poeto kelionė iš tikrovės į pasaką. Pasaulis žiaurus, šaltas, klastingas, jis tyčiojasi iš žmogaus svajonių, jo kančių: “Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą”. Žiauriai tikrovei priešinasi Pasaka. Joje viskas galima, ji – laisvė. Poetas nusivylęs pasauliu rašo: „Pasauliu netikiu – pasaka tikiu“.
Apibendrinant galima teigti, jog Amerika ne be reikalo yra tituluojama „Svajonių šalimi“. Dėl politinės situacijos emigravusiems rašytojams Amerika tapo naujais namais, kur vieni iš jų ilgėjosi gimtinės ir savo ilgesį atskleidė susikurdami lietuvišką salelę sv