Adomas Mickevičius Gražina
Rašinys
Gražina – vyriškos dvasios moteris
Adomas Mickevičius parašė epinę poemą „Gražina“ Šio kūrinio tema – lietuvių kova su kryžiuočiais.Gražina buvo ištekėjusi už kunigaikščio Liutauro. Ji buvo labai graži. Gražina mylėjo savo vyrą, patardavo jam įvairiais klausimais. Gražina mėgo jodinėti. Ji buvo vyriškos dvasios, bet moteriškos išvaizdos. Jai buvo brangūs vyro reikalai, su juo ji dalinosi džiaugsmais, širdim, ne vien tik savo lova. Ji mokėjo paslėpti savo mintis, jausmus nuo svetimų. Gražina buvo pasiryžusi viską padaryti dėl savo vyro. Ji turėjo ruoštis kovai su kryžiuočiais. Gražina sako visiems: „Einu, prikelsiu vyrą iš miegų, O kariauna tegul už vartų suka. Tu įsakyk balnoti žemaituką, Išneški dalį viešpaties šarvų.“Po kiek laiko išeina Liutauras. Ant pečių liepsnojo skraistė, su kuria jis visuomet į karą jojo. Valdovo eisena buvo netvirta, antveidis nuleista, lengvi šarvai dabino kunigaikštį. Jis atrodė susikrimtęs: Bet eisena valdovo netvirta… Iš pažo ima lanką ir strėles, O kardą gi prie dešinio sega šono, Visi šią klaidą regi iš šalies…Ant žirgo sėdo valdovas ir, iškėlęs kardą virš galvos, puolė kryžiuočius. Liutaurui įsmeigė į krūtinę strėlę. Juodasis karys ir Rimvydas nunešė jį į pilį ir jau norėjo sudeginti valdovą, bet visi pamatė, kad Liutauras gyvas. Pasakė, kad lauže dega Gražina, ir įšoko į laužą su ja.Perskaičiuosi šį kūrinį supratau, kad Gražina buvo tikras vyras, tik moteriškos išvaizdos. Liutauras didvyriškai pasielgė susidegindamas kartu su ja.