A. Mickevičiaus "Gražina"

Adomas Mickevičius gimė 1798 metais gruodžio 24 dieną Zaosėje, netoli Naugarduko mirė 1855 metais lapkričio 26 dieną Konstantinopolyje. Rašė lenkų kalba.Sukūrė poemą „Gražina“. Šioje poemoje kalbama apie lietuvių kovą su kryžiuočiais. Pagrindiniai veikėjai: kunigaikštis Liutauras, jo žmona Gražina ir jų patarėjas Rimvydas.

Kunigaikščio žmona Gražina nebe pirmos jaunystės, bet vis dar gražiausia mergina. Jos veidas ir kūnas buvo labai dailūs. Veido bruožai labai moteriški ir kupini išminties. Ūgiu ir išvaizda buvo labai panaši į Liutaurą. Kartais ją net painiojo su Liutauru.Gražinos pomėgiai buvo kaip vyro. Ji mėgdavo jodinėti ir medžioti. Kunigaikštytė buvo labai gera vyro patarėja. Gražina visada pasitikėdavo savo vyru ir niekada jo nežemindavo.Ne taip, kaip kitos žmonos, Gražina Liutaurui padėdavo išspręsti įvairius reikalus. Kunigaikščiui protingai pasitarus su Gražina, aiškėdavo bylos, sąjungos ir karas.Liutauro žmona labai susikremta išgirdusi, kad kunigaikštis ruošiasi susivienyti su kryžiuočiais ir pulti Vytautą. Ją pašiurpino ta mintis, kad jos vyras gali pasielgti neteisingai. Gražina nusprendė pati gelbėti savo vyro garbę. Jai priimti sprendimą nebuvo lengva:

“Kunigaikštienė mąsto tyloje,Jos galvoje mintis kaip grūdas bręsta,Kol kas jinai nežinoma, nauja, Kol kas jinai tik blykstelėjus, gęsta,Liepsnoja vėl, užvaldo visą ją – Ir štai užgimsta naujas planas veikiai,Dabar jau jį tik įgyvendint reikia”.

Kunigaikštienė, apsirengusi Liutauro šarvais, išvedė karius į mūšio lauką. Kariauti ne prieš Vytautą, o prieš kryžiuočius. Kai Liutauro armija pradėjo karą, visi nustebo, kaip „kunigaikštis‘‘ blogai kariauja. Kardu jau nebeprakerta šarvų, jis dažnai nuslysta ir atšoka. Kryžiuotis trenkė Gražinai ir sunkiai ją sužeidė. Kariai skubėjo jai padėti, bet ji iškrito iš balno ir mirė. Pradėjus deginimo apeigas iš tamsos išėjo Liutauras ir su didele pagarba Gražinai visiems pranešė, kad dega moteris su kario rūbais , bet karžygio dvasia. Tardamas šiuos žodžius, kunigaikštis šoko į liepsnas ir kartu su kunigaikštyte dingo amžiams.

Iš Gražinos paveikslo suprantame tai, kad ji labai mylėjo savo tėvynę ir dėl jos paaukojo savo gyvybę. Gražina vaizduojama, kaip gražiausia mergina, bet nebe pirmos jaunystės, ji rimta, išmintinga ir turinti daug kitokių bruožų. Mes manome, kad Gražina yra labai panaši į savo vyrą Liutaurą ne tik savo vidumi, bet ir išore, bei pomėgiais.