5-8 klasės terminai ir paaiškinimai

Epas- plačios apimties dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių arba istorinių herojų žygdarbius.
Runos- Estų, Suomių epinės liaudies dainos taip pat Germanų rašto ženklai.
Pasakėčia- trumpas pasakojamasis dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomaja arba kritine mintį.
Alegorija- abstrakčios savokos reiškimas konkrečius vaizdu.
Moralas- tai trumpa išvada kur paaiškinama pagrindinė kūrinio mintis.
Epopėja- didelės apimties kūrinys, paprastai sudarytas iš kelių knygų, vaizduojandis istoriškai reikšmingus įvykius.
Epigrafas- kūrinio pradžioje pacituoti žodžiai iš kito teksto.
Sapnas- vaizdai jausmai ir mintys, matomi, išgyvenami miegant.
Apsakymas- nedidelės apimties epinis kūtinys, paprastai vaizduojantis viena pgrindinio veeikėjo gyvenimo epizdoą, gyvenimo etapą.
Peizažas- gamtos vaizdavimas mene.
Poema- epo žanras, eiliuotas, pasakojamasis kūrinys.
Liadies dainos-
Rauda- melodeklamacija, verkimas su žodžiais.
Eilėraštis- lyrikos zanras, trumpas, eiliuotas kurinys
Elegija- lyrikos žanras kurio svarbiausi bruožai liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmastymai.
Idilė- lyrikos žamras liūdnos nuotaikos kūrinys.
Lyrizmas- gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.
Paralelizmai- dviejų reiškinių gretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai.
Palyginimai- vaizdingas sugretinimas.
Epitetas- vaizdingas apibūdinimas.
Personifikacija- kai negyviems daiktams suteikiamos gyvų butybių ypatybės.
Nuolatiniai epitetai- epitetai kurie nuolat kartojami liedies dainose.
Hiperbolė- neparastas, vaizduojamojo objekto savybių padidinimas.
Deminutyvai- mažybiniai, maaloniai žodžiai.
Stilizacija- samoningas kokio nors kūrinio pamėgdžiojimas.
Parodija- kurio nors kūrinio bruožu megdžiojimas, siekiant pasišaipyti, pajuokti.
Rimas- eilėraščio eilučių pabaigos saskambis.
“Baltosios eilės”- eilės neturinčios rimo.
Astrofinis eilėraštis- neturintis posmų eilėraštis.
Metafora- perkeltinės prasmės posakis, kai yra parodomas kažkoks panašumas su daiktu ar reiškiniu.
Draminė pa

asaka-
Monologas- vieno veikėjo kalba.
Dialogas- dviejų ar kelių veikėjų pasikalbėjimas.
Draminis veiksmas- ytemptas kryptingas veiksmas.
Kolizija- priešingos nuomonės, skirtingi siekiai, tarp veikėjų.
Konfliktas- priešingų siekių, požiūrių, norų susidūrimas, kova.
Intonacija- frazės sakinio ar ilgesnio teksto tarimo būdas, perduodantis kalbėtojo jausmą, požiūrį į kalbamąjį bjektą.
Anotacija- pateikia pagrindine informaciją.(autorius,pavadinimas,literatūros rūšis, tema, pagrindine mintis, žanras, problema, pagrindiniai veikėjai)
Recenzija- ne tik pateikia informaciją, bet ir vertina, atskleidžia savą požiūrį i temą pgraindinę mintį, veikėjų charakterius, atskleidžia ryšį su kitais to paties rašytojo kūriniais.
Retrospektyvus laikas- kai iš dabarties laikas perkeliamas į praeitį.
Statiškas- nesikeičintis.
Dimaškas- gyvas, judrus, pradžioje buvo vienoks pabaigoje pakeitė pažiūras.
Klasika- skaitomi, visų pripažinti kūriniai.
Citata- kieno nors tiksliai pakarota mintis.
Retoriniai klausimai arba sušukimai- meninė priemonė, klausimas arba sušukimas, kuris neturi atsakymo.
Moksliniai stiliai: meninis, mokslinis, publicistinis, buitinis.
Biografija- kurio nors gyvenimo ir veiklos apprašymas.
Siužetas- kūrinio veiksmai, įvykiai padedantys atskleisti veikėjų charakterius.
Ekspozicija- supažindinimas su veikėjais, veiksmo aplinkybėmis, tikslais.
Veiksmo užuomazga- įvykių pradžia.
Veiksmo eiga- kūrinį sudarantys įvykiai.
Kulminacija- aukščiausios ytampos taškas.
Atomazga- veiksmo pabaiga.
Epilogas- įvykiai, kuriais supažindinama su tolesniu veikėjų likimu.
Intriga- įvykiai susiję su paslaptimi.
Mokslo grožiniai kūriniai- kuriuose, fantastika, nuotykiai, derinami su mokslo žiniomis.
Pasaka- epo žanras, stebuklingas, fantastinis kūrinys.
Fatalizmas- tikėjias lemtimi.
Panteizmas- tikėjimas jog gamta yra gyva.
Didaktika- pamokymas.
Potekstė- paslėpta mintis.
Drama- kūrinys skirtas vaidinti.
Remarka- pastabos apie veiksmo vietą, laiką, veikėjus.
Draminis charakteris- stiprūs atkalūs personažai.
Vidinis dramatizmas- patekimas į situacijas verčiančias pasirinkti.
Anekdotas- trumpas, ju
uokingas pasakojimas, su netikėtajuokinga pabaiga.
Prologas- įžanginė kūrinio dalis.
Aktualija- faktiškas, tikras, dabar esantis, svarbus.
Altruistas- nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.
Antologija- įvairių autoių kūrinių rinkinys.
Novelė- epo žanras, trumpas pasakojimas, kurio pradžia ir pabaiga yra akcentuojamos.
Ciklas- kūriniai kuriuos sieja ta pati tema.
Motyvas- sudedamoji temos dalis.
Miniatiūra- mažos apimties, literatūros arba muzikos kūrinys.
Demaskuoti- parodyti kieno nors tikrajį veidą.
Fraziologizmas- perkeltinės prasmės posakis.
Hipotezė- spėjimas, kurį reikia yrodyti, patvirtinti moksliškai.
Iniciatyva- pasiryžimas ką nor daryti.
Klasta- apgaulė, pinklės, pikta valia.
Opozicija- priešprėša.
Paguoda- raminimas.
Portreas- žmogaus vaizdaimas dailėje arba literatūroje.
Širdgėla- skausmas.
Tema- tai apie ką kalba kūrinys.
Veiksmas- yvykių vystymas.
Istorizmas- išnyke, praeityje naudoti žodžiai.
Humoras- lengvas, nuoširdus juokas.
Ironija- Jokas su paslėpta pašaipa.
Satyra- piktas juokas.
Komizmas- vaizdavimo būdas siekiantis sukelti juoką, bet kartu vertinantis kritikuojantis, kokius nors reiškinius, bruožus.
Publicistinė literatūra- literatūra kuri svarsto įvairius visuomeninius klausimus, vertina.
Memuarai- autoriaus prisiminimai tiklslių faktų aprašymas.
Metraštis- pamečiui aprašyti yvykiai.
Kronika- tiksliai aprašyti faktai be platesnių aiškinimų.
Toponimas- vietovardis.
Etmologija- mokslas apie žodžių kilmę.

Leave a Comment