Epas- plačios apimties dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių arba istorinių herojų žygdarbius.Runos- Estų, Suomių epinės liaudies dainos taip pat Germanų rašto ženklai.Pasakėčia- trumpas pasakojamasis dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomaja arba kritine mintį.Alegorija- abstrakčios savokos reiškimas konkrečius vaizdu.Moralas- tai trumpa išvada kur paaiškinama pagrindinė kūrinio mintis.Epopėja- didelės apimties kūrinys, paprastai sudarytas iš kelių knygų, vaizduojandis istoriškai reikšmingus įvykius.Epigrafas- kūrinio pradžioje pacituoti žodžiai iš kito teksto.Sapnas- vaizdai jausmai ir mintys, matomi, išgyvenami miegant.Apsakymas- nedidelės apimties epinis kūtinys, paprastai vaizduojantis viena pgrindinio veikėjo gyvenimo epizdoą, gyvenimo etapą.Peizažas- gamtos vaizdavimas mene. Poema- epo žanras, eiliuotas, pasakojamasis kūrinys.Liadies dainos- Rauda- melodeklamacija, verkimas su žodžiais.Eilėraštis- lyrikos zanras, trumpas, eiliuotas kurinysElegija- lyrikos žanras kurio svarbiausi bruožai liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmastymai.Idilė- lyrikos žamras liūdnos nuotaikos kūrinys.Lyrizmas- gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.Paralelizmai- dviejų reiškinių gretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai.Palyginimai- vaizdingas sugretinimas.Epitetas- vaizdingas apibūdinimas.Personifikacija- kai negyviems daiktams suteikiamos gyvų butybių ypatybės.Nuolatiniai epitetai- epitetai kurie nuolat kartojami liedies dainose.Hiperbolė- neparastas, vaizduojamojo objekto savybių padidinimas.Deminutyvai- mažybiniai, maloniai žodžiai.Stilizacija- samoningas kokio nors kūrinio pamėgdžiojimas. Parodija- kurio nors kūrinio bruožu megdžiojimas, siekiant pasišaipyti, pajuokti.Rimas- eilėraščio eilučių pabaigos saskambis.“Baltosios eilės”- eilės neturinčios rimo.Astrofinis eilėraštis- neturintis posmų eilėraštis.Metafora- perkeltinės prasmės posakis, kai yra parodomas kažkoks panašumas su daiktu ar reiškiniu.Draminė pasaka- Monologas- vieno veikėjo kalba.
Dialogas- dviejų ar kelių veikėjų pasikalbėjimas.Draminis veiksmas- ytemptas kryptingas veiksmas.Kolizija- priešingos nuomonės, skirtingi siekiai, tarp veikėjų.Konfliktas- priešingų siekių, požiūrių, norų susidūrimas, kova.Intonacija- frazės sakinio ar ilgesnio teksto tarimo būdas, perduodantis kalbėtojo jausmą, požiūrį į kalbamąjį bjektą.Anotacija- pateikia pagrindine informaciją.(autorius,pavadinimas,literatūros rūšis, tema, pagrindine mintis, žanras, problema, pagrindiniai veikėjai)Recenzija- ne tik pateikia informaciją, bet ir vertina, atskleidžia savą požiūrį i temą pgraindinę mintį, veikėjų charakterius, atskleidžia ryšį su kitais to paties rašytojo kūriniais.Retrospektyvus laikas- kai iš dabarties laikas perkeliamas į praeitį.Statiškas- nesikeičintis.Dimaškas- gyvas, judrus, pradžioje buvo vienoks pabaigoje pakeitė pažiūras.Klasika- skaitomi, visų pripažinti kūriniai.Citata- kieno nors tiksliai pakarota mintis.Retoriniai klausimai arba sušukimai- meninė priemonė, klausimas arba sušukimas, kuris neturi atsakymo.Moksliniai stiliai: meninis, mokslinis, publicistinis, buitinis.Biografija- kurio nors gyvenimo ir veiklos aprašymas.Siužetas- kūrinio veiksmai, įvykiai padedantys atskleisti veikėjų charakterius.Ekspozicija- supažindinimas su veikėjais, veiksmo aplinkybėmis, tikslais.Veiksmo užuomazga- įvykių pradžia.Veiksmo eiga- kūrinį sudarantys įvykiai.Kulminacija- aukščiausios ytampos taškas.Atomazga- veiksmo pabaiga.Epilogas- įvykiai, kuriais supažindinama su tolesniu veikėjų likimu.Intriga- įvykiai susiję su paslaptimi.Mokslo grožiniai kūriniai- kuriuose, fantastika, nuotykiai, derinami su mokslo žiniomis.Pasaka- epo žanras, stebuklingas, fantastinis kūrinys.Fatalizmas- tikėjias lemtimi.Panteizmas- tikėjimas jog gamta yra gyva.Didaktika- pamokymas.Potekstė- paslėpta mintis.Drama- kūrinys skirtas vaidinti.Remarka- pastabos apie veiksmo vietą, laiką, veikėjus.Draminis charakteris- stiprūs atkalūs personažai.Vidinis dramatizmas- patekimas į situacijas verčiančias pasirinkti.Anekdotas- trumpas, juokingas pasakojimas, su netikėtajuokinga pabaiga.Prologas- įžanginė kūrinio dalis.Aktualija- faktiškas, tikras, dabar esantis, svarbus.Altruistas- nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.Antologija- įvairių autoių kūrinių rinkinys.Novelė- epo žanras, trumpas pasakojimas, kurio pradžia ir pabaiga yra akcentuojamos.Ciklas- kūriniai kuriuos sieja ta pati tema.Motyvas- sudedamoji temos dalis.Miniatiūra- mažos apimties, literatūros arba muzikos kūrinys.Demaskuoti- parodyti kieno nors tikrajį veidą.Fraziologizmas- perkeltinės prasmės posakis.Hipotezė- spėjimas, kurį reikia yrodyti, patvirtinti moksliškai.Iniciatyva- pasiryžimas ką nor daryti.Klasta- apgaulė, pinklės, pikta valia.Opozicija- priešprėša.Paguoda- raminimas.Portreas- žmogaus vaizdaimas dailėje arba literatūroje.Širdgėla- skausmas.Tema- tai apie ką kalba kūrinys.Veiksmas- yvykių vystymas.Istorizmas- išnyke, praeityje naudoti žodžiai.Humoras- lengvas, nuoširdus juokas.Ironija- Jokas su paslėpta pašaipa.Satyra- piktas juokas.Komizmas- vaizdavimo būdas siekiantis sukelti juoką, bet kartu vertinantis kritikuojantis, kokius nors reiškinius, bruožus.Publicistinė literatūra- literatūra kuri svarsto įvairius visuomeninius klausimus, vertina.Memuarai- autoriaus prisiminimai tiklslių faktų aprašymas.Metraštis- pamečiui aprašyti yvykiai.Kronika- tiksliai aprašyti faktai be platesnių aiškinimų.Toponimas- vietovardis.Etmologija- mokslas apie žodžių kilmę.