Tinklinis
Kūno kultūros mokytojas William G. Morgan, norėdamas atrasti žaidimą, kurį galima žaisti uždaroje vietoje be didelių traumų, 1895 metais Mančesteryje sugalvojo tinklinį. Pradžioje jis vadinosi „Mintonette“, tačiau netrukus, po parodomųjų žaidimų, jis buvo pavadintas tinkliniu.
Žaidžiant tinklinį ir paplūdimio tinklinį, tikslas – permušti kamuolį per tinklą taip, kad jis atsimuštų į žemę priešininko pusėje. Siekiama apginti savo komandą nuo tokių pat priešininkų veiksmų. Yra dvi tinklinio disciplinos: tinklinis ir paplūdimio tinklinis.
Tinklinio varžybos vyksta uždarose vietose žaidžiant dviems komandoms po dvylika žaidėjų, iš kurių šeši žaidžia, o kiti šeši yra atsarginiai. Varžybų vieta kiekvienai komandai užima 9 kvadratinius metrus. Paplūdimio tinklinio varžybos vyksta smėlėtame paplūdimyje žaidžiant dviems komandoms po du žaidėjus. Žaidimo vieta kiekvienai komandai užima 8 kvadratinius metrus.
2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse tinklinio varžybos vyks Faliro pakrantės zonos olimpinio komplekso (Faliro Coastal Zone Olympic Complex) Taikos ir draugystės stadione (Peace and Friendship Stadium), kuriame telpa 14 000 žiūrovų. Programa truks 16 dienų, nuo rugpjūčio 14 iki 29. Moterų ir vyrų varžybos vyks kas antrą dieną, prasidės ryte ir baigsis naktį. Olimpiadoje dalyvaus 288 dalyviai iš įvairių šalių (12 vyrų ir 12 moterų komandų po 12 žaidėjų).
Paplūdimio tinklinis vyks olimpiniame paplūdimio tinklinio centre (Olympic Beach Volleyball Centre), kuris yra Faliro pakrantės zonos olimpinio komplekso (Faliro Coastal Zone Olympic Complex) dalis. Varžybos truks 12 dienų (rugpjūčio 14-25).
Pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje varžybos vyks vėlai vakare prožektorių šviesoje. Olimpinių varžybų vieta turės 10 000 vietų. Taip pat bus šeši treniruočių ir du apšilimo kortai.
Šiuolaikinio tinklinio tėvynė yra JAV. Yra žinių, kad panašus į tinklinį žaidimas buvo žaidžiamas daugiau kaip prieš 2500 metų senovės Graikijoje.
Šių laikų tinklinio kūrėju laikomas Viljamas G. Morganas (William G. Morgan 1870 – 1942), Helioko (JAV) koledžo kūno kultūros dėstytojas. Pirmąsias taisykles jis sukūrė 1895 m.Pirmą kartą žiūrovams žaidimas pademonstruotas 1896 m. liepą Springfylde. Tai buvo pramoginis, poilsinis žaidimas, kurio dalyvių skaičius neribojamas.
Iki 1914 m. susiformavo beveik visi dabar naudojami technikos veiksmai, žaidimas iš esmės nesiskyrė nuo šiuolaikinio tinklinio maždaug nuo 1925 m. Iki 1940 m. tobulėja žaidimo technika ir taktika ir tinklinis tampa kolektyviniu žaidimu, paremtu individualiais ir grupiniais žaidėjų veiksmais.Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos iniciatyva sukurta Nauja techninė komisija, kuri 1947 m. balandžio 20 d. Paryžiuje sušaukė pirmąjį tinklinio kongresą. Kongrese nutarta įkurti Tarptautinę tinklinio federaciją (FIVB – Federation Internationle de Volleyball), į kurią įėjo 14 valstybių. Pirmuoju FIVB prezidentu tapo prancūzas Polis Libo. 1948 m. įvyko pirmasis Europos tinklinio čempionatas, kuriame dalyvavo šešios komandos; čempionais tapo Čekoslovakijos tinklininkai.1949 m. Prahoje įvyko pirmieji pasaulio vyrų ir Europos moterų tinklinio čempionatai. Nugalėjo TSRS rinktinės. Pirmuoju pokario dešimtmečiu (1945 – 1955) tinklinis sparčiai plito. Šiuo laikotarpiu labai tobulėjo puolimo technika ir taktika, ypač stiprūs buvo padavimai, smarkiai išaugo perdavimų iš apačios reikšmė. Šiuo laikotarpiu pasaulyje pirmavo Europos vyrų ir moterų komandos. Tik maždaug 1960 m. į pasaulinę tinklinio areną įsiveržė stipri ir originali Japonijos moterų komanda, kuri du dešimtmečius tvirtai laimėdavo prizines vietas pagrindinėse oficialiose pasaulio varžybose.1956m. tinklinis pripažintas olimpine sporto šaka, pirmuoju sportiniu žaidimu, kurio vyrų ir moterų varžybos kartu įtrauktos į olimpinių žaidinių programą. Tokijo olimpiadoje 1964 m. vyko tinklinio varžybos. Moterų čempionėmis tapo Japonijos, o vyrų – TSRS komandos.Nuo 1965 m. nusistovėjo tokia FIVB ketverių metų ciklo oficialių tinklinio varžybų tvarka: pasaulio taurė, pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, olimpinės žaidynės. Nuo 1975 m. Europos čempionatai vyksta kas dveji metai.
Po Miuncheno olimpiados (1972) tinklo ilgis apribojamas antenomis – taip susiaurinamas puolimo plotis iki 9,4 m, o nuo 1976 m. antenos apribojo tinklo ilg5 iki 9 m. įvesta taisyklė, leidžianti po užtvaros liesti kamuolį tris kartus. Po Barselonos olimpiados (1992) smūgiuoti ir atmušti kamuolį leidžiama bet kuria kūno dalimi. Po Los Andželo olimpiados kitaip skaičiuojami taškai penktajame sete. Dauguma šių pakeitimų įvesta tam, kad tinklinį galėtų rodyti televizija, t.y. kad juo susidomėtų TV kompanijos.Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Amerikoje labai išpopuliarėjo paplūdimio tinklinis (žaidžiamas 2×2). 1976 m. buvo surengtas pirmasis pasaulio vyrų paplūdimio tinklinio čempionatas, o 1992 m. – moterų. 1993 m. paplūdimio tinklinis įtrauktas į 1996 m. olimpinių žaidynių programą. Pirmieji čempionai: Jacqui Silva – Sandra Pires mot. (Brazilija), Karch Kiraly – Kent Steffes vyr. (JAV).Kvadratas, kaip ir kiti judrieji žaidimai su kamuoliu, vaikų ir paauglių yra labai mėgiamas. Žaidimas didina kūno kultūros pratybų (pamokų, sporto būrelių, renginių, švenčių ir kt.) emocionalumą, skatina domėtis fiziniais pratimais, aktyviai ilsėtis. Kvadrato žaidimas išpopuliarėjo visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Tai pats masiškiausias žaidimas tarp moksleivių.Laikui bėgant tobulėjo kvadrato žaidimo technika, taktika. Todėl 1996m. išleistas “KVADRATO ŽAIDIMO TAISYKLES” tenka tobulinti, tikslinti.Taisyklių rengimo darbo grupė: Jūratė Bukšnaitienė (LMKKSC metodininkė, kūno kultūros mokytoja metodininkė), Donatas Greviškis (kūno kultūros mokytojas metodininkas), Mindaugas Urbanavičius (kūno kultūros mokytojas metodininkas), Gražvydas Vaškevičius ( kūno kultūros mokytojas metodininkas).Pasiūlymus pateikė: Kauno rajono sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Deksnys, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus sporto poskyrio vyr. specialistas Jonas Menkis, Kauno Centro sporto mokyklos vyr. specialistas Rimgaudas Augūnas, Šilalės rajono Pajūrio vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas Stasys Baubkus, Rokiškio T. Vaižganto vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas Valdas Savickas.K V A D R A T O V A R Ž Y B Ų T A I S Y K L Ė S(galioja nuo 2005 10 18)
1. K V A D R A T O Ž A I D I M A S
Kvadratas – taisyklėmis apibrėžtas komandinis žaidimas, kurio metu abiejų komandų žaidėjai kamuoliu bando “iškirsti” visus arba per nustatytą laiko tarpą – kėlinį kuo daugiau varžovų.
2. Ž A I D I M O A I K Š T E L Ė Kvadratas žaidžiamas lauke ir salėje kvadrato arba tinklinio aikštelėse, kurios matmenys 9 x 18 m. Mokyklos vidaus varžybos gali vykti mažesnių matmenų aikštelėse.Kiekviena aikštelė turi 2 galines linijas,2 šonines linijas ir vieną bendrą vidurio liniją. Linijų plotis – 5cm, kurių plotis į žaidimo aikštelės dydį neįeina. 5 cm linijos nei peržengti, nei užminti negalima. Linijos turi būti aiškiai matomos, ryškios. Aikštės kampai ir vidurio linijos pažymėtos vėliavėlėmis. Vėliavėlių stovelių aukštis nuo 40 iki 60 cm, turi atitikti saugos reikalavimus.
3. K A M U O L Y SŽaidžiama tinklinio kamuoliu. Kamuolys žaidimui tinkamas jeigu krisdamas iš 2 m aukščio atšoka nuo grindų 1m. Kamuolį žaidimui parenka ir pakeičia tik varžybų vyriausiasis teisėjas. Apie kamuolio būklę žaidimo metu (suplyšo, deformavosi ir t.t.) praneša komandų vadovai arba kapitonai.
4. V A R Ž Y B Ų L A I K A SKėlinio trukmė – 10 min. Kėlinys gali būti baigiamas ir anksčiau, kai vienoje iš komandų “iškertami” visi žaidėjai. Jeigu kėlinio laikas baigėsi ir abiejose komandose liko “neiškirstų” žaidėjų, laimi ta komanda, kurios žaidėjų liko daugiau. Skiriamas žaidimo pratęsimas, jeigu komandose, pasibaigus laikui, liko po lygiai žaidėjų. Komandų kapitonai traukia burtus dėl kamuolio arba aikštelės pasirinkimo ir žaidžia iki pirmo “iškirstojo”.
Po kiekvieno kėlinio komandos keičiasi kvadratais ir kamuoliu. Kai rezultatas lygus, lemiamam kėliniui kvadrato aikštelė arba kamuolys nustatomi burtais.Žaidimo laikas stabdomas: – keičiant susižeidusius žaidėjus; – minutinės pertraukėlės metu; – keičiant tolesniam žaidimui netinkamą kamuolį; – toli nuriedėjus kamuoliui už kvadrato ribų; – pasibaigus kėlinio laikui; – keičiant atsarginius žaidėjus; – darant pastabas ir nuobaudas komandos vadovui; – iškilus ginčytinam klausimui.
5. M I N U T I N Ė P E R T R A U K Ė L ĖKėlinio metu komandai gali būti skiriama viena minutinė pertraukėlė. Minutinė pertraukėlė skiriama komandos vadovui paprašius, kai komanda turi kamuolį. Jos metu žaidėjai, esantys kvadrate, negali išeiti iš jo. Komandos vadovas ateina į kvadratą, ar užkvadratį ir aptaria tolimesnį komandos žaidimą. Už kvadrato esantiems žaidėjams įeiti į kvadratą draudžiama.
6. K A M U O L I O L A I K Y M A S I R P E R D A V I M A SKomanda savo kvadrate ar užkvadratyje negali pasyviai laikyti kamuolį ilgiau kaip 5 sek. Laikant kamuolį ilgiau kaip 5 sek., fiksuojama pražanga ir kamuolys atitenka priešininkui. Jeigu kamuolys nurieda toli už kvadrato ribų, kamuolio laikymo laikas skaičiuojamas, kai jis grąžinamas į kvadratą (kamuolys paliečia žaidėją) arba užkvadratyje, prie galinės linijos, esantiems žaidėjams.Komandai, turinčiai kamuolį, perdavimų skaičius iš kvadrato į užkvadratį ir atgal ribojamas. Leidžiami trys perdavimai “nekertant” žaidėjo, o ketvirtuoju būtina “kirsti” priešininko žaidėjus. Galima “kirsti” po vieno, po dviejų perdavimų arba “kirsti” žaidėją iš karto. Kada vyksta perdavimas ar “kirtimas” sprendžia aikštės teisėjai.Kamuolį žaidimo metu kvadrate arba užkvadratyje kitam žaidėjui perduoti negalima. Negalima kamuolį paridenti, paspirti koja kitam žaidėjui. Pažeidus šią taisyklę komanda praranda kamuolį. Kamuolys atitenka varžovų komandai. Kamuolys iš užkvadračio metamas neįėjus į kvadrato aikštelės menamą plotą.
7. Ž A I D Ė J A IKomandos sudėtis – 10 žaidėjų ir 2 atsarginiai. Mišrios komandos sudėtis – 5 mergaitės, 5 berniukai ir 2 atsarginiai žaidėjai – 1 mergaitė, 1 berniukas. Komandų sudėtį (mišri, vien berniukų ar vien mergaičių) nustato varžybų organizatoriai.Visi “iškirsti” žaidėjai turi stovėti užkvadratyje ir dalyvauti žaidime.Komandos žaidėjai, vadovai privalo žinoti varžybų taisykles. Komandos žaidėjai turi turėti vienodą sportinę aprangą.Žaidimo metu žaidėjas negali peržengti kvadrato linijos ar savavališkai išeiti iš aikštelės, išskyrus tuos atvejus, kai reikia paimti už aikštelės ribų išriedėjusį kamuolį, gelbėjant draugą arba susižeidus.Kiekviena komanda varžyboms pateikia paraišką, patvirtintą mokyklos direktoriaus ir medicinos darbuotojo, moksleivio pažymėjimus.
8. V A D O V A V I M A S K O M A N D A IŽaidimui vadovauja komandos vadovas. Žaidėjai ir vadovas turi gerai žinoti kvadrato taisykles. Komandos vadovas žaidimo metu turi būti su atsarginiais žaidėjais ant suolelio. Draudžiama vaikščioti aplink aikštelę, įžengti į kvadratą, trukdyti teisėjams, replikuoti. Nesilaikant šių taisyklių vadovui daroma pastaba.. Dar kartą pasikartojus pažeidimui vadovą galima šalinti nuo vadovavimo komandai. Tada komandos žaidimui vadovauja komandos kapitonas.
Komandos vadovas turi teisę: – keisti kvadrate esančius žaidėjus atsarginiais žaidėjais; – prašyti minutinės pertraukėlės; – prašyti sustabdyti žaidimą, jeigu kuris nors žaidėjas susižeidė arba reikia žaidėjui pasitaisyti aprangą, apavą; – informuoti teisėją apie kamuolio netinkamumą tolesniam žaidimui, pablogėjusią aikštės dangą.
9. T E I S Ė J A V I M A SVaržyboms vadovauja varžybų vyriausiasis teisėjas, jam padeda vyriausiasis sekretorius ir sekretorius. Susitikimui vadovauja aikštės teisėjas, kuris stovi prie vidurio linijos. Jam padeda du šoninių linijų teisėjai. Teisėjai gestų ir švilpuko pagalba fiksuoja linijų peržengimus, minutines pertraukėles, žaidėjų keitimus ir kitus taisyklių pažeidimus.
Esant ginčytinai situacijai galutinį sprendimą priima varžybų vyriausiasis teisėjas. Prieš priimdamas sprendimą vyriausiasis varžybų teisėjas gali pasitarti su aikštės teisėju ir šoniniais teisėjais.Varžybų laiką fiksuoja aikštės teisėjas.Visi teisėjai dėvi vienodą aprangą – baltus marškinius, tamsias kelnes.10. P R O T E S T Ų P A D A V I M O T V A R K AKomandos vadovas gali paduoti protestą varžybų vyriausiajam teisėjui per 15 min. nuo susitikimo pabaigos. Protestą nagrinėja varžybų teisėjų kolegija ir duoda atsakymą.
11. K V A D R A T O V A R Ž Y B Ų A P S K AI T O S D O K U M E N T A IPagrindinis kvadrato varžybų apskaitos dokumentas yra lentelė. Kiekvienam komandų susitikimui pasibaigus, lentelę ir susitikimo protokolą užpildo varžybų vyriausias sekretorius. Vyriausiasis varžybų teisėjas pasibaigus susitikimui tvirtina parašu susitikimo protokolą, o pasibaigus varžyboms tvirtina varžybų lentelę.Žaidžiant “olimpine vieno minuso” sistema, komandų vadovai traukia burtus. Komandų pavadinimai įrašomi šalia skaičių.
Vyr. teisėjas (vardas, pavardė, parašas) Vyr. sekretorius (vardas, pavardė, parašas)Žaidžiant ,,ratų” sistema visos komandos susitinka tarpusavyje. Burtus traukia komandų vadovai. Komandų pavadinimai įrašomi eilės tvarka į lentelę.
V A R Ž Y B Ų P A V A D I N I M A SVaržybų vieta Varžybų dataV A R Ž Y B Ų L E N T E L ĖEil. Nr. Komandos pavadinimas 1 2 3 4 5 Taškai Vieta1 A X 2 B X 3 C X 4 D X 5 E X
Vyr. teisėjas (vardas, pavardė, parašas) Vyr. sekretorius (vardas, pavardė, parašas)
Prie pateiktos “ratų” sistemos lentelės būtina pateikti ratų susitikimus.Varžybose dalyvauja 3 komandos:
I II III1-3 2-1 3-22-0 3-0 4-0
Varžybose dalyvauja 4 komandos:I II III1-4 1-3 1-22-3 2-4 3-4
Varžybose dalyvauja 5 komandos:I II III IV V1-5 1-3 3-2 3-5 3-42-4 4-5 1-4 2-1 2-53-0 2-0 5-0 4-0 1-0
Kiekvieno susitikimo metu pildomas protokolas. Pvz., kai rezultatas 2:1
S U S I T I K I M O P R O T O K O L A S A komanda B komandaŽaidimą pradėjo A komanda I kėlinys (B komandos 2 išmušti žaidėjai) 7 (A komandos išmušti žaidėjai)II kėlinys 7 2III kėlinys 4 8Galutinis rezultatas 1 2 (laimėjo B komanda)
Vyr. teisėjas (vardas, pavardė, parašas) Vyr. sekretorius (vardas, pavardė, parašas)
Galutinis rezultatas įrašomas į varžybų lentelę.Pvz., kai rezultatas 2 : 0 C komanda D komandaŽaidimą pradėjo D komanda I kėlinys 10(C komandos išmuštų žaidėjų) 8 (D komandos išmuštų žaidėjų) II kėlinys 10 6Galutinis rezultatas 2 0 Vyr. teisėjas (vardas, pavardė, parašas) Vyr. sekretorius (vardas, pavardė, parašas)
Galutinis rezultatas įrašomas į varžybų lentelę
Už laimėjimą skiriami 2 taškai, pralaimėjus – 1 taškas, neatvykus – 0 taškų. Komandinės vietos nustatomos pagal didžiausią surinktų taškų sumą. Jeigu vienodai taškų surenka dvi komandos, pirmenybė skiriama komandai, laimėjusiai tarpusavio susitikimą. Jeigu vienodai taškų surenka 3 ir daugiau komandų, pirmenybė skiriama komandai: – kuri laimėjo daugiau tarpusavio susitikimų, – daugiausia laimėjo kėlinių tarpusavio susitikimuose, – daugiausia “iškirto “žaidėjų tarpusavio susitikimuose, – daugiausia “iškirto” žaidėjų visuose susitikimuose.Jeigu visi rodikliai vienodi – traukiami burtai.
Nustatant komandinę vietą, kai vienodai taškų surenka trys ir daugiau komandų, po kiekvieno rodiklio patikrinimo likus dviems komandoms, kuri tarp šių komandų užims aukštesnę vietą, dėmesys kreipiamas į tarpusavio susitikimo rezultatus.
Teisėjai kvadrato varžyboms teisėjauja ne tik švilpuku, bet ir gestais. Tikslinga taikyti šiuos gestus:
Žaidimo situacija Gestai1. „Iškirtimas neįskaitomas“ Ištiestos rankos kryžiuojamos prieš save kelis kartus2. Pažeista trijų perdavimų taisyklė Ištiesta ranka į šalį su trimis pirštais3. Žaidimas sustabdomas Pakelta ranka aukštyn delnu į priekį4. Minutinės pertraukėlės Rankos pakeltos virš galvos ir delnu parodyta T raidė 5. Keičiami žaidėjai Rankos dilbiai sukryžiuoti ties krūtine6. Komandos, kontroliuojančios kamuolį, pražanga Viena ranka su ištiestu delnu rodoma į prasižengusios komandos pusę, kita ranka su ištiestu delnu rodoma, kam perduoti kamuolį.7. Žaidėjo pražanga Virš galvos iškeltas kumštis 8. Žaidėjo numeris Ištiestais pirštais rodomas iškirsto, peržengusio linijas, keičiamo žaidėjo numeris9. Laikas eina Trumpas judesys ranka arba pirštu žemyn10. Ginčijamas kamuolys Virš galvos pakelti kumščiai su ištiestais nykščiais11. Žaidimo pabaiga Virš galvos sukryžiuotos rankosN A U D O T A L I T E R A T Ū R A
1 .Kuklys V. Judrieji žaidimai. – Kaunas: 1982.2. Petraška R. Kvadratas. – Alytus: 1993.3. Saudargienė V. Žaidimai ir mankštos pratimai. – Kaunas: 1942.4. Stankevičius L. Sportiniai žaidimai. – Vilnius: 1984.5. Greviškis D., Petraitis V.,Urbanavičius M., Vaškevičius G. Kvadrato žaidimo taisyklės. – Vilnius: 1996