Greitumas

2224 0

Untitled

Titulinis

Tema: Greitumas

Turinys

Įvadas

Daugelis žmonių šiandien suvokia judėjimo svarbą, jo įtaką sveikatai. Kur tik pažvelgsi – jie vaikšto, bėgioja, žaidžia, plaukioja ar važinėja dviračiais. Žmonės supranta, jog aktyviai judėdami jie gyvena turiningiau. Todėl jie ištvermingesni, atsparesni ligoms, labiau pasitiki savimi ir nėra tokie prislėgti gyvenimo rūpesčių. Ir tai tik dalis to, ką gali teikti sportas žmogaus gyvenimui, sveikatai, kūnui.

Kiekviena fizine veikla ne tik skatinamas poreikis judėti, teikiama žinių, įtvirtinami mokėjimai ir įgūdžiai, bet ir žadinamos teigiamosemocijos, ugdomos dorovinės nuostatos ir dorovingas elgesys, teeigiami charakterio bruožai. Todėl fizine būkle reikia rūpintis ne kartkartėmis, o tikslingai, sistemingai ir nuosekliai.

Praktiškai kiekvienas šiuolaikinis žmogus turi tam tikrą supratimą apie kūno kultūrą ir sportą. Tačiau tas supratimas yra ganėtinai specifinis, nes kūno kultūrai ir sportui apibūdinti pasitelkiami įvairūs reiškiniai: žmogaus kūnas ir jo apibudinimas, žmogaus fizinė būklė ir įtaka jai, fizinio tobulėjimo procesas ir žmonių lavinimas, įvairių rūšių aktyvios fizinės veiklos užsiemimai. Šiandien sportas yra neatskiriama visuomenės, jos gyvenimo būdo , šiulaikinės kultūros dalis. Parengti didelio meistriškumo sportininką &##8211; tegu vienintelį per visą gyvenimą – lygiai taip pat sunku, kaip sukurti gerą, vertingą skulptūrą. Siekti gerų rezultatų, ugdyti įgimtas sportininko savybes iki aukščiausio lygio galima tik turint daug žinių, ne tik paties sukauptų, bet išbandytų visų trenerių. Kiekvienos pratybos, tai ek

ksperimentas su jaunu žmogumi. Todėl šiendien elitinio sporto rezultatai yra tokie aukšti, kad neturint įgimtų sugebėjimų ir nesiremiant šiuolaikiniais mokslo duomenimis bei pažangia sportininkų rengimo patirtimi ir metodologija neįmanoma pretenduoti į pasaulio lyderius. Todėl šiame darbe bus dėstomos greitumo aktualijos, jo poveikis sportui.

Šiandien, greitumo reikšmė visose sporto šakose vis didėja, tampa universalia. Ugdant greitumą, gerėja jėga, šoklumas, koordinacija, ir specialioji ištvermė. Dar kitaip greitumas – gebėjimas kuo greičiau pradėti (reakcijos laikas), atlikti(vienkartinis judesio greitis) judesį ir jį atlikti (judesio dažnis) kuo daugiau kartų. Geras greitumo ugdymo metodikos išmanymas padeda įgyti žinių, būtinų greitumo ypatybei ir gebėjimams ugdyti, siekiant geriausių sportinių rezultatų. Rengiant greitumo sporto šakų sportininkus, būtina gebėti tikslingai valdyti fizinių ypatybių ugdymo vyksmą, užtikrinti greitumo požymių sąveiką.

Darbo tikslas – Aprašyti sporto reiškinį greitumą irr jo komponentus.

Darbo uždaviniai:

Greitumas;

Greitumo ugdymo metodika;

Metodiniai greitumo reikalavimai;

Greitumo fiziologinė charakteristika;

Metodai – Internetinių šaltinių peržvalga, knygų skaitymas, surinktos informacijos analizė, interpretacija ir apibendrinimas.

Greitumas

Asmenys adaptuoti greitumo – jėgosfiziniams krūviams pasižymi gebėjimu išvystyti didesnius raumenų darbingumo rodiklius. Greitumui ugdyti taikomi įvairūs pratimai, kurie geriausiai leidžia atsiskleisti sportininko greitumo gebėjimams. Ypač greitumo gebėjimai pasireiškia bėgant trumpus nuotolius. O greitumą, pasak, Karoblio P., galima ugdyti: lengvinant išorės sąlygas ir naudojant papildomas jėgas, greitinančias judesį, kaip pavyzdžiui naudoti mažesnio svorio įrankius, taip pat mažesnio aplinkos pa

asipriešinimo priemones – bėgimas pavėjui arba į nuokalnę, taikyti didesnio pasipriešinimo priemones, kaip sunkesnis rutlys ar pan., atliekant greitumo pratimus pramaišiui sunkesnėmis ir normaliomis sąlygomis, praktikuojant tarp greitumui ugdyti skirtų intensyvių pratimų aktyvų poilsį, kaitaliojant laiko, erdvės ir amplitudės ribas, ugdant judėjimo reakciją, varžantis grupiniais veiksmais.

Fizinė greitumo ypatybė yra kompleksinė ir gali pasireikšti šiomis formomis: psichomotorinės reakcijos greitis; raumens, jų grupės susitraukimo arba atskiro judesio greičiu ir judesių dažniu. Šios greitumo pasireiškimo formos to paties asmens gali būti labai įvairaus lygio. Jos visos reikalingos ir kompleksiškai pasireiškia bėgant trumpuosius nuotolius. Startuojant labai svarbu po startininko duoto signalo laiku pradėti atlikti pirmuosius judesius. Taip pat svarbus greitas ir staigus raumenų susitraukimas begimo pradžioje ir bėgimo metu pasispiriant kiekviename žingsnyje.

Greitumą taip pat lemia ir kiti veiksniai, pvz.: nervinių procesų paslankumas, raumenų elastingumas, jų susitraukimo greitis, judesių atlikimo technika ir sportininko valios savybės.

Greitumougdymo metodika

Yra keturios greitumo pasireiškimo formos, kurias galime aptarti, tai:

Paprastosios ir sudėtingosios reakcijos greitis, kuris parodo latentionio periodo trukmę ir dirginimo bei slopinimo procesų pusiausvyrą;

Vienkartinio judesio greitis. Tai tam tikro judesio atlikimo greitis nesant išorinio pasipriešinimo;

Judesių tempas. Kuris parodo judesių skaičių per laiko vienetą;

Maksimalusis gretis judant į priekį, kuris nustatomas pagal įveiktą kelią per tam tikrą laiko vienetą.

Priklausomai nuo fizinių pr

ratimų ir sporto šakos specifikos, greitis praktinėje veikloje yra įvairus.

O greitumą, kaip fizinę ypatybę, galima galima ugdyti tokiais būdais:

Palengvinant išorės sąlygas ir panaudojant papildomas jėgas, gretinančias judesį. Sportininkas turi stengtis pasiekti maksimalųjį greitįir net viršyti jį, maksimaliai mobilizuodamas savo jėgas;

Taikant didesnį pasipriešinimą;

Tobulinant įsibėgėjimą ir greitinant judesius;

Suderinant laiko ir erdvės ribas;

Įvertinant krūvio poveikio trukmę.

Metodiniai reikalavimai

Lavinant greitumą būtina atkreipti dėmesį, kad ugdymas būtų – laipsniškas, planingas, organizuotas pamokos vyksmas. Pedagogas ruošiantis kūno kultūros pamokai, kurioje bus lavinamas greitumas privalo (Karoblis, 1999): iš anksto ir atidžiai apgalvoti pamokos struktūrą, turinį bei konkrečius pratimus; tiksliai ir trumpai aiškinti sudėtingesnius elementus, griežtai laikytis nuoseklumo ir individualumo principų, kruopščiai normuoti fizinį krūvį, stebėti ir kontroliuoti poilsio intervalų trukmę tarp pratimų; iš mokinių reikalauti tiksliai atlikti užduotis, kontroliuoti; nurodyti klaidas ir jų priežastis; po pamokos būtina atidžiai analizuoti, patikrinti, ar sėkmingai mokiniai išmoko medžiagą, pateikti tikslines užduotis į namus. V. Gaška (1994) išskiria trumpų nuotolių bėgimo lavinimo pamokai šiuos svarbius komponentus į kuriuos mokytojas turi atsižvelgti, tai: individualios ugdytinio ypatybės (genetiniai ypatumai, antropometriniai duomenys, sveikata, intelektualinis lygis, fiziologinės funkcijos, motyvacija); užsiėmimų sistema; pamokos valdymą ir planavimą sudaro šios dalys: pratybų struktūra, priemonės, metodai, pamokos programa, planavimas, testavimas, rezultatų prognozė; materialinė ir techninė bazė (pamokų vieta, inventorius, įrankiai, apranga, avalynė); pratybų krūvio ko

ontrolė ir apskaita(moksliniai tyrimai, medicinos kontrolė, pedagoginė kontrolė, dienynas, analizė, korekcija); higienos ir reabilitacijos priemonės (režimas, poilsis, mityba, darbo ir mokymosi sąlygos, buitinės sąlygos). Veikiamas individualių ugdytinių ypatybių, pasikeičia bėgimo organizmas ir jo sistemos, tobulėja jų veikla, psichiniai gebėjimai.

Kaip pastebime, greitumo ugdymas yra sudėtingas procesas. Tik geras greitumo ugdymo metodikos išmanymas (Skurvydas, 1990) padeda įgyti žinių, būtinų greitumo ypatybei ir gebėjimams ugdyti, siekiant geriausių rezultatų. Kompleksinio greitumo ugdymo metodas akcentuoja vientisinį judesio greitį, judesių dažnumą ir reakcijos greitį. Šie greitumo požymiai skirtingi ir priklauso nuo sporto šakų specifikos. Rengiantis greitumo lavinimui kūno kultūros pamokose būtina gebėti tikslingai valdyti fizinių ypatybių ugdymo vyksmą, greitumo požymių sąveiką, ugdytinio psichinį patvarumąir pastovumą stresinėms situacijoms. Pamokos metu greitumo savybės turi būti ugdomos: įvairiausiškai, specifiškai, fiziologiškai (Gaška, 1994). Kadangi daugkartinis judesių kartojimas padeda susidaryti pastoviam dinaminiam stereotipui, stabilizuojasi judesiai, greitumo ir dažnumo trukmės, didžiausias judesio greitis. Susidaro vadinamasis „greitumo barjeras”. Todėl per pratybas būtina naudoti įvairias pamokų priemones, nes tik didinant pratybų krūvį labiau įtvirtinamas atitinkamo judesio atlikimo greitis (Ivaškienė, 1999, 2002).

Specialusis fizinis parengtumas (Karoblis, Skernevičius, 1978) pagal pasirinktos sporto šakos arba rungties pobūdį priklauso nuo: jėgos, greitumo, ištvermės, lankstumo, vikrumo, koordinacijos ypatybių sąveikos ir jų santykių. Specialusis greitumas yra gebėjimas greitai reaguoti į dirgiklius, judėti, atlikti technikos veiksmus, bendrauti t

. . .

Išvados

Greitumas – gebėjimas kuo greičiau pradėti atlikti judesį ir jį atlikti kuo daugiau kartų. Šie greitumo gebėjimai reikalingi bėgant trumpų nuotolių atkarpas, todėl ugdymui yra taikomi įvairūs pratimai. Pvz., naudojant mažesnio ir didesnio pasipriešinimo priemones pratimų atlikimo metu. Taip pat praktikuojant tarp greitumui ugdyti skirtų intensyvių pratimų aktyvų poilsį, kaitaliojant laiko, erdvės ir amplitudės ribas, ugdant judėjimo reakciją, varžantis grupiniais veiksmais. Būtent šie veiksmai itin padeda ugdantis greitumo reakciją.

Ugdant greitumo metodiką yra reikalinga atidžiai apgalvoti pamokos truktūrą, jos turinį, susidaryti konkrečių pratimų planą, aiškiai dėstyti kaip reikia teisingai atlikti pratimus, stebėti sportininkus ir kontroliuoti jų krūvį, bei poilsio laiką tarp atliekamų pratimų. Taip pat individualiai atsižvvelgti į kiekvieno sportininko fizinę būklę, sveikatą ir kt. Individualias ypatybes.

Atliekant greitumo jėgos pratimus, pradinis raumenų įtampimo dydis gali nulemti judesio realizavimą. Jeigu sportininkų griaučių raumenyse vyrauja greito susitraukimo tipo skaidulos, tai pradinis raumenų įtempimas sulėtina judesio pradžioje išvystytą greitį. Vadinasi, norint greitai atlikti judesio pradžią, greitam sportininkui patartina neįtempti raumenų. Greitesniam sportininkui, norinčiam sėkmingai realizuoti greitumo pratimus, daugiau dėmesio reikia skirti raumenų atpalaidavimui prieš judesį ir visa tai turi derinti treneris treniruočių metu. Nes tik geras greitumo ugdymo išmanymas padeda išugdyti gerus sportininkus ir pasiekti maksimaliųrezultatų.

Ugdant greitumo jėgą, reikia atkreipti dėmesį į raumenų ištempimo ilgį, greitį ir jėgą. Greitumo jėgos realizavimas labai priklauso ir nuo pratimo atlikimo užduoties. Todėl pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas judesio atlikimo greitumo, jėgos ir tikslumo fiziologiniams mechanizmams, galintiems vienas kitam trukdyti ir vienas kitą papildyti.

Naudota literatūra:

Šaltiniai:

Laskienė S. Sporto filosofija. Lietuvos kūno kultūros akademija. 2006. P. 24.

Karoblis P. Sportinio rengimo teorija ir didaktika. Vilnius. 2005. P. 19.

Sadzevičienė R. Asmenų, adaptuotų greitumo – jėgos fiziniams krūviams funkcinės būklės ypatybės ir kaita mezociklo pratybose taikant koncentruotus aerobinius ir anaerobiniuskrūvius. Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas. 2005. P. 42.

Tamošauskas P., Morkūnienė V., Višinskienė D. Studentų kūno kultūra: teorija ir praktika. Vilnius: Technika. 2008.

Internetinės nuorodos:

Gimnazijos bendruomenės sveikatos stiprinimas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 2 d.]. Internete: http://sveikata.su.lt/kuno_kultura/pagrindinis.htm

Fizinė ypatybė greitumas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Internete: http://kineziterapija.info/fizine-ypatybe-greitumas/

Kukulskytė R. Paauglių greitumo lavinimo ypatumai kūno kultūros pamokose. Magistro darbas. Šiauliai. 2005. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 3 d.] Internete: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090827_104112-96413/DS.005.0.01.ETD

Atletinis parengtumas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 3 d.]Internete http://atletai.lt/?p=3135

Gimnazijos bendruomenės sveikatos stiprinimas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 2 d.]. Internete: http://sveikata.su.lt/kuno_kultura/pagrindinis.htm

Ten pat.

Laskienė S. Sporto filosofija. Lietuvos kūno kultūros akademija. 2006. P. 24.

Karoblis P. Sportinio rengimo teorija ir didaktika. Vilnius. 2005. P. 19.

Tamošauskas P., Morkūnienė V., Višinskienė D. P. 152.

Fizinė ypatybė greitumas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Internete: http://kineziterapija.info/fizine-ypatybe-greitumas/

Karoblis P. 2005. P. 150.

Sadzevičienė R. Asmenų, adaptuotų greitumo – jėgos fiziniams krūviams funkcinės būklės ypatybės ir kaita mezociklo pratybose taikant koncentruotus aerobinius ir anaerobinius krūvius.Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas. 2005. P. 42.

Karoblis P.

Tamošauskas P. P. 152.

Ten pat.

Tamošauskas P. P. 161.

Ten pat.

Kukulskytė R. Paauglių greitumo lavinimo ypatumai kūno kultūros pamokose. Magistro darbas. Šiauliai. 2005. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 3 d.] Internete: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090827_104112-96413/DS.005.0.01.ETD

Ten pat.

Ten pat.

Atletinis parengtumas. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 3 d.]Internete http://atletai.lt/?p=3135

Tamošauskas P., Morkūnienė V., Višinskienė D. Studentų kūno kultūra: teorija ir praktika. Vilnius: Technika. 2008. P. 156.

Ten pat.

Ten pat.

Ten pat.

Ten pat.

Ten pat. P. 158.

Ten pat.

Ten pat.

Join the Conversation