Tinklų svarba verslo organizacijose

Tinklų svarba verslo organizacijose

Tinklinė organizacija- tai organizacija, kurios kiekvienas narys yra įsisąmoninę, kad jų organizacija priklauso aukštesnio lygmens sistemai- tinklui, kuriame atskiros organizacijos derina savo tikslus su tinklinės organizacijos tikslais, bendradarbiavimą grindžia nehierarchiniais , lygiateisiais santykiais. Tokiai organizacijai būdingas autonomiškumas, organizacijų įsipareigojimas viena kitai ir stipri, pozityvi priklausomybė, bendradarbiavimas, bendras tikslas ir vizija, platesnis vadovų ir lyderių vaidmuo, plačios kompetencijos darbuotojai, skaidrumas, apibrėžtos tinklo ribos, abipusės investicijos.

Smulkiosios ir vidutinės įmonės dažnai yra saistomos subrangos sutarčių su didžiosiomis bendrovėmis arba yra finansiškai jųų valdomos. Tačiau ir jos pačios, ieškodamos nišų rinkodarose bei siekdamos įgyvendinti bendradarbiavimo sumanymus, dažnai imasi iniciatyvos užmegzti tinklaveikos ryšius su keliomis didesnėmis firmomis bei kitomis smulkiomis bei vidutinėmis įmonėmis.

Pastaraisiais metais ryškėjančio organizacinio modelio pavyzdys yra didžiųjų bendrovių jungimasis i vadinamąsias strategines sąjungas. Šios sąjungos labai skiriasi nuo tradicinių susitarimų, nes jos yra susijusios su tam tikrais laikotarpiais, rinkomis, produktais bei procesais ir nemažina konkurencijos visose susitarimuose neminimose srityse. Taip tampa vis sunkiau gauti slaptą informaciją, kuri yra pagrindinis koonkurencinis ginklas, tad neretai savo jėgas sujungia dvi ar daugiau bendrovių, siekdamos sukurti naują produktą ar patobulinti technologiją. Tačiau didžiosios bendrovės šioje sistemoje nėra, operacijas bendrovės atlieka drauge su kitomis firmomis- ne su šimtais ar tūkstančiais subrangos ar pagalbinių įmonių, o

su dešimtimis sąlyginai lygių partnerių.

Tinklų veikla: „Cisco“ modelis

Galimas daiktas, kad internetu grindžiamos ekonomikos verslo modelio pavyzdžiu taps globalinis tinklinis verslo modelis, kurį pasiūlė Cisco Systems kaip savo verslo organizavimo bei strategijos išraišką. Jo esmė, kad tai, kaip bendrovė dalijasi su sistemomis, iš esmės lemia jos santykių patvarumą. Nebepakanka būti susijusiam: verslo santykiai bei juos palaikyti padedančios ryšio priemonės turi būti įtraukti į tinklinį audinį. Globalinis tinklinis verslo modelis atveria bendrovės informacijos infrastruktūrą visiems pagrindiniams klientams ir partneriams, suteikdamas tinklui konkurencinį pranašumą.

Cisco Systems veikos centras yra jos tinklapis. Čia potencialiems klientams siūloma daug galimybių rinktis įvairių serijų gaminius, apie kuriuos jie gali gauti smulkią informaciją. Bendrovės inžinieriai papildo tinklapį kasdien. Gavus kliento užsakymą, šis yra automatiškai siunčiamas tiekėjų tinklui, taip paat veikiančiam internete. Gamintojai tiesiog siunčia klientams savo gaminius.
Atsiliepiant į kiekvieno skyriaus ir darbuotojo poreikius, tinkle laisvai ir žaibiškai išsiuntinėjama informacija bet kuriuo klausimu. Organizacinei tinklaveikai, vykdant bendrus projektus, būdinga dalijimasis informacijos šaltiniais bei internetinis bendravimas, sudarantis sąlygas bendradarbiauti plėtojant verslą su kiekvienu partneriu.

Naudojant vieną kompiuterį prie jo paprasčiausiai gali prijungti spausdintuvą ir skaitytuvą. Jei yra daug vartotojų, dirbančių su daugeliu kompiuterių, kurie nori naudoti įrenginį tuo pačiu metu, gali kilti problemų. Tada visus įrenginius reikia sujungti į tinklą, kad kiekvienas tu

urėtų prieigą prie techninių įrenginių, voratinklio, įmonės duomenų ir informacijos. Sukūrus tinklą verslui priklausantys darbuotojai gali bendrauti tarpusavyje. Be to, jie gali susisiekti su kitais žmonėmis ir verslais.

Be kompiuterių tinklų didelės firmos tiesiog nebūtų pajėgios valdyti painaus strateginių sąjungų, sutarčių bei decentralizuoto sprendimų priėmimo mechanizmo tinklo. Jos nebūtų išsivertusios be galingų mikroprocesorių, įrengtų asmeniniuose kompiuteriuose, susietuose skaitmeniniu būdu sujungtais telekomunikacijų tinklais.

Greitas tinklaveikos technologijų bei sudėtingos programinės įrangos plėtojimasis dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo svarbiausia įvardyto Cisco modelio įgyvendinimo sąlyga. Pavyzdžiui, bedraudamos dešimtojo dešimtmečio viduryje su klientais bei tiekėjais elektroniniu būdu, naudojo elektroninių duomenų mainų technologiją, šitaip panaikindamos kanceliarinį darbą ir tarpines procedūras. Vis dėlto ši technologija buvo brangi, sudėtinga įrengti bei eksploatuoti, nelanksti, reikalaujanti griežto elektroninių duomenų sutvarkymo. Kai plačiajuosčių greitojo ryšio tinklų atsiradimas sudarė sąlygas visuotinai paplisti internetui, smulkiosioms ir stambiosioms įmonėms atsivėrė galimybė laisvai susisiekti vienoms su kitomis bei su savo klientais lanksčiau.

Kita vertus, dėl organizacinių reikalavimų bei technologinės kaitos tinklaveika tapo pamatine, fundamentalia konkuravimo forma naujoje, globalioje ekonomikoje. Kliūtys, norintiems įsiskverbti į labiausiai išsivysčiusių pramonės šakų rinkas tapo milžiniškomis. Šios kliūtys ne tik trukdė tai padaryti naujiems konkurentams patiems vieniems, bet ir varžė didelių bendrovių galimybes paleisti į darbą naujų gaminių konvejerius arba kurti naujus savus procesus, atitinkančius technologinės ka
aitos tempą. Taigi bendradarbiavimas ir tinklaveika yra vienintelė galimybė dalytis išlaidomis bei rizika, taip pat neatsilikti nuo nuolat atnaujinamos informacijos srauto. Tinklai atlieka ir sargybinį vaidmenį, tinkluose nepaliaujamai kuriamos naujos galimybės; išgyventi be tinklo tampa vis sunkiau. Sparčios technologijos kaitos sąlygomis tinklai, o ne firmos tampa tikruoju veikiančiuoju elementu.

Japonijos verslo tinklų tipologija

Norėčiau panagrinėti Japonijos verslo tinklų formavimąsi, struktūra bei svarbą.

Japonijos verslo grupės yra organizuojamos vienų kitoms priklausančių firmų tinkluose, kurių pagrindinėms bendrovėms vadovauja direktorius. Skiriami du šių tinklų potipiai:

~ Horizontalieji tinklai, veikiantys sąsajų tarp didelių firmų, valdančių skirtingus rinkos segmentus, pagrindu

~Vertikalieji tinklai, kurių centre yra „kaista“- didelė specializuota pramonės bendrovė, apimanti šimtus ir net tūkstančius tiekėjų bei su jais susijusių antrinių įmonių.

Šių stabilių verslo grupių, sukūrusių tankų abipusių įsipareigojimų, finansinės tarpusavio priklausomybės, rinkos susitarimų, personalo perkėlimo bei dalijimosi informacija tinklą, rankose yra Japonijos ekonominis pagrindas. Esminis šios sistemos komponentas yra kiekvieno tinklo bendrosios prekybos bendrovė, kuri veikia kaip tarpininkė tarp tiekėjų ir vartotojų bei reguliuoja sąnaudų kiekį ir produkcijos apimtis. Ši verslo organizacija konkurencinėje rinkoje veikia kaip lankstus blokas, savo nuožiūra skirstantis išteklius kiekvienam tinklo nariui. Ši specifinė ekonomikos organizavimo forma didele dalimi parodo problemas, su kuriomis susiduria į Japonijos rinką besiskverbiančios užsienio firmos, nes visos operacijos čia turi būti organizuojamos ki

itaip, o tiekėjai sutinka aptarnauti kitus klientus tik gavę savo pagrindinės kaista sutikimą.

Dauguma didžiųjų firmų savo darbuotojams siūlo darbo vieta visam gyvenimui, nuo darbo stažo priklausomą atlyginimų sistemą ir bendradarbiavimą su firmų sąjungomis.

Kita vertus, kuo atokesnėje tinklo periferijoje yra firma, tuo mažiau vertinama ir lengviau mainoma yra jos darbo jėga, o daugiausia darbo atlieka laikinai samdomi darbininkai bei pusę etato dirbantys darbuotojai. Verslo grupių tinklaveika skatina ir lankstų bendradarbiavimą.

Laikas ir tinklaveikos įmonė

Naujos ekonominės veiklos organizacinių formų, kurios čia vadinamos tinklaveikos įmonėmis, esmę taip pat nusako laiko taupymas. Lanksčiosios vadybos formos, nepaliaujamas fiksuotojo kapitalo naudojimas, didėjantis darbo intensyvumas, strateginės sąjungos bei tarporganizaciniai saitai- visi šie dalykai padeda trumpinti darbo laiką, reikalingą vienai ar kitai operacijai atlikti bei spartinti išteklių apyvartą.

Tinklinės firmos gebėjimas skirstyti savo laiką taikantis prie rinkos poreikių bei technologinių permainų yra jos konkurencingumo pamatas. Tik tinklinė organizavimo forma bei vis galingesni ir mobilesni informacijos apdorojimo prietaisai gali užtikrinti lankstųjį laiko organizavimą, kaip naują didžiausią labai efektyviai dirbančių firmų laimėjimą. Tokiomis sąlygomis laikas yra ne tik suspaudžiamas- jis yra pritaikomas pagal reikmes.

Išvados

Tinklui priklausančios įmonės turi galimybę dalintis informacija, kartu kurti naujas technologijas, panaikinama firmų nelygybė, vyksta darbo pasiskirstymas, tokiomis sąlygomis paprasčiau reaguoti į rinkos pokyčius ir veikti, sutaupoma daug laiko, ir taip tinklui nepriklausančioms organizacijoms tampa vis sunkiau konkuruoti rinkoje.

Leave a Comment