Laikraščiai internete

TURINYS

ĮVADAS 3
1. “LIETUVOS RYTAS” 4
2. “LIETUVOS AIDAS” 6
3. “LIETUVOS ŽINIOS” 7
4. “KAUNO DIENA” 9
5. “THE NEW YORK TIMES” 10
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13ĮVADAS
Mūsų informacinės visuomenės laikais informacija mus pasiekia daugybe kanalų. Nori nenori, turi priimti nenutrūkstantį srautą žinių – reikalingų ir nelabai. Šis srautas skirtas visiems, neskiriant amžiaus ir lyties.
Reikia pastebėti, kad didžiausias žinių srautas plūsta per televiziją, radiją ir laikraščius, žurnalus bei internetinius tinklapius.
Esant naujų technologijų amžiui, jau kuris laikas, kaip internete publikuojami įprastinių laikraščių variantai. Tai leidžia patogiai ir greitai susipažinti su mums rūpimomis naujienomis ar straipsniais iš bet kurio pasaulio krašto. Lietuvoje taai prasidėjo, palyginti, neseniai, tačiau vis daugiau ir daugiau laikraščių kuria savo svetaines internete.
Savo darbe aptarsiu pagrindinius laikraščių internete bruožus, panagrinėsiu, kuo jie skiriasi nuo įprastinių savo variantų, kas lemia jų populiarumą ir t.t.

1.INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Laikraščių reklama masinėse informacijos priemonėse ne toks jau retas svečias. Itin aktyviai reklamuojasi šie didieji laikraščiai – “Respublika”, “Lietuvos žinios”, “Vakaro žinios” ir kt. Nuolat “Lietuvos ryto”, “Respublikos”, “Kauno dienos” ir kt. Dienraščiuose galima aptikti kartais ir visą puslapį užimančias reklamas, anonsuojančias naujausią pasirodantį žurnalo numerį, periodinį laaikraštį, kuris išeina kas 3 mėn. Ir pan. Kaip taisyklė šių skelbimų dizainas paprastas ir informatyvus bei patogus – anonsuojamo žurnalo ar laikraščio viršelis. Kaip žinia, didelė dalis svarbiausių antraščių pateikiama stambiu šriftu ant leidinio viršelio. Tai reklamoje išsprendžia informatyvumo problemą. Reklamos te

elevizijoje būna ne tik tradicinės – anonsuojančios konkretų numerį, tačiau ir kuriančios įmonės-leidėjos įvaizdį.Itin dažnai naudojamas toks metodas – įmonė remia kokią nors laidą ir už tai yra reklamuojama. Pavyzdžiui, laikraštis “Lietuvos rytas” remia krepšinio komandą, “Vakaro žinios” dažniausiai remia įvairius renginius ir pan. Tokia reklama dažnai būna efektyvesnė, kadangi galima numanyti, kokią auditoriją sutrauks viena ar kita televizijos laida. Reklama nukreipiama į labiau suinteresuotą tų laikraščių pirkimu publikos dalį.
Dažnai didelę svarbą turi ir pardavėjų žodinė informacija. Tai dar vienas papildomas šaltinis, iš kurio sužinoma apie naujus leidinius ir apie pasikeitimus. Nors pardavėjai ir yra suinteresuota pusė, todėl jų žodžiai kartais būna subjektyvūs, tačiau informacija perduodama tiesiogiai bendraujant ir paprastai didesnio poveikio ir įtaigumo nei reklama ir informacija per televiziją.
Bibliotekos ir skaityklos yra daar vienas svarbus informacijos apie leidinius šaltinis. Paprastai bibliotekos nuolat turi visus leidinius, todėl čia yra didžiausia galimybė susipažinti su nauju leidiniu jo neperkant. Gana objektyvios gali būti ir bibliotekos ar skaityklos darbuotojų rekomendacijos. Be to bibliotekose yra galimybė naudotis kiek kitokio tipo informacija – lyginti skirtingų mėnesių, savaičių ar dienų numerius, sisteminti duomenis ir pan.
Tam tikros rūšies informaciją patikimiausiai ir išsamiausiai gali pateikti tik paštų darbuotojai. Paprastai informacija susijusi su prenumeratos sąlygomis. Iki šiol neprenumeravus leidinio, tai patikimiausias tokios informacijos ša
altinis, kadangi paštuose galima sužinoti informaciją apie prenumeratų kainą, nuolaidas pasiimant leidinį pačiam, prenumeratos laikotarpį. Nors prenumeruoti leidinius galima ir redakcijose, kuriose leidžiami konkretūs leidiniai.
Yra tam tikra rūšis informacijos apie leidinius, kurią galima gauti tik spaudos platinimo tarnybose. Tai susisteminta informacija praktiškai apie visų leidinių turinį, leidėjus, tiražus, kainas, nuolaidas, prenumeratos kainas ir pan. Tam tikra šios informacijos dalis viešai neskelbiama arba jos surinkimas ir susisteminimas užimtų labai daug laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, norint sužinoti, kokius laikraščius leidžia tam tikra konkreti leidybos įmonė, šis informacijos šaltinis bene vienintelis galintis pateikti tokius duomenis..
Dar vienas informacijos apie lakraščius bei kitus leidinius – internetas. Čia sukaupti milžiniški informacijos kiekiai (beje padrikos informacijos), todėl atsitiktinai aptikti konkretaus laikraščio internetinį puslapį gan keblu. Tačiau dabartiniu metu internetinius puslapius atsiversti galima tada, kai žinomas internetinio tinklapio pavadinimas. Paprastai jie būna pateikti rašytinio varianto laikraščiuose, pavyzdžiui, “Lietuvos žinios” – http://www.lzinios.lt, “Lietuvos rytas” – http://www.lrytas.lt, “Kauno diena” – http://www.kaunodiena.lt ir t.t.

2. LAIKRAŠČIAI INTERNETE

Laikraščiai internete yra masinės informacijos perdavimo priemonė. Šios priemonės nuolat perduoda informaciją savo skaitytojams. Jos perduoda daug įvairios informacijos, taip pat ir su marketingu susijusių žinučių: reklaminių skelbimų, prekes, ir paslaugas populiarinančių straipsnių ir pan. Taigi jos yra tarpininkės, leidžiančios įmonėms užsakovėms užmegzti ir tęsti komunikacinį procesą su savo klientų auditorijomis ne

e tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Informacijos perdavimo kokybė lemia viso komunikacinio proceso rezultatyvumą. Tiksliai ir teisingai užkoduota informacija gali būti iškraipyta blogų techninių perdavimo priemonių ar netinkamai tokį darbą atlikusių žmonių. Tarkime, blogos spausdinimo mašinos, prasta popieriaus ir dažų kokybė gali padaryti taip, kad spausdintame laikraštyje bus neįmanoma suprasti, ką norėta parodyti net ir profesionaliausiai nufotografuotoje nuotraukoje. Laikraščiuose internete to tikrai nėra. Todėl informacijos perdavimo kokybė yra labai gera.
Laikraščius internete galima skaityti kikekvieną dieną. Prisijungus prie interneto tinklo, surenkamas laikraščio interneto tinklapio pavadinimas (adresas) ir užkraunamas pagrindinis pageidaujamo laikraščio puslapis, kur sekant įvairiomis nuorodomis galima “nardyti” po laikraštį ir rinkti informaciją, kurios pageidaujama. Be to, reikia pastebėti, jog periodiniai dienraščiai nemokamai prieinami svaitės senumo, už senesnės periodikos pateiktą informaciją jau reikia mokėti nustatyto dydžio mokestį, kad būtų galima naudotis archyvo teikiamomis paslaugomis.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad pasinaudojus lietuviškomis paieškos (šiuo atveju www.search.lt) sistemomis, galima rasti įvairių nuorodų į lietuviškus laikraščius, kurie be paprastojo savo varianto – popierinio, dar turi ir internetinį variantą.

2.1. “Lietuvos rytas”

Pats didžiausias šalies dienraštis – “Lietuvos Rytas”, taip pat turi savo interneto versiją, kurią galima rasti adresu www.lrytas.lt. Kadangi “Lietuvos Rytas” yra pats didžiausias šalies dienraštis, tai ir jo internetinė versija taip pat labai populiari bei pati svetainės kokybė ir dizainas iš

š ties yra gražus ir kokybiškas, lyginant su kitais laikraščiais Lietuvoje. Kadangi pačios informacinės naujovės mūsų šalyje pradėjo plisti ne taip jau seniai, tai ir “Lietuvos ryto” tinklapis internete atsirado tik 1997 m. rugsėjo 29 d. Nepaisant to, galima drąsiai teigti, kad šiandien visuomenė jau yra gana plačiai susipažinusi su internetu. Tai liudija nuolat didėjantys besilankančių interneto svečių skaičiai.
Laikraščių internete pats didžiausias pranašumas yra tas, kad žmonės sutaupo daugiau laiko (o kai kuriais atvejais ir pinigų) – jiems nereikia eiti jų kažkur pirkti, nereikia laukti eilėje ir t.t. Tereikia tik prisijungti prie interneto ir susirasti norimą adresą. Be to, laikraščio rytdienos numerį internete galima rasti jau iš vakaro.
“Lietuvos ryto” internetinė versija. Jos pirmas puslapis iš ties labai panašus į tikrojo laikraščio viršelį. Skiriasi tik tuo, kad interneto tinklapyje dar papildomai sudėta nuorodos į kitus, su “Lietuvos rytu” susijusius, laikraščius bei žurnalus – “Kompiuterija”, “Ekstra”, “Laikinoji sostinė” ir kt. “Lietuvos ryto” svetainės dizainas tikrai labai patogus ir jau iš pirmojo puslapio galima pasirinkti visą norimą sritį ir skaityti norimus straipsnius – nereikia versti puslapi.ų kaip popieriniame laikraštyje. Trumpiau tariant – iš pirmojo puslapio galima patekti į visas norimas sritis ir kitus interneto tinklapius.
Pats pirmasis puslapis visuomet būna su vedamojo straipsnio nuotraukomis, ko mes galime pasigesti kitose laikraščio skiltyse. Tikriausiai, norint užtikrinti spartesnį internetinio laikraščio veikimą, atsisakyta nuotraukų bei kitų afišų sekančiuose internetinio “Lietuvos ryto” puslapiuose.
Norintiems skaityti sudominusį straipsnį, užtenka paspausti nuorodą, kuri dažniausiai yra straipsnio pavadinimas arba, paprastai, tai būna paskutinis straipsnio ištraukos žodis. Norint sugrįžti į pagrindinį puslapį taip pat labai lengva – visur sudėtos reikiamos nuorodos, tad navigacija po “Lietuvos rytą” iš ties labai nesudėtinga ir paprasta.
Skirtingai nei paprastame popieriniame variante, čia taip pat galima gauti informaciją apie reklamą ir jos kainas, redakciją, prenumeratą ir kita. Internetinė “Lietuvos ryto” versija taip pat labai turi vieną gerą ypatybę, kad čia kaupiamas visas “Lietuvos ryto” numerių archyvas. Nemokamai galima naudotis paskutinės savaitės numeriais, bei galima atlikti paiešką po visus, nuo 1997 m., “Lietuvos ryto” numerius. Tačiau norint pasinaudoti senesniais numeriais, jau reikia mokėti tam tikrą pinigų sumą.
Šiame interneto tinklapyje taip pat galima rasti ir “Laikinosios sostinės” numerių archyvą.
1 priede pateiktas pirmasis “Lietuvos ryto” internetinės versijos puslapis.

2.2. “Lietuvos žinios”

Politikos, ekonomikos ir kultūros savaitraštis buvo atgaivintas 1990 m. ir leistas iki 1994 m.
1996 m. spalio 11 d. buvo pradėtas leisti savaitraštis “Lietuvos žinios”.
1998 m. balandžio 20 d. “Lietuvos žinios” pradėtos leisti 3 kartus per savaitę (“Tabloidas”).
1998 m. spalio 19 d. “Lietuvos žinios” tapo dienraščiu, leidžiamu 6 kartus per savaitę, išskyrus sekmadienį.
Nuo 1999 m. gruodžio 4 d. dienraštį “Lietuvos žinios” galite rasti internete.
Štai tokie duomenys pateikiami apie laikraštį jo svetainės www.lzinios.lt skirsnyje istorija.
Tai vienas skandalingiausių Lietuvos dienraščių. Savo pateikimo stiliumi jis labai panašus į daugelį kitų Lietuvoje leidžiamų internetinių laikraščių – pirmajame puslapyje turi straipsnių ir skirsnių rodyklę, iš kur galima pasirinkti norimus straipsnius, taip pat čia galima sužinoti papildomą informaciją apie reklamą, jos kainas, prenumeratą ir kitas su laikraščius susijusias naujienas ir informaciją.
Skirtingai nei kiti laikraščiai internete, “Lietuvos žinios” pateikia visus savo straipsnius pilnai – su nuotraukomis, tokiomis pačiomis kaip ir yra tikrame laikraštyje.
Čia taip pat labai patogi paieškos sistema, bei naudojimasis ankstesniais numeriais yra nemokamas.
Nuorodos į kitus laikraščio priedus čia labai gražiai apipavidalintos ir iš ties mielos:

Čia taip pat sudėtos kelios naudingos nuorodos į kitus interneto puslapius Lietuvoje. Lyginant šį ineterneto laikraštį su “Kauno diena” – tai iš ties jis daug patrauklesnis ir mielesnis, todėl patraukia daug didesnį skaitytojų dėmesį.

3. “Kauno diena”

Dienraštis “Kauno diena” taip pat publikuoja savo laikraščio numerius internete. Tai vienas paprasčiausių svetainės sprendimų ir ji iš ties labai paprasta. Internetiniame “Kauno dienos” numeryje pateikiama tik visa pagrindinė informacija – straipsniai be nuotraukų. Tačiau tai netrukdo perskaityti visą informaciją.
Kalbant apie “Kauno dienos” laikraščio internete išskirtinumą, galima paminėti tai, kad čia pateikiama nemažai informacijos naudingos Kauno miesto gyventojams. Čia yra nuorodos apie šiuo metu vykstančius įvarius renginius, susirinkimus bei pateikiami visi autobusų bei troleibusų važiavimo grafikai. Tuo ji gali būti naudinga tikram kauniečiui bei miesto svečiui, netgi užsieniečiui, nes yra ir angliškoji “Kauno dienos” versija. Tai ypač naudinga tiems, kurie skaito laikraštį ne Lietuvoje ir li.etuvių kalbos nemoka, tačiau domisi Lietuvos aktualijomis.
“Kauno diena” taip pat neatsilieka nuo naujovių (jeigu vis dar būtų galima taip vadinti) ir turi savo internetinę versiją, kurią galima rasti adresu www.kaunodiena.lt.
Kaip ir “Lietuvos ryte”, čia pirmajame puslapyje galima rasti visas nuorodas į pagrindinius laikraščio skirsnius, skaityti norimus, ir rūpimus straipsnius.
Čia taip pat nuotraukos pateikiamos tik pagrindinio straipsnio, kuris publikuojamas pirmajame puslapyje, o kituose puslapiuose nuotraukų nėra.

2.4. “Valstybės žinios”

“Valstybės žinios” yra vienintelis oficialus leidinys, spausdinantis svarbiausius teisės aktus. Tik po paskelbimo “Valstybės žiniose” įsigalioja:
Lietuvos Respublikos įstatymai,
Respublikos Prezidento dekretai,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai,
Lietuvos banko, ministerijų,
departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei valstybės valdymo institucijų teisės aktai.
Du kartus per savaitę išeinančios “Valstybės žinios” – tai pirminis ir patikimiausias teisinės informacijos šaltinis.
Čia reikėtų pabrėžti, jog iš nagirnėjamų internetinių lietuviškų laikraščių tai yra vienintelis internetinis laikraštis, kurį galima užsiprenumeruoti tiesiai į elektroninio pašto dėžutę su visais priedais bei informaciniais pranešimais PDF formatu, kuriam skaityti reikalinga nemokamai iš interneto parsisiunčiama “Acrobat Reader” programa.
Skaitytojų patogumui netrukus bus pasiūlyta galimybė užsiprenumeruoti “Valstybės žinių” leidinius internetu www.valstybeszinios.lt portale.
“Valstybės žinių” tinklapyje kairiajame šone yra pateikta įvairių nuorodų juosta, ant kurių paspaudus pelės klavišą galima patekti į kitus laikraščio “Valstybės žinios” puslapius. Ta nuorodų juosta pateikta žemiau.

:: Viešieji pirkimai internete

Ką siūlome

Prisijungti

Prenumeruoti

Vykstantys pirkimai

Mokėjimo planai

Apie mus

:: Kiti leidiniai

“Valstybės žinios”

“Informaciniai pranešimai”

Knygynas

Leidinių prenumerata

Prenumeruoti el. leidinius

Tapkite platintoju

O dešiniajame krašte taip pat pateikta nuorodų juosta, kurioje siūloma vartotojams užsiregistruoti. Pateikta paieškos nuoroda ir kt.

2.5.“The New York Times”

Surinkus adresą www.times.com galima rasti “New York Times” laikraščio internetinį variantą, kuris iš karto pribloškia savo dizainu ir informacijos gausa. Kadangi tai labai žinomas pasaulyje laikraštis, tai ir jo internetinė svetainė labai išsiskiria ir atitinka aukštą lygį.
Čia labai didelis straipsnių temų pasirinkimas, visas pirmasis puslapis tiesiog užpildytas nuorodomis į naudingos informacijos gavimą, nuorodos į internetinių parduotuvių tinklapius, kelionių agentūrų tinklapius ir kt.
Visa informacija gali būti pasirenkama paties vartotojo patogumui ir, tarkim, čia galima sužinoti ne tik vieno regiono orų prognozę, bet ir tikslią to miesto ar vietovės orų prognozę.
Dar viena ypatybė, kurios neturi daugelis lietuviškų internetinių laikraščių yra tai, jog čia galima užsiprenumeruoti, kad šis laikraštis su visomis naujienomis būtų gaunamas į jūsų elektroninio pašto dėžutę..IŠVADOS
Internetiniai laikraščiai mūsų tarpe vis populiarėja ir populiarėja. Tam daro įtaką daug įvairių veiksnių, tokie kaip naujų informacinių technologijų kaštų mažėjimas, visuomenės susidomėjimas naujosiomis technologijomis ir kt. Žmonėms darosi vis priimtinesnis variantas atsisėsti prie kompiuterio ir paskaityti laikraštį internete, nei eiti jo pirkti kažkur ir taip praleisti nemaža laiko.
Vienas didžiausių internetinių laikraščių privalumų yra tai, kad juos galima skaityti bet kurioje pasaulio vietoje, kur tik galima naudotis internetu. Tai leidžia užsieniečiams skaityti kitų šalių laikraščius, bei patiems išvykus į kitas šalis, galima paskaityti spaudą internete.
Lietuvoje kol kas dar ne visi laikraščiai turi savo interneto versijas, tačiau ateityje, manau, kad visi laikraščiai turės savo leidinio versiją ir internete.LITERATŪROS SĄRAŠAS
www.lrytas.lt
www.lzinios.lt
www.times.com
www.kaunodiena.lt
www.aidas.lt

www.valstybeszinios.lt

Leave a Comment