Komunikacijos teorijos

Komunikacijos teorijos

Dialogas– 2 ar daugiau žmonių pokalbis.

Monologas– vieno žmogaus kalbėjimas sau arba žiūrovams.

svarbiausi kiekvienos šiuolaikinės visuomenės bruožai – Nepaprastas išsivystymas palyginus su ankstesniais laikotarpiais.

OPTIMIZMAS VS PESIMIZMAS

MEDŽIAGINIS DVASINIS

OPTIMIZMAS PESIMIZMAS

KOMUNIKACIJA

• GREITIS •SUSVETIMĖJIMAS

• STIPRUMAS •PAVIRŠUTINIŠKUMAS

• ILGAAMŽIŠKUMAS •TRUMPALAIKIŠKUMAS

MODERNUMAS paprastai reiškia po tradicinį, po Viduramžių sekantį istorinį laikotarpį, kuriam būdingas atitolimas nuo feodalizmo (agrarIškumo), ėjimas link kapitalizmo, industrializavimo, sekuliarizavimo, racionalumo, link tautinės valstybės

POSTMODERNI VISUOMENĖ:

•Techninė pažanga

•Visuomenės santykiai

•Psichologinė savijauta

•Tikėjimas

• …

Aristotelis- Žmogus yra kalbantis gyvulys. Taigi akivaizdu, kad valstybė yra gamtos kūrinys ir kad žmogus iš prigimties yra politinis gyvūnas.

1. KAS YRA KOMUNIKACIJA?

kaip žmonės naudoja pranešimus ir įvairiuose kontekstuose, įvairiose kultūrose kuria prasmę, kuri perduodama skirtingais kanalais ir skirtingomis priemonėmis.

KAS YRA KOMUNIKACIJA?

· KOMUNIKACIJOS TYRINĖTOJAI NESUTARIA DĖL VIENININGO PAAIŠKINIMO

· Frank Dance: “BANDYMAS SUKURTI VIENINGĄ KOMUNIKACIJOS KONCEPCIJĄ BŪTŲ PERNELYG SUNKUS DARBAS.”

Komunikacija yra santykius nustatantis procesas, kuriantis ir interpretuojantis atsaką paskatinančius pranešimus.

Komunikacijos tyrimų centre yra pranešimai.

1.Komunikacijos teorijos tyrinėja

pranešimus.

2.Sąvoka tekstas yra tapati sąvokai

pranešimas.

Komunikacijos proceso dalyviai paprastai sąmoningai apsisprendžia dėl pranešimo formos ir turinio.

Priklausomai nuo žmonių suteikiamos prasmės pranešimai yra simboliškai užkoduojami ir iškoduojami.

Komunikacija yra besitęsiantis santykius formuojantis procesas, kuriame dalyvauja bent du ar daugiau žmonių, kuris daro įtaką pranešimų interpretavimui bei žmonių tarpusavio santykių pobūdžiui.

Komunikacija žmonėms daro poveikį ir skatina jų atsaką.

TEORIJA

“YRA SKĖTINĖ SĄVOKA APIMANTI VISUS ĮDĖMIUS, SISTEMINGUS IR RIMTUS KOMUNIKACIJOS REIŠKINIO APTARIMUS BEI ANALIZĘ”

“YRA NUOJAUTŲ RINKINYS, AIŠKINANTIS, KAIP KAŽKAS VEIKIA.”

NUOJAUTŲ RINKINYS

· Jei teorija yra nuojautų rinkinys, tai reiškia, jog nesame tikri, ar atsakymas teisingas.

· Teorijose visada esama spekuliacijų bei spėliojimų.

· Teorija nėra vien atskira įkvepianti mintis ar vieniša idėja.

· Teorija siūlo kažkokį paaiškinimą.

· Teorija orientuojasi į kažkokią sritį.

KOMPETETINGOS NUOJAUTOS

· Teoretiko nuojautos turi būti pagrįstos.

· Teoretikas turi jausti pareigą tikrinti savo nuojautas.

· Teoretikas turi būti susipažinęs su kitais paaiškinimais ir interpretacijomis.

SISTEMINėS NUOJAUTOS

· Teorija yra koncepcijų sistema, turinti savo terminiją ir aiškinantį vienų elementų sąryšį su kitais.

· Teorija susieja idėjas į vieningą visumą.

KAIP KURIAME TEORIJAS?

· stebime. Sisteminame duomenis.

· į faktus žvelgiame lyg jie būtų kažkokio nepažįstamo proceso išdavos. Kuriame modelį. svarstome, kokie procesai galėjo sukelti tokias pasekmes.

· darome kitas išvadas

· svarstome, ar tos išvados yra teisingos, esant reikalui kuriame kitus modelius.

Elgseną tyrinėjantys teoretikai į komunikaciją žvelgia iš klasikinių mokslo tradicijų.

Humanitarai į komunikaciją žvelgia interpretuodami tekstus.

Komunikacijos teorijos atspindi gausybę skirtingų metodologinių požiūrių, siekių bei tyrinėjimo lygmenų.

•Objektyvistinis ir interpretacinis požiūris į komunikacijos tyrimus skiriasi savo išeities tašku, tyrimo metodais bei išvadomis

•Objektyvistinio požiūrio atstovai vadinami mokslininkais

•Interpretacinius metodus naudojantys mokslininkai laikosi skirtingų ideologinių ir metodologinių nuostatų. Jiems sunku taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus. Griffinas juos vadina “interpretive scholars.”

MOKSLININKAI MANO, KAD TIESA YRA VIENA

· Tikrovę suvokiame per pojūčius

· Kolektyvinėmis pastangomis mokslininkai gali suvokti tikrovę

· Geros teorijos yra lyg tikrovės veidrodžiai, teisingos tol, kol išlieka tokios pačios sąlygos

INTERPRETUOTOJAI TAIP PAT SIEKIA TIESOS

· Tiesa yra subjektyvi, prasmę galime interpretuoti

· Negalima atskirti žinančiojo ir žinių

· Prasmės gali būti labai skirtingos

· Sėkmingos yra tos interpretacijos, kurios įtikina kitus

Deterministai tikina, kad elgesį lemia paveldėjimas ir aplinka:

A.Mokslininkai pritaria tokiai nuostatai

B.Jie pabrėžia elgesį, kurį lemia mums nepavaldžios jėgos.

C.Elgesys – tai atsakas į stimulus

Laisvos valios gynėjai tikina, kad žmogaus elgesį lemia jo valia:

A.Tai interpretatorių nuostata

B.Jie dėmesį sutelkia į sąmoningus pasirinkimus, nesiaiškina, kodėl buvo padaryti tokie pasirinkimai

C.Jie mano, kad svarbius apsisprendimai yra vertybiniai

Žmogui laisvėjant tikimybė numatyti jo elgesį menkėja.

Objektyvumas ar išsilaisvinimas?

Socialiniai mokslininkai vertina objektyvumą; asmeninės nuostatos neturėtų lemti realybės.

Interpretatoriai siekia išplėsti laisvo pasirinkimo sąvoką; žinios niekada nebūna neutralios.

· Mokslininkai siekia veiksmingumo.

· Interpretatoriai susitelkia į dalyvavimą

Mokslininkai:

· Kuria universalius dėsnius

· Tikrina teorijas

· Siekia numatyti ateitį

Interpretatoriai:

· Interpretuoja atskirus tekstus

· Tirai prasmių tinklus

· Ieško prasmės

· Neįmanoma suprasti teorijos, jeigu nežinai, kas jos kūrėjų nuomone yra tiesa, kokia žmogaus prigimtis, kokie teorijos tikslai, kas yra vertybės

· Analizuojant teorijas naudinga mėginti jas skirstyti į

interpretacines ir objektyvias suprantant objektyviąją ir interpretacinę _ pusę darosi aiškiau, kuria kryptimi toliau eiti

· Abiejų krypčių mokslininkai mano, kad jų darbai pagerins žmonių tarpusavio santykius ir visuomenę apskritai

· Objektyvumas ir interpretacija yra savotiški kraštutinumai, dauguma teorijų yra kažkur tarp tų kraštutinumų

KOKIE REIKALAVIMAI KELIAMI GERAI TEORIJAI?

Ne visos teorijos yra vienodai naudingos. Teorijos naudingumas gali būti matuojamas naudojantis tam tikrais kriterijais. Objektyvistai ir interpretuotojai vadovaujasi skirtingais kriterijais.

Kokia objektyvistinė teorija yra gera?

· Paaiškina duomenis

· Numato ateities įvykius

· Sąlyginai paprasta

· Hipotezes galima patikrinti

· Praktiškai naudinga

· Kiekybiniai tyrimai

Kokia interpretacinė teorija yra gera?

· Naujasžmonijos supratimas

· Vertybių išryškinimas

· Estetinis patrauklumas

· Visuomenės pritarimas

· Visuomenės pertvarka

· Kokybiniai tyrimai

Teorijų konkurencija ir bendras pamatas. Mokslininkai ir interpretatoriai su tam tikrom išlygom gali sėkmingai bendradarbiauti

SEPTYNIOS KOMUNIKACIJOS TEORIJŲ TRADICIJOS:

· Sociopsichologinė

· Kibernetikos

· Retorikos

· Semiotikos

· Sociokultūrinė

· Kritinė

· Fenomenologinė

SOCIOPSICHOLOGINė TRADICIJA– Mokslininkai mano, kad komunikaciją galima tyrinėti įdėmiai ir sistemingai stebint procesus ir priežastinius ryšius bei taip numatant pasekmes.

KIBERNETIKOS TRADICIJA- Komunikacija kaip informacijos apdorojimo sistema Kai ta sistema veikia? Kaip ją galima pakeisti? Kaip pašalinti komunikavimo kliūtis?

RETORIKOS TRADICIJA- Komunikacija Kaip meniškas kreipimasis į žmones Kalbos jėga ir grožis sukelia žmonių jausmus ir skatina veikti

SEMIOTIKOS TRADICIJA-Komunikacija kaip prasmės dalijimasis per ženklus

SOCIOKULTŪRINė TRADICIJA- Komunikacija kaip socialinės tikrovės kūrimas

KRITINė TRADICIJA- Komunikacija kaip iššūkis neteisingam diskursui.

FENOMENOLOGINė TRADICIJA- Komunikacija kaip savęs ir kitų supratimas per dialogą Kodėl taip sunku sukurti ir palaikyti autentiškus ryšius tarp žmonių? Kaip spręsti tokias problemas?

KOMUNIKACIJOS LYGMENYS

M a s i n ė

V i e š o j i

O r g a n i z a c i n ė

G r u p i n ė

I n t e r p e r s o n a l i n ė

I n t r a p e r s o n a l i n ė

KOMUNIKACIJOS LYGMENIS IŠSKIRIAME, REMDAMIESI:

· komunikacijos dalyvių skaičius

· fizinis artumas

· jutimo kanalų skaičius

· atsakomojo ryšio sparta.

ESMINIAI KOMUNIKACIJOS KLAUSIMAI:

Šaltiniai ir gavėjai. (Kas su kuo komunikuoja?)

Funkcijos ir tikslai. (Kodėl komunikuojama?)

Kanalai kalbos kodai. (Kaip vyksta komunikacija?)

Turinys. (Apie ką komunikuojama?)

Tyčiniai ar netyčiniai. (Kokios komunikavimo pasekmės?)

KOMUNIKACIJOS PRINCIPAI:

· komunikacija gali būti tyčinė arba netyčinė.

· visuose pranešimuose esama prasminio matmens bei tam tikrų sąryšio aspektų

· komunikacija yra negrįžtamas procesas

· komunikacija yra nepakartojama

KOMUNIKACIJOS NESUSIPRATIMAI:

· komunikuojant ne visada siekiama supratimo

· komunikavimo kiekis nelemia kokybės

· komunikavimu visų problemų nepavyks išspręsti

· veiksminga komunikacija nebūtinai yra natūrali

KOMUNIKACIJOS PROBLEMŲ LYGIAI:

· TECHNINĖS PROBLEMOS

· SEMANTINĖS PROBLEMOS

· VEIKSMINGUMO PROBLEMOS

KOMUNIKACIJOS TIKSLAI:

· Išreikšti save

· palaikyti ryšius su aplinka

· Įgyvendinti norus

Matematinė komunikacijos teorija

KIEKYBINIS INFORMACIJOS VERTINIMAS.

Skaitmeninė informacija tampa valdoma, kontroliuojama, tiksli.

· TECHNINĖS PROBLEMOS

· SEMANTINĖS PROBLEMOS

· EFFEKTYVUMO PROBLEMOS

Šaltinis

Asmenys ar asmenų grupės turintys siekį ar priežastį, kurios skatina pradėti komunikaciją.

Siųstuvas

Pranešimo kodavimas

Pranešimas

Ar pasiųsta ir gauta informacija yra tapati?

Kanalas

Kanalo pralaidumas = perduodama informacija + triukšmas

Imtuvas

Suprantamas pranešimas

Gavėjas

Perduodamas pranešimas dažnai yra koduojamas. Kaip veiksmingai galima tai padaryti? Kokios didžiausios kodavimo galimybės ir kaip greitai tada kanalu galima perduoti informaciją?

Kuo pasižymi triukšmas? Kokį poveikį triukšmas daro gaunamo pranešimo tikslumui? Kaip sumažinti nepageidaujamą triukšmo poveikį ir kiek apskritai galima riboti triukšmą?

TRIUKŠMAS:

· Fizinis triukšmas

· Semantinis triukšmas

Jeigu signalas siunčiamas nuosekliai (kaip kalba ar muzika), o ne simboliais (kaip raštas ar telegrafas), kokią įtaką tai daro problemos sprendimui?

PERTEKLIUS

Anglų kalboje 50 procentų teksto neturi prasmės

ENTROPIJA

Neapibrėžtumo matas

Shannon’as įtvirtino komunikacijos kaip informacijos apdorojimo sampratą

1. Shannon’o tikslas buvo kiek galima padidinti kanalo pralaidumą ir sumažinti iškraipymus.

2. Jis mažai domėjosi pranešimo prasme.

Shannon’as informaciją apibūdino kaip neaiškumo mažinimą

1. Kuo mažiau nuspėjamas pranešimas, tuo daugiau jame informacijos.

2. Triukšmas mažina kanalo informacijos perdavimo pajėgumą.

Shannon komunikaciją suprato kaip pusiausvyros tarp nuspėjamo ir neaiškaus paieškas.

Šis modelis be abejonės turi kažką bendro su žmonių komunikacija, tačiau įdėmiau patyrinėję pastebėsime, kad tų bendrumų nėra daug ir jis iki neįmanomo iškraipo pačią komunikaciją.

LASSWELL’O FORMULĖ

· Kas (sako)

· Ką

· Kam

· Kokiu kanalu

· Koks poveikis

Bet kokį procesą galima nagrinėti, išskiriant du aspektus – struktūrą ir funkciją.

Komunikacija visuomenėje atlieka tris funkcijas:

(a) aplinkos stebėjimo, atskleidžiant visuomenės vertybinei pozicijai ir jos komponentams įtaką darančias grėsmes ir galimybes

Komunikacija visuomenėje atlieka tris funkcijas :

(b) visuomenės komponentų derinimo, jai reaguojant į aplinką

Komunikacija visuomenėje atlieka tris funkcijas :

Vienaląstis organizmas arba daugianarė grupė linkusi išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir į aplinkos pakitimus reaguoti šią pusiausvyrą palaikančiu būdu.

Nagrinėdami komunikacijos procesą bet kurioje pasaulio šalyje, pastebime tris specialistų kategorijas.

1. Stebi bendrą politinę valstybės situaciją

Diplomatai, atašė ir užsienio korespondentai atstovauja aplinkos stebėtojus.

2. Derina visos valstybės reakciją į aplinką

Redaktoriai, žurnalistai ir viešieji asmenys yra vidinio atsako derintojai.

3. Perduoda tam tikrus reakcijos modelius iš pagyvenusiųjų jaunesniesiems

Ugdytojai šeimoje ir mokykloje perduoda socialinį paveldą.

Organizmo centrinė nervų sistema tik iš dalies susiduria su visu srautu įeinančiųjų ir išeinančiųjų impulsų. Egzistuoja automatinės sistemos, kurios veikia viena kitą, visiškai neįtraukdamos „aukštesniųjų“ centrų. Iš esmės, vidinis sistemos stabilumas palaikomas, tarpininkaujant vegetacinei arba autonominei nervų sistemai. Analogiškai ir dauguma žinių bet kurioje valstybėje nesiejamos su centriniais komunikacijos kanalais. Jos siejamos su šeimomis, kaimynais, parduotuvėmis, vietos grupuotėmis ir kitais lokaliniais kontekstais. Tokiu būdu vyksta ir didžioji dalis ugdymo proceso.

Tokiomis sąlygomis valdantieji ypatingai budrūs iš kitų kylantiems pavojams ir pasikliauja komunikacija kaip priemone, padedančia išsaugoti valdžią. Todėl viena iš komunikacijos funkcijų yra suteikti informaciją apie priešininkų elito veiksmus, apie jo stiprybes. Baimė, kad informacijos kanalai gali būti kontroliuojami priešininko, siekiančio juos sutrikdyti ir iškraipyti, paskatina imtis slapto sekimo.

Viena iš racionaliai organizuotos visuomenės užduočių – nustatyti ir kontroliuoti bet kokius veiksnius, galinčius trikdyti efektyvią komunikaciją.

Visus, kurie atlieka perdavimo funkciją, galima patikrinti. Į kokius pareiškimus perdavimo grandis atkreipia dėmesį? Ką perduoda pažodžiui? Ką išmeta? Ką perdirba? Ką prideda? Kaip įvesties ir išvesties skirtumai susiję su kultūra ir asmenybe?

Jeigu nesakoma „tiesos“, valdantieji veikiau gali tikėtis vidinio konflikto negu harmoningo prisitaikymo prie išorinių aplinkybių. Iš to galima daryti išvadą, kad komunikacijos kanalai yra kontroliuojami, viliantis didžia dalimi nukreipti visuomenės dėmesį taip, kad būtų reaguojama tik galią turintiesiems ir valdantiesiems manomai palankiu būdu.

Semiotika

Semiotika nėra filosofijos šaka. Tai veikiau praktinis žvilgsnis į diskursą. Bet kokį diskursą, ne tik sakinį. Besisiedama su vertybėmis signifikacija, semiotika bando atrasti giluminę prasmę ir taip perprasti gyvenimo prasmę.

Ferdinand de Saussure „mokslas apie ženklų gyvavimą visuomenėje“

Roland Barthes Tai nuotykis

langue – Abstrakti kalbos sistema, kalba kaip stuktūruota ženklų sistema.

parole – Individualus kalbėjimas, arba kalba besinaudojanti abstrakčia sistema.

SEMIOTIKOS SRITYS

semantika, aptaria ženklų ryšį su žymimais dalykais

sintaktika, tiria ryšį tarp ženklų

pragmatika, nagrinėja ženklų ryšį su jų vartotojais.

Ženklas (Ženklai įgauna prasmę tik sistemoje).

Turi būti kažkokiu ryšiu susietas ženklas ir objektas. Tačiau apie tokio ryšio prasmę galime kalbėti tik tuomet, kai yra ir tos reikšmės suvokėjas (interpretatorius).

Paradigma – esama daugybės ženklų. Turime išsirinkti. Tai lyg vertikalė, leidimasis žemyn ar kylimas aukštyn, pakaitalų paieška, galimybės keisti vieną ženklą kitu. To pakeitimo prasmės ir reikalingumo supratimas ar aiškinimas.

Sintagma – pasirinktų ženklų kombinacijos sudarymas, lyg horizontalūs ryšiai, ženklo vieta sistemoje.

Negali būti reikšmės be priešingos reikšmės.

Mes suvokiame skirtybes, ir to suvokimo dėka

mūsų akyse pasaulis „įgyja formą“ A.J. Greimas

Vaizdavimo komponentas:

· Visi teksto elementai, kurie siejami su išoriniu fiziniu pasauliu, vadinami vaizdiniais.

· Vaizdinių tikrovė suvokiama penkiais pojūčiais – rega, uosle, klausa, skoniu ir lytėjimu.

· Vaizduojamojo komponento nagrinėjimą pradedame nuo žodyno analizės.

· Mėginame išskirti svarbiausius leksinius (semantinius) laukus.

· Vaizduojamojo komponento nagrinėjimą pradedame nuo žodyno analizės.

· Mėginame išskirti svarbiausius leksinius (semantinius) laukus.

· Grupuojame žodžius, kurie turi bendrą reikšmę arba bendrą vardiklį.

Galime interpretuoti izotopų sąrašą:

•Kaip jie paskirstyti tekste?

•Kuris ar kurie dominuoja?

•Ar galime rasti priešybes šiame lygmenyje?

Toks interpretavimo būdas gali mums atskleisti, kokios temos bus svarbiausios.

Formulavimo komponentas:

· Kalbėtojo/autoriaus ir klausytojo/skaitytojo pėdsakais tekste

Semiotika kaip analizės įrankis

Semiotikos požiūrio pamatinė prielaida – negali būti reikšmės be priešingos reikšmės. Mes suvokiame skirtybes, ir to suvokimo dėka pasaulis „įgyja formą“ mūsų akyse mūsų tikslams įgyvendinti.

Semiotinė analizė grindžiama keturiais pagrindiniais principais:

Objektai patys savaime neturi reikšmės, objektai patys sau reikšmės nesuteikia.
Semiotikos požiūriu, tekstas, bet koks tekstas, yra autoniminis vienetas, kuris yra nedalomai nuoseklus.
Semiotika teigia, kad istorijos struktūra arba pasakojimas grindžiamas bendruoju diskursu – ne tik tuo, kuris įprastai vadinamas istorija.
Semiotika teigia, kad egzistuoja reikšmės lygmenys, pavyzdžiui, giluminis abstraktusis lygmuo sukuria išorinius lygmenis.

Turint galvoje šiuos principus, semiotinė analizė vykdoma, pasitelkiant schemas arba modelius, kuriuos taikant, galima dekoduoti tekstų reikšmę.

Semiotinės analizės lygmenys:

Diskurso lygmuo,
Naratyvo lygmuo,
Giluminis arba abstraktusis lygmuo

Diskurso

lygmuo yra išorinis reikšmės lygmuo arba manifestacijos lygmuo. Čia nagrinėjami specifiniai žodžiai arba gramatiniai elementai ar struktūros, kurios matomos teksto paviršiuje. Ligi šiolei gramatika grindžiamam mokymui – ir net teksto analizei – rūpi tik šis lygmuo. Svarbiausieji šio lygmens elementai yra vaizdavimo ir formulavimo komponentai.

Naratyvo lygmuo yra bendresnis ir abstraktesnis už diskurso lygmenį. Šio reikšmės lygmens semiotinė analizė pasitelkia į pagalbą du fundamentalius naratyvo modelius: 1) aktanto naratyvinę schemą; 2) kanono naratyvinę schemą.

Aktanto naratyvinė schema:

Subjektas/objektas Tai svarbiausias ryšys. Negali būti subjekto be objekto ir atvirkščiai. Subjektas siekia objekto. Siekiamas objektas gali būti konkretus – asmuo arba daiktas- ir abstraktus – žinios, tiesa ar meilė.

Padėjėjas/priešininkas Subjektui gali būti padedama arba trukdoma. Šios aktanto pozicijos gali būti siejamos su daiktų ypatybėmis arba su vidinėmis žmonių savybėmis.

Pinigai ar drąsa gali būti mano padėjėjai, o tinginystė – mano priešininkas.

Vienas priešininko variantų yra priešiškas subjektas.

Siuntėjas/gavėjas Siuntėjas tampa veiksmo motyvu arba tampa kokio nors įvykio priežastimi.

Siuntėjas provokuoja veiksmą, priverčia ką nors veikti. Siuntėjas skatina gavėją veikti.

Kanono naratyvinė schema:

sutartis, gebėjimų bandymas; lemtingasis bandymas, pripažinimo bandymas.

Taikant šiuos svarbiausius naratyvo modelius tekstams, būtina atsižvelgti į:

Kiekvienas atskiras tekstas šias schemas naudoja savaip.
Diskurso lygmenyje galimos koreliacijos.
Ne visos istorijos ir siekiniai yra baigtiniai.

Siuntėjas skatina veikti, perduodamas noro arba būtinybės modalumus gavėjui.

Patvirtinama sutartis, gavėjas tampa subjektu ir pradeda siekinių įgyvendinimą.

Norėdamas įgyvendinti planuotus veiksmus ar misiją, subjektas turi įgyti reikiamą kompetenciją. Vien noro arba būtinybės veikti nepakanka.

Svarbiausias veiksmas arba įvykis, kuriam subjektas ruošiasi, kai siekiamam objektui iškyla pavojus.

Subjekto veiksmus interpretuoja ir vertina vadinamasis siuntėjas arbitras.

Šiuos vaidmenis nebūtinai atlieka tas pats veikėjas ar asmuo.

Giluminis arba abstraktusis lygmuo:

Tai abstrakčios arba konceptualios sintaksės lygmuo, kuriame formuluojamos esminės tekstą generuojančios vertybės. Šios vertybės gali būti pateikiamos semiotikos kvadrato pavidalu.

Semiotikos kvadratas yra reikšmės pradinės struktūros vizualinė prezentacija. Aiškiai vaizduojantis priešybinius (oponuojančius), prieštaraujančius ir implikuojančius ryšius, jis yra bet kokios semantinės kategorijos loginė išraiška.

Semiotikos kvadratas padeda atskleisti svarbiausias teksto semantines ar temines priešybes. Jis padeda parodyti ir teksto dinamiką, žymint esmines pasakojimo transformacijas, bei sekti subjekto naratyvinę trajektoriją.

Kartais vadinamas tematiniu. Tai abstrakčios arba konceptualios sintaksės lygmuo, kuriame formuluojamos esminės tekstą generuojančios vertybės. Šios vertybės gali būti pateikiamos semiotikos kvadrato pavidalu.

Semiotikos kvadratas:

SEMIOTIKOS KVADRATO STRUKTŪRĄ LEMIA TRIJŲ RŪŠIŲ SANTYKIAI:

· Prieštaravimas

· Opozicija arba priešingumas

· Poveikis arba papildymas

Į prasmę žvelgiama kaip į priešingumo išdavą: be balto negali būti juodo, be vandens negali būti ugnies, be gėrio – blogio. Tam, kad užsimegztų toks priešingumo ryšys, turi atsirasti kažkas bendra.

Nagrinėdama prasmę, semiotika pirmiausia pripažįsta prasmės santykių skirtumus. Semiotikos kvadratas tėra vaizdus prasmės santykių pateikimas.

Semiotikos kvadratas yra reikšmės pradinės struktūros vizualinė prezentacija. Aiškiai vaizduojantis priešybinius (oponuojančius), prieštaraujančius ir implikuojančius ryšius, jis yra bet kokios semantinės kategorijos loginė išraiška. Semiotikos kvadratas padeda atskleisti svarbiausias teksto semantines ar temines priešybes. Jis padeda parodyti ir teksto dinamiką, žymint esmines pasakojimo transformacijas, bei sekti subjekto naratyvinę trajektoriją.