INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (INFORMACINIŲ SISTEMŲ) POVEIKIS ORGANIZACIJOS VIDINEI VEIKLAI

Įvadas

Informacinės technologijos ir telekomunikacijos (ITT) skverbiasi į visas žmogaus veiklos sritis, veikia žmonių gyvenimo būdą, kultūrą ir kt. XXI amžius yra informacijos amžius, kuriame informacija įgauna dominuojantį vaidmenį. Jau dabar egzistuoja ir ateityje stiprės naujų informacinių technologijų plėtros ir pasaulinių tendencijų ryšys. Naujos informacinės technologijos skatina individualų ir dinamišką gyvenimo būdą bei pasaulinę kultūros raidą. Visa tai atspindi naujas gyvenimo stilius ir globalizacijos procesai.

Temos aktualumas: Sėkminga verslo plėtra šiuo metu yra neįsivaizduojama be aktyvaus naujausių informacinių technologijų ir nuotolinių ryšių naudojimo. Innformacinės technologijos iš esmės iš esmės keičia organizacijų veiklą. Šiandien daugelis organizacijų savo dabartį ir ateitį sieja su informacine visuomene. Informacinių technologijų naudojimas sudaro galimybę į aktyvią darbinę ir visuomeninę veiklą įtraukti neįgaliuosius, kaimo gyventojus, moteris auginančias mažus vaikus. Jos tampa vienu pagrindinių veiksnių, darančių įtaką efektyviai kompanijos veiklai, vis labiau lemia kompanijų sėkmę.
Darbo objektas: informacinių technologijų poveikis organizacijos vidinei veiklai..

Darbo tikslas: atskleisti informacinių technologijų poveikį organizacijos vidinei veiklai.

Darbo uždaviniai:
 Atskleisti technologijos informacinių technologijų poveikį organizacijos vidinei veiklai;
 Pagrįsti instrumentarijaus klausimų reikalingumą;
 Pateikti tyyrimo rezultatų analizę ir interpretacijas.

Metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Anketinė apklausa.

1.Informacinių technologijų samprata organizacijoje

1.1 Informacinės sistemos paskirtis

Greta tradicinių organizacijos veiklos išteklių (kapitalo, žemės ir pastatų, žmonių, žaliavų ir
medžiagų, finansų) naudojama informacija, kuri tapo labai svarbiu veiklos ištekliu. Šiam ištekliui – informacijai tvarkyti organizacijoje sukuriama in

nformacijos sistema.
„Informacijos sistema veikia tam tikroje aplinkoje: organizacinėje aplinkoje ir technologinėje aplinkoje. Šiuolaikinės organizacijos informacijos sistema iš dalies kompiuterizuota, todėl susideda iš kompiuterizuotos informacijos sistemos ir nekompiuterizuotos dalies. IS apdoroja įeigą (duomenis) ir suformuoja išeigą (ataskaitas, suvestines), kuria naudojasi vartotojas arba kita IS. IS kompiuterizuoja vartotojo vykdomas veiklos funkcijas ir veiklos procesus. Todėl IS dar vadina taikomąja programine įranga, kuri įdiegiama konkrečiose darbo vietose; taip sukuriamos kompiuterizuotos darbo vietos (KDV). KDV yra įvairiuose organizacijos valdymo hierarchijos lygmenyse.
Organizacijos vadovybės, padalinių vadovų ir darbuotojų atliekami darbai, naudojamos informacijos turinys labai skiriasi, todėl skiriasi ir šių KDV taikomųjų uždavinių sudėtis. Efektyvus veiklos sričiųtvarkymas galimas tik įdiegus atitinkamos paskirties IS“ [22].

1.2 Informacinės technologijos organizacijoje

Plačiąja prasme IT yra organizacijos technologinė ir komunikacinė įranga. ITT turi atitikti veiklos sričių poreikius. Atsiradus naujoms veiklos problemoms ar pasikeitus veiklos pobūdžiui, senieji IT sprendimai turi būti modifikuoti. IS yra viena iš organizacijos IT sudedamųjų dalių.
Siaurąja prasme IT yra IS technologinė dalis: techninė įranga, duomenų bazių valdymo sistema, kompiuterinis tinklas, sisteminė programinė įranga, kiti įrenginiai.
Šiuo metu IS diegiamos šioms svarbiausioms organizacijos veiklos sritims kompiuterizuoti: strateginiams uždaviniams (IS, teikiančios pranašumą konkurencinėje kovoje); veiklos nuolatinio tobulinimo darbams; veiklos proceso esminei pertvarkai (reinžinerijai); veiklos partnerystės poreikiams; elektroninei komercijai. Efektyviai ši

ias veiklos sritis tvarkyti galima tik įdiegus atitinkamos paskirties IS.
Alter S. atlikti moksliniai IT plėtros tyrimai nustatė dvidešimt IT taikymo organizacijose sričių.
Svarbiausios jų yra šios (skliaustuose nurodytas svarbos įvertinimas): IT infrastruktūros, adekvačios veiklos procesui, sukūrimas (9.1); veiklos proceso perprojektavimo kompiuterizavimas (7.79); paskirstytų IS kūrimas ir tvarkymas (7.73); organizacijos informacinės architektūros kūrimas ir
realizavimas (7.62); komunikacinių tinklų planavimas ir tvarkymas (7.58); IS kūrimo efektyvumo didinimas (7.5); duomenų šaltinio tikslinio naudojimo užtikrinimas (7.46); IS personalo kvalifikacijos kėlimas (7.31); IS organizavimas atsižvelgiant į organizacijos struktūros vystymąsi (7.11); IS strateginio planavimo įvertinimas (6.82); kolektyvinio darbo sistemų kūrimas ir valdymas (6.59); IS efektyvumo ir našumo matavimas (6.59); supratimo apie IS vaidmenį ir įtaką organizacijai didinimas
(6.53); organizacijos personalo apmokymo kompiuterizavimas (6.48); esamos IS valdymas (6.31). [1].
Brancheau J. C. atlikti tyrimai rodo, kad yra penkios svarbiausios pagal įtaką organizacijai IT vystymo kryptys: našumo didinimas, kaštų mažinimas, sprendimo priėmimo proceso tobulinimas, ryšio su vartotojais tobulinimas, naujų strateginės paskirties IS kūrimas [6].
1.3 Informacijos sistemos sąveika su organizacijos veikla

Organizacijos veiklą apibūdina veiklos strategija, veiklos taisyklės ir procedūros. Pasikeitus veiklos strategijai, veiklos taisyklėms ar procedūroms, atitinkamai turi keistis IS elementai – programinė įranga, techninė įranga, duomenų bazė ar komunikacijų sistema.
IS sudaro techninė įranga, programinė įranga, duomenų bazė ir tinklo (komunikacijų) įranga; tai apibendrinta IS sudėtis. Į IS sudėtį įeina ir atitinkamos kvalifikacijos personalas; informacijos sistema na

audojasi organizacijos darbuotojai, todėl dar vienas IS elementas yra žmonės. Techninė jranga yra kompiuterinių įrenginių rinkinys (tokių kaip procesorius, monitorius, klaviatūra, spausdintuvas, skeneris, brūkšninio kodo nuskaitymo įrenginys ir kt), kurie priima duomenis, saugo, apdoroja ir išveda juos. Programinė įranga yra programų rinkinys, kuris įgalina techninę įrangą apdoroti duomenis.
Duomenų bazė (DB) yra susijusių laikmenų ar lentelių rinkinys, kurį tvarko speciali programinė įranga – duomenų bazės valdymo sistema. Duomenų bazėje saugomi duomenys ir asociacijos (ryšiai) tarp veiklos duomenų elementų.
Kompiuterinis tinklas yra IS dalis jungianti sistema. Tinklas yra atskira IS dalis, išdėstyta skirtingose darbo vietose, siejanti programinių ir techninių priemonių sistema, kuri leidžia padalyti IS išteklius tarp skirtingų techninių įrenginių (kompiuterių, spausdintuvų ir kt.), visoms KDV bendrai naudoti IS išteklius. Žmonės yra organizacijos darbuotojai, kurie naudojasi IS arba naudoja jos rezultatus, taip pat informatikos specialistai, užtikrinantys IS funkcionavimą. IS kūrimas ir diegimas organizacijoje reikalauja papildomų darbų, kuriuos privalo atlikti organizacijos padaliniai. Organizacijos vadovai sudaro ir patvirtina instrukcijų rinkinį apie darbo organizavimo IS aplinkoje tvarką: kaip sujungti IS komponentus, kaip įvesti duomenis, juos tvarkyti, kaip naudotis taikomąja programine įranga ir techniniais įrenginiais, kad būtų galima kompiuterizuotai apdoroti informaciją ir gauti pageidaujamą rezultatą. Apibendrinta IS sudėtis nepriklauso nuo to, kokią veiklą (procesą, valdymo funkciją, da
arbo vietą) IS kompiuterizuoja. Tačiau pagrindinių IS dalių detali struktūra ir turinys labai priklauso nuo kompiuterizuojamos veiklos savybių: gamybinės organizacijos IS programinė ir techninė įranga, duomenų bazės turinys labai skiriasi nuo universiteto ar banko IS programinių ir techninių sprendimų.

2. ORGANIZACIJOS VALDYMAS

Informacinės technologijos ir telekomunikacijos (ITT) skverbiasi į visas žmogaus veiklos sritis, veikia žmonių gyvenimo būdą, kultūrą ir kita. XXI amžius yra informacijos amžius, kuriame informacija įgauna dominuojantį vaidmenį. Jau dabar egzistuoja ir ateityje stiprės naujų informacinių technologijų plėtros ir pasaulinių tendencijų ryšys. Naujos informacinės technologijos skatina individualų ir dinamišką gyvenimo būdą bei pasaulinę kultūros raidą. Visa tai atspindi naujas gyvenimo stilius ir globalizacijos procesai. Naujas gyvenimo stilius skatina plėtotis naujas informacines technologijas, o globalizacija – didelių rinkų aprūpinimą ir naujų technologijų skleidimą. Informacinių technologijų plėtojimasis ir skleidimas, rinkų poveikiai sudaro prielaidas kurti naujas informacines technologijas. Kita vertus, naujas gyvenimo stilius skatina pasaulinį bendradarbiavimą ir globalizaciją, o šis savo ruoštu žadina gyvenimo stiliaus pokyčius.
Įvertinant informacinių technologijų esamą lygį, plėtros temtus bei poveikį pasauliui, dabartinę visuomenę galima apibūdinti kaip pereinamąją iš industrinės į informacinę. Šiuolaikiniame pasaulyje sėkmingą organizacijos veiklą ir konkurencingumą duagiausia lemia sugebėjimas naudotis vienu svarbiausių jos išteklių – žiniomis. Perėjimas iš industrinės į informacinę visuomenę tam tikru požiūriu reiškia, kad tai, ką žmonės sukuria, vis daugiau susiję su informacija ir žiniomis, o ne su fizine verte. Taigi informacinių technologijų plėtra stipriai veikia pasaulines visuomenės raidos tendencijas.
Šios tendencijos daro įtaką gamybai ir vartojimui, tai yra vartotojų elgsenos individualumas ir dinamiškumas skatina sparčius rinkos pokyčius, technologijų pokyčiai – rinkų pokyčius ir informacines technologijas, paklausos ir pasiūlos globalizacija – informacinės technologijos ir technologijų skleidimą. Gamybos tendencijos sudaro naujas sąlygas organizacijos veiklai ir jos pertvarkai. Informacinės technologijos tiesiogiai veikia organizaciją ir jos pertvarką.
2.1 Informacinių technologijų poveikis organizacijos vidinei veiklai

Priimami strateginiai sprendimai susieti su organizacine valdymo struktūra, informacinėmis technologijomis ir kitais veiksniais, lemiančiais inovacijas. Naujų informacinių technologijų taikymas radikaliai keičia organizacijos funkcionavimą ir plėtojimąsi. Informacinė sistema (IS) tampa organine bet kurios organizacijos dalimi. Ir ištikrųjų Daugelio kompanijų veikla yra tiesiog neįsivaizduojama ir neįmanoma be šiuolaikinių IS. Pagrindiniai kiekvienos organizacijos elementai yra jos personalas, struktūra ir procedūros, politika, korporatyvinė kultūra. Formalių organizacijų veikla grindžiama skirtingais valdymo lygiais ir darbo pasiskirstymu, kurių struktūra rodo darbo pasidalijimą. Personalas yra priimamas į darbą ir mokomas atlikti konkrečias funkcijas. Organizacija koordinuoja savo veiklą, remdamasi struktūrine hierarchija ir formaliomis, standartinėmis procedūromis. Vertinant kompanijų veiklos perspektyvas matyti, kad informacinių sistemų, drindžiamų šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, organizavimą ir valdymą veikia ne tik išorines aplinkos veiksniai. Didelę reikšmę turi vidiniai organizacijos veiksniai ir informacinių sistemų organizaciniai ir valdymo aspektai. Todėl siekiant iki galo suprasti informacinių sistemų prigimtį ir esmę, neužtenka vien tik kompiuterinio raštingumo. Vadybininkai turi suprasti informacinių sistemų organizavimo, valdymo ir technologijų dimancijas, jų sąveiką ir poveikį, žinoti jų galimybes.
Šiuo metu pastebimas sumažėjas techninis pasipriešinimas naujų informacinių technologijų diegimui, todėl naujovių diegimas organizacijoje priklauso nuo strategijos, pasirinktos kliutims įveikti, pokyčių. Nauja stretegija veikia organizacijos struktūrą ir korporacinę kultūrą, kurios jungia jos narius ir suteikia pranašumo jausmą arba visai organizacijai, arba atskirai grupei. Technologijų naujovės efektyvumas priklauso nuo socialinių veiksnių pertvarkos – kaip naujai technologijai reikalingi nauji tarpusavio ryšiai, turi pasikeisti esantys socialiniai ryšiai. Londono verslo mokyklos Informacijos vadybos centro prorektorius profesorius M. J. Earlas teigia: „Infomacija – tai naujas išteklius, todėl visos bendrovės yra informacinės bendrovės, o visi vadybininkai – informacijos vadybininkai. Tuos, kurie išaugo pramonės eros pabaigoje, mokė, jog verslo išteklius sudaro ketvertukas – žmonės, mašinos, medžiagos ir pinigai. Šiandien privaloma pridėti penktąjį išteklių – informaciją“ (Earl M.J., 1999).
Kiekviena organizacija yra veikiama vidaus elementų (1 pav.). Kiekvienas vidaus elementas turi jambūdingų požymių, o elementų požymių sąveika sukuria organizacijai būdingus požymius. Vidaus organizacijos elementai yra vidaus veiksniai, lemiantys veiklos efektyvumą. Šie elementai yra vadybinių sprendimų rezultatas. Bet tai nereiškia, kad vadovai kontroliuoja visus elementus.

ORGANIZACIJA
Organizacijų vidaus sąlygos suprantamos kaip instituciniai veiksniai, kylantys pačioje organizacijoje. Juos galima traktuoti kaip vietinius apribojimus Y . Kadangi organizacija yra žmonių sukurta sistema, jos vidiniai veiksniai tampa valdymų sprendimų rezultatais. Vidaus organizacijos elementai negali būti nagrinėjami atskirai vienas nuo kito. Jie tarpusavyje glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Vieno elemento pokytis sukelia tam tikrą kitų elementų reakciją ir pokyčius. Organizacijos tikslus pasiekia žmonės, dirbantys konkrečioje darbo vietoje (organizacinėje struktūroje), vykdantys užduotis, naudojantys technologijas. Bet kurio šių elementų pasikeitimas atitinkamai turi įtakos visiems kitiems elementams.
Informacinių sistemų kūrimo, parinkimo, plėtros ir t. t. procesui įtaką daro vidiniai veiksniai (instituciniai veiksniai) (2 pav.). Instituciniai veiksniai jungia korparatyvinę kultūrą ir vertybes, normas ir interesus ir kita, tai yra tuos veiksnius, kurie daro įtaką strateginiams klausimams. Galima teigti, kad informacinės sistemos yra įgyvendinamos, plėtojamos ir naudojamos įvertinant nustatytas priežastis, vidinius suformuluotus uždavinius ir tikslus. Informacines sistemas galima traktuoti kaip atskirų organizacijų varžybų už rinkos ir išteklius rezultatą. IS neišvengiamai susijusi su organizacijų politika, nes jos daro didžiulę įtaką galimybei gauti svarbiausią išteklių – informaciją.
2 pav. Organizacijos vidinis poveikis
2.2 Informacinių sistemų poveikis organizacijai
Kadangi informacinės sistemos patencialai keičia organizacijos struktūrą, kultūrą, politiką ir veiklą, tai jų diegimas sukelia didesnę ar mažesnią priešpriešą, neišvengiamą organizacijos pertvarką, užduočių perskirstymą ir kt. IS kūrimas visada turi vienokių ar kitokių pasekmių struktūrai, technologijai, uždaviniams ir personalui 3 pav. tai reiškia naujų tarpusavio santykių nustatymą (kyla socialinių probloemų) ir todėl neišvengiamas didesnis ar mažesnis organizacinis pasipriešinimas.galimi keli metodai šio pasipriešinimo įtakai mažinti. Vieni jų numato, kad organizacijos, pradėdamos dirbti ar plėtoti IS, iš dalies atsisako griežtų darbų paskirstymų bei instrukcijų ir pradeda naudoti organines valdymo organizacines struktūras. Po pertvarkos jos vėl grįžta prie mechaninių struktūrų. Kitas metodas numato, kad siekiant firmos pokyčių efektyvumo, vienu metu yra vykdomi visu keturių komponentų – technologijos, uždavinių, personalo, struktūros – pokyčiai.

2 pav. IS veikimas organizacijos viduje

Be jokios abejonės, informacinės technologijos ir informacinės sistemos veikia organizaciją. Bet gi kaip jos veikia organizaciją? Norint rasti atsakymą į šį klausimą, reikia sistemiškai ir kompleksiškai analizuoti ekonomikos ir vadybos teorijas, socialinius ir psichologinius aspektus. Pvz., ekonomikos požiūriu ITT gali būti nagrinėjama kaip gamybos veiksnys, kuris gali būti lengvai pakeistas kapitalu ir personalu. Taip informacijos kaina galima pakeisti darbo kaina kuri buvo skaičiuojama tradiciškai. ITT gali sumažinti valdymo kaštus. ITT sumažina informacijos gavimo ir analizės kaštus, ledžia sumažinti išlaidas. Vadovas gali koordinuoti ir kontroliuoti didesnį pavaldinių skaičių, nes augant firmai didėja koordinavimo ir kontrolės išlaidos, kadangi reikia skirti daugiau dėmesio kontrolei, koordinavimui ir valdymui. Todėl kompanijoje ITT turi būti susijusios su vidurinės vadybininkų grandies darbuotojų skaičiaus mažėjimu. Firma tradiciškai auga siekdama naudoti masto ekonomiją, tai yra sumąžinti operacinius kaštus. Savininkas samdo darbuotojus ir paveda jiems atlikti darbus. Tačiau darbuotojai turi būti nuolat kontroliuojami ir valdomi, kitaip gali atsitikti, jog jie savo asmeninius interesus iškels aukščiau savininkų. Kadangi firmos dydis ir galimybės auga, todėl auga ir lėšos, skiriamos kontrolei ir koordinavimui. Auganti firma tampa sudėtingesne, todėl tradiciškai jos personalo išlaidos didėja. Informacinės technologijos, mažinamos informacijos gavimo ir analizės kaštus, sudaro prielaidas mažinti tarnautojų samdymo išlaidas todėl, kad vadybininkai gali lengviau kontroliuoti didesnį tarnautojų skaičių. ITT ir mažai firmai sudaro prielaidas padidinti savo galimybes ir įvykditi užsakymus arba valdyti atsargas su labai nedideliu tarnautojų ir vadybininkų skaičiumi. ITT taip pat padeda sumažinti operacijų kaštus.
ITT diegimas turi ir psichologinį poveikį didelioje organizacijoje yra sudėtingi kolektyviniai santykiai bei organizavimas ir IS veikia viena kitą. Nėra iki galo ištirta, kaip moderni organizacija veikiama šių pokyčių. Be to, organizavimo forma istoriškai kito pagal veiklos ciklą ir paskutinį valdymo mados žodį. Daugelio mokslininkų nuomone, IS automatiškai keičia firmą, nors IS gali būti sukurtas tiek atskiroms operacijoms automatizuoti. Aišku, kad ITT gali pakeisti sprendimų priėmimo hierarchiją ir kartu mažinti informacijos gavimo kainą bei didinti informacijos skleidimo greitį. ITT informaciją gali pateikti tiesiogiai iš operacijos atlikimo vietos vyriausiajam vadybininkui, tokiu būdu panaikinama vidutinė valdymo grandis. ITT sudaro galimybę aukščiausios grandies vadybininkams tiesiogiai susisiekti su operacijų lygio vykdytojais nuotoliniu ryšiu ar kompiuterių tinklais ir tokių būdu pašalinti vidutinės valdymo grandies tarpininkus. Analogiškai ITT gali tiesiogiai skleisti informaciją ir tokių būdu suteikti galimybę darbininkams patiems priimti atitinkamus sprendimus be valdymo personalo įsikišimo. Kai kurie tyrėjai netgi mano, kad kompiuterizavimas padidina vidutinio valdymo lygio vadybininkų informatyvumą ir įpareigoja juos priiminėti labiau svarbius negu praeityje sprendimus tokiu būdu mažinant žemesnio lygio darbuotojų skaičių.

KLAUSIMŲ REIKALINGUMO INSTRUMENTARIJUJE PAGRINDIMAS

Tyrimas

Šiame tyrime taikėme vieną iš tyrimo metodų – anketinę apklausą.
Tiriamąją visumą sudarė dirbantys Panevėžio miesto gyventojai. Imtis buvo atrinkta tikimybiniu būdu.
Tyrimo aibę sudarė respondentai pasirinkti pagal 4 kintamuosius:
1. pagal pareigas;
2. pagal amžių;
3. pagal išsilavinimą;
4. pagal lytį.
Tyrime viso dalyvavo 16 respondentų. Anketą sudarė uždari klausimai. Respondentų buvo prašoma užpildyti anketą, kurioje klausimai buvo suskirstyti pagal 6 kriterijus: darbo organizavimo formą, komandinio darbo naudą, pokyčių valdymą, besimokančios organizacijos bruožų raišką, informacijos kaupimo, valdymo svarbą, o anketos pabaigoje buvo pateikti klausimai apie respondentų socialinę padėtį.
Užpildytos anketos buvo apdorotos ir gauti duomenys išanalizuoti, naudojant statistinę taikomąją kompiuterinę programą – skaičiuoklę MS EXSEL.

Anketinė apklausa
Apklausa – tai susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas pateikus anketą (Valackienė, 2004, 78 p.).
Pasak A. Valackienės anketinė apklausa gali būti:
 žodinės ir raštiškos,
 vienkartinės ir daugkartinės,
 ištisinės ir atrankinės,
 akivaizdinės ir neakivaizdinės,
 standartinės ir nestandartinės,
 individualios ir grupinės.
Apklausai naudojamos anketos. Anketa – tai formalizuotas klausimų rinkinys (pagrindinis tyrimų instrumentas) informacijai iš respondentų gauti. Jos sudaromos remiantis tyrimo tikslu, uždaviniais, tiriamaisiais klausimais (Valackienė, 2004, 82 p.).
Anketinė apklausa gali būti atliekama keliais būdais: respondentų apklausa tiesiogiai bendraujant su jais; respondentų apklausa naudojantis pašto paslaugomis, respondentų apklausa naudojantis laikraščio, žurnalo ir kito leidinio paslauga (Valackienė, 2004, 80 p.).
Mes taikėme tiesioginės anketinės apklausos būdą.
Rezultatų pateikimas bei interpretacija

LITERATŪRA
Chlivickas E., Pabedinskaitė A., Paliulis N.,2004, Valdymas ir informacija. Vilnius. P. 8 – 15;
1. B.Starkus. Personalinis kompiuteris. Smaltija, Kaunas, 1997.
2. L.Long, N.Long. Computers, 6/e. Prentice Hall, 1999.
3. T.N.Trainor, D.Krasnewich. Computers, 5/e. McGraw-Hill, 1998.
http://submit.library.lt/ETD-afiles/KTU/etd-LABT20050530-131233-86418/unrestricted/MAGISTRINIS_REMEIKIENE1.pdf
2. KLAUSIMŲ REIKALINGUMO INSTRUMENTARIJUJE PAGRINDIMAS

Instrumentarijaus tyrimo sritis – komandinio darbo ypatumai pokyčių sąlygomis. Tyrimo kriterijus susidaro iš keturių dalių tai yra: korespondentų demografinis aprašymas; komandinis darbas, jo nauda; komandinio darbo efektyvumas; komandinio darbo ypatumai. Kiekvienas tyrimo kriterijus susidaro iš skirtingų anketos klausimų, kurie instrumentarijuje yra vadinami klausimų blokais. Klausimai yra uždaro tipo, kuriuose yra pateikti atsakymai tik kai kuriuose – po vieną atvirą klausimą (reikėjo parašyti savo nuomonę).

Pirmoje tyrimo kriterijaus dalyje yra penki demografiniai klausimai: respondento amžius, lytis, einamos pareigos, išsilavinimas, darbovietė. Visus klausimus reikėjo pažymėti, išskyrus, savo darbovietę ir išsilavinimą, kuriuose jei yra tinkamas atsakymas – pažymėti, o jei nėra – parašyti savo nuomonę. Ši dalis yra labai svarbi, nes korespondentai yra dirbantys įvairiose įstaigose, įvairaus amžiaus, lyties ir užimantys skirtingas pareigas. Komandiniam darbui vadovauti gali bet kuris organizacijos narys, nebūtinai vadovas ir juo labiau to nelemia lytis, amžius ar išsilavinimas. Projekto komandoje nėra aiškios hierarchijos, santykiai tarp komandos narių yra neformalūs, kolegiški. Projektai įgyvendinami tam tikrą apibrėžtą laiką. Komandinė veikla yra labiau pastebima nei kasdieninė veikla. Sėkmingai įgyvendinus projektą, projekto komanda sulaukia gero įvertinimo iš vadovybės ar visuomenės. Projektų komandose sudaromos sąlygos kiekvienam atsiskleisti, kuo geriau išnaudoti skirtingas žinias, įgūdžius bei patirtį.
Antroje dalyje yra pateikiamas – dviejų klausimų blokas – apie komandinį darbą ir jo naudą. Šioje dalyje norima sužinoti ar respondentų organizacijoje vyksta komandinis darbas ir kokia komandinio darbo nauda. Komandinis darbas leidžia efektyviai panaudoti daugelio žmonių pastangas ir skirtingus įgūdžius, palengvina sudėtingų užduočių atlikimą, įgalina priimti kolektyvinius sprendimus. Didina motyvaciją siekti tikslo, padeda darbuotojams tobulėti ir mokytis, leidžia sulaukti realios pagalbos iš kitų komandos narių ir suteikia žmonėms bendrumo, priklausimo grupei jausmą.
Tyrimo kriterijuose: ketvirtoje ir trečioje dalyje, anketos klausimų blokuose skirtingai, nei pirmoje ir antroje dalyje (kuriuose buvo pateikti atsakymai), o čia reikėjo pasirinkti vieną iš atsakymų: taip, iš dalies, ne, nežinau.
Trečioji dalis (komandinio darbo efektyvumas) yra sudaryta iš dviejų blokų: tai ar yra efektyviai (sėkmingai) valdomas pasipriešinimas pokyčiams (novacijoms) ir ar skatinamas teigiamas nusiteikimas priimti pokyčius (novacijas). Kiekvienas iš mūsų esame dalis tam tikros socialinės grupės – kurso, kuriame mokomės, studentų organizacijos, sporto komandos, laisvalaikio klubo ar darbo kolektyvo, ten, kur mus sieja vienijantis tikslas ar veikla. Tokios grupės efektyvumas priklauso nuo to, kaip jos nariai sugeba suderinti bendrus ir savo asmeninius tikslus, priima bendras grupei normas, pasidalina funkcijomis, įvertina iškylančias problemas. Komanda – tai grupės narių tarpusavio palaikymas, pakeičiamumas, optimalus visų komandos narių galimybių panaudojimas. “Komandos formavimo” mokymo programoje įgyjamos žinios apie efektyvaus komandinio darbo principus, pozityvų problemų sprendimą, narių tarpusavio sąveiką, išmokstama pasiskirstyti vaidmenimis ir valdyti komandinio darbo procesą.
Ketvirtasis tyrimo kriterijus yra komandinio darbo ypatumai. Šis kriterijus turi daugiausia klausimų blokų – vienuolika, tai:
Ar yra skatinama mokytis iš kolegų ir bendradarbių. Šiuo klausimu norima sužinoti,kaip darbuotojai tarpusavyje bendrauja, ar dalinasi gautomis žiniomis.
Ar skatinama nuolatiniam mokymuisi diegiant novacijas organizacijoje. Šiuolaikinės organizacijos nuolat kinta, kinta ir darbo įrankiai, įdiegiamos naujos technologijos, todėl yra skatinama įgauti naujų žinių, kad darbininkai galėtų pritapti prie įdiegiamų novacijų.
Ar vadovas sudaro sąlygas nuolatiniam Jūsų mokymuisi. Norint, kad organizacijos darbuotojas pritaptų prie diegiamų novacijų, turi skatinti savo pavaldinius nuolatiniam mokymuisi, pavyzdžiui, siųsti į komandiruotes, siųsti į užsienio kalbų kursus ar tai išmokti valdyti naujas kompiuterines programas.
Ar priimant sprendimus skatinamas darbuotojų aktyvus dalyvavimas ir taip pasiekiama teigiama darbuotojų reakcija į pokyčius. Šiuo klausimu norima sužinoti kaip respondentų organizacijose skatinama pritapti prie pasikeitimų ir kaip darbuotojai reaguoja į vykstančius pokyčius, ar jie noriai prie to prisitaiko. Manau, kad pasigendame metodo, kuris reguliuotų sprendimų priėmimo procesą taip, kad visi grupės nariai nevaržomai galėtų išsakyti savo nuomones, nuostatas bei požiūrius ir būtų išvengta bet kokio vieno ar kelių žmonių, nors ir pripažintų grupėje lyderiais, įtakos, savos nuomonės primetimo.
Ar vykstant pokyčiams organizacijoje esate skatinamas nuolat tyrinėti vidinę aplinką, taip išvengiant konfliktų ir streso aktyvėjimo. Organizacijoje vykstantys konfliktai ar streso aktyvėjimas gali lemti organizacijos vidinę aplinką, Todėl reikia domėtis vidine aplinka, kad neįvyktų įvairiausių nesusipratimų, o tai yra, kad nepakenktų tolimesnei veiklai.
Ar tarpasmeniniai santykiai organizacijoje (padalinyje, komandoje) grindžiami pasitikėjimu; ar konfliktai ir stresai valdomi efektyviai, nejaučiate neigiamų konfliktų / stresų pasekmių. Šiuo klausimu norima sužinoti kokia yra dirbančių korespondentų santykiai dirbant darbe yra geri. Jei dirbdami komandose ar padalinyje yra draugiški santykiai tai gali palengvinti darbą, sutaupyti laiką.
Ar sudaroma galimybė ugdyti streso ir konflikto valdymo gebėjimus. Čia norima sužinoti ar respondentai savo darbovietėse moka valdyti tarpusavio santykius ir kaip juos sugeba valdyti.

Ar didėjantis informacijos kiekis valdomos (surenkamas, paskirstomos, grupuojamos ir pan.) efektyviai. Ar vykstant pokyčiams diegiant novacijas organizacijoje yra skatinamas Jūsų nusiteikimas dalintis ir priimti įvairią informaciją bei kitų (kolegų, bendradarbių, vadovų, pavaldinių) patirtį. Šiais klausimais norima sužinoti iš korespondentų ar mokama pasinaudoti gaunama informacija ir kaip jas paskirsto, kad galėtų pasinaudoti prireikus.

Ar vadovas kaupia reikalingą komandos darbo informaciją. Taip norima sužinoti ar šiuolaikinių organizacijų vadovai žvelgia į organizacijos ateitį, kad sukauptas žinias panaudotų reikiamu laiku ir paskleisti tą informaciją darbininkams, kad galėtų lengviau išspręsti iškilusią problemą.
Ar vadovas sukauptas žinias ir informaciją skleidžia organizacijos (komandos) darbuotojams (nariams). Iš šio klausimo norima sužinoti ar vadovas dalinasi sukauptomis žiniomis su darbuotojais. Kai informacija yra prieinama iš bet kur esančios darbo vietos, komandinis darbas tampa labai efektyvus. Informacija apie kiekvieną klientą kaupiama vienoje vietoje ir yra lengvai prieinama kiekvienam komandos nariui. Nebereikia jokių žodinių paaiškinimų – kiekvienas darbuotojas atlieka savo užduotį, vėliau perduodamas darbą kitam. Taip grupės vadovas visuomet gali kontroliuoti savo pavaldinių užduotis ir atitinkamai koreguoti. Integruota darbo tvarka leidžia darbus užduoti kitiems komandos nariams, ir gauti atsakymą, kada jis buvo padarytas

Ar vadovas sukauptą informaciją ir žinias perduoda išorės institucijoms taip užtikrinant efektyvesnius organizacijos (komandos) veiklai sprendimus priimti. Norima sužinoti ar organizacijų vadovai pasidalina informacija su kitomis institucijomis, ar korespondentų organizacijos vadovai moka spręsti bendras problemas pasidalindami informacijomis.

Ar didėjant informacijos kiekiui esate skatinamas priimti kitų (kolegų, bendradarbių, vadovų, pavaldinių) patirtį. Norima sužinoti ar respondentų bendradarbiai suvokia informacijos svarbą ar jiems reikia dalintis ta informacija.
Komandos veikiančios pokyčių sąlygomis ypatumų buvo klausiama tokių komandinio darbo bruožų, tai: komunikacija, tarpusavio santykiai, atsakomybe, lyderio vaidmuo, sprendimų priėmimas bei vykstančių pokyčių rodiklių: novacijų diegimas, konfliktų ir stresų aktyvėjimas, informacijos kiekio didėjimas.
Visi šie klausimai padės mums suprasti, kad komandinis darbas šiuolaikinėse organizacijose yra labai efektyvus, jo dėka yra lengviau susidorojama su įvairiomis užduotimis, sutaupomas laikas, patys komandinio darbo dalyviai gauna daug ir įvairios informacijos, kurią galės panaudoti ateityje. Taip išmokstama tarpusavyje bendradarbiauti, pažinti vienas kitą ir pasiekti gerų tikslų.

Išvados

Teorijos, apibūdinančios santykius tarp informacinių sistemų ir organizacijų yra pagrindiniai ekonomikos modeliai firmoje, apimantys mikroekonomiką, kainų sutvarkymą ir tarpininkavimą. Teorijos yra pagrindiniai elgsenos modeliai, apimantys firmos sprendimus ir valdymo teoriją, sociologines, poindustrines, kultūrines bei politines teorijas.
Informacinių sistemų poveikis organizacijoms nėra vienakryptis. Informacinės sistemos ir organizacijos veikia viena kitą. Naujos informacinės sistemos įdiegimas įtakoja organizacijos struktūrą, tikslus, darbo planus, vertybes, konkurenciją tarp asmenų grupių, sprendimų priėmimą ir kasdienį elgesį. Nepaisant to, informacinės sistemos turi tarnauti svarbioms organizacinėms grupėms ir turėti tam tikrą formą struktūrai, uždaviniams, tikslams, kultūrai, politikai ir organizacijos valdymui. Internetas daro didelį poveikį organizaciniam verslo procesui ir struktūrai.

3. TYRIMAS
3.1 Anketinė apklausa

Apklausa yra plačiai paplitęs tyrimo metodas. Viena vertus, tai gali rodyti metodo patikimumą, o antra vertus, – jo populiarumą dėl tariamo paprastumo, manant, jog nėra nieko lengvesnio, kaip atlikti apklausą. Tokia pažiūra į šį metodą ir masinis jo taikymas gali sumenkinti jo reikšmę moksliniuose tyrimuose. Mat daugelyje tyrimų nesilaikoma apklausos metodo metodologijos ir sudarant klausimyną bei parenkant tiriamųjų grupes, ir vykdant tyrimo procedūras bei atliekant matematinę analizę.
Klausimų tikslas – nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Mūsų anketa susidaro iš uždarų klausimų. Kai klausimai uždari, respondentas turi pasirinkti viena galimų atsakymų variantų. Kai atsakymai tiriamajam paruošti, lengviau padaryti sprendimą, nes nereikia pačiam formuluoti atsakymo. Tačiau keblumai galimi dėl to, kad tiriamasis gali pasirinkti ne visai jam tinkamą atsakymą.
Tyrimo tikslas – atskleisti kokie komandinio darbo ypatumai išryškėja organizacijoje pokyčių sąlygomis.
Tyrimo laikas: 2006 m. balandžio mėn.
Tyrimo vieta: Panevėžio miestas.
Tyrimo imtis: 35 respondentai.
Apklausos būdas: Anketinė apklausa.
Tyrimas: Panevėžio miesto darbininkai buvo apklausti naudojant interviu metodą. Apklausdamos respondentus naudojome kokybinį tyrimą, nes jis leidžia gauti originalią, naujausią ir naudingą informaciją. Taip pat pastebimos mažareikšmės problemos,kurios lieka nepastebėtos, naudojant kokybinius tyrimus.
Duomenų tvarkymas: iš respondentų gautų anketų duomenys buvo įvesti į Microsoft Office Access 2003 duomenų failą, kur jie buvo tvarkomi ir redaguojami. Toje pačioje aplinkoje buvo ieškoma duomenų įvedimo klaidų ir, jei tokios buvo rastos, duomenys buvo grąžinami pataisyti, o po to tikrinami iš naujo.
Duomenų analizė: duomenų analizei panaudoti tokie metodai: aprašomoji statistika ji padėjo glaustai apibūdinti ir palyginti tarpusavyje surinktų duomenų aibes, panaudojant skritulines ir stulpelines diagramas.
Aprašomoji statistika: paskaičiuotos skaitinės charakteristikos (vidurkis) ir nubraižytos stulpelinės diagramos apibūdinančios komandinio darbo ypatumus išryškėjančius organizacijose pokyčių sąlygomis Panevėžyje.

Tyrimo sritis Tyrimo kriterijus Klausimai
Turizmo verslas ir perspektyvos Lietuvoje. 1. Demografinis aprašymas. 1. Pavadinimas.
2. Aprašymas.
3. Savininkas.
4. Kada sodyba įkurta.
5. Sodybos kategorija.

2. Turizmo verslo veikla. 6. Kas paskatino Jus kurti sodybą?
7. Ar Jūsų sodyba buvo nors kartą nuo įkūrimo pradžios atnaujinta?
8. Kokias pajamas duoda turizmo verslas?

3. Turizmo verslo plėtra. 9. Kas, Jūsų manymu, labiausiai riboja turizmo verslo plėtrą Lietuvoje ?
10. Kas, Jūsų manymu, labiausiai skatina kaimo turizmo verslo plėtrą?
11. Kaip manote, ar turizmo verslas turi perspektyvas Lietuvoje?
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ POVEIKIS ORGANIZACIJOS VIDINEI VEIKLAI INSTRUMENTARIJUS
Tyrimo sritis Tyrimo kriterijus Klausimai
Turizmo verslas ir perspektyvos Lietuvoje. 1. Demografinis aprašymas. 12. Pavadinimas.
13. Aprašymas.
14. Savininkas.
15. Kada sodyba įkurta.
16. Sodybos kategorija.

2. Turizmo verslo veikla. 17. Kas paskatino Jus kurti sodybą?
18. Ar Jūsų sodyba buvo nors kartą nuo įkūrimo pradžios atnaujinta?
19. Kokias pajamas duoda turizmo verslas?

3. Turizmo verslo plėtra. 20. Kas, Jūsų manymu, labiausiai riboja turizmo verslo plėtrą Lietuvoje ?
21. Kas, Jūsų manymu, labiausiai skatina kaimo turizmo verslo plėtrą?
22. Kaip manote, ar turizmo verslas turi perspektyvas Lietuvoje?

2 PRIEDAS
Gerb. Respondente,
Sėkminga verslo plėtra šiuo metu yra neįsivaizduojama be aktyvaus naujausių informacinių technologijų ir nuotolinių ryšių naudojimo. Jos tampa vienu pagrindinių veiksnių, darančių įtaką efektyviai kompanijos veiklai, vis labiau lemia kompanijų sėkmę.
Šiuo tyrimu yra siekiama išsiaiškinti, informacinių technologijų poveikį Jūsų organizacijos vidinei veiklai.
Anketa anoniminė, todėl tikimės, kad Jūsų nuoširdūs atsakymai padės gauti teisingus ir objektyvius tyrimo rezultatus. Atsakymus pažymėti nesunku: Jums tinkamiausią atsakymo variantą (-us) pažymėkite  arba parašykite savo nuomonę nurodytoje vietoje.

Jūsų bendradarbiavimas, užpildant šią anketą, yra labai svarbus!
Dėkojame ir linkime sėkmės!
1. Ar galite teigti, kad organizacijoje, kurioje dirbate yra naudojamos naujausios informacinės technologijos?
 Taip;
 ne ;
 nežinau;
 kita (įrašykite)
2. Ar jaučiate informacinių technologijų poveikį Jūsų organizacijos vidinei veiklai?
 Taip;
 ne ;
 nežinau;
 kita (įrašykite)
3. Kokia yra, Jūsų nuomone, informacinių technologijų nauda? (galite pažymėti kelis variantus)
 pasiekiamas didesnis darbo našumas;
 skatinamas didesnis visos organizacijos lankstumas;
 teikia darbuotojams didesnę motyvaciją ir atsidavimą organizacijai;
 didesnė priimamų sprendinų kokybė;
 padeda lengviau atlikti darbo užduotis;
 didesnė galimybė tobulėti;
 kita (įrašykite) .
4. Ar sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais?
Nr. Teiginys Taip Iš dalies Ne Nežinau
1. Efektyviai (sėkmingai) valdomos informacinės technologijos
2. Yra skatinamas Jūsų teigiamas nusiteikimas priimti informacines technologijas
3. Esate skatinamas dirbti su informacinėmis technologijomis
4. Esate skatinamas nuolatiniam mokymuisi diegiant naujas informacines technologijas
5. Jaučiate priešpriešą informacinėms technologijoms
6. Diegiant naujas informacines technologijas yra skatinamas darbuotojų aktyvus dalyvavimas, taip pasiekiama teigiama darbuotojų reakcija į darbą
7. Didėjantis informacijos kiekis valdomas (surenkamas, paskirstomas, grupuojamas ir pan.) efektyviai
8. Naudojant informacines technologijas, esate skatinamas priimti kitų (kolegų, bendradarbių, vadovų, pavaldinių) patirtį

5. Jūsų pareigos: 7. Jūsų išsilavinimas?
 vadovaujančios; vidurinis/specialus vidurinis;
 nevadovaujančios. aukštesnysis;
 nebaigtas aukštasis;
 aukštasis;


 kita (įrašyti)

6. Jūsų amžius?
 iki 35 metų;
 36 – 50 metų;
 virš 51 metų.

8. Jūsų lytis?
 vyras;
 moteris.

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS

Leave a Comment