Archeologiniai paminklai, tirti Lazdijų rajone

KRETINGOS JURGIO PABREZOS
GIMNAZIJA

Samoskutis

Archeologiniai paminklai,
tirti Lazdijų rajone

dėst.

KRETINGA

Turinys

Įvadas 3
Akmens amžiaus paminklai 5
Piliakalniai 8
Senkapiai ir pilkapynai 13
Išvados 14
Priedai 15

Įvadas

Lazdijų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje yra įvairių archeologinių paminklų. Pirmą archeologinių paminklų grupę sudaro akmens ir žalvario amžių stovyklos ir radiniai. Antrą archeologinių paminklų grupę sudaro piliakalniai. Jų Lazdijų rajone tikrai nemažai, tačiau nuodugniai tyrinėti yra tik du: Rudaminos ir Paveisininkų. Trečiąją grupę sudaro I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. Bet ir jie Lazdijų rajone tik keturi. Ketvirtąją grupę sudaro archeologiniai radiniai, daugiausia papuošalai, tačiau Laazdijų rajone tokios radimvietės beveik visai netyrinėtos.

Savo referate nuodugniausiai aprašiau akmens ir žalvario a. stovyklas bei jų radinius ir piliakalnius. Naudojausi Lietuvos TSR archeologijos atlasais – I, II bei III tomais.

Akmens amžiaus paminklai

Pagrindiniai akmens amžiaus paminklai yra stovyklos ir gyven-vietės. Stovyklomis vadiname medžiotojų bei žvejų laikino sustojimo vietas prie upių ar ežerų, gyvenvietėmis – jau vėlyvojo neolito bei ankstyvojo metalų laikotarpio gyvulių augintojų bei žemdirbių kultūros paminklus. Stovykloms bei gyvenvietėms būdingi kultūriniai sluoksniai arba bent jų pėdsakai, kuriuos sudaro židinių liekanas, anglys, skkaldyti titnagai, ypač skeltės, bei dirbiniai, keramika ir kt.

Akmens amžiaus medžiaga skirstoma į grupes: 1. Paleolito ir epipaleolito, 2. Mezolito, 3. Neolito ir 4. Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės ir radiniai. Čia apžvelgsiu, kokios akmens amžiaus radim-vietės ir radiniai yra Lazdijų rajone.

Ančia – kaimas, Veisiejų apylinkėje. Stovykla pr

riešais Veisiejus, kitoje ežero pusėje, apie 30-50 m. nuo kranto, ant salpos, į šiaurę nuo Ančios ežero maža vietelė. Radiniai – titnaginės skeltės ir nuoskalos.

Baltašiškė – Šaulėnų apylinkėje. 1 stovykla aukštame Nemumo krante, vietoje, vadinamoje “Aviernyčia”. Radiniai mezolitiniai: svidri-niai, lanutiniai antgaliai, žeberklų ašmenėliai, gremžtukai, rėžtukai, stambieji dirbiniai, skaldytiniai. Neolitiniai dirbiniai: antgaliai gremžtukai. 2 stovykla netoli Nemumo ir vieškelio, dirvose. Radiniai: spaustukai, skalda, akmeninio kirvio fragmentai. 3 (trečia) stovykla yra smiltynas ant II terasos pakraščio, prie kelto. Radiniai žalvario amžiaus: ovalinis peilis, dirbinėliai, skalda. 4 (ketvirta) stovykla – smėlėtas laukas ant II terasos, priešais Neravų stovyklą. Radiniai paleolitiniai, mezolitiniai ir neolitiniai: madleninis, trikampis strėlių antgaliai, gremžtukai, skeltės. 5 (penkta) stovykla smėlio kopoje, per keliasdešimt metrų nuo Baltašiš-kės ketvirtos stovyklos. Radiniai neolitiniai (?): įvairūs dirbiniai, gremž-tukai, skaldytiniai, peiliai, titnaginis kirvelis, keramika. 6-ta stovykla &##8211; 0,5 km į vakarus nuo Baltašiškės 5-osios stovyklos. Radiniai: skersi-niai antgaliai, keli dirbiniai, nuoskalos.

Gailiūnai – kaimas Šaulėnų apylinkėje. 1 (pirma) stovykla į šiaurę nuo Gailiūnų, prie kelio ant II viršsalpinės terasos, dirva, radiniai plačiai išsibarstę paleolitiniai ir mezolitiniai: kirvelio tipo dirbinys, gramdukai, svidriniai antgaliai, peiliukai; žalvario amžiaus: akmeninio kirvio nuolauža, nežymiai brūkšniuota keramika. 2 stovykla Nasūciškė, smėlynas, per kurį eina kelias iš Gailiūnų į Liškiavą. Rasta labai daug radinių; iš jų paleolito: svidriniai antgaliai, lapeliniai; žalvario amž.: antgaliai, dalis akmeninio kirvelio, puodų šukės.

Gerdašiai – kaimas Panemumės apylinkėje. 1 stovykla pi
ietinia-me Gerdačių kaimo gale, prie Nemuno ir Kunigo šaltinio upelio, ant salpos. Rasta titnago dirbinių. 2 stovykla ant salpos, žemiau Gerdašių girininkijos (buvęs Janapolio dvaras).

Krivonys – kaimas Panemunės apylinkėje. Šiaurės vakaruose Skirdo raisto gale, dirvoje. Rastas pailgas gremžtukas.

Paveisininkai – kaimas Kapčiamiesčio apylinkėje. 1 stovykla ežero pakrantėje, pakilumoje, priešais pradinę mokyklą, į rytus nuo kapinių. Radiniai neolitiniai: trikampis antgalis, maži gremžtukai, rėžtu-kai, gramdukai, laibieji spaustukai, kirvelio tipo dirbiniai, retušuotos skeltės, keramika su įspaudais. 2 stovykla pasibaigus kaimui pačiame miško pakraštyje kyšulys į ežerą. Radiniai: paleolitiniai – svidrinis antgalis, dvigalis rėžtukas, kraštinė nuoskala, skletės; neolitiniai: trikampis antgalis, gremžtukas, retušuotos skeltės ir nuoskalos. 3 stovykla dar toliau į vakarus nuo 2 stovyklos, miško properšoje, kur šiaurėje ežero krantas staiga pasuka į šiaurę ir ežeras platėja. Radiniai mezolitiniai: ovaliniai kirveliai, gramdukas-rėžtukas, laibasis spaustukas, skaldytinis, skeltis, nuoskalos.

Zapsė – upelis. 1 stovykla Zapsės upelio žiotys į Paveisininkų ežerą, priešais piliakalnį kyšulys – kalvelė – I viršsalpinė terasa. Radi-niai žalvario amžiaus: trikampiai, gremžtukai, lenkti peiliai, iš dalies gludinti trikampiai kirveliai, retušuotos skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuota keramika. Neolito radiniai: lancetiniai, trumpiniai, skersiniai antgaliai, kampiniai rėžtukai, kirvelių tipo dirbiniai, skeltės, nuoskalos. 2 stovykla – kairiame Zapsės krante aukštyn, tuoj po miško, ties bunkeriu aikštelė dirvoje. Radiniai žalvario amžiaus: trikampiai antgaliai, skaldy-tiniai, retušuotos skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuota keramika. 3 stovykla tuoj už 2 Zapsės stovyklos, į vakarus aukštas kyšulys į upe-lį. Ra
asta neolito dirbinių: peilių, skelčių, gremžtukų, laibasis spaustu-kas, skaldytiniai. 4 stovykla dešiniame Zapsės krante, priešais bunkerį aukšta kalvelė – kyšulys, iš šiaurės ir vakarų juosiamas užlietų pievų. Radiniai mezolitiniai: stambus gremžtukas, mikrorėžtukas, nuoskalos.

Dar vienas radinių tipas, kurių radimviečių yra ir Lazdijų raj., yra akmeniniai gludinti dirbiniai. Juos sudaro: I. Įtveriamieji kirveliai: 1) tit-naginiai kirveliai, 2) kitų akmenų rūšių kirveliai; II. Kirveliai su skyle ko-tui: 1) kirveliai ilga pentimi (baltiški), 2) kirveliai trumpa apvala pentimi, 3) laviniai kovos kirviai, 4) dviašmeniai kirviai; III. Buožės; IV. Kapliai; V. Skobtai. Lazdijų rajone akmeninių gludinių dirbinių radimviečių yra dešimt:
1. Baltašiškės – Šaulėnų apylinkėje. Rasta 1 akmens amž. stovykloje akmeninio kirvio keturkampė pentinė dalis. 2 akmens amž. stovyk-loje rastas titnaginis kirvis, kurio ilgis 9 cm, ašmenų pl. 4 cm.
2. Gailiūnai – kaimas Šaulėnų apyl., rasta žalvario amžiaus stovykloje akmeninio kirvio nuolaužas.
3. Lazdijų apylinkėje rastas akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi, ilgis – 11,3 cm, ašmenų pl. – 5 cm, storis – 6,3 cm.
4. Raičiai – kaimas Naragilių apylinkėje. Rasta akmeninis kirvis apvalia pentimi, kurio ilgis 8 cm, plotis 6 cm.
5. Ramonavas – kaimas Krosnos apylinkėje. Rasta akmeninio kirvio nuolauža, ilgis 7 cm. 2 radinys – akmeninis įtverimasis kirvis ovali-nio pjūvio, ilgis 7,5 cm, ašmenų plotis 4 cm, storis 2 cm. 3 radinys – akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi, ilgis 13,3 cm, ašmenų plotis 4,9 cm, storis 5,4 cm.
6. Rudamina – radinys rastas tyrinėjant piliakalnį. Tai akmeninio kirvio nuolauža, ilgis 3,5 cm.
7. Saltoniškė – kaimas Liepalingio apylinkėje. Rasta akmeninio kirvio nuolauža, ilgis 6,
,5 cm, ašmenų plotis 6,4 cm, storis 2,5 cm.
8. Seirijai . Jų apylinkėse rasti 8 radiniai: akmeninio kirvio ruošinys, ilgis 10 cm, ašmenų plotis 3,3 cm, storis 3,5 cm; laivinis kovos kir-vis, ilgis 14 cm, ašmenų plotis 4 cm, storis 5,5 cm; akmeninio kirvio nuolauža, ilgis 5,5 cm, storis 5,5 cm; akmeninio kirvio nuolauža, ilgis 8 cm, ašmenų plotis 5 cm; akmeninio kirvio nuolauža, ilgis 6 cm, ašmenų plotis 5 cm; akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi, ilgis 7,8 cm; akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi, ilgis 8 cm, ašmenų plotis 6 cm; akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi, ilgis 10 cm, ašmenų plotis 6 cm, storis 3 cm.
9. Šeštokuose rasta du radiniai: akmeninis kaplys, ilgis 10,4 cm, ašmenų plotis 3,5 cm, storis 3,3 cm; laivinis kobos kirvis, ilgis 9,5 cm, ašmenų plotis 4,5 cm, storis 4,8 cm.
10. Veisiejuose rastas akmeninis plaktukas, ilgis 12,8 cm, plotis 8,3 cm, storis 4,9 cm. Prie Zapsės upelio 1 akmens amžiaus stovykloje rasti du iš dalies gludinti akmeniniai kirveliai.

Lazdijų rajone nerasta žalvario amžiaus žalvarinių dirbinių.

Piliakalniai

Dar vieną archeologinių paminklų grupę sudaro piliakalniai. Jie – visuomenei žinomiausi ir įspūdingiausi Lietuvos archeologiniai paminklai. Geriau išlikę, medžiais ir krūmais neapaugę, jie paįvairina ir puošia kraštovaizdį.

Archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad piliakainiai Lietuvoje atsirado žalvario amžiaus pabaigoje – ankstyvajame geležies amžiuje. Seniausi piliakalniai – įtvirtintos bendruomenių gyvenvietės.

Lazdijų rajone yra apie 30 tikrų ir spėjamų piliakalnių, dalis jų jau sunaikinti. Iš šio skaičiaus nuodugniai tyrinėti tik du piliakalniai ir jų gyvenvietės. Tai Paveisininkų ir Rudaminos piliakalniai.

Buniškiuose, Lazdijų apyl. Piliakalniu vadinama apvalaina nuolai-džiais šlaitais kalvelė, kurios viršus apie 25 m ilgio ir 15 m pločio ties viduriu. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Šiaurinėje ir šiaurvakarinėje pašlaitėje aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi.

Buteliūnų kaime, Šlavantų apyl., piliakalniu vadinama didelė kalva Prapunto ež. Pietrytiniame krante. Ji nuo seno ariama, apardyta. Šlaitai nuolaidūs, apie 20 m aukščio nuo ežero ir 8-9 m nuo aukštumų iš pietryčių. Viršuje ovali, apie 30×25 m dydžio aikštelė iškiliu viduriu. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.

Černiauskų arba Leipalingio piliakalnis yra į pietryčius nuo Lei-palingio ir į šiaurę – šiaurės vakarus nuo Černiauskų kaimo. Iš šiaurės, vakarų ir pietų jį juosia pelkės, iš rytų slėnis, kuriuo teka bevardis upelis. Šlaitai nuolaidūs, 6-7 m aukščio. Tai šiaurės vakarų – pietryčių krypties pailga kalva, kurios viršuje yra apie 50×50 m dydžio aikštelė, apardyta duobių. Kalvos galiniuose šlaituose – žvyrduobis. Piliakalnis deformuotas, ilgai jį ariant. Kultūrinio sluoksnio pėdsakų ariammame lauke randama lipdybos keramikos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi, šlako, tinko dalelių, taip pat žiestos keramikos.

Druskininkėliuose (Saltoniškė), Leipalingio apyl., piliakalniu vadi-nama didelė kalva į vakarus nuo Leipalingio. Ji 10-11 m aukščio, gana stačiais šlaitais. Iš rytų ir šiaurės-rytų ją juosia nedidelė pelkė. Kalva buvusi ariama, aikštelė labiau neišsiskiria. Kalvos viršus iškiliu viduriu, apie 20 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir 15 m pločio. Viršutinėje šlaitų dalyje ir pietinėje pašlaitėje pastebima kultūrinio sluoksnio pėdsakų. Čia aptikta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi.

Rudaminos apyl. Elveriškėje piliakalnis vadinamas Epynkalniu yra į vakarus nuo Rudaminos. Tai atskira nupjauto kūgio formos kalva, kurios pietinis, vakarinis ir šiaurinis šlaitai 11-12 m, rytinis apie 5 m aukščio. Viršuje ovali aikštelė 30 m ilgio ir 20 m pločio, kuri atrodo buvusi apjuosta pylimu. Jis ties aikštelės galais aukštesnis – 1-1,5 m aukščio, ties šonais – iki 0,5 m. Aikštelėje pastebimas nestoras kultūri-nis sluoksnis.

Noragilių apyl. Krikštonių piliakalnis į šiaurę nuo kaimo, Angos kairiajame krante. Iš šiaurės rytų ir pietų jį juosia daubos, čia statūs šlaitai, 14-15 m aukščio. Vakaruose nuo aukštumų piliakalnį skyrė griovys ir 4-5 m aukščio kūgio formos pylimas. Jo galai iš dalies juosia apie 25-20 m dydžio aikštelės vakarinį galą. Į vakarus nuo piliakalnio yra kultūrinio sluoksnio pėdsakų. Rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir grublėtu paviršium, šlako.

Palazdijų piliakalnis, Lazdijų apyl., randasi šiaurinėje kaimo dalyje, prie ribos su Katkuškių kaimu, Baltojo ež. Šiaurrytiniame krante ir vadinamas įvairiais vardais. Tai stačiašlaitė kalva, kurios vakaruose, šiaurėje ir rytuose 9-12 m aukščio šlaitai leidžiasi į ežero slėnio daubas. Pietuose jis siekia aukštumą, nuo kurios skiria siauras klonis, ir šlaitas čia kiek žemesnis. Todėl viršuje beveik apskrita, apie 20-25 m skersmens aikštelė pietų krašte turi maždaug 2,5 m aukščio pylimą; iš kitų pusių jis 1-1,5 m aukščio. Todėl aikštelė atrodo įdubusi, piliakal-nio siluetas primena balną. Rytinėje pašlaitėje rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi. Piliakalnio šiaurvakarinį kampą suardė didžiulė bunkerio duobė.

Paveisininkų piliakalnis Kapčiamiesčio apyl., į šiaurę nuo kaimo, Veisiejo ež. Pietiniame krante aukštoje, beveik iš visų pusių ežeru ap-juostoje kalvoje. Piliakalnis pietvakariniame kalvos pakraštyje, apie 25-30 m skersmens, beveik apskrita aikštelė, kurią žiedu juosia pylimas. Šiaurrytiniame pakraštyje jis apie 3 m, kitur – 1-2 m aukščio. Išorinis šlaitas 4-5 m. aukščio.

1962 m. II (vad. P.Kulikauskas) ištyrė šiaurrytinės aikštelės dalį – 240 m² plotą ir aptiko tik 0,1-0,2 m storio kultūrinį sluoksnį. Aukš-čiausioje pylimo vietoje padarytas jo pjūvis. Išryškėjo 2 pylimo etapai. Pylimas buvęs sutvirtintas akmenimis ir rąstais. R ir Š pašlaitėje – išorėje rasti 2 užslinkę 8-9 m pločio ir 2 m gylio grioviai. Be to, R ir Š pašlaitėje gyvenvietėje ištirtas 360 m² plotas. Aptiktas 0,2-0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Piliakalnyje rasta tik keletas lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi šukių. Gyvenvietėje aptikta židinių, stulpų vietų, ūki-nių duobių, rasta truputis lipdytos keramikos brūkšniuotu ir daugiau grublėtu paviršiumi bei III-IV a. lankinė segė lenkta kojele. Piliakalnio aikštelėje ir po pylimu rasti I tūkst. pr.m.e. 27 sudegintų mirusiųjų kapai urnose ir be urnų, apkrauti akmenimis.

Prelomčiškės piliakalnis, Teizų apyl., Dusios ež. V krante, prie mažo bevardžio upelio. Jis dar žinomas ir Eglynų vardu. Iš R jį juosia Dusios, iš Š ir V – upelio slėniai, P siekia aukštumą. Šlaitai nuo slėnio statūs, 9-10 m aukščio. P nuo aukštumos buvo supiltas apie 40 m ilgio ir 4 m aukščio nuo aikštelės bei 6-7 m nuo lauko pylimas. Aikštelė apie 40 m skersmens, apardyta apkasų, buvusi su kultūriniu sluoksniu. Pylimas ir aikštelė sužaloti, įrengiant šokių aikštelę. P pašlaitėje rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi.

Rudaminos piliakalnis į P nuo miestelio, atskiros aukštos kalvos viršuje. Kalvą iš dalies juosia pelkė. Viršuje ovalią, apie 80 m ilgio Š-P kryptimi ir 60 m pločio aikštelę iš visų pusių žiedu juosia pylimas. Iš vidaus, nuo aikštelės jis nuo 2 iki 3 m aukščio. Išorėje pylimo šlaitas 5-8 m aukščio; žemiau nuolaidesnis, natūralus kalvos šlaitas.

Aikštelę nuo pylimo skiria apie 20 m pločio ir 3 m gylio griovys. Aplink pašlaitėse randama lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žies-tos keramikos. Pylimas apardytas 1941 m. Aikštelėje kelias duobes iškasė 1918 m. kaizerinės armijos karininkai.

1965 m. VVU ir II (vad. R.Kulikauskienė, P.kulikauskas) ištyrė aikštelėje 2 plotus 220 m² ir padarė 5×20 m dydžio pylimo pjūvį. Skiria-mi 4 pylimo supylimo etapai. Pylimui naudoti akmenys, molis, rąstai. Kultūrinio sluoksnio rasta tik aikštelės pakraščiuose. Aptikta židinių, gyvulių kaulų, suanglėjusių grūdų, lipdytos grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos. Tyrinėtojai piliakalnį datuoja X-XIII a.

Senesnieji istorikai, pradedant bene T.Narbutu, vėliau J.Basana-vičius, J,Totoraitis ir kt. teigė, kad pilį 1240 m. pastatęs Ringaudas, kad čia Mindaugas vainikavęsis Lietuvos karaliumi, ji buvusi sunaikinta 1381 m., kai pilies šturmui kryžiuočiai panaudoję paraku šaudančias bombardas.

Šalvantuose į pietus nuo kaimo, ežero V krante, prie bevardžio upelio yra piliakalnis. Iš R ir ŠR jį juosia ežero, iš P – upelio slėniai, iš kitų pusių – žemesni laukai. Šlaitai nuo slėnių statūs, 13-14 m aukščio, tik Š žemesnis ir nuolaidesnis. Čia poros metrų aukštyje apie 30 m ilgio ir 10 m pločio terasa, atrodo, sunaikinto pylimo vieta. Kitas pyli-mas 1,5 m aukščio nuo aikštelės supiltas Š gale. Aikštelė apie 30 m ilgio Š-P kryptimi ir 20-25 m pločio, iškasinėta apkasais. PV pašlaitėje ir upelio dešiniame krante rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos.

Teizų apyl., Verstaminiuose yra net keturi piliakalniai. Pirmasis kaimo PR dalyje, į R nuo buvusio ežero. Jis 7-10 m aukščio išoriniais šlaitais. Viršuje ovali aikštelė iš visų pusių apjuosta 127 m ilgio pylimu, kuris ŠR gale 4,5 m, o PV – 3 m aukščio. Aikštelė užpelkėjusi. Kitas piliakalnis – apie 300-400 m į PV nuo pirmojo, nusausinto ežero P krante. Jis suardytas, buvęs balno formos, aukštesniais R ir V galais. R gale pylimas 3 m, V – 5 m aukščio. Pylimai juosė apie 25 m skers-mens aikštelę. Išorinis šlaitas 5-6 m aukščio. PV pašlaitėje rasta lipdy-tų juostų grublėtu paviršiumi šukių. To paties ežerėlio V krante yra trečias piliakalnis, kuriame įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio jau nema-tyti. V-PV šlaite rasta lipdytos keramikos lygiu ir nežymiai brūkšniuotu paviršiumi. Atrodo piliakalniu laikytinas Verstaurinų kaimo ŠR dalyje esantis koplyčkalnis, didelė aukšta kalva, pailga Š-P kryptimi. Tačiau nei kultūrinio sluoksnio, nei koplyčios žymių nepastebėta.

Čia paminėjau piliakalnius, kuriuose aptiktas kultūrinis sluoksnis, pylimai. Neįtraukiu į referatą tų, kuriuose kultūrinis sluoksnis nepaste-bėtas. Tai būtų Draplių pil Šaulinių apyl., Ežerėlių pil. Šventežerio apyl., Giraitės pi;. Teizų apyl., Graužių pil. Žagarių apyl., Jovaišių pil. Leipali-ngio apyl., Kuklių pil. Lazdijų apyl. Maišymų (Grumbelių) pil. Rudaminos apyl., Mečiūnų pil. Kapčiamiesčio apyl., Mikyčių pil. Šventežerio apyl., Paliūnų pil. Šlavantų apyl. (rasta tik šlako ir pora šukelių), Paserninkų pil. Seirijų apyl., Petroškų pil. Veisėjų apyl., Purvinių pil. Kapčiamiesčio apyl., Šaldžiūnų pil. Leipalingio apyl., Ūdininkų pil. Lazdijų apyl., Vainiū-nų pil. Seirijų apyl.

Dar viena archeologinių paminklų rūšis – kariniai XVI-XVIII a. įtvirtinimai, tačiau Lazdijų raj. Tėra vienas karinis įtvirtinimas Vainežeris (Justinava) Kapčiamiesčio apyl. Tai Ančios ež. P krante, žemumoje yra “okopka”, apkasas. Iš V, Š ir R jį juosia ežeras, iš P – plotus užpelkėjęs griovys. Tai 6 m aukščio pylimas, žiedu juosiąs nedi-delę aikštelę. R gale jis 40 m, o krašte – 50 m, V – 34 m ir Š krašte – 70 m ilgio. Pylimo viršus plokščias, 2-3 m pločio.

Senkapiai ir pilkapynai

Lazdijų rajone yra labai mažai senkapių ir kapinynų. Lietuvos TSRS archeologijos atlase pažymėta tik 4: Delnica II-IV a., tyrinėta 1938 m., Krikštonys V-VIII a., tyrinėta 1958 m., Rudamina II-IV a. ir Seiliūnai II-IV a., V-VIII a., tyrinėta 1957 m. Pažymėtina, kad Ruda-minoje ir Krikštonyse rasti antskydžiai.

Išvados

1. Lazdijų rajono akmens amžiaus archeologiniai paminklai daugiausiai yra medžiotojų stovyklos bei jų radiniai. Radiniai iš šių stovyklų nie-kuo neišsiskiria nuo visos Lietuvos archeologinių akmens amžiaus radinių.
2. Piliakalnių Lazdijų rajone yra apie trisdešimt. Į šį skaičių įeina tikri ir spėjami piliakalniai, tačiau dalis jų jau sunykusi, tyrinėti yra tik du.
3. Pilkapynai ir senkapiai Lazdijų rajone yra žinomi tik keturi, tačiau radinių juose labai mažai.

Leave a Comment