Vladimiras Leninas

Leninas Vladimiras (tikr. Uljanovas;1870 6 22 Simbirske (dab.Uljanovskas) – 1924 01 21 Grokuose), vienas didiausių prol. revoliucionierių ir mąstytojų, K. Markso ir F. Engelso darbų tesėjas, TSKP organizatorius, Tarybų valstybės įkūrėjas. Gimė rusų pedagogo I. Uljanovo šeimoje. Viresnysis brolis Aleksandras 1887 buvo pakartas už pasikesinimo į crą Aleksandrą II rengimą; seserys Ana ir Marija, jaunesnysis brolis Dimitrijus vėliau tapo žymiais komunistų partijos veikėjais. Leninas 1879 – 87 mokėsi Simbirsko gimnazijoje. Lenino pasaulėžiūra formavosi veikiama pažangios rusų literatūros, ypač N. Černyševskio. Baigęs gimnaziją aukso medaliu, įstojo į Kazanės universitetą; 1887 12 iš jo už revoliucinę veiklą pašalintas, suimtas ir ištremtas į Kokuškino kaimą. Po metų jam buvoleista grįžti į kazanę. Čia Leninas įstojo į revoliucionieriaus marksisto N. Fedosejavo suorganizuotą būrelį, kuriame buvostudijuojamiir aptariami K. Markso ir F. Engelso, G. Plechanovo veikalai. Marksizmo pradininkų kūriniai lemiamai paveikė Lenino pasaulėžiūros formavimąsi.

Turinys

Lenino pasiūlimu sukilimas pradėtas 1917 11 06. Tos dienos vakare Leninas atvyko į Smolną, iš čia vadovavo sukilimui. 11 07 Tarybų II suvažiavime paskelbė, kad valdžia pereina taryboms; suvažiavimas priėmė Lenino parengtus Taikos ir Žemės dekretus. Suvažiavime Leninas buvo išrinktas pirmosios tarybos vyriausybės – Liaudies Komisarų Tarybos (LKT) pirmininkų. Didžiosios Spalio soc. revoliucijos pergalė, pasiekta RSDDP(b) vadovaujant pradėjo žmonijos perėjimą iš kapitalizmo į socializmo epocą.

Leninas marksistinę kapitalizmo analizę, sukūrė imperializmo, kaip aukščiausiosios kapit. revolicijos teoriją, proletariato hegemonijos revoliucijoje ideją, darbininkų klases sąjungos su darbo valstiečiais būtina, apibrėžė proletariato santykius su įvairiais valstiečių sluoksniais įvairiais revoliucijos etapais, sukūrė burž. dem. revolicijos peraugimo į soc. revoliuciją teoriją. Atskleidęs kapitalizmo netolygaus vystymosi imperializmo epochoje dėsnį, padarė svarbią teorinę ir politinę išvadą. Nuodugniai išnagrinėjo nac. klausimą, nurodydamas, kad jį reikia vertinti proletariato klasinės požiūriu. Lenino nac. politikos svarb. principai: ncijų apsisprendimas ir lygiateisiškumas, įv. tautybių darbo žmonių susitelkimas kovoje dėl demokratijos ir socializmo, glaudi politinė, karinė ir ūkinė socializmą kuriančių tautų sąjunga, faktiška nacijų lygybė, jų suklestėjimas, susitelkimas ir suartėjimas. Leninas apibūdino epochą, prasidėjusią Spalio revoliucija, kaip žmonijos perėjimo iš kapitalizmo į socializmą laikotarpis. Pagrindinė jėga kovoje su imperializmu laikė soc. sistemą ir tarptautine darbininkų klasę. Iškėlė darbininkų klases ir nac. išsivadavimo judėjimo bendro antiimp. fronto reikšmę, nustatė kokiomis sąlygomis atsilikusios šalys gali pereiti į socializmą, išvengdamos kapitalizmo stadijos.