Untitled
Saulės mūšis
1236 metai
Padariniai ir pasekmės
1236 metais Kalavijuočių ordino riteriams įsiveržus į Lietuvą prasidėjo Saulės mūšis. Vienas iš šito mūšio padarinių tai, kad buvo nusiaubta plati teritorija netoli dabartinių Šiaulių miesto.
Į Lietuvą žygiavo ne tik kalavijuočiai – su jais kartu buvo ir pavergtų lyvių, latvių, estų, Pskovo žmonių – iš viso trys tūkstančiai. Atvykę į savo tikslo vietą, pasiskirstė būriais, kad galėtų apiplėšti kuo didesnę teritoriją. Pradėję gyvendinti savo planą,ėmė niokoti kaimus, juos plėšti, naikinti gamtą ir viską aplinkui. Nemažai buvo nusiaubta bei apiplėšta, taip pat didelė dalis gyventojų buvo išžudyti. Niekas nežiūrėjo ar tai vaikai, ar suaugę – žudė visus iš eilės.
Saulės mūšio metu buvo nemažai išžudyta ne tik lietuvių, bet ir ordino riterių bei su jais buvusių kitų tautiečių. Žuvo 2000 kryžininkų, 180 pskoviečių, apie 48, kai kuriuose šaltiniuose minima, kad apie 50 riterių, kurie buvo pagrindinės Kalavijuočių ordino jėgos. Mūšyje taip pat žuvo ir ordino magistras Folkvinas iš Naumburgo.
Lietuvių pergalė prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje paskatino prieš vokiečius sukilti kuršius, rytų žiemgalius, sėlius, net Saremos salos estus bei su jais kovoti.
Pralaimėjimas mūšyje kalavijuočius labai nuvylė, tačiau jie nepasidavė, be to, to padaryti jiems neleido Kryžiuočių ordinas. Tai juos paskatino vienytis. Todėl, kad galėtų toliau tęsti grobikiškus žygius, 1237 metais abu ordinai susijungė. Nuo šiol jie vadinosi Livonijos ordinu.