Tautų organizacija ir Lietuva

Europos Sąjunga
Kas yra Europos Sąjunga?
Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.
ES šiandien
Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.
Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:
• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viiduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;
• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;
• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;
• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.
Tikslai
Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo “glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio” (Europos Sąjungos sutartis).
Kiti ES tikslai:
• skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, sttiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;
• ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;
• stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir in

nteresų apsaugą, įvedant ES pilietybę;
• plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;
• pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Principai
Pagrindiniai ES principai yra šie:
• ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;
• įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;
• demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.
Ypatumai
Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:
• ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams.
• Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus.
• Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąąjungoje priimami laikantis principo, teigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui.
• Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 15 skirtingų kultūrų valstybių, kurios gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES oficialus dokumentas yra verčiamas į devynias oficialias ES kalbas.
• Rūpinimasis žmogumi. Visa Eu

uropos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES valstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai- svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą.
• Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas

ES ir Lietuva
1995 m. pasirašyta Lietuvos – ES Europos (asociacijos) sutartis. Ji įsigaliojo 1998 m.
2000 m. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės ES.
Lietuva, kaip būsimoji Europos Sąjungos narė, remia Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (Common Foreign and Security Policy, CFSP) ir ES iniciatyvą įgyvendinti Helsinkio susitikimo metu iškeltus tikslus iki 2003 m. sukurti europietiškas krizių valdymo pajėgas (Headline Goal).
2000 m. lapkričio mėn. Briuselyje įvykusioje bendrųjų karinių pajėgų formavimo konferencijoje (EU Capabilities Commitment Conference) LR krašto apsaugos ministras deklaravo pajėgumus, kuriuos Lietuva yra pasiryžusi iki 2003 m. skirti kuriamoms ES pajėgoms.
2001 m. Lietuva paskyrė karinį atstovą ES Kariniame komitete. Šios pareigos priskirtos LR kariniam atstovui prie NATO ir VES, reziduojančiam Briuselyje.

NATO

Kas yra NATO?

Mes visi daug kartų girdėjome keturių raidžių dėmenį “NATO”, bet ne visi gerai ži

inome kas tai per organizacija, kuo ji užsiima ir kam ji reikalinga. Ypač dažnai apie tai pradėta kalbėti po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje. NATO – tai Šiaurės Atlanto organizacija, kuri buvo įkurta atsižvelgent į Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Ši sutartis įpareigoja šalis nares ginti savo ir kitų šalių narių laisvę ir nepriklausomybę. Kilus pavojui jų saugumui visos narės turi padėti šaliai, kuriai gresia ginkluotas užpuolimas. Vienos šalies užpuolimas yra laikomas visų šalių užpuolimu. NATO tikslas yra išaugoti taiką ir užtikrinti ją ateityje. Šio Aljanso šerdį sudaro 19 valstybių, tačiau bet kurioje Aljanso veiklos srityje yra aktyviai užmezgami partnerių santykiai su daugeliu kitų šalių: Su 24 šalimis, dalyvaujančiomis programoje “Partnerystė taikos labui”, pagrįstoje bendruoju dokumentu ir atskiromis partnerystės programomis, su 44 šalimis – Euroatlantinės partnerystės tarybos narėmis- tarp kurių yra ir 19 NATO narių, partnerystė yra pagrįsta išsamiu veiksmų planu.
NATO taip pat yra aktyvaus bendradarbiavimo tarp savo narių ir partnerių tokiose srityse kaip civilinių katastrofų planavimas, pagalba nelaimės atvejais, mokslinės ir ekologinės programos forumas. Nors kiekviena šalis pati turi planuoti, kokių priemonių ji imsis civilinių katastrofų atvejais, vis tiek vyksta bendradarbiavimas su kitomis NATO valstybėmis siekiant užtikrinti, kad civiliniai Aljanso resursai būtų kuo efektyviau panaudojami, kai jų prireikia tokiai ka
atastrofinei situacijai spręsti. Tokiomis aplinkybėmis NATO dažnai veikia kaip koordinatorius, kad kuo greičiau būtų nustatyti poreikiai ir kad pagalbos prašymai būtų nukreipti tokiam katastrofų sprendimo centrui, kuris bûtø geriausiai pasiruoðæs padëti. Pavyzdþiui, 1997 metais NATO koordinavimas padëjo Jungtiniø Tautų Humanitarinių reikalų departamentui teikti pagalbą potvynio užlietoms Vidurio Europos teritorijoms.
NATO taip pat vadovauja keletui svarbių tarptautinių mainų programų, susijusių su mokslinėmis ir ekologinėmis problemomis, kurios kelia rūpestį ir NATO priklausančioms valstybėms, ir šalims – NATO partnerėms. Šios programos remia mokslinius tyrimus, skatina nacionalinių mokslinių ir technologinių resursų plėtojimą ir per tarptautinį bendradarbiavimą įgalina taupyti. Didelė dalis tokios veiklos yra skirta spręsti su gynyba susijusias ekologines problemas, turinčias neigiamos įtakos kaimyninėms tautoms ir kurias galima išspręsti tik bendrai.
Lietuvos integracija į NATO

Pirmieji Lietuvos ir NATO kontaktai užsimezgė jau 1991 metų pabaigoje, kai Lietuva kartu su kitomis Vidurio Europos valstybėmis buvo pakviesta įkurti Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą (NACC). 1992 metais Lietuvą pirmą kartą aplankė NATO generalinis sekretorius M. Viorneris (M.Wörner), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis lankėsi NATO būstinėje Briuselyje.

1994m. sausio 4d. Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas išsiuntė oficialų laišką NATO generaliniam sekretoriui prašydamas priimti Lietuvos Respubliką į NATO.

Jau 1994m. sausio 27d. A.Brazauskas pasirašė PfP Kvietimą ir Rėminą dokumentą, o lapkričio 30d. buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos ir NATO individualios partnerystės programa.

Tų pačių metų gegužės 25d. buvo atidarytas Lietuvos biuras prie NATO, kuris 1997m. buvo perorganizuotas į Lietuvos misiją prie NATO.

1994m. birželio 14d. Lietuva ir NATO pasirašė Saugumo susitarimą dėl įslaptintos informacijos perdavimo ir saugojimo, leidusį šalims pradėti keistis jų bendradarbiavimui reikalinga įslaptinta informacija.

Aktyvus dalyvavimas PfP programoje leido Lietuvai sparčiai plėtoti savo kariuomenę pagal NATO standartus šiose srityse: didinti Lietuvos ir NATO karinių pajėgų suderinamumą, rengti ir dalyvauti taikos palaikymo operacijose, įdiegti civilinių ginkluotų pajėgų kontrolę.

1995m. Lietuva dalyvavo 14 pratybų ir mokymų pagal Individualios partnerystės planą, 1996m. – dar 23 pratybose ir mokymuose.

1996m. pradžioje Lietuva pradėjo dalyvauti NATO vadovaujamoje Taikos įgyvendinimo pajėgų operacijoje Bosnijoje ie Hercogovinoje (IFOR).

Nuo 1996m. prasidėjo intensyvus NATO individualus dialogas su suinteresuotomis tikrąja naryste partnerėmis.

1997m. pakvietus Lenkiją, Čekiją ir Vengriją į NATO, Lietuva buvo tik paminėta tarp siekiančių narystės Aljanse Baltijos valstybių, kurios padarė pažangą stabilumą ir bendradarbiavimą Baltijos regione. 1999m. Lenkijai, Čekijai ir Vengrijai tapus tikrosiomis narėmis, pasveikintos Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos bei Slovėnijos besitęsiančios pastangos ir pažanga siekiant narystės NATO.

Jungtinių tautu organizacija

Jungtinių tautų organizacija – tai pasaulinė tarptautinė organizacija, įkurta po Antrojo pasaulinio karo kovojusių prieš hitlerinę Vokietiją sąjungininkų, JT chartiją parengė 51 valstybės atstovai, kurie ją pasirašė 1945.07.25 San-Franciske. Tačiau reali organizacijos įkūrimo data yra 1945.10.25 kada pasirašytą Chartiją ratifikavo 5 didžiosios valstybės JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga ir Kinija.
JT Chartija nustatė tokius veiklos tikslus:
1) siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui imtis efektyvių kolektyvių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;
2) puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;
3) siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;
4) būti tautų, siekiančių aukščiau minėtų tikslų, veiklos derinimo centru;
JTO Chartijoje taip pat yra nurodyti šie jos veiklos principai:
-JT remiasi visų Organizacijos narių suverenia lygybe;
-visos narės pasižada sąžiningai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus;
-tarpusavio ginčus spręsti taikiu būdu ir taip, kad nepakenktų tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui;
-susilaikyti nuo jėgos vartojimo ar grasinimų pavartoti jėgą kitų valstybių atžvilgiu;
-visapusiškai remti JT veiksmus, vykdomus sutinkamai su JT chartija, bei atsisakyti remti tas valstybes, kurių atžvilgiu JT imasi preventyvių ar prievartinių veiksmų;
-JT sieks, kad ir kitos valstybės, kurios nėra JT Organizacijos narės laikytųsi šių principų, kaip visiems reikalingų taikos ir saugumo užtikrinimo garantijų;
-Chartija nesuteikia JT Organizacijai teisės kištis į tuos reikalus, kurie aiškiai priklauso valstybių vidaus reikalų tvarkymo kompetencijai.
JTO narėmis gali būti visos taikingos valstybės, kurios įsipareigoja vykdyti ir laikytis Chartijos nuostatų. Šiuo metu į JTO įeina 177 valstybės, Lietuva šio JTO sąraše yra 164 į JTO ji priimta 1991.09.17.
JTO Generalinė Asamblėja pagal Saugumo Tarybos rekomendaciją gali sustabdyti valstybės-narės teises ar net pašalinti ją iðš Organizacijos, jeigu ji nesilaiko Chartijos nuostatų ir savo politika nuolat grasina tarptautinei taikai ir saugumui.

JTO ir Lietuva
1991 m. Lietuva tapo JTO nare.
Nuo 1998 m. sausio 13 d. Lietuva dalyvauja JTO Nuolatinės parengties pajėgų (NPP) sistemoje.
1994 – 1995 m. Lietuvos karių būrys Danijos bataliono sudėtyje dalyvavo JTO UNPROFOR II operacijoje Kroatijoje.
Nuo 1998 m. Lietuvoje įsigaliojo Tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos (Convention on Certain Conventional Weapons, CCW) 2-asis pataisytas protokolas, o nuo 1999 m. Lietuva kasmet teikia nacionalinę ataskaitą pagal tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos 2-ąjį pataisytą protokolą.
1998 m. Lietuvoje įsigaliojo Konvencija dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC). Nuo 2000 m. Lietuva teikia nacionalines ataskaitas pagal šios konvencijos nuostatas.
1994 m. Lietuva tapo asocijuota VES partnere.
1997 m. Erfurte įvykusio Vakarų Europos sąjungos Ministrų Tarybos susitikimo metu Lietuva buvo pakviesta dalyvauti EUROLONGTERM koordinacinės grupės ir pogrupių (Oro pogrupio, Sausumos pogrupio ir Jūrų pogrupio) susitikimuose. Pagrindinis VES EUROLONGTERM darbo grupės tikslas – ilgalaikis (ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui) karinio bendradarbiavimo tarp valstybių planavimas karinių operacijų vykdymo ir karinės įrangos srityse.
1999 m. Lietuva paskyrė savo atstovus į EUROLONGTERM jūrų pogrupį (Sea Sub-Group), oro pogrupį (Air Sub-Group), koordinacinę grupę (Steering Group).
1998 m. Lietuva skyrė savo atstovą ir į Vakarų Europos ginklavimosi grupę (Western Eurpean Armaments Group). 2000 m. Lietuvos KAS atstovai dalyvavo pirmose bendrose VES ir NATO krizių valdymo štabų pratybose CRISEX 2000.
Vakarų Europos sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime Marselyje (2000 11 13) buvo priimti esminiai šios organizacijos sprendimai: šiame susitikime buvo nutarta didžiąją VES funkcijų dalį perduoti Europos Sąjungai (tai turėjo įvykti iki 2001 07 01), tačiau VES ir toliau išlieka autonomiška organizacija, skirta modifikuotos Briuselio sutarties (ypač jos 5-ojo straipsnio) priežiūrai (WEU residual functions).

1) ILO – Tarptautinė darbo organizacija. Veiklos tikslas – socialinio teisingumo siekimas, tarptautinis bendradarbiavimas dėl socialinio ir ekonominio stabilumo išsaugojimo.
2) FAO – JT Maisto ir žemės ūkio organizacija. Įkurta 1945 m. tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti pragyvenimo lygio, maisto kokybės ir kt. sferose.
3) UNESCO – JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą šiose srityse.
4) WHO – Pasaulinė sveikatos organizacija.
5) Pasaulinis bankas į jo sudėtį įeina šie 3 padaliniai:

a) IBRD – Tarptautinis rekonstrukcijos ir vystymosi bankas.

b) IDA – Tarptautinė vystymo asociacija.

c) IFC – Tarptautinė finansinė korporacija.
6) IMF – Tarptautinis valiutos fondas, tvarko valstybių tarpusavio atsiskaitymo ir valiutų cirkuliavimo klausimus.
7) ICAO – Tarptautinė civilinė aviacijos kompanija.
8) UPU – Pasaulinė pašto sąjunga.
9) ITU – Tarptautinė telekomunikacijos organizacija. Veiklos tikslas – tarptautinis bendradarbiavimas visų rūšių elektros ryšišų srityse.
10) WMO – Pasaulinė meteorologinė organizacija.
11) IMO – Tarptautinė jūros organizacija. Tikslas – bendradarbiavimas laivininkystės klausimais.
12) WIPO – Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacija. Tikslas – tarptautinis bendradarbiavimas autorinių teisių apsaugos srityje.
13) IFAO – Tarptautinis žemės ūkio vystymo fondas.
14) UNIDO – JT Pramonės vystymo organizacija.
15) GATT – Generalinis Susitarimas dėl tarifų ir prekybos. Tai vienintelis tarptautinis susitarimas, nustatantis tarpvalstybinės prekybos taisykles. Tai savotiškas prekiaujančiųø tarpusavyje valstybių elgesio kodeksas, draudžiantis diskriminaciją ir dirbtinius prekybos trukdymus. GATT pasirašytas 1948 m. Šiuo metu prie jo prisijungė 97 valstybëės, kurių prekybos apyvarta sudaro 90% pasaulinės prekybos apimties.
16) IAEA – Tarptautinė atominės energetikos agentūra.

Leave a Comment