tarpukario lietuvos trumpas konspektas

LIETUVA
1918 02 16 – 1940 06 15

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 metais

1917 12 11 Lietuvos Taryba priėmė aktą, kuriuo skelbė su Vokietija susietos ir nuo kitų šalių nepriklausomos Lietuvos vyriausybės atkūrimas.
Lietuvą ir Vokietiją sies kariniai ryšiai ( LT savarankiška kariuomenė), komunikacijos (su savarankiškumu administracijose), muito bei pinigų bendrumas.
Jis sukėlė didelį nepasitenkinimą visuomenėje, kilo Politinė krizė, kurios metu atsistatydino 4 Tarybos atstovai.

1918 02 16 Lietuvos Taryba, pirmininkaujant J.Basanavičiui, Vilniuje pasirašė LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS.

1918 03 13 pagal Bresto taikos sutartį tarp Vokietijos ir Rusijos. Lietuva atiteko Vokietijai.

1918 03 23 Vokietija, remdamasi 1917 12 11 aktu, pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
Vokietijos kaizeris Vilhelmas II planavo personaline unnija prijungti Baltijos šalis prie Prūsijos ir Saksonijos. Lietuvos Taryba, bijodama, kad Lietuva gali būti prijungta prie Prūsijos karalystės, nusprendė pati išsirinkti Viurtembergo kunigaikštį Vilhelmą fon Urachą Lietuvos Karaliumi. Tai leido išvengti pajungimo Vokietijos imperijos įtakon.

1918 04 19 Sovietų Rusija uždarė Valstybės Tarybą.

1918 07 13 pervadinta Lietuvos Taryba išrinko Urachą Lietuvos karaliumi ir suteikė jam Mindaugo II vardą.
Jokių didelių permainų nebuvo. Jis niekada nebuvo atvykęs į Lietuvą, bet mokėsi lietuvių kalbos.

1918m. spalį įvyko Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirmasis suvažiavimas.
Tikslas:•sukurti sovietišką (proletariato diktatūrą) valdžią Lietuvoje, •Lietuvą prijungti prie SSSRS
Vadovas Vincas Kapsukas (Partija neturėjo daug šalininkų šalies viduje.)

1918 11 02 Valstybės Taryba panaikino Mindaugo II paskyrimą.
Vokietija pripažino Lietuvos nepriklausomybę be papildomų sąlygų. Bet Lietuvos nepriklausomybės nepripažino Europa dėl Lenkų propagandos, kad Lietuva nepatikima ir laikina vyriausybė.

1918 11 02 Valstybės Taryba priėmė LAIKINĄJĄ KONSTITUCIJĄ.
o Valstybės Taryba tapo įs

statymų leidžiamuoju organu, jai nedirbant Valstybės Tarybos prezidiumas, paskirtas Ministro pirmininko
o Galutinai valstybės santvarką turėjo reglamentuoti Steigiamasis seimas
o Taryba gali keisti konstituciją 2/3 balsų daugumą, atsiskaityti Ministrui pirmininkui

1918 11 04 Valstybės Taryba pavedė Augustinui Voldemarui sudaryti vyriausybę.

1918 11 11 Kompjeno paliaubos. Kapituliuoja Vokietija.
Rusija paskelbė negaliojančią Bresto taikos sutartį, kuria atsižadėjo vakarinių žemių. Tai reiškė, kad bolševikai bandys susigrąžinti Baltijos šalis.
1918 11 11 A. Voldemaras sudarė pirmąją Lietuvos vyriausybę. (7 Ministrų kabinetą)
Organizuojasi savivaldybės, policija. Voldemaras nematė tikslo burti kariuomenę, bet vietos savivaldybės sukūrė nedidelius milicijos būrelius, kurie kovojo su besitraukiančiais ir plėšikaujančiais vokiečių kariais (1918 11 11 kapituliavo Vokietija, baigėsi I pasaulinis karas, vokiečiai traukėsi iš Lietuvos).Iš Rusijos grįžę lietuvių kariai būrėsi į pulkus Alytuje, Gardine, Kaune.
1918 11 14 pirmasis laikinosios vyriausybės posėdis.
1918 11 23 pradėta organizuoti kariuomenė. Iš pradžių visko trūko.
1918 12 26 atsistatydino Ministrų kabinetas, Laikinoji vyriausybė nutraukė savo veiklą. Valstybės Taryba nebeposėdžiavo.
Laikinąją vyriausybę ėmmė formuoti Mykolas Šleževičius.
Iš visų partijų sudarė koalicinį Ministrų kabinetą.
1918 12 29 M. Šleževičius keturiomis kalbomis kviečia piliečius į kariuomenę.
Kariuomenė kelioliką kartų padidėja, išauga iki 120 000.

Lietuvos valstybė 1918-1920 metais. Nepriklausomybės kovos

1918 gruodį Bolševikai įžengė į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Užėmė beveik visą Latviją išskyrus
1919 01 06 Raudonoji Armija užėmė Vilnių. Liepojos sritį.
Į sostinę atvyko V. Kapsukas su revoliucine vyriausybe. Ši „Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė“ buvo sudaryta 1918 12 08 Stalino nurodymu.
Bolševikai užėmė Vilnių, Šiaulius, Panevėžį ir Ukmergę. 1919 02 7-9 Prasidėjo Kauno supimas; kovos prie Kėdainių ir Alytaus; lietuviai laimi.Lietuvai iškilo bolševikinės ok

kupacijos grėsmė.
Užimtoje teritorijoje bolševikai kūrė savo valdžią. Jie nacionalizavo stambesnes įmones, dvarininkų, bažnyčių, vienuolynų žemes su visu inventoriumi. Nusavinta žemė išdalinta valstiečiams, pradėti kurti „liaudies ūkiai“. Rugpjūčio pab. lietuviai sumušė RA Zarasų operacijos metu, pasiekė Dauguvos krantus.
1919 01 02 Lietuvos vyriausybė persikelia į Kauną, kuris tampa kovų dėl Lietuvos centru.

1919 02 27 Lietuvos ir Baltarusijos socialistinės respublikos buvo sujungtos į vieną valstybę – LITBELĄ (sujungtos komunistų partijos) Vadovas V. Kapsukas. Faktiškai priklauso bolševikinei SSRS

1919 03 05 mobilizacinis kareivių šaukimas į Lietuvos kariuomenę.
1919 03 06 suformuojama Prano Dovydaičio vyriausybė Joje nebuvo kairiųjų. Valdė tik mėnesį.
1919m. balandį ketvirtąją vyriausybę sudarė Mykolas Sleževičius.

1919 04 04 priimta II LAIKINOJI KONSTITUCIJA
o Vietoj Valstybės Tarybos Prezidiumo įsteigiama Prezidento institucija
o Prezidentas priklauso vykdomoji valdžia
o Prezidentui pavaldi kariuomenė
o Sukurta nepriklausoma Valstybės kontrolieriaus pareigybė
1919 04 04 prezidentu išrenkamas ANTANAS SMETONA

1919 04 19 lenkų kariuomenė, vadovaujama J. Pilsudskio, užima Vilnių.
Dėl Vilniaus kovoja lenkai, lietuviai ir okupavę rusui. Pirmesni, užimant Vilnių, buvo lenkai.
1920 11 19-21 mūšiai prie Širvintų ir Giedraičių. Lietuviai laimi.
1919 04 – 1920 11 kovos su lenkais.

BERMONTININKAI—Vokietijoje iš rusų belaisvių suformuota Baltagvardiečių kariniai daliniai, veikę kartu su vokiečių kariais-savanoriais. Veikė šiaurinėje Lietuvos dalyje.
1919 07 26 bermontininkai, vadovaujami generolo P. Bermonto, įsiveržia į Lietuvą.
1919 11 21-22 lietuvių kariuomenė sumušė bermontininkus prie Rokiškio.
1919 12 07 Lietuviai išvaduoja Šiaulius ir Joniškį. Gruodžio pab. bermontininkai pasitraukė.
1919 07-12 kovos su bermontininkais.

1919 10 02 m. Sleževičius atsistatydino ir užsienio reikalų ministru paskiriamas A. Voldemaras. A. Smetona liepia Ernestui Galvanauskui sudaryti Ministrų kabinetą.
Normalios valstybės veiklos organizavimas.

1919 Kaune įkurtas pirmasis Lietuvoje baleto teatras „Tautos teatras“ (direktorius A.Sutkus bu

uvęs Maskvos teatro
1920 12 31 pastatyta pirmoji opera Verdžio „Traviata“ . aktorius)
1922 02 16 Kaune atidarytas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas)

Steigiamasis seimas (1920-1922m.)

1920 01 12 paskelbtas Seimo rinkimų įstatymas

o Rinkimai paskelbti slaptais, visuotinais ir lygiais
o Luomų bei pilietinės nelygybės panaikinimas
o Galima balsuoti nuo 21, o būti išrinktam nuo 24
o Gali balsuoti ir moterys

1920 02 22 Panemunės kareivinėse kilo sukilimas
dėl blogų gyvenimo sąlygų:
o Greitai numalšintas
o Pagerintos gyvenimo sąlygos
o Kareiviams suteikta balsavimo teisė
o Nuteisti maištininkai amnestuoti

1920 04 14-15 rikimai į Steigiamąjį seimą.
Lietuvos Komunistų Partija šiuos rikimus
boikotavo, nes jai buvo uždrausta dalyvaut.

1920 05 15 Steigiamasis seimas pradėjo darbą Kaune:
Ministras pirmininkas A. Stulginskis
o Sudarė naują konstituciją
o Ekonominės, kultūrinės ir visuomeninės reformos

1920 06 10 išleista III LAIKINOJI KONSTITUCIJA:
o Ministras pirmininkas Kazys Grinius
o Lietuva demokratinė valstybė
o Vykdomoji valdžia priklauso Prezidentui ir Ministrų kabinetui
o Seimas renka prezidentą
o Steigiamasis seimas – valstybinės galios reiškėjas
o Panaikinta mirtis bausmė
o Tikėjimo, žodžio, spaudos laisvė (visi laisvi)
o Patvirtinta nauja vyriausybė

1920 06 19 ANTANAS STULGINSKIS paskirtas prezidentu, Steigiamajam seimui pritarus.
o Vykdoma tarptautinių santykių gerinimo politika
o Nustatyta siena su Latvija įsiterpus tarptautiniam arbitražui 1921

1920 07 12 Lietuva pasirašo taikos sutartį su Rusija:
o Pripažįsta Lietuvos teritoriją su sostine Vilniumi bei jos nepriklausomybę
o Libelas nustoja galioti
o Už padarytus nuostolius sumokama 3mln. aukso rublių ir 100tūkst. ha miško išsikirtimui
o Pripažino Lietuvos teise į pagrobtą turtą (bet negrąžino)
o Reikalavo Lenkijos okupuotas dalis paversti Rusijos karinių veikimų zona
1920 07 14 Raudonoji armija užima Vilnių.
1920 08 26 Rusija išvedė savo kariuomenę iš Vilniaus ir pagal sutartą jį atidavė Lietuvai.
1920 10 07 Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos pagal kurią Vilnius atitenka Lietuvai.

1920 11 22 – 1921 01 15 Seimo veikla buvo suvaržyta:
o Dėl karo so Lenkija normalus Steigiamojo seimo da

arbas buvo nutrauktas
o Veikė tik Mažasis seimas(sudarytas iš 7 atstovų),kuris leido ir vykdė įstatymus
o Buvo parengtas demokratinės savivaldybių įstatymas

1921 09 22 Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare.
1922m. Lietuvos tarptautinis pripažinimas. Užtruko, dėl: pilietinio karo Rusijoje (1918-1920)

Lietuvos-Lenkijos karinis konfliktas

Parlamentarizmo laikotarpis (1922-1926m.)

1922 01 13 Liaudininkų blokas
Priežastys: per žemės reformą žemės savininkams bus mokomos kompensacijos

grąžinama bažnytinė žemė

steigiamos konfesinės mokyklos
Pasekmės: atšaukta K. Griniaus vyriausybė

Ministru pirmininku ir vėl tapo E. Galvanauskas

1922 02 15 Steigiamasis seimas priimtas ŽEMĖS REFORMŲ įstatymas:
Priežastys: sumažinti dvarininkijos įtaką

aprūpinti žeme bežemius
Esmė: asmeniui paliekama 80 ha žemės
už nusavintą žemę atlyginama (27 litai už ha)

kariai-savanoriai nemokamai galėjo gauti 8-20ha žemės

bežemiai gavo žemės, už kurią turėjo išsimokėti per 36metus

rusų konfiskuotos bažnyčių ir vienuolynų žemės buvo grąžintos iki 80ha

kaimų skirstymas į vienkiemius

stambių žemių avininkams palikti dvarų centrai
Pasekmės: susikūrė smulkus ir vidutinis ūkis

žeme aprūpinti bežemiai

vidutinių valstiečių sluoksnis

pakirsti nelietuviškos dvarininkijos ekonominiai pagrindai

1922 priimtas privalomo pradinio mokslo įstatymas.

1922 08 16 į apyvartą išleistas LITAS ir šimtoji jo dalis centas.
Litas labai stabilus, todėl per 4dešimtmečio krizę Lietuvos finansai beveik nenukentėjo.

1922 08 01 Steigiamasis seimas priima nuolatinę Lietuvos valstybės KONSTITUCIJĄ:
o Lietuva nepriklausoma demokratinė valstybė su valstybinė kalba lietuvių
o svarbiausia valdžios instancija Seimas
o visa valdžia priklauso tautai
o valdžią vykdo 3metams išrinktas Seimas, Vyriausybė(Prezidentas ir Ministrų kabinetas) ir Teismas
o Seimas slaptais rinkimais renka Prezidentą (3metams)ir jį atšaukia; leidžia įstatymus; kontroliuoja vyriausybės veiklą
o Prezidentas turi teisę paleisti Seimą, parinkti Ministrą pirmininką, tvirtinti Ministro pirmininko sudarytą Ministrų kabinetą
o garantuojama tikėjimo ir sąžinės laisvė(nors religinis mokymas vaikams privalomas)
o tautinėms mažumoms garantuota kultūrinė autonomija

1922 10 06 išsiskirstė Steigiamasis seimas.
1922 10 10-11 surengti Seimo rinkimai.

1922 11 13 I SEIMAS pradeda savo darbą.
E. Galvanausko vyriausybė.

1922 12 21 Lietuvos respublikos prezidentu
išrenkamas ALEKSANDRAS STULGINSKIS.

1923 03 12 Prezidentas paleido I Seimą, nes jame
nebuvo vienybės, daugumos, balsavimai baigdavosi

už = prieš ir paskelbė naujus rinkimus.

1923 05 12-13 II Seimo rinkimai.
Vienintelis Seimas išbuvęs visus 3metus.
Prezidentu perrinktas A. STULGINSKIS
Ministras pirmininkas E.Galvanauskas
Nusistovėjo ekonomika ir politika:
o Lietuva moka vidaus ir užsienio skolas
o funkcionuoja socialinis draudimas
o energingai vykdomos žemės reformos
o plėtojama švietimo sistema
1924m. Įsteigta Žemės ūkio akademija Dotnuvoj
1924 m. Kaune surengta pirmoji dainų šventė.
1925m. Pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje Dailės Muziejus – Čiurlionio paveikslų galerija.
1925 12 04 pastatytas pirmasis baletas spektaklis Delibo „Kopelija“.
1925 12 04 Kaune įvyko pirmasis baleto spektaklis.

o Atsistatydino E.Galvanausko vyriausybė, ją sudarė Antanas Tumėnas, kurią 1924 06 18 patvirtino Seimas. Išbuvo 7mėnesius.
o 1925 02 04 – 1925 11 25 Vytauto Petrulio vyriausybė. Iširo atsistatydinus užsienio reikalų ministrui V. Černeckiui
o 1925 11 25 vyriausybę sudarė Leonas Bistras
• Lietuva atsisakė pretenzijų dėl I pasaulinio karo padarytų nuostolių iš Vokietijos
• Vilniaus krašto klausimu ignoruojama Lietuva perėjo taikos periodą ir tarptautinėje politikoje įsitvirtino kaip savarankiška valstybė.
1925m. sudaryta prekybos sutartis su JAV.
• Stengėsi sudaryti konkordatą su Vatikanu(kurio tikslas atkurti etnografinės Lietuvos atkūrimas su sostine Vilniuje), bet nepavyko, nes jis jau buvo sudarytas su Lenkija, kuriuo Vilnius priskirtas jai. Vėliau santykiai normalizavosi.

1926 kovą II Seimas baigė savo darbą ir buvo surengti nauji rinkimai.

1926 04 04 sudarytas tuometinės Lietuvos teritoriją apimanti 5 vyskupysčių bažnytinė provincija.

1926 05 08-10 rinkimai į III Seimą.
Seime liaudininkai, socialdemokratai ir
tautinės mažumos sudarė koaliciją.
Krikdemai ir liaudininkai nesudarė
koalicijos, nors jų programos dėl
Bažnyčios ir valstybės santykių bei
švietimo sistemos pobūdžio.

1926 06 07 prezidentu išrinktas

KAZYS GRINIUS
Vyriausybę formavo M. Sleževičius
o panaikinti karo padėtis
o politinė amnestija
o nuolaidos lenkams švietimo srityje
o paaštrėjo konfliktas su Vatikanu
o rengiama sutartis su SSRS
o skubotos karinės reformos taupant lėšas (mažinama kariuomenė) sukėlė karių nepasitenkinimą

1926 09 28 Lietuva pasirašė neutralumo ir nepuolimo sutartį su SSRS Maskvoje
o nedalyvauti sutartyse viena prieš kitą
Pasekmė: atidėti Baltijos valstybių planai.

Kovos dėl Vilniaus krašto

1919-1939m. vyko įnirtingos kovos dėl Vilniaus krašto tarp Lietuvos ir Lenkijos.

1919 01 06 Vilnių užima rusai.
1919 03 17-21 Lenkų įsiveržimas į Vilnių, pirmasis bandymas jį užimti.
1919 04 19 lenkai, vadovaujami J. Pilsudskio, užėmė Vilnių.
1919 05 02 Antantės reikalavimu buvo sustabdyti kariniai veiksmai dėl Vilniaus užėmimo.
1919 06 18 pirmoji demarkacinė linija. Vilnius atitenka Lenkams.
1919 07 26 Antantė nustatė naują maršalo F. Fošo liniją. Lenkijai atiduodama Vilnius, Suvalkija ir Augustavas. Tačiau lenkai nenutraukia karo veiksmų.
1919 rugpjūtį lenkams duodama dar daugiau Lietuvos.
1919 12 08 tarpininkaujant Antantei nubrėžta nauja demarkacinė lordo Kurzono linija. Lietuvai atiteko Vilnius ir Gardinas.
1920 07 12 buvo pasirašyta taika tarp Lietuvos ir Rusijos pagal kurią Vilnių (Suvalkus ir Augustavą) rusai turėjo perleisti Lietuvai, bet to nepadaro, V. Kapsukas ruošiasi karui prieš Lietuvą.
1920 07 14 Raudonoji Armija iš Vilniaus išveja lenkus ir okupuoja Vilniaus kraštą.
1920 08 26 V. Kapsukas išveda rusų kariuomenę iš Vilniaus ir jį atiduoda Lietuvai. Lietuvos vyriausybė persikelia į Vilnių ir pradeda derybas su lenkais dėl autonomijos.
1920 09 26 Tautų Sąjunga sudaro specialią komisiją ir pareikalauja lenkų nutraukti karo veiksmus.
1920 10 07 pasirašoma Suvalkų taikos sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius Lietuvos).
Lenkijai tai nepatinka ir Pilsudskis (Lenkijos vadovas) prisidengęs maištu nori užimti Vilnių.
1920 10 09 Želigovskio kariuomenė užima Vilnių:
o Sudaro lenkų valdomą Vidurio Lietuvos valstybėlę
o Pradeda karą prieš Lietuvą
Lapkritį lenkai puola Kėdainius ir Kauną.
1920 11 17-19 prie Širvintų ir Giedraičių lietuviai sustabdo lenkų veržimąsi į Lietuvą.
1920 11 29 pasirašomos paliaubos su Lenkija. Sudaroma neutrali zona Vilniuje, kurioje vyksta partizanų kovos. Vilnius atitenka Lenkijai.
1921 05 20 P. Himanso atstato Lietuvos- Lenkijos sieną pagal Kurzono liniją. Vilnių valdo lietuviai ir lenkai
1921 09 20 paskelbiama Vilniaus autonomija. Bet lietuviai ir lenkai su ja nesutinka.
1922 03 24 Lenkija inkorporuoja Vilniaus kraštą į savo sudėtį. Vilnius priklauso lenkams iki 1939.
1939 03 07 Lietuvos pasienio policininkas nušovė Lietuvos sieną kirtusį Lenkijos kareivį.
„Transininkų incidentu “ vadinama Lenkijoj kilusi nepasitenkinimo banga.
1938 11 25 uždarytos Vilniaus vadavimo bei ryšių su Vilniaus organizacijos; Vilniaus netekimas.
1939 01 25 Lietuva ir Lenkija pasirašė konsulines sutartis. Įsteigė konsulus Vilniuj ir Klaipėdoje.
1939 03 17 Lenkija įteikia ultimatumą Lietuvai, Lietuva turi apsispręsti per 48val. ir savo pareiškimą paskelbti Taline. Vilniuje antilietuviškos nuotaikos, reikalaujama karo su Lietuva.
1939 03 19 Lietuva priėmė ultimatumą.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai normalizavosi. Sudaryta nauja V.Mirono vyriausybė.
1939 09 01 prasidėjo II pasaulinis karas, kai Vokietija užpuolė Lenkiją.
Vokietija, atėmusi Klaipėdos kraštą, stengėsi gerinti santykius su Lietuva tad pasiūlė Vilnių Lietuvai (dešinieji ir Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje K.Škirpa palaikė šią idėją)
1939 09 05 Ministrų kabinetas svarstė galimybę atsiimti Vilniaus kraštą iš Lenkijos.
Lietuva, spaudžiama Anglijos ir Prancūzijos, atsisakė Vilniaus krašto, nes nenori pradėti karą su Lenkija ir tapti Vokietijos sąjungininke bei įsivelti į karą.
1939 10 29 Lietuva atgauna Vilniaus kraštą.

Klaipėdos kraštas

I pasaulinio karo metu (1914-1919) Klaipėdos kraštą buvo okupavusi Vokietija. Pasirašius Versalio taikos sutartį (1919 06 28) Klaipėdą valdo Antantė.
Vykdydama Versalio taikos sąlygas 1920 02 15 Klaipėdos kraštą okupuoja prancūzų kariuomenė.
1921 11 21 Lietuvos Steigiamasis seimas priima nutarimą dėl Klaipėdos krašto „prijungimo“ žadant autonomija Lietuvos sudėtyje.
Į Klaipėdą ima pretenduoti lenkai.
1922 birželį Ambasadorių konferencijoje Klaipėdos kraštas buvo žadamas Lietuvai, jei ši garantuos laisvą prekybą Nemunu, kitaip Lietuvai bus atimtos de jure teisės.
1922 11 20 II Seimo posėdyje E. Galvanausko vyriausybė nusprendė pradėti Klaipėdos sukilimą.
1923 01 09 prasidėjo Klaipėdos sukilimas, kuriam vadovavo Martynas Jankus.
Sukilimą organizavo Vyriausiasis Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas. Prasidėjo paralyžiavus Antantę, užsitikrinus Vokietijos nesikišimą.
1923 01 15 sukilėliai užėmė Klaipėdą:
o nuvertė senąją Direktoriją
o sudarė Edmono Simonaičio direktoriją
1923 01 19 Šilutėje įvykusio Gelbėjimo komiteto suvažiavime vienbalsiai buvo nutarta autonomijos teisėmis prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos.
1923 02 16 didžiosios vyriausybės Ambasadorių konferencijoje atidavė Klaipėdos kraštą Lietuvai.
1924 05 08 Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos konvencija:
o Klaipėda autonominė Lietuvos dalis
o centrinei valdžiai atstovavo gubernatorius, vietinių išrinktas Seimelis ir Direktorija
o oficialios dvi kalbos (lietuvių ir vokiečių)
Anglija, Italija, Prancūzija ir Japonija garantavo nuosprendžio nekeičiamumą. Vokietijai tai nepatiko todėl 1924 rugpjūtį bandė surengti perversmą.
1928 pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis, kuria Klaipėda pripažįstama Lietuvos dalimi.
1931m. Klaipėdos Direktorija ir Seimelio atstovai pradėjo tiesiogines derybas su Vokietija (Berlyne), todėl gubernatorius atleido direktoriją. Vokietijai tai nepatiko todėl Hagos tribunole iškėlė Klaipėdos klausimą, bet galiausiai Lietuva laimėjo. Vokietijoj į valdžią atėjus fašistams (1933), Lietuvos santykiai su Vokietija tik paaštrėjo.
E. Noimano vadovaujama Klaipėdos krašto Socialistinė tautos Sąjunga buvo nacistinio tipo. Jie rengė sukilimus, kuriais siekė Klaipėdos kraštą atplėšti nuo Lietuvos, pradėjo prievartos kompaniją prieš Lietuvos politikus. Šią partiją ir T. Zaso (taip pat nacistinio pobūdžio) partiją 1934m. uždraudė, aktyvistus nuteisė. Vokietija supyko ir pradėjo ekonominį boikotą.
1938 pradėjo agresyvią politiką prieš Lietuvą.
1938 03 25 Vokietija iškėlė reikalavimus Lietuvai, su kuriais Lietuva sutiko.
Vokietija vertė: atsisakyti karo padėties Klaipėdoj Privalumai: sudaroma nepuolimo sutartis

panaikinti cenzūrą teikiama tarpusavio pagalba

apriboti Lietuvos pareigūnų galias
1938 10 21 A. Hitleris pasirašė direktyvą, kurioje teigė, kad karo su Čekoslovakija atveju, reikia okupuoti Klaipėdos kraštą.
Karinė padėtis Klaipėdoj buvo panaikinta 1938 10 01
1938 12 11 rinkimai į Seimelį (25vietas gavo vokiečiai, o 4 lietuviai).
Mirono vyriausybė nesiėmė ryžtingų priemonių prieš nacionalistinę valdžią.
1939 02 30 Vokietijos užsienio reikalų ministras pagrobė Lietuvos užsienio reikalų ministrą J. Urbšį.
1939 03 22 J. Urbšys pasirašė sutartį su Vokietija pagal kurią Klaipėdos kraštas atiduodamas Vokietijai. „KLIAPĖDOS KRŠTO PERDAVIMAS“
Dar nepasirašius sutarties vokiečių armija įžengė į Lietuvos teritoriją, o Hitleris kariniu laivu išplaukė į Klaipėdą.
1939 03 23 Vokietija užima Klaipėdos kraštą, Hitleris išsilaipina Klaipėdoje.
Dėl to Lietuvoje kilo masinio patriotizmo banga.

Leave a Comment