Tarptautiniai santykiai

Administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymo organams įgyvendinant valstybinį valdymą, taip pat visuomeninėms organizacijoms vykdant valstybės joms perduotas valdymo funkcijas.

Administracinės teisės dalykas – visuomeniniai santykiai, susiklostantys valstybės organams įgyvendinant valstybinį valdymą. Administraciniai teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti ir socializuoti santykiai, kurių dalyviai susaistyti abipusėmis teisėmis ir pareigomis, kurias gina valstybė. Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia, kai aplinkybės numatytos teisės normoje.

Mano darbo tikslas – aprašyti administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindus.

Administraciniai &##8211; teisiniai santykiai susiklosto specifinėje socialinio gyvenimo sferoje – valdyme. Tai yra santykiai, kurie atsiranda valstybinio valdymo organams įgyvendinant valstybinio valdymo funkcijas, taip pat administracinės teisės normomis reguliuojami santykiai, atsirandantys valstybės organų vidinio valdymo procese.

Administraciniams – teisiniams santykiams būdingas vadinamasis privalomasis subjektas – viena šio santykio šalis būtinai turi būti valstybinio valdymo organas ar kitas teisės subjektas, turintis valstybinius valdingus įgalinimus. Antroji administracinio – teisinio santykio šalis gali būti bet kuris administracinės teisės subjektas.

Šie santykiai paprastai atsiranda vienos šalies iniciatyva, t.y. antrosios šalies suutikimas ar noras šiems santykiams atsirasti neturi reikšmės, išskyrus pavienius, įstatyme numatytus atvejus. Be to, tokią iniciatyvą, jei yra normoje numatytos sąlygos, gali pareikšti bet kuris administracinės teisės subjektas. Tačiau tai nereiškia administracinio teisinio santykio šalių lygiateisiškumo, nes tik privalomasis su

ubjektas, turintis valstybės valdingus įgalinimus, gali spręsti atitinkamus klausimus.

Ginčai, kylantys tarp administracinio – teisinio santykio šalių, paprastai sprendžiami administracine tvarka, t.y. juos nagrinėja ir priima atitinkamus sprendimus kompetetingi valstybinio valdymo organai. Tik įstatymo numatytais atvejais tokie ginčai sprendžiami teismine tvarka.

Administracinio – teisinio santykio šalis, pažeidusi normos reikalavimus, atsako ne antrajai santykio šaliai, o valstybei. Tai lemia valdymo veiklos valstybinis pobūdis.

Administracinio – teisinio santykio struktūra yra tarpusavyje susijusių būtinų elementų visuma: teisinio santykio subjektai, jų subjektinės teisės, teisinės pareigos ir teisinio santykio objektas.
Administracinių – teisinių santykių subjektais gali būti valstybinio valdymo organai, jų struktūriniai padaliniai, valstybiniai tarnautojai, visuomeninės organizacijos, piliečiai (LR piliečiai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės). Jų galimybės sueiti į tam tikrus administracinius – teisinius santykius priklauso nuo administracinio teisnumo ir veiksnumo. Koolektyvinių teisės subjektų t.y. valstybės organų ir visuomeninių organizacijų bei valstybinių tarnautojų teisnumas ir veiksnumas atsiranda kartu, įsteigus organą, tarnautojui pradėjus vykdyti tarnybines funkcijas ir tai atsispindi jų kompetencijoje. Tačiau minėtų subjektų kompetencija t.y. administracinis teisnumas ir veiksnumas yra nevienoda – jos apimtis priklauso nuo atitinkamo subjekto vykdomų uždavinių, funkcijų, vietos valstybės organų sistemoje ir panašiai. Šių subjektų pareiga – veikti savo kompetencijos ribose. Todėl tam tikrais atvejais jie ne tik tai turi teisę, bet ir privalo sueiti į atitinkamus administracinius – teisinius santykius.
Teisės no
ormoje nustatytos teisės ir pareigos konkrečiame teisiniame santykyje tampa šalių subjektyvinėmis teisėmis ir juridinėmis pareigomis. Taigi administracinio – teisinio santykio šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Vienos šalies teisę reikalauti vienos šalies elgesio atitinka kitos šalies analogiška pareiga. Tačiau viena administracinio teisinio santykio šalis paprastai turi didesnius valstybinius įgalinimus, nes jai administracinės teisės normų suteikia teisę spręsti atitinkamus klausimus.
Administracinio – teisinio santykio šalys normoje nustatytas teises ir pareigas realizuoja tam tikrais veiksmais; viena santykio šalis turi teisę reikalauti tam tikro elgesio, kita – privalo paklusti tam reikalavimui. Kaip tik todėl administracinio – teisinių santykių objektas yra tam tikras teisės subjektų elgesys, veiksmai, kurių dingstis gali būti materialūs daiktai, dvasinės bei kultūrinės vertybės ir pan. Tas materialus ar dvasinis pagrindas, subjektyvūs interesai, dėl kurių teisės subjektai sueina į administracinius – teisinius santykius, gali būti traktuojamas kaip administracinio – teisinio santykio dalykas, bet ne objektas.
Administraciniai – teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia tik tada, kai yra aplinkybės, nurodytos administracinės teisės normoje (hipotezėje). Atsižvelgiant į tai, kad tokios aplinkybės, remiantis teisės norma, sukelia tam tikrus teisinius padarinius (t.y. jų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisiniai santykiai), jos vadinamos juridiniais faktais. Šie faktai skirstomi į įvykius ir veiksmus.
Įvykiai – tai tokie reiškiniai, kurie įvyksta be žmonių valios. Pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės, natūrali žmogaus mirtis, laiko te
ermino pasibaigimas ir t.t.
Veiksmai – tai žmonių valingos veiklos rezultatas. Šie faktai, atsižvelgiant į jų santykį su galiojančiomis teisės normomis, grupuojami į teisėtus ir neteisėtus veiksmus. Teisėti veiksmai (atitinkantys teisės normų reikalavimus) savo ruožtu skirstomi į juridinius aktus ir juridinius poelgius. Juridiniais aktais vadinami tokie veiksmai, kuriais tiesiogiai siekiama teisinių rezultatų. Tai, pavyzdžiui, valdymo organų leidžiami individualūs valdymo aktai (įsakymai, potvarkiai ir panašiai), piliečių pareiškimai, skundai ir t.t. Juridiniais poelgiais vadinami veiksmai, kurie neturi tokio aiškaus kryptingumo t.y. subjektas savo veiksmais tiesiogiai nepretenduoja į tam tikrus teisnius rezultatus, tačiau, atsižvelgiant į atitinkamų poelgių rezultatų reikšmingumą, teisės normomis jie priskiriami prie juridinių faktų.
Veiksmai, pažeidžiantys administracinės teisės normų reikalavimus, vadinami neteisėtais. Tai teisės pažeidimai, kurių pagrindu kyla administraciniai – teisiniai santykiai dėl atitinkamų prievartos priemonių taikymo teisės pažeidėjui.
Remdamasi “Valstybės tarnybos įstatymu” galime pateikti pavyzdžių kaip atsiranda bei pasibaigia valstybės tarnautojų administraciniai teisiniai santykiai. Norint patekti į valstybės tarnybą bei tapti administracinių – teisinių santykių subjektu, asmuo turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
1. Lietuvos Respublikos pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas.
2. Išsilavinimas, būtinas atlikti tam tikro lygio valstybės tarnautojo pareigas
3. amžiaus cenzas: nemažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustatytas senatvės pensijos amžius ir t.t.
Asmenys negali įgyti tam tikrų administracinių teisių ir pareigų bei tapti administracinių – teisinių santykių subjektu jei:
1. teisti už su
unkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybės tarnybai;
2. už tarnybinį nusižengimą pagal šį įstatymą atleisti iš valstybės tarnybos, jei nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 10 metų;
3. buvę SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniai darbuotojai;
Priimant į valstybės tarnybą paslaugų valstybės tarnautojus, netaikomi 1 ir 2 dalies apribojimai.
Asmenys, atitinkantys “Valstybės tarnybos įstatymo” reikalavimus,
įgyja administracines teises bei pareigas ir gali pradėti eiti jam paskirtas pareigas.

Valstybės tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo statusą yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos bei praranda galimybę būti administracinių – teisinių santykių subjektu t.y. jo atžvilgiu išnyksta administraciniai – teisiniai santykiai. Pagal “Valstybės tarnybos įstatymą” valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1. atsistatydina savo noru;
2. pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą prieš laiką išeina į pensiją;
3. nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinimo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4. praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
5. gauna tarnybinę nuobaudą – atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
6. įsiteisėja teismo nuosprendžiu paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
7. įsiteisėja teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
8. paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
9. valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinimai vertinama 3 metus iš eilės.
Atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Kalbant apie administracinių – teisinių santykių pasibaigimą galima paminėti keletą aspektų, mano manymu, kurie pateikia administracinių – teisinių santykių pasibaigimo pavyzdžių. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą tiesioginiam tarnybos vadovui įvertinus nepatenkinamai, institucijos ar įstaigos vadovas, atsižvelgdamas pagal kompetenciją tarnybos vertinimo komisijos, Personalo valdymo tarybos ar Pareigūnų tarnybos vertinimo komisijos išvadą, gali pažeminti šio valstybės tarnautojo pareigas – vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleisti iš einamų pareigų ir perkelti į vieną ar dviem kategorijomis žemesnes pareigas toje pačioje institucijoje ar įstaigoje.
Esant tarnybiniam būtinumui, institucijos ar įstaigos vadovas turi teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas atsilaisvinusias to paties lygio ir kategorijos, aukštesnes ar žemesnes pareigas toje pačioje institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, taip pat ir kitoje gyvenamojoje vietovėje.
Valstybės tarnautojas raštišku sutikimu gali būti perkeltas dirbti į Lietuvos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas užsienyje. Šių valstybės tarnautojų skyrimo į pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose atleidimo iš pareigų tvarką, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Asmenys, nesutinkantys būti perkelti į kitas pareigas dėl jų nepatenkinamo jų tarnybinės veiklos įvertinimo, praranda valstybės tarnautojo statusą.
Administracinių – teisinių santykių pasikeitimas susijęs su valstybės tarnautojų tarnybinių pareigų paaukštinimu bei perkėlimu į kitas pareigas, tų institucijų, kuriuose jie atlieka tarnybą, atžvilgiu.
Galime padaryti išvadą, kad administraciniai – teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia bei pasibaigia, asmenims patekus į valstybinių institucijų tarnybą, atliekant tam tikras pareigas valstybinio valdymo institucijose, nes kaip žinome – administracinė teisė tiesiogiai susijusi su valstybės valdymu, todėl asmenys, jei jie nesusiję su valstybės valdymu, jie neturi jokių administracinių teisių ir pareigų.
Literatūra:
1. “Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas”. 1999m. Liepos 8d. Nr. VIII – 1316
2. Lapinskas K. Petkevičius P. “Tarybinė administracinė teisė”. Vilnius. 1980m.

Leave a Comment