Senovės Egiptas

Piramidės – tai faraonų kapai. Visose stovėjo sarkofagai su palaidotųjuose faraonų vardų užrašais.

Egipto piramidės – žinomiausi, be to, ir seniausi iš visų įžymiųjų Žemėsstatinių. Pirmosios piramidės pastatytos maždaug prieš 5 tūkst. metų. Neilaikas nei užkariautojai nieko negalėjo padaryti joms. Ir šiandien pasaulisstebisi vienu iš septynių didžiųjų stebuklų – Egipto piramidėmis. Jos buvostatomos keturiose vietovėse: Gizoje, Abusire, Sakaroje ir Dašure. Visosšios vietovės yra netoli Senosios karalystės periodo Egipto sostinėsMemfio.

Seniausia Egipto piramidė Sakaroje pastatyta dar III dinastijos įkūrėjofaraono Džoserio laikais. Tai garsioji laiptuotoji piramidė, kuri taippavadinta todėl, kad yra sudaryta iš į viršų vis mažėjančių terasų,sukrautų viena ant kitos. Šį statinį sumanė ir statybai vadovavovyriausiasis faraono architektas Imchotepas.

Mahomedas Honeimas, egiptiečių mokslininkas, Sakaroje atrado kiek aukštesnęnei 70 m septynių pakopų piramidę. Ji įdomi tuo, kad nebuvo baigta statytiir niekas niekada joje nebuvo palaidotas. Manoma, kad ji buvo statomafaraonui Sechemchetui. Iš daugelio Abusiro ir Dašuro piramidžių telikęgriuvėsiai.

Gizos vietovėje yra trys didelės piramidės, pastatytos IV-osios dinastijos(2723 – 2563 m.pr.m.e.) faraonų – Cheopso, Chefreno ir Mikerino, prie jųyra ir statula – Sfinksas. Žymiausia

Gizos piramidžių – apie 2720 m. pr. Kr. statyta Cheopso piramidė. Kadaiseji buvo 146,7 metro aukščio (dabartinis 136.4m), užėmė 5,4 hektaro plotą.Piramidė sudėta iš 2300000 akmens luitų. kurių kiekvienas sveria ne mažiaukaip dvi tonas. Nedaug mažesnės netoliese stovinčios irgi IV dinastijosvaldovų Chefreno ir Mikerino piramidės.

Tarp Cheopso (Khufu) ir Menkauros (Mikerino) piramidės, įsikūrusi antrapagal dydį Egipte Chefreno (Khafre) piramidė. Tai vienintelė piramidėišlaikiusi lygių akmenų viršūnę, todėl ją nesunku atskirti visamepiramidžių komplekse.

Menkaure dar žinomas kaip Mycerinus valdė 2490-2472 m. pr.Kr. Greičiausiaibuvo Cheopso (Khufu) anūkas. Kada tiksliai pastatyta piramidė kol kasnežinoma. Originalus piramidės aukštis 65.5 metrai, dabartinis – 62m. Norsir mažiausia iš trijų galiūnių, bet toli gražu ne paprasčiausia. Vidus tokspat sudėtingas kaip ir kitų dviejų piramidžių.

Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę – tai padaras turintis liūtokūną ir faraono arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraonoarba dievo galva – išmintį. Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakusgalima įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo statomas ne iš atskirų akmensblokų kaip piramidės, o išraižytas iš vieno ištiso kalkakmeniu. Su Chefreno(Khafre) piramide jį jungia požeminis tunelis. Milžinas yra 45 metrų ilgio,letenos siekia 15 metrų, pėdų plotis keturi metrai, galva dešimties metrųdydžio, vien nosis vienas metras! Populiariausia teorija šiandien teigia,kad Sfinksas pastatytas 4-osios dinastijos faraono Khafre (Cheopso sūnaus).Ant jo galvos rasti karališki ženklai, žymintys priklausomybę faraonams,todėl manoma, kad jo veidas vaizduoja faraoną Khafre jeigu taip yra, tadames matome seniausią didelio mąsto karališkąjį portretą. Be to Sfinksasstovi vienoje eilėje su faraono Chefreno piramide ir yra svarbi sudėtinėfaraono laidojamojo komplekso dalis.

Pirmųjų dviejų dinastijų faraonai palaidoti iš plytų ar akmens išmūrytuosekapuose. Tų statinių sienos pasvirusios į vidų, todėl jie vėliau buvopavadinti mastabomis. Laiptuotoji piramidė iš pradžių irgi sumanyta kaippaprasčiausia akmeninė mastaba. Ji statyta penkiais etapais, kol įgavogalutinį pavidalą.

Žemėlapis|Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir ||Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį .Tai ketvirtosios dinastijos Senosios ||Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu |

|Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio)  nekropolis. Gizos pramisud ||piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir ||karališkosios šeimos, žinių kapai. ||  ||[pic] |Pirmoji, didžiausia piramidė, Khufu arba || |Cheopsas, šalia Cheopso piramidės yra trys || |mažosios piramidės, sakoma, kad čia palaidotos jo|| |žmonos. Toliau už jos savo piramidę buvo || |pasistatęs jo įpėdinis Džedefras, tačiau ji || |neišliko. Ją sugriovė jo brolis Khafre || |(Chefrenas) , sunaudojęs akmenis savo piramidei, || |kuri yra kiek piečiau nuo tėvo piramidės ir nors || |gerokai žemesnė, pastatyta ant kalniuko ji || |vizualiai sudaro vaizdą, lyg plokštikalnėje būtų || |aukščiausia.  ||Į pietus nuo Khafre (Chefreno) , įsikūrė Cheopso anūkas Menkaura (Mikerinas). ||Kiekviena piramidė sujungta su  atminimo šventykla. Prie Chefreno piramidės atminimo||šventyklos stovi Sfinksas, manoma, kad ir po juo yra šventykla.. ||Žodis piramidė buvo kilęs iš graikų kalbos “piramis” o šis iš “pir” (“ugnis”) , ||egiptiečiai šiuos statinius žymėjo trikampiu, stačiakampiu, lotoso butonu, pelėda ir||akimi.Kad piramidė skirta laidojimui bandė įtikinti Herodotas. Naujausiais laikais ||paplito teorija, kad piramidės yra stiprūs energijos generatoriai. Nobelio premijos ||laureatas Luisas Alvaresas 1965m. paskelbė, jog Khafre (Chefreno) piramidę supa ||galingas magnetinis laukas.Teisūs ir tie, kurie piramidės ženklus “M” + “R” (Pelėda ||+ akis), “mer” vietas šifruoja “vieta iš kur kylama”.Vieni remiantis tuo cituoja ||seną papirusą Kaire: “Dangus ištiesė savo spindulius, kad tu (faraonas) jais ||galėtumei pasikelti į dangų, kur RA akis”, kitas vertimas “Dangus ištiesė Ra akies ||spindulį, kad tu (faraonas) juo galėtumei pasikelti”. Antrojo vertimo šalininkai ||dar priduria, kad Didžiosios piramidės pasvirimo kampas toks, kaip ir toje vietovėje||krintančių saulės spindulių.Kiti posakį ”vieta , iš kur kylama” šifruoja kitaip ||(Oriono teorija). Saulės teorija nedaug kas betiki. |
|  ||[pic] |Piramidžių statymo technika kol kas diskutuotinas|| |dalykas, dažniausiai klystama manant, jog || |piramides statė vergai, mokslas jau seniai įrodė,|| |kad jas statė egiptiečiai, savo valia ir niekieno|| |neverčiami. Kitas diskutuotinas dalykas – ar || |tikrai Gizos piramidės buvo tik faraonų laidojimo|| |vieta? Gizos piramidėse nerasta nei viena || |senosios karalystės valdovų mumija. Kaip ir || |nerasti Senosios karalystės rūmai, kurie || |privalėjo ten būti . ||  ||Daug paslapčių Didžiosios ir kt. piramidžių  vidiniame išplanavime, bei tame, kaip ||jos orientuotos žemėje. Yra dvi pagrindinės teorijos kaip Egiptiečiai sugebėjo ||orientuoti piramidžių šonus tiksliai  į rytus, vakarus, pietus ir šiaurę, Pirmoji ||teorija – buvo orientuotasi į saulę. Antroji, labiau įtikėtina, nes ja naudojantis ||galiam gauti tikslesnius rezultatus – į žvaigždes. |

[pic]

Gizos piramidės (iš kairės: mastabos, Mikerino, Chefreno ir Cheopso)

[pic]

Gizos piramidės (iš kairės: mastabos, Mikerino, Chefreno ir Cheopso)

[pic]

Mikerino piramidė [pic]

Mikerino piramidė ir mastabos.

|Senovės Egipto kapaviečių tipai ir mirusiųjų knyga ||  ||Senovės egiptiečiai pastebėjo, kad kūnai, palaidoti dykumoje išdžiūdavo ir ||gerai išsilaikydavo. Tai leido jiems įtikėti, kad žmogaus siela, tęsia ||pomirtinį gyvenimą, todėl buvo labai svarbu, kad siela atpažintų savo kūną ||pomirtiniame gyvenime ir galėtų jame apsigyventi. Kūno išsaugojimas ||naudojant mumifikavimo techniką buvo geriausia išeitis, tačiau velionio ||”statula” galėjo suteikti tik ramybės ir poilsio prieglobstį. O juk siela ||galėjo ir  valgyti, ir žaisti ir mėgautis visai gyvenimiškais malonumais, ||kuriais mėgavosi iki tol. Todėl pagal Egiptiečių laidojimo papročius ||laidojimo vieta turėjo suteikti viską patogiam gyvenimui kape. ||  ||[pic] |Džoserio |Kapai būdavo trijų formų – || |(laiptuotoji) |mastabos (iki III-iosios || |piramidė |dinastijos karališkasis kapas buvo|| | |mastaba. Sacharos piramidė |

| | |(kairėje) iš pradžių buvo mastaba,|| | |vėliau architekto Imhotepo dėka || | |išaugo į piramidę), piramidės || | |(kairėje)  ir kapai uolose || | |(žemiau).  || | |  ||Kapų viduje sienos buvo |        Kapai |[pic] ||dekoruotos epizodais iš gyvenimo.|uolose | ||Į  kapą būdavo dedami ir daiktai,| | ||kurie pravers mirusiam žmogui | | ||pomirtiniame gyvenime. | | ||[pic] |Ušebtis |Ušebtai- miniatiūriniai tarnai, || | |padaryti iš akmens, medžio, ar || | |molio. Panašu, jog jų paskirtis || | |būdavo vykdyti darbus,kuriuos || | |Ozyris, pomirtinio gyvenimo || | |valdovas, galėjo paprašyti || | |įvykdyti mirusįjį.  Dažnai jiems į|| | |rankas būdavo įduodamas kauptukas,|| | |kirtiklis ar kitas įrankis su || | |įrašyta komanda iš mirusiųjų || | |knygos ||”O ušebti,  jeigu kada nors velionį pašauks nekropolyje reikalingą ||darbą nudirbti tu pasakysi “Aš čia, aš jį nudirbsiu”. ||Norint užtikrinti mirusiajam |[pic] ||amžiną gyvenimą, į kapą būdavo | ||dedamos tam tikros | || “instrukcijos” kaip kad | ||”Mirusiųjų knyga”. Šioje knygoje | ||buvo surašyti tam tikri | ||užkeikimai ir kryptys reikalingi | ||kelionėje po požeminį pasaulį. | ||Mumijas egiptiečiai darydavo nuo | ||seno ir buvo puikiai įvaldę šį | ||meną. | ||[pic] | || |Didysis Sfinksas || |Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę –|| |tai padaras turintis liūto kūną ir faraono || |arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja || |jėgą, o faraono arba dievo galva – išmintį. || |Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakus || |galima  įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo || |statomas ne iš atskirų akmens blokų kaip || |piramidės, o išraižytas iš vieno ištiso || |kalkakmeniu. Su Khafre piramide jį jungia || |požeminis tunelis.  || |  ||Milžinas yra 45 metrų| [pic] ||ilgio, letenos siekia| ||15 metrų, pėdų plotis| ||keturi metrai, galva | ||dešimties metrų | ||dydžio, vien nosis | ||vienas metras!  | ||Jeigu kartais kiltų | ||klausimas “kodėl jo | ||nosis tokia keista?” | ||atsakymas paprastas –| ||XVa. arabai nudaužė | ||sfinksui nosį, | ||greičiausiai todėl, | ||kad islamas draudė | ||dievų atvaizdus. | || | || | ||[pic] Populiariausia teorija šiandien teigia, kad Sfinksas |
|pastatytas 4-osios dinastijos faraono Khafre (Khufu, arba kitaip ||Cheopso sūnaus). Ant jo galvos rasti karališki ženklai, žymintys ||priklausomybę faraonams, todėl manoma, kad jo veidas vaizduoja ||faraoną Khafre jeigu taip yra, tada mes matome seniausią didelio ||mąsto  karališkąjį portretą. Be to Sfinksas stovi vienoje eilėje su ||faraono Khafre’io piramide ir yra svarbi sudėtinė faraono ||laidojamojo komplekso dalis.Liūtų statulos dažnai saugo įėjimus į ||egiptiečių šventoves. Greičiausiai jo paskirtis buvo saugoti ||piramidę. Yra teorijų, teigiančių, jog sfinksas pastatytas daug ||anksčiau už piramides.Tarp sfinkso letenų stovi “Sapnų stela”, ||kurioje įrašytas pasakojimas apie 18-osios dinastijos atstovą ||Tutmozį IV, kuris užsnūdo prie sfinkso, iki kaklo užnešto ||smėliu. Sapne Sfinksas sakęs Tutmoziui, jei šis išslaisvins Sfinksą ||nuo smėlio gniaužtų, jis tapsiąs Egipto karaliumi. || ||  ||Sfinksą, kaip ir kai kurias šventyklas Egipte (pvz. Abu Simbela), ne||kartą buvo užpustęs smėlis, visiškai pasislėpęs smėlyje išbuvo nuo ||Viduramžių iki XIXa. pradžios, tada pradėtas atkasinėti. ||[pic] |Galutinai atkastas 1920m. ir sutvirtintas || |cementu. 1980m. porai akmenų nukritus nuo || |užpakalinės letenos, buvo pridėta daugiau || |cemento ir akmenų, kas praplatino liūto kūną. || |Dabartiniam Sfinksui atlikta “plastinė || |operacija”, restauruotas veidas, pagaminta || |nauja barzda (originalas saugomas Anglijoje). || |Jeigu norite pamatyti kaip atrodė dar || |neatkastas sfinksas:  || |1870m. 1877m.   1885m.   1885m.  arba čia || |Sfinksas šiandien || | || | || | ||  ||[pic] |Karalių slėnis || |Paslėptas tarp Tėbų kalnų, vakariniame Nilo || |krante paslaptingai glūdi karalių slėnis. || |Kodėl Naujosios Karalystės  valdovai pasirinko|| |tokią laidojimo vietą? Slėnis arti Nilo kranto|| |, apsuptas uolų ir  gan lengvai apsaugomas, || |geros kokybės vietinis kalkakmenis , ir virš || |slėnio stypso kalno viršūnė, primenanti || |piramidės formą.  Slėnis aukštas su 400-500m. |
| |kylančiais akmenuotais skardžiais, || |nugludintais saulės ir vėjo. ||Karalių slėnis skiriamas į dvi dalis – Rytinę (su didesne daugybe ištyrinėtų kapų ir ||lankomas turistų), bei vakarinę (didesnis ir mažiau ištyrinėta nei rytinis, jame tik ||2 karališkieji kapai, kiti paprastesni, dar vadinamas Karalienių slėniu). ||Čia faraonai savo laidojimui kapus |[pic] ||pradėdavo statytis dar gyvais būdami.| ||Dažnai statybos trukdavo | ||dešimtmečius. Karalių slėnyje apie 60| ||kapų, nuo mažiausių ir neužbaigtų, | ||iki milžiniškų su salėmis, | ||koridoriais, kameromis ir | ||galerijomis. Po jas vedžiojami | ||turistai, bet kaip ir Tėbų | ||nekropolyje jų kiekį stengiamasi | ||riboti, nes dideli turistų srautai ir| ||amžius paprasčiausiai kenkia tokioms | ||senoms vietovėms – jos griūna. | || | || Išsaugojimui buvo sukurtas Tėbų “planavimo” projektas, kurio tikslas viską detaliai||dokumentuoti, filmuoti, išsaugoti, sudaryti tikslius topografinius planus, užrašus, ||kurie leistų Egiptologams ir toliau gilintis ir išsaugoti šią unikalią vietovę. ||Kad šiek tiek geriau įsivaizduotumėt kas slepiasi karalių slėnyje… paskaitykite ||Sečio I kapavietės aprašymą ||[pic] |“Į kapą jie ėjo pro siauras stačiakampes duris||įėjimas į kapavietę |ir iškart pateko į žemyn besileidžiančią || |galeriją, kurios sienos buvo klote nuklotos || |nuostabiais paveikslais – freskomis. Virš || |einančių galvų “skrido” šventieji sakalai – || |Horai, iš abiejų pusių sienose rikiavosi dievo|| |Amono Ra įsikūnijimai – vienas paskui kitą || |traukė vabalai skarabėjai, žmonės avinų || |galvomis, o paskui juos – išminties gyvatės, || |besirangančios tarp raudonų lotoso žiedų. ||Kuo giliau leidosi į kalno nasrus, tuo dažniau galerijas su plačiais žemais laiptais ||keitė lygūs pandusai. Juose “būriavosi” dar daugiau sakalų, vanagų, o sienose ||“ganėsi” kaimenės liūtų! Iš mėlynai žalių upių savo bjaurias galvas kišo juodai rudi||grublėti krokodilai. || Keliauninkai pasiekė pandusą, ištapytą Nilo pakrančių vaizdais. Tarp aukštų papirusų|
|saulės nutviekstu vandeniu slydo auksinė Amono Ra valtis. Joje šalia dievo stovėjo ||ne kas kitas, o pats faraonas Setis I. Rodės, kelio toliau nebėra! Jeigu nori, ||leiskis į šulinį, žiojėjantį priešais! Vienok, prieš 3000m. šiuo taku ėję kapų vagys ||suvokė, jog kairioje pusėje, šiek tiek į dešinę nuo šulinio, bilstelėjęs į sieną ||rasi tuštumą. Jie išėmė dailiai suleistus blokus ir pateko į sekančią patalpą – salę ||su kolonomis….(…) Iš keturių freskų salės keliautojai pateko į kambarį su dviem ||kolonomis. Po to plėšikų aptiktais slaptais laiptais ėmė leistis į pačią kalno ||gelmę!Už nugaros pasiliko stačiakampės, trikampės, trapecinės ir kitokios salės, ||didesnės ir mažesnės patalpos, kur buvo sudėtos gausios įkapės ir kurių neliko nei ||kvapo! Užtat liko nepakartojamos freskos. (…) Dar keli šimtai žingsnių į gelmę. Ir ||Naukratis su savo draugais įėjo į ovalinę salę, paremtą daugybės kolonų. Jau iš pirmo||žvilgsnio buvo aišku, kad tai neeilinė salė. Mat dievai milžiniškoje freskoje ||“neskubėjo” apleisti šios patalpos. Jie sukosi ratu! Lyg būtų garbės sargyboje. ||Belconis, aptikęs šią salę, suvokė jos išskirtinę reikšmę ir neapsiriko! Pastuksenęs ||sieną su dievais, surado užmūrytą nišą, kurioje stovėjo baltas sarkofagas. Deja ||tuščias! Sečio I palaikų jame nebuvo. (…) Niša, kurioje rastas sarkofagas, tai dar ne||visas kapas! Joje radome angą į laiptus, vedančius žemyn, nusileidome jais kilometrą,||tačiau kelią užtvėrė griūtis, rengiame ekspediciją mumijai ieškoti” Karalių Slėnyje ||yra viena ypač žymi kapavietė, o žymi ji todėl, kad kapų vagys nespėjo ten nagų ||prikišti ir visi lobiai išliko iki šių laikų. Tai Tutanchamono kapavietė.  || || || ||[pic][pic] |Tutanchamonas faraonu tapo ||                           |aštuonerių metų, o mirė beveik || |aštuoniolikos (maždaug apie 1325 |
| |m.pr.Kr) ! Nedaug tespėjo savo || |trumpame gyvenime nuveikti. || |Greičiausiai buvo nunuodytas || |vyriausiojo žynio Ėjės. || |Paskubomis palaidotas Karalių || |slėnyje iškirstoje uoloje, kurios|| |įėjimą vėliau statybininkai, || |kirtę kapavietes kitiems || |faraonams, užvertė žemėmis. Taip|| |kapas buvo paslėptas ir || |“išsaugotas”. || |Įėjimas į kapą iškirstas beveik || |žemėje, kadangi žemės lygis buvo || |žemiau nei šiandien, tai ir || |įėjimas buvo truputį žemiau. || |  || | ||Šio faraono kūnas tebeguli savo karste, toje pačioje vietoje, kur ir buvo paguldytas ||XIVa. Pr. Kr. kapas buvo vienas iš nedaugelio, kurio vagys visgi nesugebėjo atrasti ir||ištuštinti, nuotraukas ir aprašymą apie radinius šiame kape galima rasti daugelyje ||knygų apie Senovės Egiptą. 1922m. Kapą su visais lobiais atrado Hovardas Karteris ||(Horward Carter). ||Horvardas Karteris, negalvojo tapti archeologu, žadėjo tapti dailininku. Tačiau vieną ||kartą iš Egipto grįžęs profesorius Persis Niuberis paprašė tušu paryškinti brėžinius. ||Hovardas buvo pakviestas į ekspediciją ir greitai nebegalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo||be uolų, kapų , freskų, piramidžių. Pasisamdęs Teodorui M. Deivisui dalyvavo ||atidengiant daug puikiai išsilaikiusių kapų. Ėmė tyrinėti Karalių slėnį, nesėkmingai, ||tačiau , po dešimties metų …savo dienoraštyje rašė: ||“Lapkričio 3d., jau vakarop, mano žmonės atkasė vietą kur senobėje stovėjo keletas ||amatininkų lūšnų, tiksliau sakant, tų lūšnų akmeninius pamatus, po kuriais mes niekada ||nieko neieškodavome. Vos tik atvykusį kitą rytą mane nustebino neįprasta tyla, niekas ||nedirbo, ir iškart supratau: kažkas atsitiko. Jau po pirmąją lūšnele darbininkai pamatė||uoloje iškirstą laiptelį. Tai buvo labai netikėtas daiktas, tačiau, kasinėdami toliau, ||pamatė, kad radome laiptus, iškirstus uoloje per 13 pėdų nuo įėjimo į Ramzio VI kapą…” ||Lapkričio 23d. laipteliai jau buvo nuvalyti ir visi pamatė duris su tikrais faraono |
|Tutanchamono antspaudais, kuriuose matėsi auksiniai mirusiųjų dievo Anubio ||atvaizdais.Ilgas, paskubomis iškirstas koridorius, vedė į prieškambarį, iš jos galėjai ||patekti į laidojimo kamerą, kurios sienos padailintos freskomis, aplinkui sarkofagą ||stovėjo Anubis, Ozyris, Likimo deivė Maata. ||“Įveikę pirmąsias duris, mes pamatėme antrą užmūrytą angą. Atėjo lemiamas momentas. ||Viršutiniame kairiajame akmenų mūro kampe drebančiomis rankomis praardžiau siaurą ||plyšį. Už mūro buvo tamsu ir tuščia, kiek galėjau pasiekti geležiniu virbu… Žvakės ||liepsna patikrinome ar kape nėra pavojingų dujų, o paskui aš praplatinau angą, prakišau||žvakę ir pažvelgiau vidun. (…) Iš pradžių nieko nepamačiau , nes kašto oro dvelkimas ||užpūtė žvakę. Tačiau pamažu akys apsiprato mirksinčioje šviesoje ir priešais mane ėmė ||rodytis keisti gyvūnai, statulos ir … auksas – visur tviskėjo auksas! Kokiai ||akimirkai, stovintiems šalia manęs ji pasirodė amžinybe, aš apstulbęs netekau žado!” || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | || | ||  ||[pic] |[pic] |Atidarę karstą, mokslininkai buvo|| | |priblokšti to , ką pamatė. Mumija|| | |buvo pridengta daugiau kaip šimto|| | |kilogramų aukso kauke su kvarco, || | |turkio, obsidiano ir kitais || | |akmenimis. gulėjo trijuose || | |karstuose, du iš jų padaryti iš || | |medžio ir aplieti auksu, || | |trečiasis – iš gryno aukso. || | |Mumija apsagstyta auksu ir || | |briliantais Daugiau nuotraukų su || | |rastais lobiais || Pilnas lobynas įvairiausių daiktų – taurių, skulptūrų, amuletų, fetišų , ||brangenybių..viename kambaryje rasta ne mažiau kaip 500 vertingų objektų! Visi jie ||dabar saugomi Nacionaliniame Kairo Muziejuje, Egipte. ||Faraonų prakeiksmas ||Kapuose buvo rašomi prakeikimai, kad jokie pašalaičiai ten neitų ir netrikdytų ramybės ||(o ir vagys pasisaugotų..) . ||Pora autentiškų prakeikimų iš mumijų kapų: || Bet kam, kas tik įžengs į šį kapą: aš nusuksiu sprandą, kaip paukščiui. ||Jei bet kuris žmogus išdrįs sunaikinti šiuos [kapus], tai dievas Totas bus ||tas, kuris sunaikins jį patį. |
|Tas, kuris išdrįs sunaikinti šį įrašą: Jis nepasieks savo namų. Jis ||nebepalies savo vaikų. Jis nematys sėkmės. ||Kaip dauguma senovės tautų, egiptiečiai yra politeistai – turi daug dievų. ||Beveik kiekviena gyvenvietė turi savo dievą. Vėliau iškyla svarbiausių ||gyvenviečių dievai: Horas, Totas, Hatora, Anubis, Setas ir kiti. Jų atvaizdų ||randama ant visų šventyklų ir laidojimo paminklų sienų – turi ir žmonių, ir ||gyvulių, ir gamtos reiškinių bruožų. || || ||[pic] ||[pic] ||Keletas dievų yra ypač garbinami: pirmiausia dievas saulė Ra, kuris susijungęs||su Amonu, Tėbų dievu avinu, virto Amonu Ra; arba Ozyris, legendinis karalius, ||kuriam pavydėjo ir kurį nužudė jo brolis Setas. Ozyrio žmona Izidė surenka ||išmėtytas jo kūno dalis ir padaro pirmąją mumiją. Savo meilės jėga ji grąžina ||gyvybę Ozyriui, simbolizuojančiam prisikėlimą ir tapusiam mirusiųjų karalystės||valdovu. Iš Izidės ir Ozyrio sąjungos gimė dievas Horas. || || ||[pic] || || || || || || || || || || || || ||[pic] ||Anubis || || ||[pic] ||Anubis – Tėbų mirusiųjų miesto balzamuotojų dievas. Mirusiųjų dievas, ||vaizduojamas šakalu arba žmogumi su šakalo galva. Žmonės dažnai matydavo ||šakalus kapinėse, todėl tikėjo, jog Anubis prižiūri mirusiuosius. Per ||mumifikavimo ceremonijas žyniai dažnai būdavo su Anubio kaukėmis. ||Anubis – dievo Seto sūnus. || || ||[pic] || || || ||[pic] ||Horas  || || ||[pic] || ||Horas – Izidės ir Ozyrio sūnus. Dangaus dievas, vaizduojamas sakalu, žmogumi ||sakalo galva. Faraonas buvo laikomas dievo sakalo Horo įsikūnijimu – taip ||susiformuoja saulės dievo kaip dangiškojo karaliaus idėja. Faraono globėjas ir||dažnai pats faraonas. Horas laikomas aukštutinio ir žemutinio Egipto ||suvienytoju. ||Mūšyje Horas neteko vienos akies. Bet ta akis jam buvo sugrąžinta ir nuo to ||laiko Horo akis tapo senovės egiptiečių apsaugos simboliu. Po šio mūšio Horas ||tapo gyvųjų pasaulio valdovu. |
|[pic] || || || ||[pic] ||Ozyris || || || || Ozyris – žymiausias Egipto dievas. Izidės vyras. Buvo savo brolio Seto ||nužudytas, bet Izidė surinko išmėtytas jo kūno dalis ir savo meilės jėga ||grąžino jam gyvybę. Ozyrio prisikėlimas – nemirtingumo įrodymas. ||Ozyris – mirties ir požeminio pasaulio valdovas. Taip pat jis buvo ||atsinaujinimo ir derlingumo dievas. ||Senovės egiptiečiai tikėjo, kad Ozyris davė žmonėms dovaną – miežius (vieną iš||svarbiausių javų egiptiečiams). || || || || ||[pic] || || || || || ||[pic] ||[pic] Ra || Ra – dievas saulė, dar vadinamas Atumu. Pats svarbiausias senovės egiptiečių ||dievas. ||Egiptiečiai tikėjo, kad kiekvieną naktį Ra yra praryjamas deivės Nut, o ryte ||vėl atgimsta. ||Ra – pomirtinio gyvenimo globėjas. Žmonės tikėjo, jog Ra naktį keliaudavo per ||pomirtinį pasaulį. Ten jis pasirodydavo kaip žmogus su avino galva. ||Vėliau dievas Ra, susijungęs su Amonu, Tėbų dievu avinu, virto Amonu Ra. || ||[pic] || || || ||Totas || || ||[pic] || || Totas – tai dievas teisėjas, dalyvaujantis sveriant širdį ir užrašinėjantis ||duomenis. Jis – mėnulio dievas ibio galva, rašto, meno ir mokslų išradėjas. ||Egiptiečiai tikėjo, kad Totas jiems padovanojo hieroglifų raštą. || ||Senovės Egipto rašmenų tipai ||  ||Seniausi Egipto rašto pavyzdžiai rasti Abydose, ir datuojami 3.100 m.pr.Kr. ar||netgi dar anksčiau.  Senovės Egiptiečiai išvystė trijų tipų raštą : ||hieroglifų, hieratinį ir demotinį. ||  || Hieroglifai |[pic] ||(iš graikų kalbos hieras-šventas + glyphe-|hieroglifai ant sienų karalių ||raižinys) – šis raštas susideda iš |slėnyje  ||daugelio paveiksliukų, raižinių, | ||reiškiančių ištisas sąvokas, žodžius, | ||veiksmus ar garsus.  Dažniausiai | ||hieroglifai buvo gan aiškiai užrašyti, bet| ||tai priklausė nuo jų dydžio, laiko, skirto| ||jiems rašyti ir kitų faktorių. Buvo rašoma| ||eilutėmis arba stulpeliais iš kairės į | |
|dešinę arba iš dešinės į kairę ant | ||šventyklų, sienų, baldų, statulų , | ||papiruso, sarkofagų, karstų, laidojimo | ||vietose, piramidėse ir kitur. Galėjo būti | ||išraižomi kietame paviršiuje ar parašyti | ||rašalu. Laikui bėgant, juos imta naudoti | ||tik religiniams tekstas šventyklose | ||užrašyti arba kai kuriose laidojimo | ||vietose.   | || Hieroglifai Egipte buvo naudojami nuo |Norite užrašyti savo vardą ||Senovės iki 396 m. kai paskutinis tekstas |hieroglifais? ||buvo užrašytas heroglifais Izidės  | Prašom! ||šventykloje Philae saloje. | ||Hieratinis ||(graikiškai hieratikos – žynių, dvasininkų) – susidarė maždaug XIXa. pr.Kr. ||Egipte. . Hieroglifai supaprastinti, todėl raštas tapo paprastesnis, ||greitesnis , ir rašoma tik ranka. Naudojamas administraciniams tekstams, ||susirašinėjimui, religiniams išminties tekstams. 25/26 dinastijų metu ||apribotas tik religiniams tekstams. Dažniausiai buvo rašoma naudojant raudoną ||teptuką ant papiruso. Galima buvo rašyti ir stulpeliais ir eilutėm, tačiau tik||iš kairės į dešinę. ||  ||[pic][pic] | Hieratinis,  nepakeitė || |hieroglifų. Praktiškai hieratinis || |buvo naudojamas, kai reikėdavo ką || |nors greitai užrašyti ir nebūdavo || |laiko tai daryti hieroglifais. || |Dažniausiai hieratinis buvo || |naudojamas administraciniuose || |raštuose,  informacijai perduoti. || |Kairėje matote ištrauką iš || |Papiruso Berlynas 3024 (Žmogaus || |pokalbis su savuoju Ba || |(____glossary)  dešinėje parašyta || |hieratiniu raštu, kairėje || |hieroglifais. || | Egiptologai dažnai prieš versdami|| |raštus į kitas kalbas perrašo juos|| |į hieroglifus. Truputį kitaip yra || |su demotiniu raštu, kurio išversti|| |perrašyti hieroglifais ar || |hieratiniu beveik neįmanoma. ||  ||Demotinis || gr. Demotikos – liaudiškas, kitaip dar “populiarusis” . Tai egiptiečių rašto ||greitaraštė forma, kilusi iš hieratinio. Bet, jeigu hieratinį raštą gan ||nesunku paversti hieroglifais, o hieroglifus hieratiniu, tai hieratinį ||paversti demotiniu beveik neįmanoma.  Kartais vienas hieroglifas gali atitikti||grupę demotinio rašto simbolių ir avirkščiai. Vienas , tas pats , demotinio |
|rašto simbolis turi labai daug reikšmių. Demotiniu raštu jau buvo rašoma tik ||eilutėmis iš kairės į dešinę. Naudojamas buvo administraciniams ir asmeniniams||raštams, kai kurioms istorijoms ir, retu atveju, įrašams .  Vėliausias žinomas||demotinio teksto pavyzdys rastas Philae šventykloje (apie V-VI a. po Kristaus ||gimimo). || ||  || Rozetos akmuo – raktas į Egipto pasaulį ||Tam , kad iššifruoti senoviniu raštu , nežinoma kalba, parašytą dokumentą, ||reikia atrasti tokį senovės tekstą, kuris būtų parašytas su vertimu į kažkokią||mokslininkams pažįstamą kalbą. [tai labai paspartina šifravimo procesą, nes ||tai yra kertinis akmuo, turint dvikalbį dokumentą galima daryti palyginimus ir||atrasti simbolių reikšmes. Sakykim, mes turim apie [patikslinti apie etruskus ||, keik dokumentų] klestėjusios, turtingos kultūros, išlikusių rašytinių ||šaltinių, tačiau mažai apie juos žinome, nes niekas neįstengia galutinai ||iššifruoti etruskų rašto. dvikalbių dokumentų nerasta. ||  ||Lyginant  originalą ir vertimą, galima atrasti “raktą” – iššifruoti senosios ||kalbos rašmenis ir juos suprasti. Tokiu raktu Egipte tapo  Rozetos akmuo, ||atrastas 1799m. Napoleono garsiojo žygio į Egiptą metu. Rozetos akmuo tai ||stela (akmuo, kuriame įraižytas tekstas) , su Ptolemėjaus V dekretu, užrašytu ||tris kartus, pirmą kartą -hieroglifais, antrą – demotiniu raštu, trečią  – ||graikų kalba. Steloje trūksta apie 26 pirmų eilučių, kitas tekstas ||išlikęs. Rozetos akmuo padėjo Šampaljonui galutinai iššifruoti hieroglifus.  |