Sausio 13-oji
Nuo neatmenamų laikų buvo liejamas lietuvių kraujas, kovojant dėl taip trokštamos ir jiems teisėtai priklausančios nepriklausomybės! Dabar jau niekas nesuskaičiuotų, kiek jaunų ir senų galvų buvo padėta, kiek kraujo per šimtmečius užliejo Lietuvos lygumas ir aukštumas…XIIIa. Atsirado viltis- blykstelėjo pirmasis laimės žyburėlis! Susikūrė Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė (LDK) ir tada atrodė niekas negalės atimti to, kas mums teisėtai priklauso. Tačiau… Atsirado žmonių, tautų, kuriems taip neatrodė. Daug amžių besitęsiančios kovos nualino lietuvį, tačiau nesugebėjo palaužti jo dvasios stiprumo. Todėl, kai neramiais 1991 metais reikėjo eiti ginti Lietuvą nebuvo tokių, kurie dvejotų. Nesvarbu vyras ar moteris, jaunas ar senas, didelis ar mažas, kiekvienas ėjo ginti tą, kas jam buvo brangiausia- laisvą ir nepriklausomą Lietuvą!Niekas nedvejojo… Tragiškąją Sausio 13-ąją, niekas neliko abejingas. Žmonės, kupini ryžto ir baimės viduje, stojo prieš tankus ir automatus, atstatydami savo krutinas. Ir tarsi sakė: Jūs galite atimti mano gyvybę, bet Lietuvos aš jums niekada neatiduosiu. O sužverėję priešai nedelsė. Šaudydami automatais ir traiškydami tankais jie atkakliai siekė savo nežmoniško tikslo. Tačiau tada mes atsilaikėme, bet atidavę net 13 nekaltų žmonių… 13 mirusių žmonių- 13 užgesusių liepsnų. Tai kaina, kurią mes turėjome vėl sumokėti, kad dar kartą apgintume Lietuvą, savo gimtinę. Todėl dabar mes turime puoselėti lietuviškumą ir dirbti Lietuvos labui- tų žmonių atminimui.…ir kai prireiks vėl eiti ir drąsiai stoti prieš priešą, nebijant pasiaukoti, vardan Lietuvos!