ĮVADAS
Spaudos išradimas yra vienas reikšmingiausių žmonijos kultūros laimėjimų.Pirmiausia knygų,šiek tiek vėliau žurnalų,bei kitokios poligrafijos produkcijos spausdinimas užėmė prideramą vietą ir tapo neatskiriama žmonijos buities dalimi.Net radijo,televizijos ir moderniosios kompiuterijos amžiuje knyga neprarado reikšmės,ji išliko pakankamai svarbi žmogaus palydovė.Apskritai,spaudos padedami mes galime susipažinti su senove,taip pat galime sekti mūsų dienų aktualijas.Organizuotas knygų leidybos ištakų reikėtų ieškoti šumerų,egiptiečių,kinų bei indų valdovų rūmuose.Šiose šalyse dar gerokai prieš mūsų erą imta steigti knygų perrašinėjimo dirbtuves.Ypač plačiai organizuotas knygų perrašinėjimas,pasiskirsčius atskirais darbais(vienas diktuoja tekstą,kitas rašo,dar kiti-rubrikatoriai-piešia inicialines raides,iliustracijas).VII-IX amžiuje knygų perrašinėjimu garsėjo Airijos vienuolynai,o nuoXII amžiaus Vakarų Europos universitetai.Nauja pakopa,kuri įtakoja ir Lietuvos knygų leidimo pradžią,prasideda nuo Johano Gutenbergo spaudos išradimo.Tai įvyko apie 1448 m.kuomet jis ėmė kurti tuo laiku naują spausdinimo būdą ir išspausdino pirmąsias knygas.Tas išradimas atvėrė kelią knygai,mokslui švietimui ir sparčiai paplito į Europą1.Spaudos išradimas Lietuvą pasiekia XVI amžiuje.Tuo metu Lietuvos feodalinė ekonomika pasiekė aukštą lygį.Plito renesanso ir humanizmo idėjos.XVI amžiuje jau veikia spaustuvės,pasirodo pirmosios knygos.Spaudos išradimas,yra dėsninga pasekmė renesanso epochos,ne veltui,F.Engelsas rašė,kad tai didžiausias progresyvus perversmas,kurį ligi šiol buvo išgyvenusi žmonija.Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje surado savo antrąją tėvynę Vilniaus,ir apskritai visos LDK spaudos pradininkas,įžymus humanistas,“septynių mokslų daktaras“ Pranciškus Skorina.Pranciškaus Skorinos pastangomis įkuriama pirmoji mums žinoma tokio pobūdžio spaustuvė Rytų Europoje.Savarankiško darbo rašymui rėmiausi pakankamai vertingomis knygomis.Emilijos Liegutės knyga „Pranciškus Skorina:palikti šlovę ir atminimą savo2“ .Knyga parašyta su didele pagarba šiam europinio masto vyrui.Iki šiol apie šio vyro nuveiktus darbus galėjome pasiskaityti kultūros istoriko,bibliotekininko Levo Vladimirovo mokslinėje studijoje“Pranciškus Skorina-Vilniaus spaudos pradininkas3“.Rašytojos Emilijos Liegutės knyga kitokio pobūdžio:jos rašymas nėra nei mokslinis,nei publicistinis.Nebent šiek tiek“sausesnė“yra pirmoji knygos dalis-glausta dokumentuota P.Skorinos biografija.Glaustai apie šį spaustuvininką,jo gyvenimą,darbus galime atrasti „Vilniaus miesto istorijos skaitiniuose“,Augustino Ickevičiaus straipsnyje „Pranciškus Skorina ir jo epocha4“.Straipsnis yra vertingas tuo,jog čia paliečiama,dviejų P.Skorinos knygelių išleidimo problema,analizuojama,kuri iš jų ar „Apaštalas“,ar „Mažoji kelionių knygutė“,galėtų būti laikoma spaudos pirmagimiu.
Nagrinėjant XVI amžiaus knygų leidybos pradžią pravertė „Lietuvos didžiosios kunigaikštijos kultūra5“.Joje tyrinėjama,knygos istorija užsienyje,Lietuvoje,išsamiai išanalizuojama kiekvienos epochos knygų bruožai.Panašios informacijos apie knygų leidybos,spausdinimo pradžią galime atrasti,jau spėjusioje pagarsėti naujoje A.Bumblausko knygoje „Senosios Lietuvos istorija 1009-17956“.Viliaus Užtupo straipsnyje „Knygų leidybos apžvalga“,išspausdintą knygoje „Žurnalisto žinynas7“,išsamiai ištyrinėjama knygų leidyba nuo XVI amžiaus iki XVIII amžiaus.Lietuvos tūkstantmečio programos leidinyje – Antano Buračo ir Viliaus Užtupo sudarytoje knygoje “Senieji Lietuvos spaudmenys: XVI–XVIII a. faksimilės8“ pateikiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvių šriftų ir keleto pirmųjų spausdintų lietuviškų raštų (Mažojoje Lietuvoje) šriftų pavyzdžių faksimilės bei jų lyginamoji lentelė.Konkrečiai,mano savarankiško darbo temai,ši knyga naudinga,tuo,jo, čia yra pateikiama Pranciškaus Skorinos dviejų knygų iliustracijos.Taigi šiame darbe bus aptariama Pranciškus Skorina,kaip asmenybė,kaip spaudos pradininkas,jo nuopelnai,įtaka tolimesniai spaudos raidai,bei iššanalizuoti knygų leidybos pradžią Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.……………………………………………………………………………………………………………………………….1. Hart M.100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje.19982. Liegutė E.Pranciškus Skorina.palikti šlovę ir atminimą savo.-V., 20013. Vladimirovas L.Pranciškus Skorina.Vilniaus spaudos pradininkas.V, 19564. Ickevičius A.Pranciškus Skorina ir jo epocha.//Vilniaus miesto istorija.-V., 20015. Narbutas S.Knygų leidyba.//Lietuvos didžiosios kunigaikštijos kultūra.-V., 20016. Bumblauskas A.Senoji Lietuvos istorija 1009-1795.-V.,20057. Užtupas V.Knygų leidybos apžvalga.//Žurnalisto žinynas.-V., 19928. Buračas A.,Užtupas V.Senieji Lietuvos spaudmenys:XVI-XVIII faksimilės.-V.,2004
I.Pranciškus Skorina-LDK spaudos pradininkas
XVI amžius-svarbus etapas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijoje.Jos feodalinė ekonomika pasiekė aukštą lygį.Plito renesanso ir humanizmo idėjos,to pasėkoje ir spaudos atsiradimas.
Į Lietuvą spauda atėjo kartu su Pranciškum Skorina,spaudos pradininku,įžymiu humanistu,“septynių mokslų daktaru“.Prieš atvykdamas į LDK jis buvo apsistojęs Prahoje,kur 1517m.rugpjūtį išleidžia pirmąją baltarusišką knygą- “Psalmyną“.Dar per dvejis metus-iki 1519m pabaigos-jis išleidžia 22 likusias Biblijos knygas.Apie tai Emilija Liegutė savo knygoje sako:“tai titaniškas darbas!žygdarbis,kurį gali atlikti tik toksai darbštuolis,proto mokslo ir valios didžiavyris,koks buvo Pranciškus Skorina.Kaip pavyzdį prisiminkim Martyną Liuterį:Biblijos vertimui ir leidybai jis sugaišo trylika metų (1522-1532)“.Tiksli jo atvykimo data nėra žinoma,bet Emilija Liegutė daro hipotezę,jog P.Skorina atvyko į LDK,apie 1520 metus.Ji teigia,jog:“matyt Pranciškus Skorina išvyko iš Prahos1520 metais,dėl Prahoje kilusio maro,o galbūt dėl pasikeitusių politinių aplinkybių,galbūt dėl lėšų stygiaus,o galbūt ir dėl noro būti arčiau savo gimtinės1“.Jo pastangomis Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose buvo įkurta spaustuvė,pirmoji mums žinoma tokio pobūdžio spaustuvė visoje Rytų Europoje.1522 metais Vilnius tapo visos Rytų Europos spaudos centru.Iš čia knygos plito po Rusiją,Lenkiją,Vokietiją,Serbiją2.P.Skorinos gyvenimo eiga jo biografams nėra gerai žinoma.Yra išlikę žinių tik apie atskirus jo gyvenimo laikotarpius.Jis gimė maždaug 1490 metais sename ir turtingame Polocko mieste,pirklio Lukos Skorinos šeimoje,kuri vertėsi kailių bei odų prekyba ir palaikydavo prekybinius ryšius su Vilniumi,Ryga,Poznane ir kitais miestais3.Vilniaus universiteto prof.Levas Vladimirovas nustatė,kad apie 1525m.P.Skorina vedė Vilniaus pirklio Jurgio Odverniko našlę Margaritą,susilaukė sūnaus Simeono,taip jis tapo nuolatiniu Vilniaus gyventoju.Istorikai Skorinų šeima laikė turtinga.Tačiau yra žinoma,kad jis nuolat turėdavo materialinių sunkumų.Be finansinės turtingų Vilniaus miestiečių paramos Skorina nebūtų pajėgęs įgyvendinti savo plačių knygų leidimo užmojų4“.Savo jaunystę P.Skorina praleido Polocke,kur įgijo pradinį išsilavinimą.Tolesnes studijas nusprendžia tęsti Krokuvos universitete,dėl šios priežasties,kaip teigia savo straipsnyje Augustinas Ickevičius:“ perėjo į katalikybę ir pasivadino Pranciškumi,vien tik tam,kad galėtų studijuoti katalikiškajame Krokuvos universitete5“.Čia jis studijuoja septynis laisvuosius menus ir įgyja bakalauro laipsnį.Jo dėstytojas,būdamas didelis spaudos meno gerbėjas,šią pagarbą įskiepija ir savo studentams.Mokslo pamėgimas vėliau nuvedė Skoriną net į garsųjį Paduvos universitetą,vieną seniausių Italijos aukštųjų mokyklų.Čia jis įgijo medicinos daktaro laipsnį.Kodėl Skorina-gydytojas,pasirenka naują darbo sritį-tampa knygų vertėju,leidėju,spaustuvininku?-savo knygoje klausia Emilija Liegutė.Atsakymą į šį klausimą duoda pats Skorina,knygų įžangose pabrėždamas savo literatūrinės veiklos tikslą:“tarnauti paprastiems rusų žmonėms“,“mokyti paprastus žmones,kad jie,įgiję išminties,gerai gyventų pasaulyje6“.Knygų leidimui Skorina iš pradžių pasirinko slaviškos kultūros ir spaudos židinį-Čekijos sostinę Prahą.7.Kada ir kodėl jis nutraukė savo veiklą Prahoje,buvo minėta šiek tiek anksčiau.V.Užtupis knygoje „Lietuvos spaustuvės“iškelia dar vieną hipotezę.Pasak jo,prieš atvykdamas į Vilnių Skorina buvo susipažinęs su Lietuvos gyvenimu ir žinojo,kad jos sostinėje lengviau nei baltarusiškame Polocke rasti nusimanančių pagalbininkų.Nes dar nuo Gedimino ir Vytauto laikų į Lietuvą buvo kviečiami įvairių sričių specialistai,čia nuo seno klestėjo amatai,prekyba,didėjo ir spausdinto žodžio poreikis.Taigi jau tuomet Vilnius garsėjo amatininkais:graveriais.liejikais,odininkais,staliais ir kitais nagingais žmonėmis8.Skorina puikiausiai suprato,kad jie galės padėti įrengti spaustuvę ir atlikti įvairių spaudos formų parengimo bei spausdinimo darbus.Turėdamas šitokias palankias sąlygas,jis kaip ir minėjau,1520m.atvyksta į Lietuvą ir Vilniuje 1522m. įkuria pirmąją spaustuvę LDK.Tais pačiais metais šioje spaustuvėje jis išspausdina „Mažąją kelionių knygelę“,o 1525 m.kitą leidinį“Apaštalą“. Jeigu kalbėti apie šias dvi pirmąsias knygeles,galima pasakyti,kad ilgą laiką buvo tvirtinama,kad P.Skorina Vilniuje išleido „Apaštalą“,o kiek vėliau“ Mažąją kelionių knygutę“.Tačiau tik po daugelio metų knygotyrininkams kilo klausimas,kuris iš šių leidinių turi teisę vadintis spaudos pirmagimiu.Kadangi XVI amžiuje daugiausia buvo spausdinami religinio turinio leidiniai,pirmenybė buvo suteikta „Apaštalui“.Manyta,kad jis išleistas 1525 m.Tik 1973 m. L.Vladimirovas straipsnyje „Vilniaus spaudos pirmagimis“ pateikė naują spaudos atsiradimo datą.TSRS bibliotekose esantys „Mažosios kelionių knygutės“ egzemplioriai yra su defektais,trūksta pabaigų t.y. baigiamųjų pastabų.Tačiau prieš kurį laiką Kopenhagoje Karališkoje bibliotekoje buvo aptiktas apysveikis „Mažosios kelionių knygutės“ egzempliorius,kuris turėjo visas XVI amžiui būdingas dalis,ir kas ypač svarbu,“Pashaliją“t.y bažnytinių švenčių (pvz:Velykų) kalendorius.O būtent Skorina apibūdindamas šios knygos turinį teigę,jog šios knygos pabaigoje yra paschalija keliems metams.Tačiau leidimo data ir čia nenurodyta,ir apie ją galime spręsti tik iš to,kad paschalija yra sudaryta 1523-1543 metams,taigi reikia manyti,kad knyga buvo išspausdinta 1522m.trejais metais anksčiau už „Apaštalą“.Tad „Mažoji kelionių knygutė“ iš tikrųjų yra pirmoji Vilniuje išspausdinta knyga9.Po šios knygos išėjimo Skorinos,kaip leidėjo,veikla nutrūko.Tai įvyko dėl neaiškių priežasčių.Ir vėl E.Liegutė bando kelti hipotezes dėl ko tai galėjo įvykti:“Ar įtakos turėjo nesėkmingas knygų platinimas,lėšų trūkumas,nuolatinė įtampa dėl nepalankaus dvasininkijos požiūrio?O gal 1530 metais kilęs gaisras sunaikinęs trečdalį viso Vilniaus?Gal 1533 metų maro epidemija?O galbūt prie visų nelaimių dar prisidėjo ir žmonos Margaritos mirtis,tad viso to nepakeldamas,Pranciškus Skorina palieka savo tėvynę DLK-ir 1535 metais su sūneliu Simeonu visam laikui išvyksta į Prahą,kur pradeda dirbti karaliaus Ferdinando Habsburgiečio sodininku10“.Apie 1541m.Prahoje,Pranciškus Skorina miršta, padaręs didelį žygdarbį,nuo kurio prasideda Lietuvos spaustuvių istorija,kuri tebesitęsia ir šiandien.Pagerbiant spaudos pradininko atminimą,prieš keletą metų Vilniuje Antokolskio gatvės kiemelyje iškilo skulptūra „Metraštininkas“,o 1975 m.lapkričio 22d.netoliese,Gorkio (Didžioji)gatvėje,kur Skorina kadaise buvo įrengęs spaustuvę,iškilmingai buvo atidengta memorialinė lenta.……………………………………………………………………………………………………………………..1. Liegutė E.Pranciškus Skorina.palikti šlovę ir atminimą savo.-V., 2001.p.152. Ickevičius A.Pranciškus Skorina ir jo epocha.//Vilniaus miesto istorija.-V., 2001.p.2643. Vladimirovas L.Pranciškus Skorina.Vilniaus spaudos pradininkas.-V., 1956.p.44. Ten pat.p.45. Ickevičius A.Pranciškus Skorina ir jo epocha.//Vilniaus miesto istorija.-V., 2001.p2656. Liegutė E.Pranciškus Skorina.palikti šlovę ir atminimą savo.-V., 2001.p.177. Vladimirovas L.Knygos istorija.-V.,1979.p.3138. Užtupas V. Lietuvos spaustuvės.-V.,1998.p.619. Ickevičius A.Pranciškus Skorina ir jo epocha.//Vilniaus miesto istorija.-V., 2001.p26610. Liegutė E.Pranciškus Skorina.palikti šlovę ir atminimą savo.-V., 2001.p.17
II. KNYGŲ LEIDYBOS PRADŽIA LDK
Kaip ir kaimyniniuose kraštuose,knygos atsiradimą Lietuvoje lėmė įvairūs modernėjančios valstybės poreikiai.Tokios kultūrinės raiškos galimybę nuo pat mūsų valstybės susikūrimo XIII amžiaus viduryje liudija jos gausi ir įvairi rankraštinė tradicija.Kai tik susidarė tinkamos sąlygos,tuoj išmokta spausdinimo meno ir pradėta leisti knygas.Per laiką jų pavidalai keitėsi,atspindėdami įvairias kultūros permainas.Sigitas Narbutas straipsnyje “Knygų leidyba“ išskiria tris LDK knygos istorijos laikotarpius:1)tapsmo(1492-1552) ,2) Renesanso (1553-1596), 3) Baroko (1597-1750),4) Apšvietos (1751-1832)1.
Vilius Užtupas savo straipsnyje „Knygų leidybos pradžia“,šnekėdamas apie knygų leidybos pradžią Lietuvoje teigia:“knygų leidybai Lietuvoje,kaip ir kituose kraštuose,turėjo pribręsti tam tikros socialinės ekonominės ir kultūrinės sąlygos.Pirmiausia,turėjo iškilti poreikis knygai,susidaryti pakankamas skaičius skaitančių žmonių2“.Pradinį išsilavinimą turtingųjų vaikai gaudavo namuose,o nuo XIV amžiaus pab.jie mokydavosi įvairių Europos šalių universitetuose,tad grįžę į tėvynę,paprasčiausiai nebegalėdavo apseiti be knygų.Neabejotinos įtakos turėjo ir įvairiomis kalbomis rašomi istorinio pobūdžio dokumentai,kuriuos reikėjo paskleisti didesniais tiražais.Tokie susirašinėjimo dokumentai,,suprantama,buvo žinomi tik siauram didikų ratui,tačiau įvairūs Lietuvos metraščiai dažnai turėjo po kelias redakcijas arba bent po keletą vienodų egzempliorių.Ypač pažymėtinas teisynas-Lietuvos Statusas,kurio pirmosios redakcijos 1529 m. ir 1566 m. buvo rankraštinės.Lietuvos valdovams užėmus kaimynines rusų kunigaikštijas,LDK atiteko kai kurie seni rusų rankraštinės knygos centrai (Kijevo,Pečiorų,Liaščino prie Pinsko,Polocko,Slucko Švenčiausiosios Trejybės,Smolensko,Vitebsko Švenčiausiosios Trejybės,taip pat Naugarduko ir kai kurie kiti vienuolynai su savo skriptorijais).Prie Kijevo Šv.Sofijos soboro veikė turtinga biblioteka,įkurta XI a.pirmoje pusėje kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo.Didžiulė rankraštinių knygų kolekcija iki 1579 m.saugota Polocko Šv.Sofijos sobore.Šių centrų raiška,taip pat tai,kad apie XVI amžių rusų spaustuvininkai už knygų spausdinimą buvo baudžiami kaip eretikai,to įtakoje rusiško feodalizmo įbauginti knygų leidėjai ne vienas jų pasitraukė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.1522 m. Pranciškui Skorinai išspausdinus Vilniuje „Mažąją kelionių knygutę“ Lietuvoje prasidėjo naujas poligrafiniu būdu dauginamų knygų leidybos etapas.Po trejų metų pasirodė antroji to paties spaustuvininko pagaminta knyga „Apaštalas“.Šioms baltarusių kalba išspausdintoms knygoms tekstus rengė greičiausiai pats Skorina,tad jis atliko ir mūsiškai suprantamus leidybos darbus.Tačiau visa tai tebuvo tik knygų leidybos pradmenys.Dėl nepakančios aplinkos ne Lietuvoje,o užsienyje išėjo pirmoji lietuviška knyga-Martyno Mažvydo ir jo talkininkų parengtas veikalas „Katekizmas“.Kaip ir Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“,Mažvydo “Katekizmas“ sudėtas iš kelių dalių:epigramos,eiliuotos pratarmės,paties katekizmo,pakartotinio raginimo mokytis katekizmo,kreipinio bei giesmynėlio ir skirtas ne tik dvasininkams,bet ir pasauliečiams.Nuo jo pasirodymo 1547m.lietuviškoji raštija įgavo modernų pavidalą,o lietuvių literatūra pradėjo skaičiuoti savo gyvavimo metus3. Po trisdešimties metų išauga knygų leidyba,kuri įgijo konkurencijos bruožų ir ėmė plėtotis labai sparčiai. Tam įtakos turėjo XVI a.pab.Lietuvoje,ypač jos sostinėje Vilniuje,išsiplėtoję nesutarimai kelių tarpusavyje prieštaraujančių religijų,kurių kiekviena savo tikslams pradėjo naudoti spausdintą žodį.Tai katalikų,reformatų ir stačiatikių religinės institucijos,kurios,aršiai konkuruodamos tarpusavyje,ėmė formuoti knygų spausdinimą Lietuvoje“.…………………………………………………………………………………………..1.Narbutas S.Knygų leidyba.//Lietuvos didžiosios kunigaikštijos kultūra.-V., 2001.p.2602.Užtupas V.Knygų leidybos apžvalga.//Žurnalisto žinynas.-V., 19923.Narbutas S.Knygų leidyba.//Lietuvos didžiosios kunigaikštijos kultūra.-V., 2001.p.260
IŠVADOS
Šio savarankiško darbo dėstyme pastebėjome,kad apskritai XVI amžius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje-tai epocha,turėjusi pakankamai didelę reikšmę Lietuvos kultūrai:pirmosios knygos,pirmosios spaustuvės.Šičia galime glaustai paminėti keletą svarbiausių bruožų:• Lietuvos spaudos veikla prasideda XVI a.pradžioje.Tai įtakojo renesanso,humanizmo ,rusų švietėjiško judėjimo plitimai.• Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaudos pradininku laikomas spaustuvininkas,knygų leidėjas Pranciškus Skorina• 1522 m.įkuriama Vilniuje spaustuvė,pirmoji tokio pobūdžio visoje Rytų Europoje.• Nuo P.Skorinos išleistų dviejų veikalų 1522m “Mažoji kelionių knygutė“ir 1525m “Apaštalas“ prasideda knygų leidybos pačioje Lietuvoje istorija.
• Martynas Mažvydas,ir jo “Katekizmas“-t.y.lietuviškos raštijos modernus pavidalas,nuo kurio lietuvių literatūra pradėjo skaičiuoti savo gyvavimo metus.• Stipri konkurencija tarp tam tikrų religinių institucijų,pradėjo formuoti knygų spaustuves LDK.TYRINĖJIMAI
1. Hart M.100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje.19982. Liegutė E.Pranciškus Skorina.palikti šlovę ir atminimą savo.-V., 2001.p.15,173. Vladimirovas L.Pranciškus Skorina.Vilniaus spaudos pradininkas.V, 1956.p.44. Ickevičius A.Pranciškus Skorina ir jo epocha.//Vilniaus miesto istorija.-V., 2001.p.264,265,2665. Narbutas S.Knygų leidyba.//Lietuvos didžiosios kunigaikštijos kultūra.-V., 2001.p.2606. Bumblauskas A.Senoji Lietuvos istorija 1009-1795.-V.,2005.p.2047. Užtupas V.Knygų leidybos apžvalga.//Žurnalisto žinynas.-V., 1992.p.8. Buračas A.,Užtupas V.Senieji Lietuvos spaudmenys:XVI-XVIII faksimilės.-V.,2004.p.9. Vladimirovas L.Knygos istorija.-V.,1979.p.313.10 Užtupas V. Lietuvos spaustuvės.-V.,1998.p.61.