Pirmasis pasaulinis karas

1. ĮžANGA

2. GINKLAVIMOSI VARžYBOS

3. NACIONALISTINė PROPAGANDA

4. SąJUNGų SISTEMOS

5. TAIKOS JėGOS

6. KARO PRADžIA BALKANų PUSIASALYJE

7. „ŠVIESOS GęSTA“

8. KARO EIGA

9. JAV STOJA į KARą – RUSIJA IšKRINTA

10. KARAS IR CIVILINė VISUOMENė

11. VERSALIO TAIKA

12. TAIKOS SąLYGOS

13. KARO REZULTATAI

14. TAUTų SąJUNGA BE JAV

15. JUGOSLAVIJA

16. MASINėS SKERDYNėS

17. IšVADOS

18. NAUDOTA LITERATūRA

„EUROPA KAžKURIUO METU IKI 1914 M. BUS PASUKUSI KLYSTKELIAIS. EUROPIEčIAMS
ATRODė, KAD JIE YRA PAKELIUI į NAUJAS AUKšTUMAS, KURIOSE VIEšPATAUJA
PAžANGA IR BRANDESNė KULTūRA, O NAUJOS MOKSLO žINIOS IR ATRADIMAI APIMA VIS
KITAS SFERAS, KAI NET KONKURENCIJA TARP VALSTYBIų TURINTI IšEITI TIK į
GERą. TAčIAU 1914 M. EUROPA NUSIRITO į KATASTROFą.“

AMERIKIEčIų ISTORIKAI PALMERIS IR KOLTONAS

IKI 1914 M. DIDžIOSIOS VALSTYBėS VARžėSI DėL KOLONIJų, RINKų IR
TARPTAUTINIO STATUSO. PRRANCūZAI DEGė NORU ATSIREVANšUOTI VOKIEčIAMS DėL
ELZASO IR LOTARINGIJOS PRARADIMO, VOKIEčIAI NORėJO IšSIKOVOTI „VIETą PO
SAULę“ IR MANė, KAD JIE TURI LYGIAI TOKIą PAT TEISę BūTI PASAULINE
VALSTYBE, KAIP IR DIDžIOJI BRITANIJA. TURKAMS VALDžIA BALKANų PUSIASALYJE
VISIšKAI SLYDO Iš RANKų, O ATSIRADUSIą TUšTUMą NORėJO UžPILDYTI AUSTRIJA-
VENGRIJA IR RUSIJA. TAčIAU BALKANUOSE SERBų NACIONALISTAI SVAJOJO APIE
DIDžIąJą SERBIJą, IR DU šūVIAI SARAJEVE DAVė PRADžIą KETVERIų METų MASINėMS
SKERDYNėMS EUROPOJE. KAIP VISA TAI GALėJO įVYKTI?

GINKLAVIMOSI VARžYBOS

DėL VARžYBų TARP GALINGųJų PASAULIO VALSTYBIų KARO PRIEVOLėS LAIKAS
BUVO PAILGINTAS, O šALYS VIS DIDINO KKARO IšLAIDAS. INDUSTRINė VISUOMENė
BUVO PAJėGI MASIšKAI GAMINTI GINKLUS, IR DėL TO BUVO GALIMA APGINKLUOTI
DIDESNES ARMIJAS NEI ANKSčIAU. KASMET RENGIAMI KARINIAI MANEVRAI TAPO
TAUTINėMIS šVENTėMIS. VYRIAUSYBėS SUPRATO, KAD NACIONALIZMAS, MILITARIZMAS
IR AGRESYVI UžSIENIO POLITIKA PADEDA NUKREIPTI DėMESį NUO VIDINIų PROBLEMų
– SKURDO IR DEMOKRATINIų SUVARžYMų.

PO 18

871 M. SUVIENIJIMO VOKIETIJA GREITAI IšKILO į GALINGIAUSIAS
VALSTYBES EUROPOS žEMYNE. NAUJOJOJE VOKIETIJOJE GALėJO SUSIDARYTI įSPūDIS,
KAD VALSTYBė REIKALINGA TIK TAM, KAD BūTų ARMIJA. BISMARKUI PAVYKO
PASIEKTI, KAD VOKIETIJOS ARMIJOJE VISADA TARNAUTų VIENAS PROCENTAS
GYVENTOJų (400 000 VYRų). VOKIEčIų ARMIJA BUVO SUDARYTA Iš KARO PRIEVOLę
ATLIEKANčIų KAREIVIų, KURIų MINIMALUS TARNAVIMO LAIKAS BUVO 2-3 METAI. ŠIUO
PAVYZDžIU PASEKė DAUGELIS KITų šALIų. NETURTINGA ITALIJA įVEDė KARO
TARNYBOS PRIEVOLę NUO TREJų IKI PENKERIų METų, NORS Lėšų UžTEKO į KARO
TARNYBą PAšAUKTI TIK MAžą DALį PRIEVOLININKų. „JIE TURI TOKį DIDELį APETITą
IR TOKIUS PRASTUS DANTIS“,- SAKė BISMARKAS APIE ITALIJOS UžSIENIO POLITIKą.

DIDžIOJI BRITANIJA IR JAV BUVO VIENINTELėS šALYS, KURIOS NEįVEDė
VISUOTINėS KARO PRIEVOLėS. DIDžIOJI BRITANIJA DIDžIAUSIą DėMESį SKYRė
VIEšPATAVIMUI JūROJE, KURIS TURėJO UžTIKRINTI šALIES SAUGUMą. KITOS
DIDžIOSIOS VALSTYBėS TAIP PAT PLėTė LAIVYNą, O VOKIEčIų „LAIVYNO
ASOCIACIJA“ IR JOS PROGRAMA SUKėLė NERIMą DIDžIOJOJE BRITANIJOJE IR DDAR
LABIAU PADIDINO PRIEšTARAVIMUS TARP VALSTYBIų.

NACIONALISTINė PROPAGANDA

VISOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS BUVO SVARBU TAIP NUTEIKTI PILIEčIUS,
KAD JIE VISą LAIKą BūTų PASIRUOšę KARUI. REIKėJO KAIP NORS PAGRįSTI, KODėL
KARIUOMENė TOKIA GAUSI, O TARNYBOS LAIKAS JOJE ILGAS. ČIA NACIONALISTINė
PROPAGANDA SUVAIDINO DIDžIULį VAIDMENį.

XIX A. ANTROJOJE PUSėJE šVIETIMO SISTEMA BUVO GERIAU IšVYSTYTA
PRAMONINėSE šALYSE, DėL TO VIS DAUGIAU ATSIRADO RAšTINGų žMONIų, O
LAIKRAščIų RINKA IšAUGO. LAISVAI PARDUODAMI LAIKRAščIAI IR šVIETIMO SISTEMA
BUVO SVARBIOS PRIEMONėS, VEIKUSIOS GYVENTOJUS. PAVYZDžIUI.:

„PRANCūZIJA VISADA ėJO CIVILIZACIJOS PRIEšAKYJE RODYDAMA KELIą,
KURIUO REIKIA EITI, IR VISOMS TAUTOMS REIšKė CIVILIZACIJą. TAI P

PASAKYKIME
NESIPūSDAMI (.) SENOVėJE BUVO SAKOMA, KAS PRANCūZIJA YRA DIEVO KAREIVIS,
IR KAS BEATSITIKTų, JOS VIETA YRA VISADA žMONIJOS PRIEšAKYJE. (.)
PRANCūZIJA YRA GERIAUSIAI PASIRENGUSI VALSTYBė EUROPOJE IR YRA PAšAUKTA
TURėTI šLOVINGIAUSIą EUROPOS ISTORIJą.“

DIDžIOJOJE BRITANIJOJE PATRIOTIšKOS ORGANIZACIJOS IR
LAIKRAščIAI KURSTė KARINę ISTERIJą KIEKVIENą KARTą KILUS TARPTAUTINEI
KRIZEI. DAUGELIS šALIų įSIVAIZDAVO NEIšVENGIAMą, BET TRUMPą IR PERGALINGą
KARą. 1912 M. VIENAS VOKIEčIų GENEROLAS IšLEIDO KNYGą „VOKIETIJA IR
BūSIMASIS KARAS“, KURIOJE JIS TEIGė, KAD VOKIETIJA TURėTų NEVENGTI KARO.
KNYGA IšLEISTA DIDELIU TIRAžU.

SąJUNGų SISTEMOS

NEPAISANT POMPASTIšKO NACIONALIZMO DIDžIOSIOS VALSTYBėS BIJOJO LIKTI
VIENOS. VOKIETIJA, KURIą GąSDINO PRANCūZų REVANšO TROšKIMAS, PRADėJO ANKSTI
IEšKOTIS SąJUNGININKų. 1882 M. VOKIETIJA SUDARė TRILYPę SąJUNGą SU AUSTRIJA-
VENGRIJA IR ITALIJA. VOKIETIJA IR AUSTRIJA-VENGRIJA įSIPAREIGOJO UžSTOTI
VIENA KITą, JEIGU VIENA Iš SąJUNGININKIų BūTų U-PULTA, ITALIJA PRISIėMė
KIEK KITOKIU įSIPAREIGOJIMUS. BE TO, VOKIETIJA SUGEBėJO ILGą LAIKą
IšLAIKYTI GERUS SANTYKIUS SU RUSIJA, TAI BUVO GALIMA IZOLIUOTI PRANCūZIJą.
TAčIAU RUSIJA IR AUSTRIJA-VENGRIJA VARžėSI BALKANų PUSIASALYJE. GREITAI
VOKIETIJA SUPRATO, KAD SUDARYTI SąJUNGą, į KURIą įEITų ABI TOS VALSTYBėS,
BUS NEįMANOMA.

VIETOJ TO RUSIJA IR PRANCūZIJA SUSIVIENIJO PRIEš TRILYPę SąJUNGą.
SUTARTIS TARP šIų DVIEJų VALSTYBIų įSIGALIOJO 1894 M., O SLAPTOSE SUTARTIES
SąLYGOSE BUVO SAKOMA, KAD PRANCūZIJA IR RUSIJA STOS į KARą, JEIGU JAS
UžPULS VIENA Iš TRILYPėS SąJUNGOS VALSTYBIų. TAIGI PRANCūZIJA PASIEKė, KAD
VOKIETIJA, JEI REIKėS, TURėTų KOVOTI DVIEM FRONTAIS. RUSIJAI SąJUNGOS
SUDARYMAS REIšKė DIDELES PRANCūZų INVESTICIJAS į RUSų PRAMONę IR
GELEžINKELIų TINKLO PLėTIMą.

DIDžIOJI BRITANIJA PO KURIO LAIKO IRGI PRADėJO I

IEšKOTI GLAUDESNIų
KONTAKTų SU PRANCūZIJA IR, SU KIEK MAžESNIU UžMOJU, SU RUSIJA. VARžYBOS DėL
PASAULIO PASIDALIJIMO TRUKDė šIOMS VALSTYBėMS SURASTI BENDRą KALBą.
PIRMOSIOS DėL AFRIKOS VIENA KITą SUPRATO PRANCūZIJA IR DIDžIOJO BRITANIJA.
1907 M. RUSIJA IR DIDžIOJI BRITANIJA SUSITARė DėL įTAKOS SFERų AZIJOJE.
SąJUNGA, KURIą SUDARė DIDžIOJI BRITANIJA, PRANCūZIJA IR RUSIJA, BUVO
PAVADINTA TRILYPE SANTARVE, ARBA ANTANTE (ENTENTE). DIDžIOJI BRITANIJA
OFICIALIAI PANEIGė, KAD SUTARTIS YRA PASTOVI. Iš TIESų TAI BUVO SLAPTA
KARINė SUTARTIS TARP DIDžIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCūZIJOS, PAGAL KURIą
DIDžIOJI BRITANIJA Iš KARTO STOTų į PRANCūZIJOS PUSę, JEI KILTų KARAS.

TAIKOS JėGOS

KAI KAS BANDė KOVOTI PRIEš NACIONALIZMą IR GINKLAVIMąSI. PO PARYžIAUS
KOMUNOS žLUGIMO TARPTAUTINIS SOCIALISTų JUDėJIMAS KELETą METų BUVO APMIRęS.
BET 1889 M. BUVO įKURTA ANTROJI TARPTAUTINIO DARBININKų JUDėJIMO
ORGANIZACIJA, KURIOS STIPRIAUSIA VAROMOJI JėGA BUVO DIDELė VOKIETIJOS
SOCIALDEMOKRATų PARTIJA. VADINAMASIS ANTRASIS INTERNACIONALAS PASIRYžO
KOVOTI SU KOLONIZAVIMU, IMPERIALIZMU, NACIONALIZMU IR MILITARIZMU. JEIGU
KILTų KARO PAVOJUS, VISų šALIų DARBININKAI TURėTų Jį STABDYTI,
PARALYžIUODAMI VISUOMENę VISUOTINIU STREIKU. SVARBIOS šIOS VEIKLOS
ASMENYBėS BUVO KLARA CETKIN (1857-1933) IR ROZA LIUKSEMBURG (1870-1919),
KURIOS BUVO VIENOS Iš VOKIETIJOS SOCIALDEMOKRATų PARTIJOS VADOVIų.

Iš BURžUAZINIų TAIKOS JėGų IšKILIAUSIA AKTYVISTė BUVO AUSTRų
BARONIENė BERTA FON ŠUTNER (1843-1914). JI 1889 M. PARAšė KNYGą „NULEISKIME
GINKLUS“, O VėLIAU LEIDO PERIODINį LAIDINį TOKIU PAT PAVADINIMU. JI įKūRė
TAIKOS ORGANIZACIJą IR įKALBėJO ALFREDą NOBELį (1833-1896) SKIRTI PINIGų
TAIKOS PREMIJAI. NOBELIS NUSPRENDė, KAD PREMIJą TURI SKIRTI NORVEGIJOS
STORTINGAS, KADANGI NORVEGIJA BUVO LABAI įSIPAREIGOJUSI TAIKOS KLAUSIMAIS.
BERTA FON Š

ŠUTNER PASKATINO VALSTYBIų VADOVUS SURENGTI TAIKOS IR
NUSIGINKLAVIMO KONFERENCIJą HAGOJE, O 1899 M. BUVO įKURTAS TARPTAUTINIS
ARBITRAžAS, KURIS TAIKIU BūDU TURėJO SPRęSTI KONFLIKTUS TARP šALIų. TAčIAU
KONFERENCIJOS NEATNEšė JOKIų REZULTATų. VOKIEčIAI TEIGė, KAD KONFERENCIJOS
BUVO DAR VIENAS BANDYMAS SUTRUKDYTI JIEMS UžIMTI TEISėTą VIETą TARP
DIDžIųJų PASAULIO VALSTYBIų.

KARO PRADžIA BALKANų PUSIASALYJE

BALKANų PUSIASALIS BUVO VADINAMAS „EUROPOS NERAMIUOJU UžKAMPIU“ XX A.
PRADžIOJE, SILPNėJANT TURKų VALDžIAI IR KITOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS
SIEKIANT DIDINTI SAVO įTAKą BALKANUOSE, NACIONALINIAI PRIEšTARAVIMAI DAR
LABIAU PAAšTRėJO.

PANSLAVIZMAS BUVO STIPRUS BALKANUOSE IR RUSIJOJE. ŠIS JUDėJIMAS TEIKė
REIKšMę EUROPOS SLAVų TAUTų SąJUNGAI IR BUVO NUKREIPTAS PRIEš AUSTRIJą-
VENGRIJą. XIX A. PABAIGOJE RUSIJA SąMONINGAI PROPAGAVO PANSLAVIZMą, KAD
PASIEKTų SAVO POLITINIUS TIKSLUS. RUSAI DėJOSI ESą SLAVų GYNėJAI NUO TURKų
IR AUSTRIJOS-VENGRIJOS PRIESPAUDOS, BET TIKRASIS šIOS POLITIKOS TIKSLAS
BUVO įSITVIRTINTI BALKANUOSE IR SąSIAURIUOSE TARP JUODOSIOS IR VIDURžEMIO
JūRų.

VOKIEčIAI TURėJO EKONOMINIų INTERESų REGIONE. JIEMS PAVYKO PRADėTI
BENDRADARBIAVIMą SU TURKAIS DėL GELEžINKELIO LINIJOS UžBAIGIMO TARP BERLYNO
PER BALKANUS, MAžąJą AZIJą IKI BAGDADO. Iš TURKų VOKIEčIAI GAVO TEISę
VERSTIS KOMERCIJA PALEI VISA GELEžINKELIO RUOžą.

DIDžIOJI BRITANIJA SU NERIMU žIūRėJO į RUSų IR VOKIEčIų VEIKSMUS.
BERLYNO-BAGDADO GELEžINKELIS KėLė GRėSMę BRITų INTERESAMS IRAKE IR IRANE.
NEGANO TO, VISIšKAI PRIARTėJO PRIE Jų SVARBIAUSIOS KOLONIJOS – INDIJOS.
RUSIJOS ATėJIMAS į PAKRANTES TARP JUODOSIOS IR VIDURžEMIO JūRų GALėJO
SUSTIPRINTI RUSIJOS DOMINAVIMą RYTINėJE VIDURžEMIO JūROS DALYJE, SUKELTI
PAVOJų SUECO KANALUI, KURIS BUVO SVARBIAUSIA DIDžIOSIOS BRITANIJOS
SUSISIEKIMO AšIS SU KOLONIJOMIS AZIJOJE.

SERBų AMBICIJOS BUVO DIDžIAUSIOS Iš VISų SLAVų TAUTų BALKANUOSE. Jų
TIKSLAS BUVO į DIDžIąJą SERBIJą įTRAUKTI BOSNIJą IR HERCEGOVINą, KROATIJą
IR SLOVėNIJą. TAI KėLė GRėSMę AUSTRIJOS-VENGRIJOS VALSTYBEI. DAUG KROATų IR
SLOVėNų GYVENO AUSTRIJOJE-VENGRIJOJE, KURI BAIMINOSI RUSIJOS DIDžIOSIOS
SERBIJOS SUSIKūRIMO.

1908M. AUSTRIJA-VENGRIJA įVEDė SAVO KONTROLę BOSNIJOJE IR
HERCEGOVINOJE, TAI SUKėLė DIDžIULį SUSIERZINIMą SERBIJOJE IR DAR LABIAU
SUSTIPRINO NACIONALISTINES JėGAS.

1912-1913 M. PRASIDėJO KONFLIKTAI, KURIE VėLIAU SUKėLė PIRMąJį
PASAULINį KARą. DVIEJų BALKANų KARų METU TURKAI BUVO BEVEIK VISAI IšSTUMTI
Iš EUROPOS. Iš PRADžIų GRAIKIJA, SERBIJA, JUODKALNIJA IR BULGARIJA KOVOJO
SU TURKAIS, O VėLIAU TOS šALYS KARIAVO TARPUSAVYJE NEPASIDALINDAMOS
žEMėMIS. KOSOVO IR MAKEDONIJOS NUKARIAVIMAS DAR LABIAU PAKURSTė SERBIJOS
NACIONALIZMą. ŠIE KRAšTAI PRIKLAUSė SERBAMS XIV A. KOSOVAS BUVO LAIKOMAS
„šVENTA VIETA“, KADANGI SERBAI TEN PATYRė LEMIAMą PRALAIMėJIMą TURKAMS.
MAžAI KAS PAISė, KAD KOSOVO GYVENTOJų DAUGUMą XX A. SUDARė ALBANAI.

AUSTRIJOS-VENGRIJOS EKSPANSIJOS į PIETUS PLANAI įSTRIGO DėL SERBų
NUKARIAVIMų, DAR DIDESNį SUSIRūPINIMą KėLė BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SERBAI,
KURIE NEKANTRAUDAMI SIEKė PRISIJUNGTI PRIE DIDžIOSIOS SERBIJOS.

DėL TO AUSTRIJA-VENGRIJA LAUKė PRETEKSTO, KAD GALėTų PASKELBTI KARą
SERBIJAI. PROGA PASITAIKė 1914 M. BIRžELIO 28 D. BOSNIJOS GIMNAZISTAS
NUšOVė AUSTRIJOS SOSTO įPėDINį IR JO žMONą VIZITO METU SARAJEVE, BOSNIJOS
IR HERCEGOVINOS SOSTINėJE. ATENTATO VYKDYTOJAS PRIKLAUSė DIDžIASERBIšKAI
ORGANIZACIJAI „JAUNOJI BOSNIJA“. SERBAI PALAIKė AUSTRų SOSTO įPėDINIO
VIZITą SARAJEVE SąMONINGA PROVOKACIJA, KADANGI JIS VYKO PER SERBų
NACIONALINę šVENTę

DIDžIųJų VALSTYBIų BūRIMASIS į SąJUNGAS IR TAI Ką JOS NUSPRENDė
DARYTI PO šūVIų SARAJEVE, NULėMė PIRMOJO PASAULINIO KARO PRADžIą.

„ŠVIESOS GęSTA“

AUSTRIJA-VENGRIJA SUVERTė VISą ATSAKOMYBę DėL ATENTATO SERBIJAI IR
PAGRASINO KARU. JI TIKėJOSI, KAD ALJANSAS SU VOKIETIJA SUPANčIOS RUSIJAI
RANKAS. DAUGELIS VOKIEčIų KARININKų BUVO TOS NUOMONėS, KAD REIKIA
SUSITVARKYTI SU INDUSTRIALIZUOTIS NESUSPėJUSIA RUSIJA. JI SAVO RUOžTU
TIKėJOSI PRANCūZų PARAMOS, NES šIE SIEKė ATSIREVANšUOTI VOKIETIJAI PO 1871
M. PRALAIMėJIMO.

BūTENT AUSTRIJOS-VENGRIJOS IR VOKIETIJOS žAIDIMAS Iš VIENOS PUSėS IR
RUSIJOS SU SERIJA – Iš KITOS SUKėLė KARą. VOKIETIJA AUSTRIJAI-VENGRIJAI
SUTEIKė „NERIBOTUS įGALIOJIMUS“ SUSIDOROTI SU SERBIJA. RUSIJA SAVO RUOžTU
BUVO PAžADėJUSI SERBIJą PAREMTI, JEIGU JI BūTų UžPULTA.

LIEPOS 28 D., LYGIAI PO MėNESIO NUO šūVIų SARAJEVE, AUSTRIJA-VENGRIJA
PASKELBė SERBIJAI KARą, KURį PER šį MėNESį DAUG STENGėSI SUTRUKDYTI.
ĮVAIRIų šALIų DIPLOMATAI SIūLė SURENGTI DIDžIųJų VALSTYBIų KONFERENCIJAS, O
ANTROJO INTERNACIONALO VADOVYBė KREIPėSI į VISų šALIų SOCIALISTUS KAD
BALSUOTų PRIEš ASIGNAVIMUS KARO REIKALAMS. BET VISKAS BUVO VELTUI.
NACIONALIZMO BANGA PAGAVO EUROPOS TAUTAS IR Jų POLITIKUS. BEVEIK VISI
SOCIALISTAI KARTU SU NESOCIALINėMIS PARTIJOMIS BALSAVO Už ASIGNAVIMUS KARO
REIKALAMS. SVARBU TAI, KAD GALINGIAUSIA SOCIALDEMOKRATų PARTIJA TAIP PAT
PASISAKė Už NACIONALIZMą VOKIETIJOJE. PRANCūZIJOS SOCIALISTų ANTIKARINėS
KAMPANIJOS LYDERIS PRIEš KARą BUVO NUžUDYTAS.

DABAR VISKAS BUVO KARIšKIų RANKOSE, NUO Jų PRIKLAUSė įVYKIų EIGA
EUROPOJE. KARO PLANAI NULėMė įVYKIUS. VėLUOTI NEBUVO GALIMA. KAD PLANAI
BūTų įGYVENDINTI, REIKėJO VEIKTI NEDELSIANT. KARIšKIAI TEIGė, KAD JIE
NEGALI LAUKTI, KOL DIPLOMATAI IR POLITIKAI įVEIKS KRIZę. KELIų VALANDų KARO
VEIKSMų SUVėLINIMAS šALIAI GALėJO KAINUOTI PRALAIMėJIMą.

VOKIETIJA REIKALAVO, KAD RUSIJA SUSTABDYTų DALINę MOBILIZACIJą, KURI
BUVO PASKELBTA SUSIDARIUS KRIZEI. BET RUSų KARININKAI įTIKINėJO CARą, KAD
RUSIJOS SąLYGOMIS MOBILIZACIJA VYKSTA LABAI LėTAI IR BūTINA PASKELBTI
VISUOTINę MOBILIZACIJą. TAIP IR BUVO PADARYTA. TODėL VOKIETIJA 1914 M.
RUGPJūčIO 1D. PASKELBė RUSIJAI. SIEKDAMA IšVENGTI KARO DVIEM FRONTAIS,
VOKIETIJA TURėJO PIRMA NUGALėTI PRANCūZIJą, NELAUKDAMA, KOL į KARą įSTOS
RUSAI. VOKIEčIAI PLANAVO UžPULTI PRANCūZIJą PER NEUTRALIą BELGIJą. TAIP
KARO SU DIDžIąJA BRITANIJA NEPAVYKO IšVENGTI, KADANGI BRITAI BUVO GARANTAVę
BELGIJOS NEUTRALITETą. RUGPJūčIO 3 D. VOKIETIJA PASKELBė KARą PRANCūZIJAI,
Tą PAčIą DIENą VOKIETIJAI KARą PASKELBė IR DIDžIOJI BRITANIJA. PO DVIEJų
DIENų į DU BLOKUS SUSIJUNGUSIOS VALSTYBėS, IšSKYRUS ITALIJą, PRADėJO
KARINIUS VEIKSMUS.

DIDžIOSIOS BRITANIJOS UžSIENIO REIKALų MINISTRAS PESIMISTIšKAI
PASAKė: „VISUR EUROPOJE GęSTA šVIESOS. JOS NEBEįSIžIEBS MūSų LAIKAIS.“

KARO EIGA

PIRMIEJI KARO SVIEDINIAI SPROGO AUSTRIJAI-VENGRIJAI APšAUDANT
SERBIJOS SOSTINę BELGRADą. SERBAI ATSAKė KONTRATAKA, KADANGI RYTUOSE JIEMS
į PAGALBą ATėJO RUSAI. AUSTRIJAI-VENGRIJAI IšSILAIKYTI TURėJO PADėTI
VOKIEčIAI.

VAKARų FRONTE VOKIEčIų KARIUOMENė įžENGė į BELGIJą IR PASUKO LINK
PARYžIAUS. JOS VERžIMASIS į PRIEKį BUVO TOKS SPARTUS, KAD KARIUOMENėS
TIEKIMAS NESUSPėJO įKANDIN. PRANCūZų KARIUOMENė IR NEDIDELIS BRITų
EKSPEDICINIS KORPUSAS įSTENGė SUSTABDYTI VOKIEčIUS PRIE MARNOS UPėS. RUSų
KARIUOMENė PUOLė RYTUOSE DAUG SPARčIAU, NEGU BUVO TIKėTASI, IR ATSITIKO
TAI, KO VOKIEčIų KARINė VADOVYBė BIJOJO- VOKIETIJA BUVO PRIVERSTA KARIAUTI
DVIEM FRONTAIS. VOKIEčIAI SUSTABDė RUSUS, TAčIAU PRANCūZAI SU BRITAIS
NEįSTENGė IšSTUMTI VOKIEčIų Iš PRANCūZIJOS IR BELGIJOS. TAI NULėMė, KAD
KARIUOMENėS VAKARų FRONTE IšRAUSė APKASUS – LAMANšO KANALO IKI ŠVEICARIJOS
SIENOS.

VISI – KARIšKIAI, POLITIKAI, DAUGUMA PAPRASTų žMONIų – TIKėJOSI
GREITOS PERGALėS. PRANCūZAI į PUOLIMą METė KAVALERISTUS IR PėSTININKUS. BET
KULKOSVAIDžIAI IR EFEKTYVI ARTILERIJA IšGULDYDAVO TūKSTANčIUS PUOLANčIųJų
PER KELETą VALANDų. GYNYBINIAI GINKLAI BUVO DAUG VEIKSMINGESNI NEI
PUOLAMIEJI. KETVERIUS METUS VOKIEčIų, BRITų IR PRANCūZų JAUNUOLIAI BANDė
PRALAUžTI VAKARų FRONTą.

BRITų LAIVYNO MINISTRO VINSTONO ČERčILIO (1874-1965) PATARIMU, BRITAI
1915 M. ATIDARė ANTRą FRONTą PIETUOSE. TURKIJA KARIAVO VOKIETIJOS PUSėJE,
IR BRITAI BIJOJO, KAD VOKIEčIAI SU TURKAIS PRADėS BENDRAS OPERACIJAS PRIE
SUECO KANALO BEI įGIS NAUJų NAFTOS TELKINIų PERSų įLANKOJE. ČERčILIS MANė,
KAD JEI BRITAMS PAVYKTų UžIMTI DARDANELų SąSIAURį PRIE JUODOSIOS JūROS,
KELIAS į RUSIJą BūTų UžTIKRINTAS. TADA BūTų GALIMA KARTU SU SERBAIS PULTI
AUSTRIJą-VENGRIJą.

DARDANELų OPERACIJA PATYRė FIASKO. JI ATSIėJO DAUGIAU NEI 200 000
GYVYBIų, TEN žUVO IR SAVANORIų Iš AUSTRALIJOS IR NAUJOSIOS ZELANDIJOS.
VOKIEčIAMS SU AUSTRAIS PAVYKO į KARą PRIEš SERBIJą įTRAUKTI BULGARIJą,
KURIAI JIE PAžADėJO MAKEDONIJą PASIBAIGUS KARUI. SERBų ARMIJA BUVO NUSTUMTA
į PIETUS, PRIE PAT GRAIKIJOS SIENOS, TIK TADA BRITAI ATSKUBėJO į PAGALBą.

TIK ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE BRITAI STūMėSI į PRIEKį. RUSAI SU BRITAIS
PASKATINO ARABUS, ARMėNUS IR KURDUS SUKILTI PRIEš TURKUS, Už TAI žADėDAMI,
KAD JIE PO KARO GALėS SUKURTI SAVO TAUTINES VALSTYBES. BRITAI UžKARIAVO
IRAKą, SIRIJą IR PALESTINą, BET UžTAT ARMėNų TAUTAI PIRMASIS PASAULINIS
KARAS BUVO TIKRA KATASTROFA. TURKAI PER KELERIUS METUS IšžUDė MILIJONą
ARMėNų.

ITALIJA NEKARIAVO VOKIETIJOS PUSėJE, KAIP JI BUVO Iš ANKSTO žADėJUSI.
PRIEšINGAI, 1915 M. ITALIJA STOJO į KARą ANTANTėS PUSėJE, SUVILIOTA
PAžADAIS DėL AUSTRIJOS-VENGRIJOS TERITORIJų PRISIJUNGIMO PO KARO. BET
ITALAI NORS IR PATYRė DIDELIų NUOSTOLIų, NESUGEBėJO PERKELTI KARO VEIKSMų į
AUSTRIJOS-VENGRIJOS TERITORIJą.

TAIP PAT IR KITOSE PASAULIO DALYSE VYKO MūšIAI. BRITAI SKANDINO VISUS
VOKIEčIų LAIVUS PASAULIO JūROSE, O JAPONIJA STOJO ANTANTėS PUSėN IR UžėMė
VOKIEčIų TERITORIJAS RAMIAJAME VANDENYNE. VOKIEčIų KOLONIJINėS PAJėGOS RYTų
AFRIKOJE SUGEBėJO TęSTI KARą SU BRITAIS IKI PAT PIRMOJO PASAULINIO KARO
PABAIGOS 1918 M. TUO METU BRITAI IR PRANCūZAI VEžė TūKSTANčIUS AFRIKOS IR
AZIJOS KAREIVIų į APKASUS.

JAV STOJA į KARą – RUSIJA IšKRINTA

TIEK VOKIEčIAI, TIEK IR ANTANTė žINOJO, KAD VAKARų FRONTAS TURI
LEMIAMą REIKšMę KARO BAIGčIAI. GENEROLAI GRIEBėSI NAUJų STRATEGIJų,
SIEKDAMI PERSILAUžIMO. BRITAI MėGINO IšSEKINTI VOKIETIJą IR AUSTRIJą-
VENGRIJą SAVO LAIVAIS BLOKUODAMI TIEKIMą šIOMS šALIMS JūRA. VOKIEčIų
LAIVYNAS 1916 M. PAMėGINO PRASIVERžTI, BET PO NIEKO NEDAVUSIO MūšIO ŠIAURėS
JūROJE VOKIEčIAI ATSITRAUKė IR PRABUVO NEIšPLAUKDAMI Iš UOSTų IKI PAT KARO
PABAIGOS.

SAUSUMOS FRONTUOSE GENEROLAI BANDė PASIEKTI PRASILAUžIMą MASIšKAI
ATAKUODAMI. VISOS KARIAUJANčIOS PUSėS NAUDOJO NAUJUS GINKLUS PRASILAUžIMUI
PASIEKTI: UGNIASVAIDžIUS, DUJAS, TANKUS IR LėKTUVUS. VOKIEčIAMS ėMUS
NAUDOTI POVANDENINIUS LAIVUS, PRIE ANTANTėS PRISIJUNGė JAV.

JAU IR ANKSčIAU KARE VOKIETIJA KOVOJO POVANDENINIAIS LAIVAIS SU
ANTANTE. GANA STIPRIą JAV REAKCIJą SUKėLė LAIVO „LUSITANIA“ PASKANDINIMAS,
NUSINEšęS 128 AMERIKIEčIų GYVYBES. VOKIEčIAI TURėJO PRISTABDYTI KARą
POVANDENINIAIS LAIVAIS. JIE žINOJO, KAD AMERIKOS PREKYBINIAI IR FINANSINIAI
SLUOKSNIAI BUVO Už TAI, KAD JAV STOTų į KARą PRANCūZIJOS IR DIDžIOSIOS
BRITANIJOS PUSėJE, KADANGI JIE BUVO SUTEIKę DIDELIų KREDITų IR PASKOLų
šIOMS šALIMS.

1917 M. VOKIEčIAI VIS VIEN PERėJO PRIE NEAPRIBOTO POVANDENINIų LAIVų
KARO. TAI REIšKė, KAD VISI LAIVAI, KURIE PLUKDė PREKES į DIDžIąJą BRITANIJą
IR PRANCūZIJą, BUS SKANDINAMI BE įSPėJIMO. TAIP VOKIETIJA TIKėJOSI, KOL DAR
į KARą NEįSIJUNGė JAV, PRIVERSTI DIDžIąJą BRITANIJą PASITRAUKTI Iš KARO.
PER DU MėNESIUS VOKIEčIų POVANDENINIAI LAIVAI PASKANDINO APIE 1000 LAIVų.
BET DAUGELIS Jų BUVO AMERIKIEčIų ARBA KITų NEUTRALIų šALIų, TODėL JAV
PASKELBė VOKIETIJAI KARą 1917 M. BALANDžIO MėNESį. TUO PAčIU METU
REVOLIUCIJA RUSIJOJE PAšALINO NIEK NESUGEBANčIą CARO VALDžIą. TADA BRITAI
IR PRANCūZAI PRADėJO TIKėTIS SVARESNIO RUSų įNAšO RYTUOSE IR DIDELėS
AMERIKIEčIų PAGALBOS VAKARUOSE.

PRANCūZAI BUVO BEVEIK TIES VISIšKO žLUGIMO RIBA VAKARų FRONTE. PUSėJE
PRANCūZų ARMIJOS KILO MAIšTAS PO KELIų BEPRASMIšKų PUOLIMų. JEI VOKIEčIAI
BūTų žINOJę APIE Tą MAIšTą, JIE BūTų GALėJę 1917 M. PAKREIPTI KARą SAU
NAUDINGA LINKME.

1918 M. PAVASARį VOKIEčIAI DėJO VISAS VILTIS į PASKUTINį BANDYMą
PASIEKTI PERSILAUžIMą, KOL DAR AMERIKIEčIAI RIMTAI NEįSIJUNGė į KARą. JIE
GALėJO PERMESTI DIDžIULES PAJėGAS Iš RYTų FRONTO , KADANGI RUSIJA, KURIOJE
VALDžIą PAėMė LENINAS, SUDARė TAIKą SU VOKIETIJA. BET VOKIEčIAMS
PERSILAUžIMO PASIEKTI NEPAVYKO. ĮSIJUNGUS NAUJOMS AMERIKIEčIų PAJėGOMS,
VOKIEčIAI BUVO ATREMTI IR NUSTUMTI ATGAL. 1918 M. RUDENį IšSEKO VOKIETIJOS,
AUSTRIJOS-VENGRIJOS IR TURKIJOS JėGOS. 1918 M. LAPKRIčIO PRADžIOJE
VOKIETIJOJE KILO REVOLIUCIJA. ŠALIS TAPO RESPUBLIKA, O VILHELMAS II PABėGO
į OLANDIJą. LAPKRIčIO 11D. 11 VAL. BUVO SUSITARTA DėL PALIAUBų.

KARAS IR CIVILINė VISUOMENė

„KIEKVIENAME KARE TIESA TAMPA PIRMąJA AUKA.“

KARO PRADžIOJE KARIAUJANčIOS VALSTYBėS MėGINO VIENA KITą PRALENKTI
VARYDAMOS KARINę PROPAGANDą. ANTANTėS VALSTYBėMS SEKėSI GERIAUSIAI. SPAUDA,
MOKYKLOS IR BAžNYčIA VAIZDAVO VOKIEčIUS KAIP „HUNUS“, KURIE žUDO KūDIKIUS
IR PRIEVARTAUJA VIENUOLES. KAI JAV įSTOJO į KARą, KINO INDUSTRIJA ėMė KURTI
įTIKINAMUS PROPAGANDINIUS FILMUS TA PAčIA TEMA. GRIEžTA žINIų IR LAIšKų
CENZūRA ILGą LAIKą TRUKDė CIVILIAMS GYVENTOJAMS SUžINOTI TIESą APIE MASINES
SKERDYNES FRONTUOSE.

CIVILIAI GYVENTOJAI NEBUVO TIESIOGIAI SUSIJę SU KARO VEIKSMAIS,
TAčIAU JIE KENTė PREKIų TRūKUMą IR BADą.

KARO PADARINIAI 1917 M. NULėMė, KAD TIEK PRANCūZIJOS, TIEK VOKIETIJOS
POLITIKAI BANDė BAIGTI KARą. PRANCūZIJOS SOCIALISTų PARTIJA PROTESTUODAMA
IšėJO Iš VYRIAUSYBėS, DEPUTATų DAUGUMA VOKIETIJOS PARLAMENTE BALSAVO Už
TAI, KAD VOKIETIJA PRADėTų TAIKOS DERYBAS. BET KARAS TęSėSI, KADANGI VISUR
VADOVAVO KARIšKIAI.

KARAS NULėMė TAI, KAD IšAUGO VALSTYBINIS SEKTORIUS VISOSE šALYSE.
VALSTYBė PERėMė ARBA KONTROLIAVO KARO PRAMONę, įVEDė KORTELIų SISTEMą IR
KAINų KONTROLę, SIEKDAMA UžKIRSTI KELIą JUODAJAI RINKAI. VALSTYBė RūPINOSI
KAREIVIų NAšLėMIS, NAšLIų, SUžEISTųJų IR KARO INVALIDų PENSIJOMIS. VISOSE
šALYSE KAIP KARO IšDAVA AUGO VALSTYBINė BIUROKRATIJA, KONTORų DARBUOTOJų
DAUGUMą SUDARė MOTERYS.

VYRAMS IšėJUS į FRONTą, MOTERYS TAPO TRAUKINIų MAšINISTėMIS, PRAMONėS
DARBININKėMIS, VALDININKėMIS BEI TARNAUTOJOMIS. MILIJONAI MOTERų PIRMą
KARTą GAVO MOKAMą DARBą – VIENOS LAISVA VALIA, KITOS DėL TO, KAD GALėTų
IšMAITINTI šEIMą. PAKITO MOTERų RūBAI ELGESYS. DėL PRAKTINIų PRIEžASčIų
PLAUKAI IR SIJONAI TAPO TRUMPESNI, PASIDARė įPRASčIAU, KAD MOTERYS VIENOS
EIDAVO į RESTORANą. KARAS PAKėLė VISUOMENINę MOTERS VERTę IR DėL TO VISAI
NEATSITIKTINAI DAUGELYJE šALIų TUOJ PO KARO JOMS BUVO SUTEIKTA RINKIMų
TEISė. KAREIVIAMS GRįžUS Iš FRONTO, DAUG MOTERų IR VėL NETEKO DARBO.

VERSALIO TAIKA

„VOKIETIJAI TAIKOS SUTARTIS (.) BUVO ARBA PER GRIEžTA ARBA PER
šVELNI. JI BUVO PER GRIEžTA, KAD ATNEšTų SUSITAIKYMą, IR NEPAKANKAMAI
GRIEžTA, KAD VISIšKAI PARKLUPDYTų VOKIETIJą“

AMERIKIEčIų ISTORIKAI PALMERIS IR KOLTONAS

1919 M. NUGALėTOJAI SUSITIKO TAIKOS KONFERENCIJOJE VERSALYJE.
DAUGELIS LOTYNų AMERIKOS IR AZIJOS šALIų PRISIJUNGė PRIE NUGALėTOJų KARO
PABAIGOJE. ŠIOS šALYS DALYVAVO DAR IR DėL TO, KAD PASIDALYTų PERGALėS
VAISIUS. NUGALėTIESIEMS NELIKO NIEKO KITO, KAIP TIK LAUKTI REZULTATų.

SVARBIAUSI ASMENYS KONFERENCIJOJE BUVO JAV PREZIDENTAS VUDROVAS
VILSONAS IR MINISTRAI PIRMININKAI DEIVIDAS LOIDAS DžORDžAS BEI ŽORžAS
KLEMANSO Iš DIDžIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCūZIJOS. Iš NUGALėTOJų LABIAUSIAI
TAIKYTIS BUVO LINKęS PREZIDENTAS VILSONAS. KARO METAIS JIS PATEIKė 14
PUNKTų, KURIE TURėJO BūTI TAIKOS PAGRINDAS:

ATVIROS TAIKOS DERYBOS, PO KURIų NETURI BūTI JOKIų SLAPTų TARPTAUTINIų
SUSITARIMų, O DIPLOMATIJA ATEITYJE TURI VEIKTI ATVIRAI IR VIEšAI.
ABSOLIUTI LAIVYBOS LAISVė JūROSE, NE TERITORINIUOSE VANDENYSE, IR TAIKOS,
IR KARO METU, IšSKYRUS TUOS ATVEJUS, KAI JūRA, DėL TARPTAUTINėS AKCIJOS,
PASINAUDOJUS TARPTAUTINIų SUTARčIų įVYKDYMU, BUS VISIšKAI ARBA Iš DALIES
UžDARYTA.
JEIGU GALIMA, PAšALINTI VISUS EKONOMINIUS BARJERUS IR NUSTATYTI VIENODAS
SąLYGAS PREKYBAI TARP VISų SUSIVIENIJUSIų VALSTYBIų, PASIRENGUSIų IšSAUGOTI
TAIKą.
SAVITARPIO GARANTIJOS, DERAMAI UžTIKRINANčIOS NACIONALINėS GINKLUOTėS
SUMAžINIMą IKI MINIMUMO, KURIS BūTINAS šALIES VIDAUS SAUGUMUI GARANTUOTI
VISI KOLONIJINIAI GINčAI TURI BūTI LAISVAI, ATVIRAI IR VISIšKAI BEšALIšKAI
IšSPRęSTI, GRIEžTAI LAIKANTIS PRINCIPO, JOG NAGRINėJANT VISAS SUVERENITETO
PROBLEMAS TAM TIKRų KOLONIJų GYVENTOJų INTERESAI TURI BūTI DERINAMI SU
TEISINGOMIS PRETENZIJOMIS TOS VYRIAUSYBėS, KURIOS TEISėS TURI BūTI
NUSTATYTOS.
EVAKUACIJA Iš VISOS RUSų TERITORIJOS IR TOKS RUSIJOS PROBLEMų
SUREGULIAVIMAS, KURIS GARANTUOS VISIšKą IR LAISVą KITų PASAULIO TAUTų
BENDRADARBIAVIMą, LEIS NETRUKDOMAI IR NEVARžOMAI PRIIMTI LAISVUS Jų
POLITINėS RAIDOS IR NACIONALINėS POLITIKOS SPRENDIMUS IR GARANTUOS JOS
DžIAUGSMINGą PRIėMIMą į LAISVą TAUTų BENDRIJą, BET IR TOKIą PAGALBą, KOKIOS
JAI TRūKSTA IR KOKIOS JI SAU NORI. SESERų – TAUTų SANTYKIAI SU RUSIJA
ATEINANčIAIS MėNESIAIS BUS Jų GEROS VALIOS IR JOS POREIKIų SUPRATIMO
GERIAUSIAS IšBANDYMAS, NES RUSIJOS POREIKIAI SKIRIASI NUO šIų TAUTų SAVų
INTERESų, TAI BUS Jų PROTINGOS IR NESAVANAUDIšKOS SIMPATIJOS RUSIJAI
PATIKRINIMAS.
BELGIJA, SU TUO SUTIKS VISAS PASAULIS, TURI BūTI EVAKUOTA IR ATKURTA BE
JOKIų BANDYMų APRIBOTI JOS NEPRIKLAUSOMYBę, KURIA JI NAUDOJASI KAIP IR
KITOS LAISVOS VALSTYBėS. JOKS KITAS AKTAS NEGALI DAUGIAU NEGU šIS
PASITARNAUTI ATKURIANT TARP TAUTų TUOS įSTATYMUS, KURIUOS JOS PAčIOS
NUSTATė IR APIBRėžė, REGULIUODAMOS TARPUSAVIO SANTYKIUS. BE šIO TAIKOMOJO
AKTO VISA TARPTAUTINėS TEISėS STRUKTūRA IR VEIKIMAS BUS PAžEISTAS.
VISA PRANCūZų TERITORIJA TURI BūTI IšVADUOTA IR UžIMTOS JOS SRITYS
SUGRąžINTOS, O SKRIAUDA, KURIą PRANCūZIJAI PADARė PRūSIJA 1871 M. DėL
ELZASO IR LOTARINGIJOS IR TUO BEVEIK 50 METų SUTRUKDė PASAULIO STABILUMą,
TURI BūTI IšTAISYTA, KAD, ATSIžVELGIANT į VISų INTERESUS, BūTų GARANTUOTA
TAIKA.
ITALIJOS SIENOS TURI BūTI PATAISYTOS, REMIANTIS AIšKIAI IšSKIRTAIS
NACIONALINIAIS POžYMIAIS.
AUSTRO-VENGRIJOS TAUTOMS, KURIAS MES TURIME MATYTI KAIP PASITURINčIAS IR
STIPRIAS TARP KITų TAUTų, REIKIA SUTEIKTI VISAS LAISVOS AUTONOMINėS RAIDOS
GALIMYBES
RUMUNIJA, SERBIJA IR JUODKALNIJA TURI BūTI EVAKUOTOS, OKUPUOTOS Jų
TERITORIJOS TURI BūTI SUGRąžINTOS. SERBIJAI REIKėTų SUTEIKTI LAISVą
PRIėJIMą PRIE JūROS. BALKANų VALSTYBIų SANTYKIAI TURI BūTI PAGRįSTI
DRAUGIšKAIS SUSITARIMAIS, ATSIžVELGIANT į ISTORIšKAI SUSIFORMAVUSIą
PAVALDINIų IšTIKIMYBę IR TAUTYBę. VISOMS BALKANų VALSTYBėMS BūTINA
NUSTATYTI POLITINėS IR EKONOMINėS NEPRIKLAUSOMYBėS BEI TERITORINIO
VIENTISUMO TARPTAUTINES GARANTIJAS.
DABARTINėS OSMANų IMPERIJOS TURKIšKOMS DALIMS TURI BūTI GARANTUOTAS
SUVERENITETAS. IR KITOMS TAUTOMS, KURIAS DABAR VALDO TURKAI, BūTINA
GARANTUOTI NEDVIPRASMį SAUGUMą IR TVIRTAS SąLYGAS AUTONOMINEI RAIDAI.
DARDANELAI TURI BūTI NUOLAT ATVIRI VISų TAUTų LAIVAMS PLAUKIOTI IR PREKYBAI
PAGAL TARPTAUTINES GARANTIJAS.
TURI BūTI SUKURTA NEPRIKLAUSOMA LENKų VALSTYBė, KURI JUNGTų TERITORIJAS,
NEGINčIJAMAI APGYVENDINTAS VIEN LENKų. LENKIJA TURI GAUTI LAISVą IR
PATIKIMą IšėJIMą į JūRą, O JOS POLITINė IR EKONOMINė NEPRIKLAUSOMYBė IR
TERITORINė NELIEčIAMYBė TURI BūTI GARANTUOTA TARPTAUTINE SUTARTIMI.
YPATINGA SUTARTIMI TURI BūTI įKURTA VISUOTINė TAUTų ASOCIACIJA, KURI
SUTEIKTų TIEK DIDELėMS, TIEK MAžOMS VALSTYBėMS POLITINėS NEPRIKLAUSOMYBėS
IR TERITORINIO NELIEčIAMUMO ABIPUSIšKAI NAUDINGAS IR VIENODAS GARANTIJAS.

VOKIEčIAI ,PRAšYDAMI PALIAUBų IR TAIKOS DERYBų, VYLėSI, KAD KAIP TIK
šIE PUNKTAI BUS PAGRINDINIAI. TAčIAU NEI VILSONAS, NEI VOKIEčIAI
NESITIKėJO, KAD VISUOMENėS OPINIJA PRANCūZIJOJE IR DIDžIOJOJE BRITANIJOJE
REIKALAUS KERšTO. ŠIAURėS PRANCūZIJA BUVO VISIšKAI KARO NUNIOKOTA, IR
KLEMANSO REIKALAVO, KAD VOKIETIJA BūTų GALUTINAI SUžLUGDYTA. PRANCūZAI
NORėJO PADARYTI TAIP, KAD VOKIEčIAI ATSIDURTų TOKIOJE PADėTYJE, KOKIOJE JIE
BUVO PRIEš SUSIVIENIJIMą 1871 M. BE TO, į VILSONO IDEALIZMą KLEMANSO
žIūRėJO SU NEPASITIKėJIMU: „PONAS VILSONAS YRA NUOBODUS SU SAVO KETURIOLIKA
PUNKTų. PATS VISAGALIS DIEVAS PASITENKINO DEšIMčIA.“ LOIDAS DžORDžAS UžėMė
TARPINę PADėTį. JIS BIJOJO, KAD PER GRIEžTAS ELGESYS SU VOKIEčIAIS ATVES
JUOS į REVOLIUCINį SOCIALIZMą, TAčIAU JIS TURėJO ATSIžVELGTI IR į TAI, KAD
JIS BUVO PERRINKTAS SU šūKIU: „PAKARK KAIZERį – TEGU VOKIETIJA MOKA.“

1919 M. GEGUžėS MėNESį BUVO PAKVIESTI VOKIEčIAI IR JIEMS BUVO
PASIūLYTA TAIKOS SUTARTIS. VOKIEčIAI BUVO šOKIRUOTI IR ėMė PROTESTUOTI. BET
JIEMS BUVO NEįMANOMA VėL ATNAUJINTI KARą. SOCIALDEMOKRATAI IR VOKIEčIų
VYRIAUSYBėS LIBERALAI PASIRAšė TAIKOS SUTARTį. KARTU JIE PAREIšKė, KAD
PASIRAšO SUTARTį, KADANGI „VOKIEčIų TAUTA NETURI JOKIO KITO BūDO, KAIP
APGINTI SAVO GARBę PO BAISIų KANčIų, PATIRTų PASTARAISIAIS METAIS.“
VOKIEčIų LAIVYNO įGULOS PROTESTUODAMOS PASKANDINO SAVO LAIVUS. Į Ką
VOKIEčIAI TAIP REAGAVO?

TAIKOS SąLYGOS

STIPRIAUSIą įSPūDį PADARė TAI, KAD VOKIEčIAI TURėJO PRIPAžINTI ESą
KALTI DėL KARO SUKėLIMO. DAR BUVO REIKALAUJAMA DIDžIULIO KARO NUOSTOLIų
ATLYGINIMO (KONTRIBUCIJOS). BE TO, JIE TURėJO PALIKTI šALIS, KURIOSE GYVENO
DAUG VOKIEčIų. ELZASAS IR LOTARINGIJA SUGRįžO PRANCūZIJAI. LENKIJA BUVO
ATKURTA KAIP VALSTYBė, į KURIą įėJO DALIS VOKIETIJOS, AUSTRIJOS-VENGRIJOS
IR RUSIJOS PRIEšKARINIų TERITORIJų. PRIE TO DAR PRISIDėJO JUOSTA PALEI
BALTIJOS JūRą, „LENKų KORIDORIUS“, KURIS ATSKYRė RYTų PRūSIJą NUO LIKUSIOS
VOKIETIJOS DALIES. VOKIETIJOS KOLONIJAS PASIDALINO NUGALėJUSIOS VALSTYBėS
IR JAI BUVO LEISTA LAIKYTI NEDIDELę KARIUOMENę BE ORO PAJėGų. VAKARINė
šALIES DALIS BUVO DEMILITARIZUOTA, TAI REIšKė, KAD VOKIETIJA NETURėJO
TEISėS TEN DISLOKUOTI KARIUOMENėS.

AUSTRIJOS-VENGRIJOS VALSTYBė BUVO PANAIKINTA IR NUSTATYTOS NAUJOS
SIENOS. ATSIRADO ČEKOSLOVAKIJA, O SERBų SVAJONė APIE DIDžIASERBIšKą
VALSTYBę BALKANUOSE IšSIPILDė įKURIANT JUGOSLAVIJą.

ITALAI BUVO TARP NUGALėTOJų, BET GRįžO Iš VERSALIO NUSIVYLę. JIE GAVO
PIETų TIROLį, BET JIEMS BUVO PAžADėTI PAKRANčIų MIESTAI KROATIJOJE IR
DIDžIOJI DALIS ALBANIJOS KAIP PROTEKTORATAS. DAUGELIS NACIONALIšKAI
NUSITEIKUSIų ITALų JAUTėSI APGAUTI ANTANTėS.

TAIKOS DERYBų REZULTATAI GEROKAI SKYRėSI NUO PREZIDENTO VILSONO
VILčIų. PRINCIPO, KAD VALSTYBIų SIENOS SUTAPTų SU KALBA IR KULTūRA, BUVO
DAžNAI NEPAISOMA, PIRMENYBę SUTEIKIANT JėGų BALANSUI IR EKONOMIKAI.
PAVYZDžIUI, TRYS MILIJONAI VOKIEčIų STUDETų KRAšTE BUVO įTRAUKTI į
ČEKOSLOVAKIJOS SUDėTį DėL REGIONO STRATEGINėS IR EKONOMINėS REIKšMėS.
BALKANUOSE IR RYTų EUROPOJE TAUTOS BUVO TAIP TARPUSAVYJE SUSIPYNUSIOS, KAD
BUVO NEįMANOMA NUSTATYTI SIENų TAIP, JOG TOSE šALYSE NESUSIDARYTų DIDELIų
TAUTINIų MAžUMų.

RUSIJA PATEKO į IšIMTINę PADėTį. ŠALIS BUVO ANTANTėS PUSėJE, BET
SUDARė TAIKą SU VOKIETIJA, PAKEITė VARDą į SOVIETų RUSIJą IR DABAR JAU
KOVOJO PASAULINėS REVOLIUCIJOS VARDAN. SąJUNGININKAI NESIPRIEšINO, KAD
VOKIEčIų PAJėGOS LIKTų RUSIJOS TERITORIJOJE IR PO 1918 M. PALIAUBų REMTų
TRIJų BALTIJOS VALSTYBIų – ESTIJOS, LATVIJOS IR LIETUVOS – SUSIKūRIMą.
SUOMIJA IRGI PASINAUDOJO PROGA, KAD GALėTų IšSILAISVINTI Iš RUSIJOS
PRIKLAUSOMYBėS.

DAUGELIS KOLONIJINIų VALSTYBIų SIUNTė SAVO žMONES į KARą, TIKėDAMOS
ANTANTėS PAžADAIS JOMS SUTEIKTI NAUJą STATUSą PO KARO. LABIAUSIAI NUSIVYLę
BUVO KINAI, ARABAI IR KURDAI. KINAI TIKėJOSI, KAD ATEIS GALAS Jų šALIES
PADALINIMUI į INTERESų SFERAS, BET PAJUTO, KAD JAPONIJA PERėMė VOKIEčIų
SFERAS. DėL TO KINIJA NESUTIKO PASIRAšYTI VERSALIO TAIKOS SUTARTIES.
ARABAMS IR KURDAMS BUVO PAžADėTA LEISTI SUKURTI SAVO VALSTYBES PO KARO,
TAčIAU TURKIJA IšLAIKė KURDų SRITIS, O TURKų SRITYS, KURIOSE GYVENO ARABAI,
PATEKO PRANCūZIJOS IR DIDžIOSIOS BRITANIJOS VALDžION. PER KARą BRITAI BUVO
PAžADėJę žYDų LYDERIAMS, KAD žYDAMS BUS LEISTA APSIGYVENTI PALESTINOJE.
TAIKOS SUTARTIES NUTARIMAI PO „KARO, KURIS TURįS PADARYTI PABAIGą VISIEMS
KARAMS“, NEPANAIKINO REVANšISTINIų NORų EUROPOJE IR PAGRINDO BūSIMIESIEMS
KARAMS KILTI KITOSE PASAULIO DALYSE.

KARO REZULTATAI

PER PIRMąJį PASAULINį KARą IšTOBULėJO ARTILERIJA, AVIACIJA, TANKAI,
INžINERIJOS IR RYšIų KARIUOMENė, ATSIRADO CHEMINė KARIUOMENė,
PRIEšLėKTUVINė APSAUGA. PADIDėJO GINKLų UGNIES GALINGUMAS IR šAUDYMO TOLIS.
KARINIAME JūRų LAIVYNE PASISėJO LENGVųJų ANTVANDENINIų (KREISERIų,
ESKADRINIų MINININKų, KATERIų) IR POVANDENINIų LAIVų REIKšMė. MASTU
PIRMASIS PASAULINIS KARAS PRALENKė ANKSTESNIUS KARUS. JIS TRUKO DAUGIAU NEI
KETURIS METUS, O JAME DALYVAVO NET 33 šALYS. BUVO MOBILIZUOTA APIE 70
MILIJONų žMONIų (RUSIJOJE 16 MILIJONų, VOKIETIJOJE 13 MILIJONų žMONIų),
žUVO 9,5 MILIJONAI, SUžEISTA 20 MILIJONų žMONIų, Iš Jų 3,5 MILIJONAI TAPO
INVALIDAIS. DAUGIAUSIA NUOSTOLIų PATYRė VOKIETIJA, RUSIJA, PRANCūZIJA IR
AUSTRIJA-VENGRIJA (66,6 % VISų NUOSTOLIų)
PO PIRMOJO PASAULINIO KARO įVYKO REIKšMINGI EKONOMINIAI POKYčIAI. EUROPA Iš
KARO IšėJO LABAI NUSILPUSI. PRIE žMONIų AUKų PRISIDėJO DIDžIULIAI
MATERIALINIAI NUOSTOLIAI, KURIų DYDIS SIEKė šIMTUS MILIJARDų FRANKų.
VALSTYBIų FINANSų BūKLė KATASTROFIšKA: KARUI FINANSUOTI PRISPAUSDINTA
PINIGų, KLESTI INFLIACIJA, PRASISKOLINTA UžSIENIUI. KARUI PASIBAIGUS,
EUROPOS PINIGų KURSAS, PALYGINTI SU DOLERIU, KRINTA, IR EUROPIEčIAI,
KADAISE BUVę PASAULIO BANKININKAIS, TAMPA SKOLININKAIS. EUROPOS VALSTYBėS
TURI IR KITų SUNKUMų: PO KARO ėMUSIOS VėL EKSPORTUOTI SAVO GAMINIUS,
PAMATO, KAD Jų VIETą JAU UžėMė RIMTI, KARE MAžAI TENUKENTėJę KONKURENTAI:
JAPONIJA, JAV. TAIP PAT SMARKIAI DėL VALSTIEčIų MOBILIZACIJOS į ARMIJą
SMUKO IR žEMėS ūKIS. TUO TARPU JAV EKONOMIKA SMARKIAI PRATURTėJO Iš KARINIų
TIEKIMų IR NE TIK IšMOKėJO SKOLAS VAKARų EUROPOS šALIMS, BET IR SKOLINO
JOMS DIDžIULES SUMAS, TAPDAMA Jų SVARBIAUSIA KREDITORE. TAIGI, KARAS LABAI
SUMAžINO EUROPOS įTAKą PASAULYJE.
I-ASIS PASAULINIS KARAS, JO SUKELTA šALIų ūKIų SUIRUTė, žMONIų NUSKURDIMAS
TURėJO įTAKOS IR KARE DALYVAVUSIų šALIų POLITINEI TVARKAI. RUSIJA Iš
CARINėS MONARCHIJOS TAPO TARYBų RESPULIKA, VOKIETIJA Iš KAIZERINėS PUSIAU
ABSOLIUTINėS MONARCHIJOS 1919 METAIS TAPO VEIMARO RESPUBLIKA, VENGRIJA Iš
MONARCHIJOS TAPO BURžUAZINE DEMOKRATINE VALSTYBE. O šTAI ITALIJOJE PO KARO
įSIGALėJO FAšISTINėS NUOTAIKOS IR 1922 M. B. MUSOLINIS įVEDė FAšISTINę
DIKTATūRą.
PER PIRMAJį PASAULINį KARą IMPERIALISTINėS VALSTYBėS ėMė DAR LABIAU
IšNAUDOTI SAVO KOLONIJAS: JOS TAPO žALIAVų IR žMONIų šALTINIU KARO
VEIKSMAMS. TUO PAčIU KARO METU ėMė SPARčIAI VYSTYTIS VIETINė, NACIONALINė
PRAMONė. VISA TAI SKATINO šALIų NACIONALINį IšSIVADAVIMO JUDėJIMą. TODėL PO
KARO ėMė IRTI KOLONIJINė SISTEMA. NEPRIKLAUSOMYBę IšSIKOVOJO: TURKIJA (1923
M.), IRANAS (1922 M.), AFGANISTANAS (1919 M.), EGIPTAS (1919 M.)

|VALSTYBė |MOBILIZUO|NUKAUTų |SUžEISTų |BELAISVIų|Iš VISO |NUOSTOL|
| |Tų |IR | |IR | |Ių% |
| | |MIRUSIų | |DINGUSIų | | |
|RUSIJA |12.000.00|1.700.000|4.950.000|2.500.000|9.150.000|76,3 |
| |0 | | | | | |
|PRANCūZIJA| |1.357.800|4.266.000| |6.160.800|73,3 |
| |8.410.000| | |537.000 | | |
|D.BRITANIJ| | |2.090.000| |3.190.235|35,8 |
|A |8.904.467|908.371 | |191.652 | | |
|ITALIJA | | | | |2.197.000|39,1 |
| |5.615.000|650.000 |947.000 |600.000 | | |
|JAV | | | | | | 8,0 |
| |4.355.000|126.000 |234.300 |4.500 |350.300 | |
|JAPONIJA | | | | | | 0,2 |
| |800.000 |300 |907 |3 |1.210 | |
|RUMUNIJA | | | | | |71,4 |
| |750.000 |335.706 |120.000 |80.000 |535.706 | |
|SERBIJA | | | | | |46,8 |
| |707.343 |45.000 |133.148 |152.958 |331.106 | |
|BELGIJA | | | | | |34,9 |
| |267.000 |13.716 |44.686 |34.659 |93.061 | |
|GRAIKIJA | | | | | |11,7 |
| |230.000 |5.000 |21.000 |1.000 |27.000 | |
|PORTUGALIJ| | | | | |33,3 |
|A |100.000 |7.222 |13.751 |12.318 |33.291 | |
|JUODKALNIJ| | | | | |40,0 |
|A |50.000 |3.000 |10.000 |7.000 |20.000 | |
|Iš VISO |42.188.81|5.152.115|12.831.00|4.121.090|22.089.70|52.3 |
| |0 | |4 | |9 | |
|VOKIETIJA |11.000.00|1.773.700| |1.152.800| |64,9 |
| |0 | |4.216.058| |7.142.558| |
|AUSTRIJA-V| |1.200.000| |2.200.000| |90,0 |
|ENGRIJA |7.800.000| |3.620.000| |7.020.000| |
|TURKIJA | | | | | |34,2 |
| |2.850.000|350.000 |400.000 |250.000 |975.000 | |
|BULGARIJA | | | | | |22,2 |
| |1.200.000|87.500 |152.390 |27.029 |266.919 | |
|Iš VISO |22.850.00|3.386.200| |3.629.829|15.404.47|67,4 |
| |0 | |8.388.448| |7 | |
|Iš VISO |65.038.81|8.538.315|21.219.45|7.750.919|37.494.18|57,6 |
| |0 | |2 | |6 | |

TAUTų SąJUNGA BE JAV

DIDžIAUSIAS NUGALėTOJAS PO KARO BUVO JAV. ŠALIS PATYRė MAžUS
NUOSTOLIUS, IR, NORS PRIEš KARą JAV BUVO SKOLINGA EUROPAI, PO KARO EUROPOS
VALSTYBėS BUVO SKOLINGOS JAV DEšIMT MILIJARDų DOLERIų. JAV BUVO STIPRIAUSIA
PASAULIO EKONOMINė JėGA. BET DIDELIAM PREZIDENTO VILSONO NUSIVYLIMUI,
KONGRESAS NUBALSAVO PRIEš AMERIKIEčIų DALYVAVIMą TAUTų SąJUNGOJE. JAV
NUSISUKO NUO EUROPOS IR NUKREIPė SAVO DėMESį į LOTYNų AMERIKą IR RAMIOJO
VANDENYNO REGIONą.

NORS JAV IR NETAPO TAUTų SąJUNGOS NARE, O VOKIETIJA IR SOVIETų RUSIJA
BUVO PALIKTOS NUOšALYJE, TAUTų SąJUNGA BUVO įKURTA ŠVEICARIJOJE SU SAVO
PAGRINDINE BūSTINE ŽENEVOJE. JI TURėJO REMTIS KOLEKTYVINIO SAUGUMO
PRINCIPAIS. JEIGU VIENAS TAUTų SąJUNGOS NARYS UžPULTų KITą NARį, TAI BūTų
LAIKOMA KARO PASKELBIMU KITIEMS NARIAMS. UžPUOLIKUI TURėJO BūTI TAIKOMOS
EKONOMINėS IR KARINėS SANKCIJOS. DIDžIOJI BRITANIJA, PRANCūZIJA, ITALIJA IR
JAPONIJA TURėJO NUOLATINES VIETAS VYKDOMAJAME ORGANE – TARYBOJE.

1920 M. TAUTų SąJUNGA HAGOJE įKūRė TARPTAUTINį TEISMą, KURIS TURėJO
SPRęSTI TARPTAUTINIUS GINčUS.

JUGOSLAVIJA

SERBAI, 1915 M. VOKIEčIų, AUSTRų IR BULGARų IšSTUMTI Iš SAVO PAčIų
šALIES, įKūRė VYRIAUSYBę TREMTYJE, GRAIKIJOS SALOJE KORFU, IR TEN DIRBO
TAM, KAD KROATAI IR SLOVėNAI SUSIJUNGTų į VIENą PIETų SLAVų VALSTYBę –
JUGOSLAVIJą. KROATAI IR SLOVėNAI RėMė šIą MINTį, NORS KARO METU JIE BUVO
LOJALūS AUSTRIJAI-VENGRIJAI, O ITALIJA REIKALAVO Jų TERITORIJų DALIES. 1918
M. GRUODžIO MėNESį „SERBų, KROATų IR SLOVėNų KARALYSTė“ BUVO įKURTA IR
PRIPAžINTA DIDžIųJų VALSTYBIų. MAKEDONIEčIAI, JUODKALNIEčIAI IR MUSULMONAI
BUVO LAIKOMI SERBAIS IR KROATAIS. NAUJOJI VALSTYBė BUVO LABAI NEVIENALYTė,
KURI TURėJO DU ALFABETUS (LOTYNIšKą IR KIRILICą) IR TRIS DIDELES RELIGIJAS
– ROMOS KATALIKUS šIAURėJE, GRAIKų STAčIATIKIUS IR MUSULMONUS PIETUOSE. JAU
Iš PAT PRADžIų šALIS SUSIDūRė SU DIDELIAIS PRIEšTARAVIMAIS. KROATAI IR
SLOVėNAI NORėJO KUO DAUGIAU SAVIVALDOS, O SERBAI SIEKė CENTRALIZUOTOS
VALSTYBėS, APIE KURIą JIE NUO SENO SVAJOJO. SERBAI DAUG KUR PASIEKė SAVO
PAžIūRų įSIVIEšPATAVIMO IR BELGRADAS TAPO NAUJOS VALSTYBėS SOSTINE.

MASINėS SKERDYNėS

VIENAS Iš PAčIų KRUVINIAUSIų MūšIų PER VISą KARO ISTORIJą įVYKO PRIE
VERDENO VIETOVėS IR SOMOS UPėS PRANCūZIJOJE 1916 M. GENEROLAI, KURIE PATYS
LINDėJO FRONTO GILUMOJE, BANDė šTURMU PRALAUžTI FRONTą, NEGAILėDAMI NEI
PATRANKų SVIEDINIų, NEI žMONIų. KAREIVIAI BUVO PASIųSTI PRIEš SPYGLIUOTų
VIELų UžTVARAS IR įTVIRTINIMUS. BUVO SAMPROTAUJAMA, KAD INTENSYVUS
APšAUDYMAS Iš ARTILERIJOS PABūKLų PRASKINS KELIą šTURMUOJANTIEMS
PėSTININKAMS. TAčIAU BESIGINANčIOJI PUSė BUVO GERAI įSIRAUSUSI į APKASUS, O
KULKOSVAIDžIAI VISADA BUVO KOVOS PARENGTYJE.

PRIE SAMOS UPėS BRITAI PER KELIAS VALANDAS PRARADO 60 000 VYRų. PO
PENKIS MėNESIUS TRUKUSIų MūšIų JIE NETEKO APIE 400 000 VYRų, O LAIMėJO 8 KM
RUOžą, PRIMENANTį IšVARPYTą MėNULIO PAVIRšIų. KITOJE APKASų PUSėJE
NUOSTOLIAI BUVO NE Ką MAžESNI.

PULDAMI PRIE VERDENO VOKIEčIAI NORėJO TIEK NULEISTI KRAUJO
PRANCūZAMS, KAD šIE ATSISAKYTų TOLIAU KARIAUTI. VIENAS PRANCūZų KAPITONAS
SAVO DIENORAšTYJE šITAIP APRAšO VOKIEčIų PUOLIMą: „APKASAI ATRODO BAISIAI
(.) TRANšėJų SUSISIEKIMO PERėJIMUOSE SUSTINGę LAVONAI PRIDENGTI PALAPINėS
DROBE (.) NAUJAS PAPILDYMAS RANKINėMS GRANATOMS. VAKAR MES SUNAUDOJOME
DVIDEšIMT DėžIų. REIKIA TAUPYTI. RAMIAI, VAIKELI. DUOK JIEMS PIRMA PRIEITI
ARčIAU. 25 žINGSNIų ATSTUMU. TIESIAI į žABTUS. KAI Aš DUODU KOMANDą. UGNIS.
JūS GALITE VISKą. SPROGIMų GRIAUSMAS. (.) MES GALIME MATYTI ORE
PERSIVERTANčIUS IR KRINTANčIUS NEGYVUS VOKIEčIUS.“ PO KRUVINų PUOLIMų IR
ATSAKOMųJų VEIKSMų „KRAUJO NULEIDIMO TEORIJA“ PASIRODė BUVUSI KLAIDINGA.
APIE 350 000 VYRų KRITO ABIEJOSE PUSėSE PRIE VERDENO, TAčIAU FRONTO
LINIJOS, KAIP BUVO, TAIP IR LIKO TOJE PAčIOJE VIETOJE, KAIP IR PRIEš
PRASIDEDANT MūšIAMS.

IšVADOS

1914 M. RUGPJūčIO 1D., VOKIETIJAI PASKELBUS KARą RUSIJAI, į KARą
įSIJUNGUS KITOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS, EUROPIEčIUS APėMė ENTUZIAZMAS.
PATRIOTINėS NUOTAIKOS UžVALDė RUSų, VOKIEčIų, ANGLų, PRANCūZų PROTUS.
BEVEIK NIEKAS NEPROTESTAVO, NEREIšKė DėL KARO NEPASITENKINIMO. VISOS
KARIAUJANčIOS šALYS IR Jų GYVENTOJAI MANė, KAD JIE NUGALėS, KARAS BUS
TRUMPAS.

JAU 1914 M. PABAIGOJE IšRYšKėJO DU FRONTAI: RYTų IR VAKARų. PRASIDėJO
POZICINIS KARAS, PAREIKALAVęS MILžINIšKų RESURSų, KAINAVęS MILIJONUS žMONIų
GYVYBIų. TAI BUVO MODERNUS KARAS, JAME PIRMą KARTą BUVO PANAUDOTI TANKAI,
DUJOS, LėKTUVAI. VYKO ATKAKLūS JūRų MūšIAI, POVANDENINIAI LAIVAI SKANDINO
NET CIVILINIUS KELEIVINIUS LAIVUS.

VISOS KARIAUJANčIOS VALSTYBėS NORėJO IšPLėSTI SAVO TERITORIJAS,
NUSILPNINTI PRIEšININKUS. KARO PABAIGOJE, NEIšLAIKIUSIOS ANTANTėS šALIų
PUOLIMO, žLUGO VOKIETIJOS IR AUSTRIJOS-VENGRIJOS IMPERIJOS. KARAS TIEK
IšSEKINO CARINę RUSIJą, KAD šIOJE šALYJE įVYKO REVOLIUCIJA, IMPERATORIUS
NIKOLAJUS II BUVO PRIVERSTAS ATSISAKYTI SOSTO.

PASINAUDODAMOS PALANKIOMIS POLITINėMIS APLINKYBėMIS, IMPERIJOMS
žLUGUS, NEPRIKLAUSOMYBę PASKELBė IR SAVO VALSTYBES SUKūRė SUOMIAI, ESTAI,
LATVIAI, LENKAI IR LIETUVIAI. SUIRUS AUSTRų IMPERIJAI SUSIKūRė
ČEKOSLOVAKIJOS RESPUBLIKA, NEPRIKLAUSOMYBę PASKELBė VENGRAI. PIETINIAI
SLAVAI SUSIJUNGė į JUGOSLAVIJOS KARALYSTę.

TAčIAU PIRMASIS PASAULINIS KARAS NEATNEšė NIEKO GERO EUROPOS
šALIM.DAUGUMA Jų BUVO NUNIOKOTOS, žUVO DAUG žMONIų, PRIREIKė NEMAžO LAIKO
TARPO, KAD ATSIGAUTų Jų ūKIS. TAI LėMė JUNGTINIų AMERIKOS VALSTIJų IšKILIMą
IR įSIVIEšPATAVIMą PASAULYJE.

[pic]

ANT LAIVO BORTO PARAšYTA: „JUNGTINIų VALSTIJų KANTRUMAS“.

NAUDOTA LITERATūRA

1. „NAUJųJų AMžIų ISTORIJA“. VADOVėLIS 9 KLASEI

2. „LIETUVIšKOJI ENCIKLOPEDIJA“. 9 TOMAS

3. „PASAULIS II“. ISTORIJOS VADOVėLIS

4. INTERNETAS

5. „ISTORIJOS KONSPEKTAI: CIVILIZACIJOS, LIETUVA, PASAULIS“

6. ĮVAIRūS DOKUMENTAI.

Leave a Comment