1. ĮžANGA 2. GINKLAVIMOSI VARžYBOS 3. NACIONALISTINė PROPAGANDA 4. SąJUNGų SISTEMOS 5. TAIKOS JėGOS 6. KARO PRADžIA BALKANų PUSIASALYJE 7. „ŠVIESOS GęSTA“ 8. KARO EIGA 9. JAV STOJA į KARą – RUSIJA IšKRINTA 10. KARAS IR CIVILINė VISUOMENė 11. VERSALIO TAIKA 12. TAIKOS SąLYGOS 13. KARO REZULTATAI 14. TAUTų SąJUNGA BE JAV 15. JUGOSLAVIJA 16. MASINėS SKERDYNėS 17. IšVADOS 18. NAUDOTA LITERATūRA
„EUROPA KAžKURIUO METU IKI 1914 M. BUS PASUKUSI KLYSTKELIAIS. EUROPIEčIAMSATRODė, KAD JIE YRA PAKELIUI į NAUJAS AUKšTUMAS, KURIOSE VIEšPATAUJAPAžANGA IR BRANDESNė KULTūRA, O NAUJOS MOKSLO žINIOS IR ATRADIMAI APIMA VISKITAS SFERAS, KAI NET KONKURENCIJA TARP VALSTYBIų TURINTI IšEITI TIK įGERą. TAčIAU 1914 M. EUROPA NUSIRITO į KATASTROFą.“ AMERIKIEčIų ISTORIKAI PALMERIS IR KOLTONAS
IKI 1914 M. DIDžIOSIOS VALSTYBėS VARžėSI DėL KOLONIJų, RINKų IRTARPTAUTINIO STATUSO. PRANCūZAI DEGė NORU ATSIREVANšUOTI VOKIEčIAMS DėLELZASO IR LOTARINGIJOS PRARADIMO, VOKIEčIAI NORėJO IšSIKOVOTI „VIETą POSAULę“ IR MANė, KAD JIE TURI LYGIAI TOKIą PAT TEISę BūTI PASAULINEVALSTYBE, KAIP IR DIDžIOJI BRITANIJA. TURKAMS VALDžIA BALKANų PUSIASALYJEVISIšKAI SLYDO Iš RANKų, O ATSIRADUSIą TUšTUMą NORėJO UžPILDYTI AUSTRIJA-VENGRIJA IR RUSIJA. TAčIAU BALKANUOSE SERBų NACIONALISTAI SVAJOJO APIEDIDžIąJą SERBIJą, IR DU šūVIAI SARAJEVE DAVė PRADžIą KETVERIų METų MASINėMSSKERDYNėMS EUROPOJE. KAIP VISA TAI GALėJO įVYKTI?
GINKLAVIMOSI VARžYBOS
DėL VARžYBų TARP GALINGųJų PASAULIO VALSTYBIų KARO PRIEVOLėS LAIKASBUVO PAILGINTAS, O šALYS VIS DIDINO KARO IšLAIDAS. INDUSTRINė VISUOMENėBUVO PAJėGI MASIšKAI GAMINTI GINKLUS, IR DėL TO BUVO GALIMA APGINKLUOTIDIDESNES ARMIJAS NEI ANKSčIAU. KASMET RENGIAMI KARINIAI MANEVRAI TAPOTAUTINėMIS šVENTėMIS. VYRIAUSYBėS SUPRATO, KAD NACIONALIZMAS, MILITARIZMASIR AGRESYVI UžSIENIO POLITIKA PADEDA NUKREIPTI DėMESį NUO VIDINIų PROBLEMų– SKURDO IR DEMOKRATINIų SUVARžYMų. PO 1871 M. SUVIENIJIMO VOKIETIJA GREITAI IšKILO į GALINGIAUSIASVALSTYBES EUROPOS žEMYNE. NAUJOJOJE VOKIETIJOJE GALėJO SUSIDARYTI įSPūDIS,KAD VALSTYBė REIKALINGA TIK TAM, KAD BūTų ARMIJA. BISMARKUI PAVYKOPASIEKTI, KAD VOKIETIJOS ARMIJOJE VISADA TARNAUTų VIENAS PROCENTASGYVENTOJų (400 000 VYRų). VOKIEčIų ARMIJA BUVO SUDARYTA Iš KARO PRIEVOLęATLIEKANčIų KAREIVIų, KURIų MINIMALUS TARNAVIMO LAIKAS BUVO 2-3 METAI. ŠIUOPAVYZDžIU PASEKė DAUGELIS KITų šALIų. NETURTINGA ITALIJA įVEDė KAROTARNYBOS PRIEVOLę NUO TREJų IKI PENKERIų METų, NORS Lėšų UžTEKO į KAROTARNYBą PAšAUKTI TIK MAžą DALį PRIEVOLININKų. „JIE TURI TOKį DIDELį APETITąIR TOKIUS PRASTUS DANTIS“,- SAKė BISMARKAS APIE ITALIJOS UžSIENIO POLITIKą. DIDžIOJI BRITANIJA IR JAV BUVO VIENINTELėS šALYS, KURIOS NEįVEDėVISUOTINėS KARO PRIEVOLėS. DIDžIOJI BRITANIJA DIDžIAUSIą DėMESį SKYRėVIEšPATAVIMUI JūROJE, KURIS TURėJO UžTIKRINTI šALIES SAUGUMą. KITOSDIDžIOSIOS VALSTYBėS TAIP PAT PLėTė LAIVYNą, O VOKIEčIų „LAIVYNOASOCIACIJA“ IR JOS PROGRAMA SUKėLė NERIMą DIDžIOJOJE BRITANIJOJE IR DARLABIAU PADIDINO PRIEšTARAVIMUS TARP VALSTYBIų.
NACIONALISTINė PROPAGANDA
VISOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS BUVO SVARBU TAIP NUTEIKTI PILIEčIUS,KAD JIE VISą LAIKą BūTų PASIRUOšę KARUI. REIKėJO KAIP NORS PAGRįSTI, KODėLKARIUOMENė TOKIA GAUSI, O TARNYBOS LAIKAS JOJE ILGAS. ČIA NACIONALISTINėPROPAGANDA SUVAIDINO DIDžIULį VAIDMENį. XIX A. ANTROJOJE PUSėJE šVIETIMO SISTEMA BUVO GERIAU IšVYSTYTAPRAMONINėSE šALYSE, DėL TO VIS DAUGIAU ATSIRADO RAšTINGų žMONIų, OLAIKRAščIų RINKA IšAUGO. LAISVAI PARDUODAMI LAIKRAščIAI IR šVIETIMO SISTEMABUVO SVARBIOS PRIEMONėS, VEIKUSIOS GYVENTOJUS. PAVYZDžIUI.:
„PRANCūZIJA VISADA ėJO CIVILIZACIJOS PRIEšAKYJE RODYDAMA KELIą,KURIUO REIKIA EITI, IR VISOMS TAUTOMS REIšKė CIVILIZACIJą. TAI PASAKYKIMENESIPūSDAMI (…) SENOVėJE BUVO SAKOMA, KAS PRANCūZIJA YRA DIEVO KAREIVIS,IR KAS BEATSITIKTų, JOS VIETA YRA VISADA žMONIJOS PRIEšAKYJE. (…)PRANCūZIJA YRA GERIAUSIAI PASIRENGUSI VALSTYBė EUROPOJE IR YRA PAšAUKTATURėTI šLOVINGIAUSIą EUROPOS ISTORIJą.“
DIDžIOJOJE BRITANIJOJE PATRIOTIšKOS ORGANIZACIJOS IRLAIKRAščIAI KURSTė KARINę ISTERIJą KIEKVIENą KARTą KILUS TARPTAUTINEIKRIZEI. DAUGELIS šALIų įSIVAIZDAVO NEIšVENGIAMą, BET TRUMPą IR PERGALINGąKARą. 1912 M. VIENAS VOKIEčIų GENEROLAS IšLEIDO KNYGą „VOKIETIJA IRBūSIMASIS KARAS“, KURIOJE JIS TEIGė, KAD VOKIETIJA TURėTų NEVENGTI KARO.KNYGA IšLEISTA DIDELIU TIRAžU.
SąJUNGų SISTEMOS
NEPAISANT POMPASTIšKO NACIONALIZMO DIDžIOSIOS VALSTYBėS BIJOJO LIKTIVIENOS. VOKIETIJA, KURIą GąSDINO PRANCūZų REVANšO TROšKIMAS, PRADėJO ANKSTIIEšKOTIS SąJUNGININKų. 1882 M. VOKIETIJA SUDARė TRILYPę SąJUNGą SU AUSTRIJA-VENGRIJA IR ITALIJA. VOKIETIJA IR AUSTRIJA-VENGRIJA įSIPAREIGOJO UžSTOTIVIENA KITą, JEIGU VIENA Iš SąJUNGININKIų BūTų U-PULTA, ITALIJA PRISIėMėKIEK KITOKIU įSIPAREIGOJIMUS. BE TO, VOKIETIJA SUGEBėJO ILGą LAIKąIšLAIKYTI GERUS SANTYKIUS SU RUSIJA, TAI BUVO GALIMA IZOLIUOTI PRANCūZIJą.TAčIAU RUSIJA IR AUSTRIJA-VENGRIJA VARžėSI BALKANų PUSIASALYJE. GREITAIVOKIETIJA SUPRATO, KAD SUDARYTI SąJUNGą, į KURIą įEITų ABI TOS VALSTYBėS,BUS NEįMANOMA. VIETOJ TO RUSIJA IR PRANCūZIJA SUSIVIENIJO PRIEš TRILYPę SąJUNGą.SUTARTIS TARP šIų DVIEJų VALSTYBIų įSIGALIOJO 1894 M., O SLAPTOSE SUTARTIESSąLYGOSE BUVO SAKOMA, KAD PRANCūZIJA IR RUSIJA STOS į KARą, JEIGU JASUžPULS VIENA Iš TRILYPėS SąJUNGOS VALSTYBIų. TAIGI PRANCūZIJA PASIEKė, KADVOKIETIJA, JEI REIKėS, TURėTų KOVOTI DVIEM FRONTAIS. RUSIJAI SąJUNGOSSUDARYMAS REIšKė DIDELES PRANCūZų INVESTICIJAS į RUSų PRAMONę IRGELEžINKELIų TINKLO PLėTIMą. DIDžIOJI BRITANIJA PO KURIO LAIKO IRGI PRADėJO IEšKOTI GLAUDESNIųKONTAKTų SU PRANCūZIJA IR, SU KIEK MAžESNIU UžMOJU, SU RUSIJA. VARžYBOS DėLPASAULIO PASIDALIJIMO TRUKDė šIOMS VALSTYBėMS SURASTI BENDRą KALBą.PIRMOSIOS DėL AFRIKOS VIENA KITą SUPRATO PRANCūZIJA IR DIDžIOJO BRITANIJA.1907 M. RUSIJA IR DIDžIOJI BRITANIJA SUSITARė DėL įTAKOS SFERų AZIJOJE.SąJUNGA, KURIą SUDARė DIDžIOJI BRITANIJA, PRANCūZIJA IR RUSIJA, BUVOPAVADINTA TRILYPE SANTARVE, ARBA ANTANTE (ENTENTE). DIDžIOJI BRITANIJAOFICIALIAI PANEIGė, KAD SUTARTIS YRA PASTOVI. Iš TIESų TAI BUVO SLAPTAKARINė SUTARTIS TARP DIDžIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCūZIJOS, PAGAL KURIąDIDžIOJI BRITANIJA Iš KARTO STOTų į PRANCūZIJOS PUSę, JEI KILTų KARAS.
TAIKOS JėGOS
KAI KAS BANDė KOVOTI PRIEš NACIONALIZMą IR GINKLAVIMąSI. PO PARYžIAUSKOMUNOS žLUGIMO TARPTAUTINIS SOCIALISTų JUDėJIMAS KELETą METų BUVO APMIRęS.BET 1889 M. BUVO įKURTA ANTROJI TARPTAUTINIO DARBININKų JUDėJIMOORGANIZACIJA, KURIOS STIPRIAUSIA VAROMOJI JėGA BUVO DIDELė VOKIETIJOSSOCIALDEMOKRATų PARTIJA. VADINAMASIS ANTRASIS INTERNACIONALAS PASIRYžOKOVOTI SU KOLONIZAVIMU, IMPERIALIZMU, NACIONALIZMU IR MILITARIZMU. JEIGUKILTų KARO PAVOJUS, VISų šALIų DARBININKAI TURėTų Jį STABDYTI,PARALYžIUODAMI VISUOMENę VISUOTINIU STREIKU. SVARBIOS šIOS VEIKLOSASMENYBėS BUVO KLARA CETKIN (1857-1933) IR ROZA LIUKSEMBURG (1870-1919),KURIOS BUVO VIENOS Iš VOKIETIJOS SOCIALDEMOKRATų PARTIJOS VADOVIų. Iš BURžUAZINIų TAIKOS JėGų IšKILIAUSIA AKTYVISTė BUVO AUSTRųBARONIENė BERTA FON ŠUTNER (1843-1914). JI 1889 M. PARAšė KNYGą „NULEISKIMEGINKLUS“, O VėLIAU LEIDO PERIODINį LAIDINį TOKIU PAT PAVADINIMU. JI įKūRėTAIKOS ORGANIZACIJą IR įKALBėJO ALFREDą NOBELį (1833-1896) SKIRTI PINIGųTAIKOS PREMIJAI. NOBELIS NUSPRENDė, KAD PREMIJą TURI SKIRTI NORVEGIJOSSTORTINGAS, KADANGI NORVEGIJA BUVO LABAI įSIPAREIGOJUSI TAIKOS KLAUSIMAIS.BERTA FON ŠUTNER PASKATINO VALSTYBIų VADOVUS SURENGTI TAIKOS IRNUSIGINKLAVIMO KONFERENCIJą HAGOJE, O 1899 M. BUVO įKURTAS TARPTAUTINISARBITRAžAS, KURIS TAIKIU BūDU TURėJO SPRęSTI KONFLIKTUS TARP šALIų. TAčIAUKONFERENCIJOS NEATNEšė JOKIų REZULTATų. VOKIEčIAI TEIGė, KAD KONFERENCIJOSBUVO DAR VIENAS BANDYMAS SUTRUKDYTI JIEMS UžIMTI TEISėTą VIETą TARPDIDžIųJų PASAULIO VALSTYBIų.
KARO PRADžIA BALKANų PUSIASALYJE
BALKANų PUSIASALIS BUVO VADINAMAS „EUROPOS NERAMIUOJU UžKAMPIU“ XX A.PRADžIOJE, SILPNėJANT TURKų VALDžIAI IR KITOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMSSIEKIANT DIDINTI SAVO įTAKą BALKANUOSE, NACIONALINIAI PRIEšTARAVIMAI DARLABIAU PAAšTRėJO. PANSLAVIZMAS BUVO STIPRUS BALKANUOSE IR RUSIJOJE. ŠIS JUDėJIMAS TEIKėREIKšMę EUROPOS SLAVų TAUTų SąJUNGAI IR BUVO NUKREIPTAS PRIEš AUSTRIJą-VENGRIJą. XIX A. PABAIGOJE RUSIJA SąMONINGAI PROPAGAVO PANSLAVIZMą, KADPASIEKTų SAVO POLITINIUS TIKSLUS. RUSAI DėJOSI ESą SLAVų GYNėJAI NUO TURKųIR AUSTRIJOS-VENGRIJOS PRIESPAUDOS, BET TIKRASIS šIOS POLITIKOS TIKSLASBUVO įSITVIRTINTI BALKANUOSE IR SąSIAURIUOSE TARP JUODOSIOS IR VIDURžEMIOJūRų. VOKIEčIAI TURėJO EKONOMINIų INTERESų REGIONE. JIEMS PAVYKO PRADėTIBENDRADARBIAVIMą SU TURKAIS DėL GELEžINKELIO LINIJOS UžBAIGIMO TARP BERLYNOPER BALKANUS, MAžąJą AZIJą IKI BAGDADO. Iš TURKų VOKIEčIAI GAVO TEISęVERSTIS KOMERCIJA PALEI VISA GELEžINKELIO RUOžą. DIDžIOJI BRITANIJA SU NERIMU žIūRėJO į RUSų IR VOKIEčIų VEIKSMUS.BERLYNO-BAGDADO GELEžINKELIS KėLė GRėSMę BRITų INTERESAMS IRAKE IR IRANE.
NEGANO TO, VISIšKAI PRIARTėJO PRIE Jų SVARBIAUSIOS KOLONIJOS – INDIJOS.RUSIJOS ATėJIMAS į PAKRANTES TARP JUODOSIOS IR VIDURžEMIO JūRų GALėJOSUSTIPRINTI RUSIJOS DOMINAVIMą RYTINėJE VIDURžEMIO JūROS DALYJE, SUKELTIPAVOJų SUECO KANALUI, KURIS BUVO SVARBIAUSIA DIDžIOSIOS BRITANIJOSSUSISIEKIMO AšIS SU KOLONIJOMIS AZIJOJE. SERBų AMBICIJOS BUVO DIDžIAUSIOS Iš VISų SLAVų TAUTų BALKANUOSE. JųTIKSLAS BUVO į DIDžIąJą SERBIJą įTRAUKTI BOSNIJą IR HERCEGOVINą, KROATIJąIR SLOVėNIJą. TAI KėLė GRėSMę AUSTRIJOS-VENGRIJOS VALSTYBEI. DAUG KROATų IRSLOVėNų GYVENO AUSTRIJOJE-VENGRIJOJE, KURI BAIMINOSI RUSIJOS DIDžIOSIOSSERBIJOS SUSIKūRIMO. 1908M. AUSTRIJA-VENGRIJA įVEDė SAVO KONTROLę BOSNIJOJE IRHERCEGOVINOJE, TAI SUKėLė DIDžIULį SUSIERZINIMą SERBIJOJE IR DAR LABIAUSUSTIPRINO NACIONALISTINES JėGAS. 1912-1913 M. PRASIDėJO KONFLIKTAI, KURIE VėLIAU SUKėLė PIRMąJįPASAULINį KARą. DVIEJų BALKANų KARų METU TURKAI BUVO BEVEIK VISAI IšSTUMTIIš EUROPOS. Iš PRADžIų GRAIKIJA, SERBIJA, JUODKALNIJA IR BULGARIJA KOVOJOSU TURKAIS, O VėLIAU TOS šALYS KARIAVO TARPUSAVYJE NEPASIDALINDAMOSžEMėMIS. KOSOVO IR MAKEDONIJOS NUKARIAVIMAS DAR LABIAU PAKURSTė SERBIJOSNACIONALIZMą. ŠIE KRAšTAI PRIKLAUSė SERBAMS XIV A. KOSOVAS BUVO LAIKOMAS„šVENTA VIETA“, KADANGI SERBAI TEN PATYRė LEMIAMą PRALAIMėJIMą TURKAMS.MAžAI KAS PAISė, KAD KOSOVO GYVENTOJų DAUGUMą XX A. SUDARė ALBANAI. AUSTRIJOS-VENGRIJOS EKSPANSIJOS į PIETUS PLANAI įSTRIGO DėL SERBųNUKARIAVIMų, DAR DIDESNį SUSIRūPINIMą KėLė BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SERBAI,KURIE NEKANTRAUDAMI SIEKė PRISIJUNGTI PRIE DIDžIOSIOS SERBIJOS. DėL TO AUSTRIJA-VENGRIJA LAUKė PRETEKSTO, KAD GALėTų PASKELBTI KARąSERBIJAI. PROGA PASITAIKė 1914 M. BIRžELIO 28 D. BOSNIJOS GIMNAZISTASNUšOVė AUSTRIJOS SOSTO įPėDINį IR JO žMONą VIZITO METU SARAJEVE, BOSNIJOSIR HERCEGOVINOS SOSTINėJE. ATENTATO VYKDYTOJAS PRIKLAUSė DIDžIASERBIšKAIORGANIZACIJAI „JAUNOJI BOSNIJA“. SERBAI PALAIKė AUSTRų SOSTO įPėDINIOVIZITą SARAJEVE SąMONINGA PROVOKACIJA, KADANGI JIS VYKO PER SERBųNACIONALINę šVENTę DIDžIųJų VALSTYBIų BūRIMASIS į SąJUNGAS IR TAI Ką JOS NUSPRENDėDARYTI PO šūVIų SARAJEVE, NULėMė PIRMOJO PASAULINIO KARO PRADžIą.„ŠVIESOS GęSTA“
AUSTRIJA-VENGRIJA SUVERTė VISą ATSAKOMYBę DėL ATENTATO SERBIJAI IRPAGRASINO KARU. JI TIKėJOSI, KAD ALJANSAS SU VOKIETIJA SUPANčIOS RUSIJAIRANKAS. DAUGELIS VOKIEčIų KARININKų BUVO TOS NUOMONėS, KAD REIKIASUSITVARKYTI SU INDUSTRIALIZUOTIS NESUSPėJUSIA RUSIJA. JI SAVO RUOžTUTIKėJOSI PRANCūZų PARAMOS, NES šIE SIEKė ATSIREVANšUOTI VOKIETIJAI PO 1871M. PRALAIMėJIMO. BūTENT AUSTRIJOS-VENGRIJOS IR VOKIETIJOS žAIDIMAS Iš VIENOS PUSėS IRRUSIJOS SU SERIJA – Iš KITOS SUKėLė KARą. VOKIETIJA AUSTRIJAI-VENGRIJAISUTEIKė „NERIBOTUS įGALIOJIMUS“ SUSIDOROTI SU SERBIJA. RUSIJA SAVO RUOžTUBUVO PAžADėJUSI SERBIJą PAREMTI, JEIGU JI BūTų UžPULTA. LIEPOS 28 D., LYGIAI PO MėNESIO NUO šūVIų SARAJEVE, AUSTRIJA-VENGRIJAPASKELBė SERBIJAI KARą, KURį PER šį MėNESį DAUG STENGėSI SUTRUKDYTI.ĮVAIRIų šALIų DIPLOMATAI SIūLė SURENGTI DIDžIųJų VALSTYBIų KONFERENCIJAS, OANTROJO INTERNACIONALO VADOVYBė KREIPėSI į VISų šALIų SOCIALISTUS KADBALSUOTų PRIEš ASIGNAVIMUS KARO REIKALAMS. BET VISKAS BUVO VELTUI.NACIONALIZMO BANGA PAGAVO EUROPOS TAUTAS IR Jų POLITIKUS. BEVEIK VISISOCIALISTAI KARTU SU NESOCIALINėMIS PARTIJOMIS BALSAVO Už ASIGNAVIMUS KAROREIKALAMS. SVARBU TAI, KAD GALINGIAUSIA SOCIALDEMOKRATų PARTIJA TAIP PATPASISAKė Už NACIONALIZMą VOKIETIJOJE. PRANCūZIJOS SOCIALISTų ANTIKARINėSKAMPANIJOS LYDERIS PRIEš KARą BUVO NUžUDYTAS. DABAR VISKAS BUVO KARIšKIų RANKOSE, NUO Jų PRIKLAUSė įVYKIų EIGAEUROPOJE. KARO PLANAI NULėMė įVYKIUS. VėLUOTI NEBUVO GALIMA. KAD PLANAIBūTų įGYVENDINTI, REIKėJO VEIKTI NEDELSIANT. KARIšKIAI TEIGė, KAD JIENEGALI LAUKTI, KOL DIPLOMATAI IR POLITIKAI įVEIKS KRIZę. KELIų VALANDų KAROVEIKSMų SUVėLINIMAS šALIAI GALėJO KAINUOTI PRALAIMėJIMą. VOKIETIJA REIKALAVO, KAD RUSIJA SUSTABDYTų DALINę MOBILIZACIJą, KURIBUVO PASKELBTA SUSIDARIUS KRIZEI. BET RUSų KARININKAI įTIKINėJO CARą, KADRUSIJOS SąLYGOMIS MOBILIZACIJA VYKSTA LABAI LėTAI IR BūTINA PASKELBTIVISUOTINę MOBILIZACIJą. TAIP IR BUVO PADARYTA. TODėL VOKIETIJA 1914 M.RUGPJūčIO 1D. PASKELBė RUSIJAI. SIEKDAMA IšVENGTI KARO DVIEM FRONTAIS,VOKIETIJA TURėJO PIRMA NUGALėTI PRANCūZIJą, NELAUKDAMA, KOL į KARą įSTOSRUSAI. VOKIEčIAI PLANAVO UžPULTI PRANCūZIJą PER NEUTRALIą BELGIJą. TAIPKARO SU DIDžIąJA BRITANIJA NEPAVYKO IšVENGTI, KADANGI BRITAI BUVO GARANTAVęBELGIJOS NEUTRALITETą. RUGPJūčIO 3 D. VOKIETIJA PASKELBė KARą PRANCūZIJAI,Tą PAčIą DIENą VOKIETIJAI KARą PASKELBė IR DIDžIOJI BRITANIJA. PO DVIEJų
DIENų į DU BLOKUS SUSIJUNGUSIOS VALSTYBėS, IšSKYRUS ITALIJą, PRADėJOKARINIUS VEIKSMUS. DIDžIOSIOS BRITANIJOS UžSIENIO REIKALų MINISTRAS PESIMISTIšKAIPASAKė: „VISUR EUROPOJE GęSTA šVIESOS. JOS NEBEįSIžIEBS MūSų LAIKAIS.“KARO EIGA
PIRMIEJI KARO SVIEDINIAI SPROGO AUSTRIJAI-VENGRIJAI APšAUDANTSERBIJOS SOSTINę BELGRADą. SERBAI ATSAKė KONTRATAKA, KADANGI RYTUOSE JIEMSį PAGALBą ATėJO RUSAI. AUSTRIJAI-VENGRIJAI IšSILAIKYTI TURėJO PADėTIVOKIEčIAI. VAKARų FRONTE VOKIEčIų KARIUOMENė įžENGė į BELGIJą IR PASUKO LINKPARYžIAUS. JOS VERžIMASIS į PRIEKį BUVO TOKS SPARTUS, KAD KARIUOMENėSTIEKIMAS NESUSPėJO įKANDIN. PRANCūZų KARIUOMENė IR NEDIDELIS BRITųEKSPEDICINIS KORPUSAS įSTENGė SUSTABDYTI VOKIEčIUS PRIE MARNOS UPėS. RUSųKARIUOMENė PUOLė RYTUOSE DAUG SPARčIAU, NEGU BUVO TIKėTASI, IR ATSITIKOTAI, KO VOKIEčIų KARINė VADOVYBė BIJOJO- VOKIETIJA BUVO PRIVERSTA KARIAUTIDVIEM FRONTAIS. VOKIEčIAI SUSTABDė RUSUS, TAčIAU PRANCūZAI SU BRITAISNEįSTENGė IšSTUMTI VOKIEčIų Iš PRANCūZIJOS IR BELGIJOS. TAI NULėMė, KADKARIUOMENėS VAKARų FRONTE IšRAUSė APKASUS – LAMANšO KANALO IKI ŠVEICARIJOSSIENOS. VISI – KARIšKIAI, POLITIKAI, DAUGUMA PAPRASTų žMONIų – TIKėJOSIGREITOS PERGALėS. PRANCūZAI į PUOLIMą METė KAVALERISTUS IR PėSTININKUS. BETKULKOSVAIDžIAI IR EFEKTYVI ARTILERIJA IšGULDYDAVO TūKSTANčIUS PUOLANčIųJųPER KELETą VALANDų. GYNYBINIAI GINKLAI BUVO DAUG VEIKSMINGESNI NEIPUOLAMIEJI. KETVERIUS METUS VOKIEčIų, BRITų IR PRANCūZų JAUNUOLIAI BANDėPRALAUžTI VAKARų FRONTą. BRITų LAIVYNO MINISTRO VINSTONO ČERčILIO (1874-1965) PATARIMU, BRITAI1915 M. ATIDARė ANTRą FRONTą PIETUOSE. TURKIJA KARIAVO VOKIETIJOS PUSėJE,IR BRITAI BIJOJO, KAD VOKIEčIAI SU TURKAIS PRADėS BENDRAS OPERACIJAS PRIESUECO KANALO BEI įGIS NAUJų NAFTOS TELKINIų PERSų įLANKOJE. ČERčILIS MANė,KAD JEI BRITAMS PAVYKTų UžIMTI DARDANELų SąSIAURį PRIE JUODOSIOS JūROS,KELIAS į RUSIJą BūTų UžTIKRINTAS. TADA BūTų GALIMA KARTU SU SERBAIS PULTIAUSTRIJą-VENGRIJą. DARDANELų OPERACIJA PATYRė FIASKO. JI ATSIėJO DAUGIAU NEI 200 000GYVYBIų, TEN žUVO IR SAVANORIų Iš AUSTRALIJOS IR NAUJOSIOS ZELANDIJOS.VOKIEčIAMS SU AUSTRAIS PAVYKO į KARą PRIEš SERBIJą įTRAUKTI BULGARIJą,KURIAI JIE PAžADėJO MAKEDONIJą PASIBAIGUS KARUI. SERBų ARMIJA BUVO NUSTUMTAį PIETUS, PRIE PAT GRAIKIJOS SIENOS, TIK TADA BRITAI ATSKUBėJO į PAGALBą. TIK ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE BRITAI STūMėSI į PRIEKį. RUSAI SU BRITAISPASKATINO ARABUS, ARMėNUS IR KURDUS SUKILTI PRIEš TURKUS, Už TAI žADėDAMI,KAD JIE PO KARO GALėS SUKURTI SAVO TAUTINES VALSTYBES. BRITAI UžKARIAVOIRAKą, SIRIJą IR PALESTINą, BET UžTAT ARMėNų TAUTAI PIRMASIS PASAULINISKARAS BUVO TIKRA KATASTROFA. TURKAI PER KELERIUS METUS IšžUDė MILIJONąARMėNų. ITALIJA NEKARIAVO VOKIETIJOS PUSėJE, KAIP JI BUVO Iš ANKSTO žADėJUSI.PRIEšINGAI, 1915 M. ITALIJA STOJO į KARą ANTANTėS PUSėJE, SUVILIOTAPAžADAIS DėL AUSTRIJOS-VENGRIJOS TERITORIJų PRISIJUNGIMO PO KARO. BETITALAI NORS IR PATYRė DIDELIų NUOSTOLIų, NESUGEBėJO PERKELTI KARO VEIKSMų įAUSTRIJOS-VENGRIJOS TERITORIJą. TAIP PAT IR KITOSE PASAULIO DALYSE VYKO MūšIAI. BRITAI SKANDINO VISUSVOKIEčIų LAIVUS PASAULIO JūROSE, O JAPONIJA STOJO ANTANTėS PUSėN IR UžėMėVOKIEčIų TERITORIJAS RAMIAJAME VANDENYNE. VOKIEčIų KOLONIJINėS PAJėGOS RYTųAFRIKOJE SUGEBėJO TęSTI KARą SU BRITAIS IKI PAT PIRMOJO PASAULINIO KAROPABAIGOS 1918 M. TUO METU BRITAI IR PRANCūZAI VEžė TūKSTANčIUS AFRIKOS IRAZIJOS KAREIVIų į APKASUS.
JAV STOJA į KARą – RUSIJA IšKRINTA
TIEK VOKIEčIAI, TIEK IR ANTANTė žINOJO, KAD VAKARų FRONTAS TURILEMIAMą REIKšMę KARO BAIGčIAI. GENEROLAI GRIEBėSI NAUJų STRATEGIJų,SIEKDAMI PERSILAUžIMO. BRITAI MėGINO IšSEKINTI VOKIETIJą IR AUSTRIJą-VENGRIJą SAVO LAIVAIS BLOKUODAMI TIEKIMą šIOMS šALIMS JūRA. VOKIEčIųLAIVYNAS 1916 M. PAMėGINO PRASIVERžTI, BET PO NIEKO NEDAVUSIO MūšIO ŠIAURėSJūROJE VOKIEčIAI ATSITRAUKė IR PRABUVO NEIšPLAUKDAMI Iš UOSTų IKI PAT KAROPABAIGOS. SAUSUMOS FRONTUOSE GENEROLAI BANDė PASIEKTI PRASILAUžIMą MASIšKAIATAKUODAMI. VISOS KARIAUJANčIOS PUSėS NAUDOJO NAUJUS GINKLUS PRASILAUžIMUIPASIEKTI: UGNIASVAIDžIUS, DUJAS, TANKUS IR LėKTUVUS. VOKIEčIAMS ėMUSNAUDOTI POVANDENINIUS LAIVUS, PRIE ANTANTėS PRISIJUNGė JAV. JAU IR ANKSčIAU KARE VOKIETIJA KOVOJO POVANDENINIAIS LAIVAIS SUANTANTE. GANA STIPRIą JAV REAKCIJą SUKėLė LAIVO „LUSITANIA“ PASKANDINIMAS,NUSINEšęS 128 AMERIKIEčIų GYVYBES. VOKIEčIAI TURėJO PRISTABDYTI KARą
POVANDENINIAIS LAIVAIS. JIE žINOJO, KAD AMERIKOS PREKYBINIAI IR FINANSINIAISLUOKSNIAI BUVO Už TAI, KAD JAV STOTų į KARą PRANCūZIJOS IR DIDžIOSIOSBRITANIJOS PUSėJE, KADANGI JIE BUVO SUTEIKę DIDELIų KREDITų IR PASKOLųšIOMS šALIMS. 1917 M. VOKIEčIAI VIS VIEN PERėJO PRIE NEAPRIBOTO POVANDENINIų LAIVųKARO. TAI REIšKė, KAD VISI LAIVAI, KURIE PLUKDė PREKES į DIDžIąJą BRITANIJąIR PRANCūZIJą, BUS SKANDINAMI BE įSPėJIMO. TAIP VOKIETIJA TIKėJOSI, KOL DARį KARą NEįSIJUNGė JAV, PRIVERSTI DIDžIąJą BRITANIJą PASITRAUKTI Iš KARO.PER DU MėNESIUS VOKIEčIų POVANDENINIAI LAIVAI PASKANDINO APIE 1000 LAIVų.BET DAUGELIS Jų BUVO AMERIKIEčIų ARBA KITų NEUTRALIų šALIų, TODėL JAVPASKELBė VOKIETIJAI KARą 1917 M. BALANDžIO MėNESį. TUO PAčIU METUREVOLIUCIJA RUSIJOJE PAšALINO NIEK NESUGEBANčIą CARO VALDžIą. TADA BRITAIIR PRANCūZAI PRADėJO TIKėTIS SVARESNIO RUSų įNAšO RYTUOSE IR DIDELėSAMERIKIEčIų PAGALBOS VAKARUOSE. PRANCūZAI BUVO BEVEIK TIES VISIšKO žLUGIMO RIBA VAKARų FRONTE. PUSėJEPRANCūZų ARMIJOS KILO MAIšTAS PO KELIų BEPRASMIšKų PUOLIMų. JEI VOKIEčIAIBūTų žINOJę APIE Tą MAIšTą, JIE BūTų GALėJę 1917 M. PAKREIPTI KARą SAUNAUDINGA LINKME. 1918 M. PAVASARį VOKIEčIAI DėJO VISAS VILTIS į PASKUTINį BANDYMąPASIEKTI PERSILAUžIMą, KOL DAR AMERIKIEčIAI RIMTAI NEįSIJUNGė į KARą. JIEGALėJO PERMESTI DIDžIULES PAJėGAS Iš RYTų FRONTO , KADANGI RUSIJA, KURIOJEVALDžIą PAėMė LENINAS, SUDARė TAIKą SU VOKIETIJA. BET VOKIEčIAMSPERSILAUžIMO PASIEKTI NEPAVYKO. ĮSIJUNGUS NAUJOMS AMERIKIEčIų PAJėGOMS,VOKIEčIAI BUVO ATREMTI IR NUSTUMTI ATGAL. 1918 M. RUDENį IšSEKO VOKIETIJOS,AUSTRIJOS-VENGRIJOS IR TURKIJOS JėGOS. 1918 M. LAPKRIčIO PRADžIOJEVOKIETIJOJE KILO REVOLIUCIJA. ŠALIS TAPO RESPUBLIKA, O VILHELMAS II PABėGOį OLANDIJą. LAPKRIčIO 11D. 11 VAL. BUVO SUSITARTA DėL PALIAUBų.KARAS IR CIVILINė VISUOMENė
„KIEKVIENAME KARE TIESA TAMPA PIRMąJA AUKA.“
KARO PRADžIOJE KARIAUJANčIOS VALSTYBėS MėGINO VIENA KITą PRALENKTIVARYDAMOS KARINę PROPAGANDą. ANTANTėS VALSTYBėMS SEKėSI GERIAUSIAI. SPAUDA,MOKYKLOS IR BAžNYčIA VAIZDAVO VOKIEčIUS KAIP „HUNUS“, KURIE žUDO KūDIKIUSIR PRIEVARTAUJA VIENUOLES. KAI JAV įSTOJO į KARą, KINO INDUSTRIJA ėMė KURTIįTIKINAMUS PROPAGANDINIUS FILMUS TA PAčIA TEMA. GRIEžTA žINIų IR LAIšKųCENZūRA ILGą LAIKą TRUKDė CIVILIAMS GYVENTOJAMS SUžINOTI TIESą APIE MASINESSKERDYNES FRONTUOSE. CIVILIAI GYVENTOJAI NEBUVO TIESIOGIAI SUSIJę SU KARO VEIKSMAIS,TAčIAU JIE KENTė PREKIų TRūKUMą IR BADą. KARO PADARINIAI 1917 M. NULėMė, KAD TIEK PRANCūZIJOS, TIEK VOKIETIJOSPOLITIKAI BANDė BAIGTI KARą. PRANCūZIJOS SOCIALISTų PARTIJA PROTESTUODAMAIšėJO Iš VYRIAUSYBėS, DEPUTATų DAUGUMA VOKIETIJOS PARLAMENTE BALSAVO UžTAI, KAD VOKIETIJA PRADėTų TAIKOS DERYBAS. BET KARAS TęSėSI, KADANGI VISURVADOVAVO KARIšKIAI. KARAS NULėMė TAI, KAD IšAUGO VALSTYBINIS SEKTORIUS VISOSE šALYSE.VALSTYBė PERėMė ARBA KONTROLIAVO KARO PRAMONę, įVEDė KORTELIų SISTEMą IRKAINų KONTROLę, SIEKDAMA UžKIRSTI KELIą JUODAJAI RINKAI. VALSTYBė RūPINOSIKAREIVIų NAšLėMIS, NAšLIų, SUžEISTųJų IR KARO INVALIDų PENSIJOMIS. VISOSEšALYSE KAIP KARO IšDAVA AUGO VALSTYBINė BIUROKRATIJA, KONTORų DARBUOTOJųDAUGUMą SUDARė MOTERYS. VYRAMS IšėJUS į FRONTą, MOTERYS TAPO TRAUKINIų MAšINISTėMIS, PRAMONėSDARBININKėMIS, VALDININKėMIS BEI TARNAUTOJOMIS. MILIJONAI MOTERų PIRMąKARTą GAVO MOKAMą DARBą – VIENOS LAISVA VALIA, KITOS DėL TO, KAD GALėTųIšMAITINTI šEIMą. PAKITO MOTERų RūBAI ELGESYS. DėL PRAKTINIų PRIEžASčIųPLAUKAI IR SIJONAI TAPO TRUMPESNI, PASIDARė įPRASčIAU, KAD MOTERYS VIENOSEIDAVO į RESTORANą. KARAS PAKėLė VISUOMENINę MOTERS VERTę IR DėL TO VISAINEATSITIKTINAI DAUGELYJE šALIų TUOJ PO KARO JOMS BUVO SUTEIKTA RINKIMųTEISė. KAREIVIAMS GRįžUS Iš FRONTO, DAUG MOTERų IR VėL NETEKO DARBO.
VERSALIO TAIKA
„VOKIETIJAI TAIKOS SUTARTIS (…) BUVO ARBA PER GRIEžTA ARBA PERšVELNI. JI BUVO PER GRIEžTA, KAD ATNEšTų SUSITAIKYMą, IR NEPAKANKAMAIGRIEžTA, KAD VISIšKAI PARKLUPDYTų VOKIETIJą“ AMERIKIEčIų ISTORIKAI PALMERIS IR KOLTONAS
1919 M. NUGALėTOJAI SUSITIKO TAIKOS KONFERENCIJOJE VERSALYJE.DAUGELIS LOTYNų AMERIKOS IR AZIJOS šALIų PRISIJUNGė PRIE NUGALėTOJų KAROPABAIGOJE. ŠIOS šALYS DALYVAVO DAR IR DėL TO, KAD PASIDALYTų PERGALėSVAISIUS. NUGALėTIESIEMS NELIKO NIEKO KITO, KAIP TIK LAUKTI REZULTATų.
SVARBIAUSI ASMENYS KONFERENCIJOJE BUVO JAV PREZIDENTAS VUDROVASVILSONAS IR MINISTRAI PIRMININKAI DEIVIDAS LOIDAS DžORDžAS BEI ŽORžASKLEMANSO Iš DIDžIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCūZIJOS. Iš NUGALėTOJų LABIAUSIAITAIKYTIS BUVO LINKęS PREZIDENTAS VILSONAS. KARO METAIS JIS PATEIKė 14PUNKTų, KURIE TURėJO BūTI TAIKOS PAGRINDAS: ATVIROS TAIKOS DERYBOS, PO KURIų NETURI BūTI JOKIų SLAPTų TARPTAUTINIųSUSITARIMų, O DIPLOMATIJA ATEITYJE TURI VEIKTI ATVIRAI IR VIEšAI.ABSOLIUTI LAIVYBOS LAISVė JūROSE, NE TERITORINIUOSE VANDENYSE, IR TAIKOS,IR KARO METU, IšSKYRUS TUOS ATVEJUS, KAI JūRA, DėL TARPTAUTINėS AKCIJOS,PASINAUDOJUS TARPTAUTINIų SUTARčIų įVYKDYMU, BUS VISIšKAI ARBA Iš DALIESUžDARYTA.JEIGU GALIMA, PAšALINTI VISUS EKONOMINIUS BARJERUS IR NUSTATYTI VIENODASSąLYGAS PREKYBAI TARP VISų SUSIVIENIJUSIų VALSTYBIų, PASIRENGUSIų IšSAUGOTITAIKą.SAVITARPIO GARANTIJOS, DERAMAI UžTIKRINANčIOS NACIONALINėS GINKLUOTėSSUMAžINIMą IKI MINIMUMO, KURIS BūTINAS šALIES VIDAUS SAUGUMUI GARANTUOTIVISI KOLONIJINIAI GINčAI TURI BūTI LAISVAI, ATVIRAI IR VISIšKAI BEšALIšKAIIšSPRęSTI, GRIEžTAI LAIKANTIS PRINCIPO, JOG NAGRINėJANT VISAS SUVERENITETOPROBLEMAS TAM TIKRų KOLONIJų GYVENTOJų INTERESAI TURI BūTI DERINAMI SUTEISINGOMIS PRETENZIJOMIS TOS VYRIAUSYBėS, KURIOS TEISėS TURI BūTINUSTATYTOS.EVAKUACIJA Iš VISOS RUSų TERITORIJOS IR TOKS RUSIJOS PROBLEMųSUREGULIAVIMAS, KURIS GARANTUOS VISIšKą IR LAISVą KITų PASAULIO TAUTųBENDRADARBIAVIMą, LEIS NETRUKDOMAI IR NEVARžOMAI PRIIMTI LAISVUS JųPOLITINėS RAIDOS IR NACIONALINėS POLITIKOS SPRENDIMUS IR GARANTUOS JOSDžIAUGSMINGą PRIėMIMą į LAISVą TAUTų BENDRIJą, BET IR TOKIą PAGALBą, KOKIOSJAI TRūKSTA IR KOKIOS JI SAU NORI. SESERų – TAUTų SANTYKIAI SU RUSIJAATEINANčIAIS MėNESIAIS BUS Jų GEROS VALIOS IR JOS POREIKIų SUPRATIMOGERIAUSIAS IšBANDYMAS, NES RUSIJOS POREIKIAI SKIRIASI NUO šIų TAUTų SAVųINTERESų, TAI BUS Jų PROTINGOS IR NESAVANAUDIšKOS SIMPATIJOS RUSIJAIPATIKRINIMAS.BELGIJA, SU TUO SUTIKS VISAS PASAULIS, TURI BūTI EVAKUOTA IR ATKURTA BEJOKIų BANDYMų APRIBOTI JOS NEPRIKLAUSOMYBę, KURIA JI NAUDOJASI KAIP IRKITOS LAISVOS VALSTYBėS. JOKS KITAS AKTAS NEGALI DAUGIAU NEGU šISPASITARNAUTI ATKURIANT TARP TAUTų TUOS įSTATYMUS, KURIUOS JOS PAčIOSNUSTATė IR APIBRėžė, REGULIUODAMOS TARPUSAVIO SANTYKIUS. BE šIO TAIKOMOJOAKTO VISA TARPTAUTINėS TEISėS STRUKTūRA IR VEIKIMAS BUS PAžEISTAS.VISA PRANCūZų TERITORIJA TURI BūTI IšVADUOTA IR UžIMTOS JOS SRITYSSUGRąžINTOS, O SKRIAUDA, KURIą PRANCūZIJAI PADARė PRūSIJA 1871 M. DėLELZASO IR LOTARINGIJOS IR TUO BEVEIK 50 METų SUTRUKDė PASAULIO STABILUMą,TURI BūTI IšTAISYTA, KAD, ATSIžVELGIANT į VISų INTERESUS, BūTų GARANTUOTATAIKA.ITALIJOS SIENOS TURI BūTI PATAISYTOS, REMIANTIS AIšKIAI IšSKIRTAISNACIONALINIAIS POžYMIAIS.AUSTRO-VENGRIJOS TAUTOMS, KURIAS MES TURIME MATYTI KAIP PASITURINčIAS IRSTIPRIAS TARP KITų TAUTų, REIKIA SUTEIKTI VISAS LAISVOS AUTONOMINėS RAIDOSGALIMYBESRUMUNIJA, SERBIJA IR JUODKALNIJA TURI BūTI EVAKUOTOS, OKUPUOTOS JųTERITORIJOS TURI BūTI SUGRąžINTOS. SERBIJAI REIKėTų SUTEIKTI LAISVąPRIėJIMą PRIE JūROS. BALKANų VALSTYBIų SANTYKIAI TURI BūTI PAGRįSTIDRAUGIšKAIS SUSITARIMAIS, ATSIžVELGIANT į ISTORIšKAI SUSIFORMAVUSIąPAVALDINIų IšTIKIMYBę IR TAUTYBę. VISOMS BALKANų VALSTYBėMS BūTINANUSTATYTI POLITINėS IR EKONOMINėS NEPRIKLAUSOMYBėS BEI TERITORINIOVIENTISUMO TARPTAUTINES GARANTIJAS.DABARTINėS OSMANų IMPERIJOS TURKIšKOMS DALIMS TURI BūTI GARANTUOTASSUVERENITETAS. IR KITOMS TAUTOMS, KURIAS DABAR VALDO TURKAI, BūTINAGARANTUOTI NEDVIPRASMį SAUGUMą IR TVIRTAS SąLYGAS AUTONOMINEI RAIDAI.DARDANELAI TURI BūTI NUOLAT ATVIRI VISų TAUTų LAIVAMS PLAUKIOTI IR PREKYBAIPAGAL TARPTAUTINES GARANTIJAS.TURI BūTI SUKURTA NEPRIKLAUSOMA LENKų VALSTYBė, KURI JUNGTų TERITORIJAS,NEGINčIJAMAI APGYVENDINTAS VIEN LENKų. LENKIJA TURI GAUTI LAISVą IRPATIKIMą IšėJIMą į JūRą, O JOS POLITINė IR EKONOMINė NEPRIKLAUSOMYBė IRTERITORINė NELIEčIAMYBė TURI BūTI GARANTUOTA TARPTAUTINE SUTARTIMI.YPATINGA SUTARTIMI TURI BūTI įKURTA VISUOTINė TAUTų ASOCIACIJA, KURISUTEIKTų TIEK DIDELėMS, TIEK MAžOMS VALSTYBėMS POLITINėS NEPRIKLAUSOMYBėSIR TERITORINIO NELIEčIAMUMO ABIPUSIšKAI NAUDINGAS IR VIENODAS GARANTIJAS.VOKIEčIAI ,PRAšYDAMI PALIAUBų IR TAIKOS DERYBų, VYLėSI, KAD KAIP TIKšIE PUNKTAI BUS PAGRINDINIAI. TAčIAU NEI VILSONAS, NEI VOKIEčIAINESITIKėJO, KAD VISUOMENėS OPINIJA PRANCūZIJOJE IR DIDžIOJOJE BRITANIJOJEREIKALAUS KERšTO. ŠIAURėS PRANCūZIJA BUVO VISIšKAI KARO NUNIOKOTA, IR
KLEMANSO REIKALAVO, KAD VOKIETIJA BūTų GALUTINAI SUžLUGDYTA. PRANCūZAINORėJO PADARYTI TAIP, KAD VOKIEčIAI ATSIDURTų TOKIOJE PADėTYJE, KOKIOJE JIEBUVO PRIEš SUSIVIENIJIMą 1871 M. BE TO, į VILSONO IDEALIZMą KLEMANSOžIūRėJO SU NEPASITIKėJIMU: „PONAS VILSONAS YRA NUOBODUS SU SAVO KETURIOLIKAPUNKTų. PATS VISAGALIS DIEVAS PASITENKINO DEšIMčIA.“ LOIDAS DžORDžAS UžėMėTARPINę PADėTį. JIS BIJOJO, KAD PER GRIEžTAS ELGESYS SU VOKIEčIAIS ATVESJUOS į REVOLIUCINį SOCIALIZMą, TAčIAU JIS TURėJO ATSIžVELGTI IR į TAI, KADJIS BUVO PERRINKTAS SU šūKIU: „PAKARK KAIZERį – TEGU VOKIETIJA MOKA.“ 1919 M. GEGUžėS MėNESį BUVO PAKVIESTI VOKIEčIAI IR JIEMS BUVOPASIūLYTA TAIKOS SUTARTIS. VOKIEčIAI BUVO šOKIRUOTI IR ėMė PROTESTUOTI. BETJIEMS BUVO NEįMANOMA VėL ATNAUJINTI KARą. SOCIALDEMOKRATAI IR VOKIEčIųVYRIAUSYBėS LIBERALAI PASIRAšė TAIKOS SUTARTį. KARTU JIE PAREIšKė, KADPASIRAšO SUTARTį, KADANGI „VOKIEčIų TAUTA NETURI JOKIO KITO BūDO, KAIPAPGINTI SAVO GARBę PO BAISIų KANčIų, PATIRTų PASTARAISIAIS METAIS.“VOKIEčIų LAIVYNO įGULOS PROTESTUODAMOS PASKANDINO SAVO LAIVUS. Į KąVOKIEčIAI TAIP REAGAVO?TAIKOS SąLYGOS
STIPRIAUSIą įSPūDį PADARė TAI, KAD VOKIEčIAI TURėJO PRIPAžINTI ESąKALTI DėL KARO SUKėLIMO. DAR BUVO REIKALAUJAMA DIDžIULIO KARO NUOSTOLIųATLYGINIMO (KONTRIBUCIJOS). BE TO, JIE TURėJO PALIKTI šALIS, KURIOSE GYVENODAUG VOKIEčIų. ELZASAS IR LOTARINGIJA SUGRįžO PRANCūZIJAI. LENKIJA BUVOATKURTA KAIP VALSTYBė, į KURIą įėJO DALIS VOKIETIJOS, AUSTRIJOS-VENGRIJOSIR RUSIJOS PRIEšKARINIų TERITORIJų. PRIE TO DAR PRISIDėJO JUOSTA PALEIBALTIJOS JūRą, „LENKų KORIDORIUS“, KURIS ATSKYRė RYTų PRūSIJą NUO LIKUSIOSVOKIETIJOS DALIES. VOKIETIJOS KOLONIJAS PASIDALINO NUGALėJUSIOS VALSTYBėSIR JAI BUVO LEISTA LAIKYTI NEDIDELę KARIUOMENę BE ORO PAJėGų. VAKARINėšALIES DALIS BUVO DEMILITARIZUOTA, TAI REIšKė, KAD VOKIETIJA NETURėJOTEISėS TEN DISLOKUOTI KARIUOMENėS. AUSTRIJOS-VENGRIJOS VALSTYBė BUVO PANAIKINTA IR NUSTATYTOS NAUJOSSIENOS. ATSIRADO ČEKOSLOVAKIJA, O SERBų SVAJONė APIE DIDžIASERBIšKąVALSTYBę BALKANUOSE IšSIPILDė įKURIANT JUGOSLAVIJą. ITALAI BUVO TARP NUGALėTOJų, BET GRįžO Iš VERSALIO NUSIVYLę. JIE GAVOPIETų TIROLį, BET JIEMS BUVO PAžADėTI PAKRANčIų MIESTAI KROATIJOJE IRDIDžIOJI DALIS ALBANIJOS KAIP PROTEKTORATAS. DAUGELIS NACIONALIšKAINUSITEIKUSIų ITALų JAUTėSI APGAUTI ANTANTėS. TAIKOS DERYBų REZULTATAI GEROKAI SKYRėSI NUO PREZIDENTO VILSONOVILčIų. PRINCIPO, KAD VALSTYBIų SIENOS SUTAPTų SU KALBA IR KULTūRA, BUVODAžNAI NEPAISOMA, PIRMENYBę SUTEIKIANT JėGų BALANSUI IR EKONOMIKAI.PAVYZDžIUI, TRYS MILIJONAI VOKIEčIų STUDETų KRAšTE BUVO įTRAUKTI įČEKOSLOVAKIJOS SUDėTį DėL REGIONO STRATEGINėS IR EKONOMINėS REIKšMėS.BALKANUOSE IR RYTų EUROPOJE TAUTOS BUVO TAIP TARPUSAVYJE SUSIPYNUSIOS, KADBUVO NEįMANOMA NUSTATYTI SIENų TAIP, JOG TOSE šALYSE NESUSIDARYTų DIDELIųTAUTINIų MAžUMų. RUSIJA PATEKO į IšIMTINę PADėTį. ŠALIS BUVO ANTANTėS PUSėJE, BETSUDARė TAIKą SU VOKIETIJA, PAKEITė VARDą į SOVIETų RUSIJą IR DABAR JAUKOVOJO PASAULINėS REVOLIUCIJOS VARDAN. SąJUNGININKAI NESIPRIEšINO, KADVOKIEčIų PAJėGOS LIKTų RUSIJOS TERITORIJOJE IR PO 1918 M. PALIAUBų REMTųTRIJų BALTIJOS VALSTYBIų – ESTIJOS, LATVIJOS IR LIETUVOS – SUSIKūRIMą.SUOMIJA IRGI PASINAUDOJO PROGA, KAD GALėTų IšSILAISVINTI Iš RUSIJOSPRIKLAUSOMYBėS. DAUGELIS KOLONIJINIų VALSTYBIų SIUNTė SAVO žMONES į KARą, TIKėDAMOSANTANTėS PAžADAIS JOMS SUTEIKTI NAUJą STATUSą PO KARO. LABIAUSIAI NUSIVYLęBUVO KINAI, ARABAI IR KURDAI. KINAI TIKėJOSI, KAD ATEIS GALAS Jų šALIESPADALINIMUI į INTERESų SFERAS, BET PAJUTO, KAD JAPONIJA PERėMė VOKIEčIųSFERAS. DėL TO KINIJA NESUTIKO PASIRAšYTI VERSALIO TAIKOS SUTARTIES.ARABAMS IR KURDAMS BUVO PAžADėTA LEISTI SUKURTI SAVO VALSTYBES PO KARO,TAčIAU TURKIJA IšLAIKė KURDų SRITIS, O TURKų SRITYS, KURIOSE GYVENO ARABAI,PATEKO PRANCūZIJOS IR DIDžIOSIOS BRITANIJOS VALDžION. PER KARą BRITAI BUVOPAžADėJę žYDų LYDERIAMS, KAD žYDAMS BUS LEISTA APSIGYVENTI PALESTINOJE.TAIKOS SUTARTIES NUTARIMAI PO „KARO, KURIS TURįS PADARYTI PABAIGą VISIEMSKARAMS“, NEPANAIKINO REVANšISTINIų NORų EUROPOJE IR PAGRINDO BūSIMIESIEMSKARAMS KILTI KITOSE PASAULIO DALYSE.
KARO REZULTATAI
PER PIRMąJį PASAULINį KARą IšTOBULėJO ARTILERIJA, AVIACIJA, TANKAI,INžINERIJOS IR RYšIų KARIUOMENė, ATSIRADO CHEMINė KARIUOMENė,PRIEšLėKTUVINė APSAUGA. PADIDėJO GINKLų UGNIES GALINGUMAS IR šAUDYMO TOLIS.
KARINIAME JūRų LAIVYNE PASISėJO LENGVųJų ANTVANDENINIų (KREISERIų,ESKADRINIų MINININKų, KATERIų) IR POVANDENINIų LAIVų REIKšMė. MASTUPIRMASIS PASAULINIS KARAS PRALENKė ANKSTESNIUS KARUS. JIS TRUKO DAUGIAU NEIKETURIS METUS, O JAME DALYVAVO NET 33 šALYS. BUVO MOBILIZUOTA APIE 70MILIJONų žMONIų (RUSIJOJE 16 MILIJONų, VOKIETIJOJE 13 MILIJONų žMONIų),žUVO 9,5 MILIJONAI, SUžEISTA 20 MILIJONų žMONIų, Iš Jų 3,5 MILIJONAI TAPOINVALIDAIS. DAUGIAUSIA NUOSTOLIų PATYRė VOKIETIJA, RUSIJA, PRANCūZIJA IRAUSTRIJA-VENGRIJA (66,6 % VISų NUOSTOLIų)PO PIRMOJO PASAULINIO KARO įVYKO REIKšMINGI EKONOMINIAI POKYčIAI. EUROPA IšKARO IšėJO LABAI NUSILPUSI. PRIE žMONIų AUKų PRISIDėJO DIDžIULIAIMATERIALINIAI NUOSTOLIAI, KURIų DYDIS SIEKė šIMTUS MILIJARDų FRANKų.VALSTYBIų FINANSų BūKLė KATASTROFIšKA: KARUI FINANSUOTI PRISPAUSDINTAPINIGų, KLESTI INFLIACIJA, PRASISKOLINTA UžSIENIUI. KARUI PASIBAIGUS,EUROPOS PINIGų KURSAS, PALYGINTI SU DOLERIU, KRINTA, IR EUROPIEčIAI,KADAISE BUVę PASAULIO BANKININKAIS, TAMPA SKOLININKAIS. EUROPOS VALSTYBėSTURI IR KITų SUNKUMų: PO KARO ėMUSIOS VėL EKSPORTUOTI SAVO GAMINIUS,PAMATO, KAD Jų VIETą JAU UžėMė RIMTI, KARE MAžAI TENUKENTėJę KONKURENTAI:JAPONIJA, JAV. TAIP PAT SMARKIAI DėL VALSTIEčIų MOBILIZACIJOS į ARMIJąSMUKO IR žEMėS ūKIS. TUO TARPU JAV EKONOMIKA SMARKIAI PRATURTėJO Iš KARINIųTIEKIMų IR NE TIK IšMOKėJO SKOLAS VAKARų EUROPOS šALIMS, BET IR SKOLINOJOMS DIDžIULES SUMAS, TAPDAMA Jų SVARBIAUSIA KREDITORE. TAIGI, KARAS LABAISUMAžINO EUROPOS įTAKą PASAULYJE.I-ASIS PASAULINIS KARAS, JO SUKELTA šALIų ūKIų SUIRUTė, žMONIų NUSKURDIMASTURėJO įTAKOS IR KARE DALYVAVUSIų šALIų POLITINEI TVARKAI. RUSIJA IšCARINėS MONARCHIJOS TAPO TARYBų RESPULIKA, VOKIETIJA Iš KAIZERINėS PUSIAUABSOLIUTINėS MONARCHIJOS 1919 METAIS TAPO VEIMARO RESPUBLIKA, VENGRIJA IšMONARCHIJOS TAPO BURžUAZINE DEMOKRATINE VALSTYBE. O šTAI ITALIJOJE PO KAROįSIGALėJO FAšISTINėS NUOTAIKOS IR 1922 M. B. MUSOLINIS įVEDė FAšISTINęDIKTATūRą.PER PIRMAJį PASAULINį KARą IMPERIALISTINėS VALSTYBėS ėMė DAR LABIAUIšNAUDOTI SAVO KOLONIJAS: JOS TAPO žALIAVų IR žMONIų šALTINIU KAROVEIKSMAMS. TUO PAčIU KARO METU ėMė SPARčIAI VYSTYTIS VIETINė, NACIONALINėPRAMONė. VISA TAI SKATINO šALIų NACIONALINį IšSIVADAVIMO JUDėJIMą. TODėL POKARO ėMė IRTI KOLONIJINė SISTEMA. NEPRIKLAUSOMYBę IšSIKOVOJO: TURKIJA (1923M.), IRANAS (1922 M.), AFGANISTANAS (1919 M.), EGIPTAS (1919 M.)|VALSTYBė |MOBILIZUO|NUKAUTų |SUžEISTų |BELAISVIų|Iš VISO |NUOSTOL|| |Tų |IR | |IR | |Ių% || | |MIRUSIų | |DINGUSIų | | ||RUSIJA |12.000.00|1.700.000|4.950.000|2.500.000|9.150.000|76,3 || |0 | | | | | ||PRANCūZIJA| |1.357.800|4.266.000| |6.160.800|73,3 || |8.410.000| | |537.000 | | ||D.BRITANIJ| | |2.090.000| |3.190.235|35,8 ||A |8.904.467|908.371 | |191.652 | | ||ITALIJA | | | | |2.197.000|39,1 || |5.615.000|650.000 |947.000 |600.000 | | ||JAV | | | | | | 8,0 || |4.355.000|126.000 |234.300 |4.500 |350.300 | ||JAPONIJA | | | | | | 0,2 || |800.000 |300 |907 |3 |1.210 | ||RUMUNIJA | | | | | |71,4 || |750.000 |335.706 |120.000 |80.000 |535.706 | ||SERBIJA | | | | | |46,8 || |707.343 |45.000 |133.148 |152.958 |331.106 | ||BELGIJA | | | | | |34,9 || |267.000 |13.716 |44.686 |34.659 |93.061 | ||GRAIKIJA | | | | | |11,7 || |230.000 |5.000 |21.000 |1.000 |27.000 | ||PORTUGALIJ| | | | | |33,3 ||A |100.000 |7.222 |13.751 |12.318 |33.291 | ||JUODKALNIJ| | | | | |40,0 ||A |50.000 |3.000 |10.000 |7.000 |20.000 | ||Iš VISO |42.188.81|5.152.115|12.831.00|4.121.090|22.089.70|52.3 || |0 | |4 | |9 | ||VOKIETIJA |11.000.00|1.773.700| |1.152.800| |64,9 || |0 | |4.216.058| |7.142.558| ||AUSTRIJA-V| |1.200.000| |2.200.000| |90,0 ||ENGRIJA |7.800.000| |3.620.000| |7.020.000| ||TURKIJA | | | | | |34,2 || |2.850.000|350.000 |400.000 |250.000 |975.000 | ||BULGARIJA | | | | | |22,2 || |1.200.000|87.500 |152.390 |27.029 |266.919 | ||Iš VISO |22.850.00|3.386.200| |3.629.829|15.404.47|67,4 || |0 | |8.388.448| |7 | ||Iš VISO |65.038.81|8.538.315|21.219.45|7.750.919|37.494.18|57,6 || |0 | |2 | |6 | |
TAUTų SąJUNGA BE JAV
DIDžIAUSIAS NUGALėTOJAS PO KARO BUVO JAV. ŠALIS PATYRė MAžUSNUOSTOLIUS, IR, NORS PRIEš KARą JAV BUVO SKOLINGA EUROPAI, PO KARO EUROPOSVALSTYBėS BUVO SKOLINGOS JAV DEšIMT MILIJARDų DOLERIų. JAV BUVO STIPRIAUSIAPASAULIO EKONOMINė JėGA. BET DIDELIAM PREZIDENTO VILSONO NUSIVYLIMUI,KONGRESAS NUBALSAVO PRIEš AMERIKIEčIų DALYVAVIMą TAUTų SąJUNGOJE. JAVNUSISUKO NUO EUROPOS IR NUKREIPė SAVO DėMESį į LOTYNų AMERIKą IR RAMIOJOVANDENYNO REGIONą. NORS JAV IR NETAPO TAUTų SąJUNGOS NARE, O VOKIETIJA IR SOVIETų RUSIJABUVO PALIKTOS NUOšALYJE, TAUTų SąJUNGA BUVO įKURTA ŠVEICARIJOJE SU SAVOPAGRINDINE BūSTINE ŽENEVOJE. JI TURėJO REMTIS KOLEKTYVINIO SAUGUMOPRINCIPAIS. JEIGU VIENAS TAUTų SąJUNGOS NARYS UžPULTų KITą NARį, TAI BūTųLAIKOMA KARO PASKELBIMU KITIEMS NARIAMS. UžPUOLIKUI TURėJO BūTI TAIKOMOSEKONOMINėS IR KARINėS SANKCIJOS. DIDžIOJI BRITANIJA, PRANCūZIJA, ITALIJA IRJAPONIJA TURėJO NUOLATINES VIETAS VYKDOMAJAME ORGANE – TARYBOJE. 1920 M. TAUTų SąJUNGA HAGOJE įKūRė TARPTAUTINį TEISMą, KURIS TURėJOSPRęSTI TARPTAUTINIUS GINčUS.
JUGOSLAVIJA
SERBAI, 1915 M. VOKIEčIų, AUSTRų IR BULGARų IšSTUMTI Iš SAVO PAčIųšALIES, įKūRė VYRIAUSYBę TREMTYJE, GRAIKIJOS SALOJE KORFU, IR TEN DIRBOTAM, KAD KROATAI IR SLOVėNAI SUSIJUNGTų į VIENą PIETų SLAVų VALSTYBę –JUGOSLAVIJą. KROATAI IR SLOVėNAI RėMė šIą MINTį, NORS KARO METU JIE BUVOLOJALūS AUSTRIJAI-VENGRIJAI, O ITALIJA REIKALAVO Jų TERITORIJų DALIES. 1918M. GRUODžIO MėNESį „SERBų, KROATų IR SLOVėNų KARALYSTė“ BUVO įKURTA IRPRIPAžINTA DIDžIųJų VALSTYBIų. MAKEDONIEčIAI, JUODKALNIEčIAI IR MUSULMONAIBUVO LAIKOMI SERBAIS IR KROATAIS. NAUJOJI VALSTYBė BUVO LABAI NEVIENALYTė,KURI TURėJO DU ALFABETUS (LOTYNIšKą IR KIRILICą) IR TRIS DIDELES RELIGIJAS– ROMOS KATALIKUS šIAURėJE, GRAIKų STAčIATIKIUS IR MUSULMONUS PIETUOSE. JAU
Iš PAT PRADžIų šALIS SUSIDūRė SU DIDELIAIS PRIEšTARAVIMAIS. KROATAI IRSLOVėNAI NORėJO KUO DAUGIAU SAVIVALDOS, O SERBAI SIEKė CENTRALIZUOTOSVALSTYBėS, APIE KURIą JIE NUO SENO SVAJOJO. SERBAI DAUG KUR PASIEKė SAVOPAžIūRų įSIVIEšPATAVIMO IR BELGRADAS TAPO NAUJOS VALSTYBėS SOSTINE. MASINėS SKERDYNėSVIENAS Iš PAčIų KRUVINIAUSIų MūšIų PER VISą KARO ISTORIJą įVYKO PRIEVERDENO VIETOVėS IR SOMOS UPėS PRANCūZIJOJE 1916 M. GENEROLAI, KURIE PATYSLINDėJO FRONTO GILUMOJE, BANDė šTURMU PRALAUžTI FRONTą, NEGAILėDAMI NEIPATRANKų SVIEDINIų, NEI žMONIų. KAREIVIAI BUVO PASIųSTI PRIEš SPYGLIUOTųVIELų UžTVARAS IR įTVIRTINIMUS. BUVO SAMPROTAUJAMA, KAD INTENSYVUSAPšAUDYMAS Iš ARTILERIJOS PABūKLų PRASKINS KELIą šTURMUOJANTIEMSPėSTININKAMS. TAčIAU BESIGINANčIOJI PUSė BUVO GERAI įSIRAUSUSI į APKASUS, OKULKOSVAIDžIAI VISADA BUVO KOVOS PARENGTYJE. PRIE SAMOS UPėS BRITAI PER KELIAS VALANDAS PRARADO 60 000 VYRų. POPENKIS MėNESIUS TRUKUSIų MūšIų JIE NETEKO APIE 400 000 VYRų, O LAIMėJO 8 KMRUOžą, PRIMENANTį IšVARPYTą MėNULIO PAVIRšIų. KITOJE APKASų PUSėJENUOSTOLIAI BUVO NE Ką MAžESNI. PULDAMI PRIE VERDENO VOKIEčIAI NORėJO TIEK NULEISTI KRAUJOPRANCūZAMS, KAD šIE ATSISAKYTų TOLIAU KARIAUTI. VIENAS PRANCūZų KAPITONASSAVO DIENORAšTYJE šITAIP APRAšO VOKIEčIų PUOLIMą: „APKASAI ATRODO BAISIAI(…) TRANšėJų SUSISIEKIMO PERėJIMUOSE SUSTINGę LAVONAI PRIDENGTI PALAPINėSDROBE (…) NAUJAS PAPILDYMAS RANKINėMS GRANATOMS. VAKAR MES SUNAUDOJOMEDVIDEšIMT DėžIų. REIKIA TAUPYTI. RAMIAI, VAIKELI. DUOK JIEMS PIRMA PRIEITIARčIAU. 25 žINGSNIų ATSTUMU. TIESIAI į žABTUS. KAI Aš DUODU KOMANDą. UGNIS.JūS GALITE VISKą. SPROGIMų GRIAUSMAS. (…) MES GALIME MATYTI OREPERSIVERTANčIUS IR KRINTANčIUS NEGYVUS VOKIEčIUS.“ PO KRUVINų PUOLIMų IRATSAKOMųJų VEIKSMų „KRAUJO NULEIDIMO TEORIJA“ PASIRODė BUVUSI KLAIDINGA.APIE 350 000 VYRų KRITO ABIEJOSE PUSėSE PRIE VERDENO, TAčIAU FRONTOLINIJOS, KAIP BUVO, TAIP IR LIKO TOJE PAčIOJE VIETOJE, KAIP IR PRIEšPRASIDEDANT MūšIAMS.
IšVADOS
1914 M. RUGPJūčIO 1D., VOKIETIJAI PASKELBUS KARą RUSIJAI, į KARąįSIJUNGUS KITOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS, EUROPIEčIUS APėMė ENTUZIAZMAS.PATRIOTINėS NUOTAIKOS UžVALDė RUSų, VOKIEčIų, ANGLų, PRANCūZų PROTUS.BEVEIK NIEKAS NEPROTESTAVO, NEREIšKė DėL KARO NEPASITENKINIMO. VISOSKARIAUJANčIOS šALYS IR Jų GYVENTOJAI MANė, KAD JIE NUGALėS, KARAS BUSTRUMPAS. JAU 1914 M. PABAIGOJE IšRYšKėJO DU FRONTAI: RYTų IR VAKARų. PRASIDėJOPOZICINIS KARAS, PAREIKALAVęS MILžINIšKų RESURSų, KAINAVęS MILIJONUS žMONIųGYVYBIų. TAI BUVO MODERNUS KARAS, JAME PIRMą KARTą BUVO PANAUDOTI TANKAI,DUJOS, LėKTUVAI. VYKO ATKAKLūS JūRų MūšIAI, POVANDENINIAI LAIVAI SKANDINONET CIVILINIUS KELEIVINIUS LAIVUS. VISOS KARIAUJANčIOS VALSTYBėS NORėJO IšPLėSTI SAVO TERITORIJAS,NUSILPNINTI PRIEšININKUS. KARO PABAIGOJE, NEIšLAIKIUSIOS ANTANTėS šALIųPUOLIMO, žLUGO VOKIETIJOS IR AUSTRIJOS-VENGRIJOS IMPERIJOS. KARAS TIEKIšSEKINO CARINę RUSIJą, KAD šIOJE šALYJE įVYKO REVOLIUCIJA, IMPERATORIUSNIKOLAJUS II BUVO PRIVERSTAS ATSISAKYTI SOSTO. PASINAUDODAMOS PALANKIOMIS POLITINėMIS APLINKYBėMIS, IMPERIJOMSžLUGUS, NEPRIKLAUSOMYBę PASKELBė IR SAVO VALSTYBES SUKūRė SUOMIAI, ESTAI,LATVIAI, LENKAI IR LIETUVIAI. SUIRUS AUSTRų IMPERIJAI SUSIKūRėČEKOSLOVAKIJOS RESPUBLIKA, NEPRIKLAUSOMYBę PASKELBė VENGRAI. PIETINIAISLAVAI SUSIJUNGė į JUGOSLAVIJOS KARALYSTę. TAčIAU PIRMASIS PASAULINIS KARAS NEATNEšė NIEKO GERO EUROPOSšALIM.DAUGUMA Jų BUVO NUNIOKOTOS, žUVO DAUG žMONIų, PRIREIKė NEMAžO LAIKOTARPO, KAD ATSIGAUTų Jų ūKIS. TAI LėMė JUNGTINIų AMERIKOS VALSTIJų IšKILIMąIR įSIVIEšPATAVIMą PASAULYJE.
[pic] ANT LAIVO BORTO PARAšYTA: „JUNGTINIų VALSTIJų KANTRUMAS“.
NAUDOTA LITERATūRA
1. „NAUJųJų AMžIų ISTORIJA“. VADOVėLIS 9 KLASEI 2. „LIETUVIšKOJI ENCIKLOPEDIJA“. 9 TOMAS 3. „PASAULIS II“. ISTORIJOS VADOVėLIS 4. INTERNETAS 5. „ISTORIJOS KONSPEKTAI: CIVILIZACIJOS, LIETUVA, PASAULIS“ 6. ĮVAIRūS DOKUMENTAI.