Piramidės

Didžiosios Egipto piramidės – tai seniausias iš žinomų pasaulio stebuklų. Šie statiniai tokie dideli, kad matomi iš Mėnulio. Kiekvienas smiltainio akmuo, iš kurių jos pastatytos, sveria nuo 2 iki 20 tonų, o apdirbtas taip tiksliai, kad sujungimo siūlės vos 5 mm. Cementas, jungiantis blokus, tvirtesnis už pačius akmenis. Kadaise visas piramides dengė 1,5 metro storio apsauginis poliruotų šviesių akmenų sluoksnis. Dažnas specialistas pripažįsta, kad net šiais laikais žmonija vargiai sugebėtų pastatyti panašaus mąsto ir tikslumo konstrukcijas.

Vieni žmonės teigia, kad piramidėse surašyta skaitmeninė simbolika, kad joos išmatavimuose užkoduota visa pasaulio istorija, kad tereikia ją iššifruoti, ir sužinosime ne tik savo praeitį, bet ir ateitį. Kai kurie mano, kad tos užkoduotos žinios buvo surašytos kaip pranešimas žmonijai, kas laukia jos dėl moralinio supuvimo, kad gresia galas dėl pasaulinio karo ar dėl visuotinio gamtos užteršimo.

Kiti mano, kad piramidžių be ateivių įsikišimo, mūsų protėviai negalėjo pastatyti, nes buvo ne tokie stiprūs. Iš tikrųjų mokslininkai negali tiksliai pasakyti kaip gi atsirado tokie neįtikėtini statiniai.
__________________________________________________________________________________

Piramidės – tai savotiškas faraonų kapas, kuuris buvo statomas ištisus dešimtmečius. Piramidėse buvo išklaidžiota begalės tunelių, kuriuose galima labai lengvai pasiklysti. Tie tuneliai buvo statomi, kad plėšikai neapvogtų auksu pripildytų faraonų sarkofagų. Tačiau didžioji dalis sarkofagų vis dėl to buvo pavogta.
Piramidžių vidus buvo išmargintas egiptiečių ra

ašmenimis – hieroglifais. Hieroglifai plačiai naudojami ir dabar, tik išreiškiami kitaip. Egipte hieroglifai dažniausiai būdavo pavaizduoti piešinėliais, o šiais laikais, Kinijoje ir Japonijoje raštas vaizduojamas įvairiais sujungtais brūkšneliais, bangelėmis ar taškeliais.
__________________________________________________________________________________
Seniausias pasaulio stebuklas – Egipto piramidės, arba Egipto faraonų kapavietės. Beje, iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje (vėliau jas pralenkė Eifelio bokštas). Egipto piramidės buvo statomos vadinamosios Senosios karalystės (2580 – 2180 m.pr.m.e., sostinė Memfis) laikotarpiu.
Piramidės – milžiniški akmeniniai laidojimo statiniai. Jose būdavo: koridoriais sujungti faraono ir valdovės kapai, netikras kapas plėšikams apgauti ir kelios vėdinimo angos.
Stebuklų geografija gan siaura. Į visus miestus išskyrus Babiloną, kuriuose buvo stebuklai, galima buvo patekti plaukiant Viduržemio jūra. Senovės graikų keliautojas to meto transportu visą septynetą galėjo apžiūrėti per keletą mėnesių.
__________________________________________________________________________________

Mahomedas Honeimas, egiptiečių mokslininkas, Sacharoje atrado kiek aukštesnę nei 70 m seeptynių pakopų piramidę. Ji įdomi tuo, kad nebuvo baigta statyti ir niekas niekada joje nebuvo palaidotas. Manoma, kad ji buvo statoma faraonui Sechemchetui.

Iš daugelio Abusiro ir Dašuro piramidžių telikę griuvėsiai. Abu Ruašo piramidė yra taip sugriauta, kad iš viršaus galima įžiūrėti laidojimo kamerą, kurią kadaise slėpė daugelį tūkstančių tonų sveriantys akmenys.

Hauvaros piramidė ir Ilahuno piramidė, pastatyta iš nedegtų plytų ant uolos, yra labai nukentėjusios nuo meteorologinių sąlygų.
Visiškai kitaip atsitiko su Gizos piramidėmis. Gizos vietovėje yra trys didelės piramidės, pa
astatytos IV-osios dinastijos (2723 – 2563 m.pr.m.e.) faraonų – Cheopso, Chefreno ir Mikerino. Prie jų yra ir mistinė statula – Sfinksas, būtybė su liūto kūnu ir žmogaus galva. Manoma. kad ta galva – Chefreno portretas. Aukščiausia piramidė – Cheopso. Jos aukštis buvo ~147 m, bet vėliau nugriuvo piramidės viršūnė, padarydama 10 kv. m aikštelę. Dabar jos aukštis – 137m, kraštinės ilgis – 233 m. Piramidė pastatyta iš 2 300 000 kalkakmenio blokų, sveriančių daugiau kaip 2 t kiekvienas; jos tūris 2 521 000 kub. m, o papėdės plotas 54 300 kv. m. Piramidės briaunos atsuktos tiksliai į keturias pasaulio šalis. Tai pirmas pastebėjo Herodotas.

Herodotas (484 – 430 m.pr.m.e.), Likso sūnus, Halikarnasietis. Graikų istorikas, istorijos tėvas. Keliavo po Egiptą, Mesopotamiją ir skitų kraštą. Jo manymu, Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų. Vienu metu ją statė 100 000 vergų; kas tris mėnesius kiekviena pamaina buvo pakeičiama nauja. Sunku pasakyti, kelių šimtų tūkstančių žmonių gyvybes “surijo” šie “monstrai”.

Kalkakmenio blokai būdavo atskeliami naudojant tik kūjus ir pleištus skaldyklose abipus Nilo, tempiami lynais ir plukdenami valtimis, galiausiai užkeliami ant piramidės nuožulnia plokštuma. Sukrauta piramidė nuo viršaus žemyn būdavo išklojama poliruoto granito plokštėmis.
Mažesnė, 8 m, bet ne taip apgriuvusi yra Chefreno piramidė. Mikerino piramidė dar mažesnė, o kitų piramidžių (žemesnių nei 20 m aukščio, beveik sugriuvusių) yra apie septyniasdešimt. Šias piramides ir ypač Sfinksą niokojo arabai, bet visko sugriauti nepajėgė. Galiausiai vienas XIII a. ar
rabų rašytojas pasakė: “Viskas žemėje bijo laiko, o laikas bijo piramidžių”.

Seniausia piramidė Egipte – Džosero arba kitaip dar Sacharos. Pastatyta Sacharoje antrajam trečiosios dinastijos karaliui Džoseriui. Ją suprojektavo karaliaus architektas Imothepas, taip įtakodamas tolesnę Egipto architektūrą ir pradėdamas piramidžių erą. Iki tol karaliai buvo laidojami mastabose.

Dabar išlikusi tik piramidė, o anksčiau, piramidė sudarė tik dalį visų pastatų komplekso. Tai buvo 15ha plotas su šventyklomis, laiptais , terasomis, koplyčiomis, statulomis, apjuostas kalkakmenio siena. Pietiniame kape ir piramidėje buvo įrengti įspūdingi, sudėtingos struktūros koridoriai su salėmis ir kameromis. Karalių laidojimo vieta piramidės vėl tapo po kelių šimtmečių, kai Nubijos karaliai pasistatė savo Nekropolį. Šios piramidės buvo paskutinės piramidės, pastatytos prie Nilo, praėjus 30 amžių po Sacharos. Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad Nubijos piramidės buvo vieta faraonams laidoti, vidinės jų sienos išpieštos scenomis iš pomirtinio gyvenimo, vaizduojančios princesės mumijas. (Egiptologai manė, kad piramidės buvo statomos faraonams laidoti, tačiau faraonų mumijų Egiptiečių piramidėse rasta labai nedaug, galbūt dėl kapų vagių.) Abejonių dėl Sudano/Nubijos piramidžių, kaip laidojimo vietų nebeliko.
Lenktoji piramidė
Į pietus nuo Džoserio – Lenktoji piramidė . Pastatyta maždaug 50m. po Džoserio piramidės Sacharoje (paveiksliuke). Pirmoji piramidė lygiais šonais pastatyta maždaug prieš 4600m., tačiau sugriuvo, dar įkurtuvių nesulaukus! Matyt architektas bus kažką ne taip apskaičiavęs! 146x146m. ploto ir 18m. aukščio, išliko tik pa

avadinimas – Medumo piramidė.
Raudonoji piramidė
Taip atsirado Pirmoji tikroji Raudonoji piramidė, 2/3 Khufu piramidės aukščio. Pir. forma tapo tokia populiari, kad per ateinančius 1000m. buvo pristatyti daugiau nei 1000 tokių piramidžių, tačiau jos smarkiai nukentėjo nuo vėjo ir vagių bet iki šiol dykumoje galima pamatyti jų liekanas.
Piramidės Gizos plynaukštėje Egipte
Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį .Tai ketvirtosios dinastijos Senosios Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio) nekropolis. Gizos piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir karališkosios šeimos, žinių kapai.

Pirmoji, didžiausia piramidė, Khufu arba Cheopsas, šalia Cheopso piramidės yra trys mažosios piramidės, sakoma, kad čia palaidotos jo žmonos. Toliau už jos savo piramidę buvo pasistatęs jo įpėdinis Džedefras, tačiau ji neišliko. Ją sugriovė jo brolis Khafre (Chefrenas) , sunaudojęs akmenis savo piramidei, kuri yra kiek piečiau nuo tėvo piramidės ir nors gerokai žemesnė, pastatyta ant kalniuko ji vizualiai sudaro vaizdą, lyg plokštikalnėje būtų aukščiausia.

Į pietus nuo Khafre (Chefreno) , įsikūrė Cheopso anūkas Menkaura (Mikerinas). Kiekviena piramidė sujungta su atminimo šventykla. Prie Chefreno piramidės atminimo šventyklos stovi Sfinksas, manoma, kad ir po juo yra šventykla..
Žodis piramidė buvo kilęs iš graikų kalbos “piramis” o šis iš “pir” (“ugnis”) , egiptiečiai šiuos statinius žymėjo trikampiu, stačiakampiu, lotoso butonu, pelėda ir akimi. Kad piramidė skirta laidojimui bandė įtikinti Herodotas. Naujausiais laikais paplito teorija, kad piramidės yra stiprūs energijos generatoriai. Nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas 1965m. paskelbė, jog Khafre (Chefreno) piramidę supa galingas magnetinis laukas. Teisūs ir tie, kurie piramidės ženklus “M” + “R” (Pelėda + akis), “mer” vietas šifruoja “vieta iš kur kylama”. Vieni remiantis tuo cituoja seną papirusą Kaire: “Dangus ištiesė savo spindulius, kad tu (faraonas) jais galėtumei pasikelti į dangų, kur RA akis”, kitas vertimas “Dangus ištiesė Ra akies spindulį, kad tu (faraonas) juo galėtumei pasikelti”. Antrojo vertimo šalininkai dar priduria, kad Didžiosios piramidės pasvirimo kampas toks, kaip ir toje vietovėje krintančių saulės spindulių. Kiti posakį ”vieta , iš kur kylama” šifruoja kitaip (Oriono teorija). Saulės teorija nedaug kas betiki. Piramidžių statymo technika kol kas diskutuotinas dalykas, dažniausiai klystama manant, jog piramides statė vergai, mokslas jau seniai įrodė, kad jas statė egiptiečiai, savo valia ir niekieno neverčiami. Kitas diskutuotinas dalykas – ar tikrai Gizos piramidės buvo tik faraonų laidojimo vieta? Gizos piramidėse nerasta nei viena senosios karalystės valdovų mumija. Kaip ir nerasti Senosios karalystės rūmai, kurie privalėjo ten būti .

Daug paslapčių Didžiosios ir kt. piramidžių vidiniame išplanavime, bei tame, kaip jos orientuotos žemėje. Yra dvi pagrindinės teorijos kaip Egiptiečiai sugebėjo orientuoti piramidžių šonus tiksliai į rytus, vakarus, pietus ir šiaurę, Pirmoji teorija – buvo orientuotasi į saulę. Antroji, labiau įtikėtina, nes ja naudojantis galiam gauti tikslesnius rezultatus – į žvaigždes.

Leave a Comment