PATRULIUI SKIRIAMOS UŽDUOTYS VISAGINO UŽKARDOJE

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
VISAGINO PASIENIEČIŲ MOKYKLA
PROFESINĖS VEIKLOS SKYRIUS

Atliko:
832 kurso 2 grupė
kursantas

Ernestas Nadvaravičius

REFERATAS
TEMA: PATRULIUI SKIRIAMOS UŽDUOTYS VISAGINO UŽKARDOJE

TIKRINO:

Visaginas 2003

Turinys:

1. Įvadas ..............................3
2. Tarnybos organizavimas Visagino užkardoje .....................4
3. Pasienio sargybų instruktažas ...........................5
4. Tarnybos priemonės ..............................6
5. Patruliui skiriamos užduotys Visaginio užkardoje ...................7
6. Išvados ..............................11
7. Literatūra ..............................12

Įvadas

Lietuvos respublika ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Kaliningrado sritimi. Visagino užkarda saugo valstybės sieną kuri ribojasi su Baltarusijos respublika. Saugomo ruožo ilgis yra 50,560 km. Iš jų 27,92km. eina sausuma, grioviais. Upėmis ir upeliais ruožas tęsiasi 10,68 km. Nemaža užkardos saugomo ruožo dalis driekiasi ežžerais ir kitais vandens telkiniais, šio ruožo ilgis yra 11,96 km. Užkardos saugomame ruože yra 103 valsybės sienos ženklai. Taip pat yra vienas stebėjimo bokštas, jis yra 35 metru aukščio, stovi prie pat Drukščių ežero. Nuo valstybės sienos užkarda yra nutolusi 8 km. atstumu.

Tarnybos organizavimas Visagino užkardoje

Visagino užkardos vadas yra kapitonas R. Stundžėnas, jo pavaduotojas vyresnysis leitenantas V. Burokas. Užkardoje yra penkios tarnybos grupės. Kiekvienoje grupėje vidutiniškai yra 8 – 9 pareigūnai. Taip pat grupėje yra po vieną kinologą. Šioje užkardoje iš viso yra 49 pareigūnai. Tarnybą pareigūnai Viisagino užkardoje vykdo pagal mėnesio sudarytą grafiką. Užkardos tarnybos grafikas yra skirtas planuoti grupių veiklą vykdant užkardai pavestas VSA funkcijas. Sudarytą tarnybos grafiką pasirašo užkardos vadas, tvirtina rinktinės vadas. Patvirtintas tarnybos grafikas yra viešai paskelbiamas informaciniame stende. Tarnybos trukmė 12 valandų. Ta

arnyba visada planuojama skitingu laiku, tik budėtojų dalyje tarnyba prasideda 8 val., nepriklausomai ar tai dieninė ar naktinė pamaina. Pasienio sargybų tarnybos planą parengia grupės vadas vadovaudamasis užkardos vado sudarytomis padieties užkardos teritorijoje įvertinimo išvadomis, užkardos personalo paskrirstimo planu, bei užkardos vado užduotimi grupei. Sudarytą pasienio sargybų tarnybos planą įrašo į grupės tarnybos žiniaraščio blanką. Surašo pasienio sargybų žiniaraščių blankuose užduotis pasienio sargyboms. Atsispausdina užpildytus grupės tarnybos žiniaraščio ir pasienio sargybų tarnybos žinarščių blankus ir pasirašo juose. Grupės tarnybos žiniaraštį po pasienio sargybų instruktažo palieka pas užkardos budėtoją. Baigęs tarnybą grupes vadas grąžina užpildytus tarnybos dokumentus užkardos budėtojui. Atsižvelgiant į tarnybos užduoties pobūdį, gali būti šios pasienio sargybų rūšys : “Užkardos pamainos vyresnysis“, “ Užkardos budėtojas“, “Patrulis“, “Sargybinis“, “Slapukas“, “Stebejimo postas“, “Rezervinė grupė“, “Užtvara“, “Pasala“, “SSienos tvarkymo grupė“, “Pasienio tikrinimo postas“, “Transporto priemonės (asmenų) grupės palyda“, “Atraminis postas“. Pareigūnai skiriami į pasienio sargybas privalo: gerai žinoti , tiksliai laikytis ir sąžiningai vykdyti LR įstatymus, tarptautines sutartis, žinoti valstybės sienos padėtį vietovėje kurioje bus vykdoma tarnybos užduotis, išmanyti ginklus ir kitas tarnybos priemones , mokėti veikti pagal užkardos budėtojo ir kitų pasienio sargybų perduodamus signalus, vilkėti nustatyto pavyzdžio tvarkinga uniformą ar aprangą. Pasienio sargyba pavaldi užkardos pamainos vyresniajam.

Pasienio sargybų instruktažas

Pasienio sargybų instrukražas pradedamas užkardos klasėje nustatytu laiku (pavyzdžiui je

eigu tarnyba prasideda 8.00 val, tai instruktažas 8.00val.). Prieš instruktažą pareigūnai iš užkardos sargybinio gauna spec. priemones, reikiamą inventorių ir kt. Paregūnas paskirtas vairuoti tarnybini automobilį pilnai jį paruošia tarnybai. Pasienio sargybų instruktavimui turi būti skiriama 10 minučių. 10 minučių skiriama pareigūnams gauti ginklus, spec. priemones. 5 minutės skiriamos instruktuojančiam, kad pasienio sargybos lauke, prie ginklų užtaisymo – isštaisymo stendo, pagal jo komandą užtaisytų ginklus užkardos kieme, tam pažymėtoje vietoje, jis pasklebtų įstatymą dėl tarnybos užduoties vykdymo. Tarnybos grupės vadas turi užtikrinti, kad pasibaigus išvardintoms priemonėms pasienio sargybos laiku išvyktų iš užkrados.

Tarnybos priemonės

Tarnybai vykdyti yra naudojamos šios ginkluotės rūšys:
– pistoletai ČŽ – 75D, Zig Zouer
– automatiniai šautuvai: AKS – 74U ir AK – 74
– kulkosvaidžiai RPK
– pompiniai šautuvai: WINCHESTER

Sargyboje dažniausiai naudojami pistoletai ir automatiniai šautuvai. Užkardoje taip pat yra naudojamos ir transporto priemonės:
– visrureigiai LAND ROVER
– visureigis KIA SORRENTO. Visuriegiai naudojami sargyboms nuvykti (parvykti) į tarnybos vietą bei kitiems nenumatytiems tarnybos reiklalams.
– Taip pat naudojama ir motorinėvaltis BRIG 35, su ja sargybos vykdo tarnybą vandens telkiniuose

Tarnyboje pareigūnai taip pat naudojasi ryšio priemonėmis:

– nešiojamos radio stotys MOTOROLA MTS 2000. Nešiojamos radio stotys yra naudojamos daugelio sargybos rūšių.

– taip pat naudojamos ir stacionarios radio storys MOTOROLA MCS 2000. Stacionarios radio stotys naudojamos visureigiuose, naudojamos mobiliuose patruliuose. Taip pat naudojamos užkardoje, palaikyti ryšį tarp sargybų.

– taip pat naudojami mobilaus ryšio telefonai, fiksuoto ry

yšio telefonai, kompiuteriai ir faksai.
Kompiuteriu gaunamos suvestinės, aplinkraščiai, naudojamasi duomenų paieškos baze.

Ptaruliui skiriamos užduotys Visagino užkardoje

Visagino užkardoje dažniausiai naudojamos šios pasienio sagrybų rūšys : “Užkardos budėtojas“, “Patrulis“, “Slapukas“, ir kitos. PATRULIS – viena dažniausiai naudojamų pasienio sargyba.

Patrulis – pasienio sargyba sudaryta iš dviejų arba daugiau pareigunų skirta tikrinti pasienio juostą ir joje esančius valstybes sienos objektus ir įrenginius, ieškoti, persekioti, sulaikyti valstybės sienos kitimo pažeidėjus, kontroliuoti pasienio teisinį rėžimą, tikrinti pasienio ruožo ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų ženklus. Patrulis tarnybos užduotį gali vykdyti pėsčiomis, slidėmis, raitas ar kitomis tarnybinėmis transporto priemonėmis. Visagino užkardoje patrulis vykdo tarnybą pėsčiomis, motorine valtimi BRIG, dviračiais, taip pat ir automobiliais. Patrulis vykdamas į tarnybą automobiliu stebi vietovę važiuodamas arba trumpai sustodamas, apžiūrėdamas tikimas pažeidėjų vietas. Mobilusis patrulis taip pat nuveža kitas pasienio sargybas į jų tarnybos vietas iš užkardos, kadangi užkarda yra nutolusi 8km. Nuo valstybės sienos. Taip pat sustabdo ir patikrina transporto priemones esančias pasienio ruože. Tamsiu paros metu patrulis dažniausiai panaudoja tarnybinis šunis ir naktinio matymo prietaisus, prireikus – apšvietimo priemones. Pareigunai naktį naudoja maktinio matymo prietaisus BIG.

Patrulis paprastai juda nustatytu maršrutu maskuodamasis, nuo vienos patogiai stbėti vietos prie kitos, aplenkdams gyvenvietes ir kitas žmonių susibūrimo vietas. Judėdami pėsčiomis pareigūnai eina vienas nuo kito tokiu at

tstumu, kad būtų galima derinti pasienio sargybos veiksmus. Vykdydami tarnybą pareigūnai turi stengtis palikti kuo mažiau savo buvimo ir veiklos pėdsakus. Patrulis judėdamas ežero krantu ypatinga dėmesį skiria brastų ir pėdsakų, pakrantės akmenų sangrūdai, nendrynų ir krūmokšnių apūiūrai. Patrulis tikrindamas eina pasienio patrulio taku, atidžiai apžiūri valstybės sienos ženklus ir kitus valstybės sienos apsaugos objektus. Apžiūrėdamas valstybės sienos ženklus nustato ar jis nesugadintas, nesunaikintas ar yra herbas ir kt. Patrulis, vykdydamas tarnybos užduotį kateriu plaukia kuo arčiau kranto, apžiūri krantą ir vandens paviršių, o prireikus išlipa į krantą. Nakties metu klausosi garsų periodiškai išjungęs variklį.

Įtaręs teisės pažeidimą, patrulis turi identifikuoti asmenį pagal pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o prireikus, patikrinti ir kitus dokumentus. Patrulio saugumui užtikrinti sargybos vyresnysis, prieš pradėdamas ir užbaigęs asmens ar transporto priemonės patikrinimą, privalo, esant galimybei, apie tai
pranešti užkardos pamainos vyresniajam. Paprastai dokumentus tikrina sargybos vyresnysis. Prieš atlikdamas patikrinimą, pareigūnas pasisveikina ir kreipiasi į asmenį: “Valstybės sienos apsaugps tarnyba. Prašau pateikti dokumentus”. Tikrindamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pareigūnas turi nustatyti ar šis
dokumentas priklauso pateikėjui, ar nėra klastojimo požymių ir suteikia asmeniui buti pasienio ruože. Nustatydamas asmens tapatybę patvirtinančio ar kito dokumanto autentiškumą, pareigūnas vadovaujasi atitinkamomis valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu patvirtintomis dokumantų tikrinimo isntrukcojomis. Tikrinant dokumentą jis turi buti pridengtas nuo lietaus ar sniego. Jei dokumentas yra piniginėje, aplanke, į jį įdėti pinigai, lapeliai ar pan., būtina pateikėjui pasiūlyti juos išimti. Tikrindamas dokumentus ar kalbėdamas su įtartinu asmeniu, pareigūnas turi stovėti pusiau pasisukęs į tikrinamojo pusę, ne arčiau kaip vieno žingsnio atstumu nuo jo ir atidžiai sekti jo veiksmus. Jei asmuo atsisako pateikti dokumentus, pareigūnas turi jį perspėti, kad nepateikęs dokumentų, bus sulaikytas. Patrulio vyresnysis, nusprendęs sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus vasltybės sienos kirtmo taisykles, pasienio teisinį rėžimą ar padarius kitus teisės pažeidimus, privalo motyvuoti savo veiksmų teisėtumą, numatyti patogiausią sulaikymo momentą ir sulaikymo veiksmų planą atsižvelgiant į: sulaikomojo asmenybę ir pasekmes jei jis nebus sulaikytas, galimus sulaikymo sunkumus, ginkluoto pasipriešinimo ar užpuolimo galimybę, ginklo ar spec. priemonių panudojimo galimybes, jeigu jas reikės panaudoti. Jeigu reikia sulaikyti pažeidėjų grupę, patrulis turi imtis papildomų savisaugos preimonių, prireikus iškviesti į pagalbą kitą pasienio sargybą ar sargybas. Jei pažeidėjai nesitiki sulaikymo, pasienio sargybaturi nepastebimai kuo arčiau priartėti prie pažeidėjų ir poto imtis sulaikymo veiksmų. Sulaikius pažeidėjus, jie apieškomi (išorinė asmens apžiura), siekiant paimti ginklus ar kitus daiktus, kuriais sulaikytiesji galėtų užpulti pareigūnus ar sužaloti save, taip pat daiktus, kuriuos sulaikytieji, kaip įvykdyto ( ar daromo, ruošiamo) pažeidimo daiktiniu įrodymus galėtu išmesti ar sunaikinti. Jei sulaikymo vietoje negalima garantuoti patikimos sulaikytųjų apsaugos dėl tam tikrų sąlygų arba vieta yra arti valstybės sienos, arba matoma iš gretimos valstybės teritorijos, pasienio sargyba gali

nuvesti sulaikytuosius į kita netoliese esančią vietą. Apieškojus (atlikus išorinę asmens apžiūrą), dalis pareigūnų saugo sulaikytuosius, kiti atlieka sulaikymo vietovės apžiūrą. Jei sulaikymas buvo atliekamas tamsiu paros metu prireikus šviesiu paros metu atliekama pakartotinė sulaikymo vietos apžiūrą ir vietovės apžiūrą palei pažeidėjų judėjimo maršrutą. Patrulio pareigūnas, panaudodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir pagrindais tarnybinį šunį pažeidėjui sulaikyti, privalo: prieš paleidžiant šunį pažeidėjui sulaikyti, įsitikinti ar šuo nepadarys žalos kitiems asmenims. Negalima leisti šuns pažeidėjui sulaikyti, jei tarp pareigūno ir pažeidėjo yra žmonių. Prieš paleidžiant šunį, garsiai ir suprantamai įspėti: ”Stok! Leidžiu šunį! ”. Jei šuo apkandžioja sulaikytąjį, pastarajam suteikti medicininę pagalbą. Jei sulaikymo vietai ir vietovei palei pažeidėjų judėjimo maršrutą apžiūrėti šuo paleidžiamas be antsnukio ir antkaklio, būti tokiu atstumu, kad galėtų stebėti šunį.

Patrulio veiksmai stabdant transporto priemones. Patrulis, prieš stabdydamas transporto priemonę, turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymometu nekiltų grėsmė pareigūnų ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transpoto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Esant galimybei, turi pranešti užkardos pamainos vyresniajam numatomos stabdyti ( tamsiu paros metu – sustabdytos) transporto priemonės marke, spalvą, valstibinį numerį ir kitus ypatingus požymius. Draudžiama stabdyti transporto priemones stačiose nuokalnėse, sankryžose, perėjose, geležinkelio pervažose ir kitose pavojingose vietose, kur sustojusi tarnsporto priemonė gali sukelti avariją, sutrukdyti kitų transporto priemoniu eismą, sukelti pavojų patrulio pareigūnų ir (arba) kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. Transporto priemonę stabdantis pareigūnas turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą reguliuotojo lazdelės skersai judėjimo krypčiai bei nurodant vairuotojui transporto priemonės stovėjimo vietą. Tamsiu paros metu stabdydami transporto priemonę pareigūnas turi vilkėti uniforma su šviesą atsindinčiais elementais (specialiasias liemenėles, rankogaliu ir kt.). Patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip su pareigūnai. Galima stabdyti transporto priemonę važiuojant įjungus jo mėlynos (mėlynos raudonai) spalvos švyturėlį ir specialius signalus. Prie sustabdytos tarnsporto priemonės turi prieiti vienas iš pareigūnų, atsistoti taip kad atsidarančios durelės jo nekliudytų, prisistatyti, pasakyti priežastį, dėl kurios yra tikrinami dokumentai, prireikus paprašyti vairuotoją pateikti transporto priemonę ir vežamą krovinį apžiūrai. Visą tai

atlikti atidžiai stebint vairuoojo ir keliaivių veiksmus. Jeig patrulį sudaro trys pareigūnai, antrasisi turi preiti prie sustabdytojo automobilio iš galo, stebėti aplinkinę vietove ir sustabdytoje tarnsporto priemoneje esančius asmenis. Trečias pareigūnas (vairuotojas) turi pasilikti patruliniame automobylije ir taip pat stebėti aplinkinę vietovę ir surtabdytoje transporto priemonėje esančius asmenis. Jis turi būti pasirengęs padėti

pirmajam ir antrajam pareigūnams, isškviesti į pagalbą kitas sargybas ra persekioti sustabdytą tarnsprto priemonę, jei vairuotojas staiga vandytų pasitraukti iš sustabdymo vietos. Jei tratnsporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui sustabdyti, patryulis privalo įsidemėti kuo daugiau informacijo apie transporto priemonę ( transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, spalva ir pan.).

Pasienio sargybai pastebėjus valstybės sieno pažeidųjus ar aptikus ju pėdsakus, yra atliekamaas pažeidėjų persekiojimas. Persekiojimo tikslas – kuo geričiau sulaikyti pažeidėjus, neleisti jiems pasitraukti į valstybės sieno gilumą ar krsti valstybės sieną. Jei pėsčiojo patrulio taku sudėtyje yra kinologas, jis vyksta priekyje, kiti pareigūnaui už jo tokiu atstumu, kad būtų galima palaikyti sąveiką ir darniai veikti. Jei patrulis persekiojantis pagal pėdsakus, pameta pėdsakus, jis atlieka aplinkinės vietovės apžiūrą, turėdamas tikslą surasti pamestus pėdsakus. Pamestų pėdsakų paiešką apsienio srgyba atlieka judėdama zigzagine ar spiraline linijanuo pėdsakų pametimo vietos tikima pažeidėjų judėjimo kriptimi. Persekiojant transporto priemonę keliais tarnybiniu automobiliu tuir būti įjungtas mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlis ir specialūs garsp signalai. Tarnybinio automobilio greitis turi būti pasirenkamas toks, kad užtikrintų visų eismo dalyvių saugumą.

Išvados

Taigi, šios stažuotes metu susipažinau su įvairiomis pasienio sargybų rūšimis. Tačiau daugiausia teko išmokau atlikti šias psienio sargybų rūšis: ”Patrulis” ir ”Slapukas”, išmokau atlikti jų vykdymo būdus ir tavrką. Įgyjau įgūdžių dirbant bei vebdradarbiaujant su vietiniais gyventojais. Taip pat susipažinau su užkardos struktūra, jos pagrindiniais uždaviniais bei funkcijomis. Manau kad savo temą ”Patruliui skirimos užduotys Visagino užkardoje”, atsakiau išsmiai į visus klausimus. Vykdydamas patruliui skiriamas užduotis įvertinau visus minusus ir pliusus. Kadangi visagino užkardoje nėra jokių PKP, tai galima sakyti kad patrulis yra viena svarbiausių pasienio sargybos rūšis. Mano manymu užkardoje galėtų būti daugiau pareigūnų, kad visiškai būtų užtikrinta sienos apsauga. Ateitytje planuojama pastatyti dar dvi naujas užkardas arčiau sienos.

Literatūra:
1. Valstybės sienos apsaugos nuostatai nuostatai

Leave a Comment