DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA. LENKIJOS-LIETUVOS VALSTYBĖS PADALIJIMAS. Dauguma amžininkų žavėjosi 1789m.įvykiai Prancūzijoje. Tų metų pavasarį sušaukti Generaliniai luomai, pasiskelbę Nacionaliniu susirinkimu, ėmė laužyti šimtmečiais gyvavusias feodalinės valdžios struktūras. Buvo naikinamos bajorijos privilegijos, įvairūs trečiojo luomo apribojimai, priimta Žmogaus ir piliečio teisės deklaracija. Galiausiai buvo apribota Prancūzijos karaliaus valdžia ir 1791m.rugsėjo mėn.patvirtinta viena seniausių pasaulyje konstitucijų. Prasidėjus revoliucijai, atrodė, jog Europoje bręsta mauja epocha, kurios šūkis buvo: “Laisvė, lygybė, brolybė”. Bijodami, kad revoliucija gali išsiplėsti, prieš sukilėlius savo kariuomenes pasiuntė Austrijos ir Prūsijos monarchai. Vėliau į karą įsitraukė Anglija, Rusija. Taip prasidėjo revoliucinių karų epocha. Prancūzai stojo ginti ne tik iškovotos laisvės, bet ir pačios revoliucijos. Už sąmokslo rengimą buvo giljotinuotas karalius Liudvikas 16-asis. Vyko kova ir tarp pačių revoliucionierių. Kurį laiką radikalai, vadinami jakobinais, buvo įvdę savo diktatūrą, vykdė terorą. Tačiau po Termidoro perversmo jakobinų diktatūra buvo likviduota. Nuo šiol daugiausia dėmėsio buvo skiriama karams su užsienio priešais. Šių žygių metu iškilo ir išgausėjo jaunas generolas Napaleonas Bonapartas. Įvykiams Vakarų Europoje buvo atsiliepta ir Lenkijos-Lietuvos valstybėje. Čia taip pat plito švietimo įdėjos. Po pirmojo padalijimo Lenkijoje-Lietuvoje buvo pradėtos vykdyti reformos, kurias vainikavo 1791m.gegužės 3 d.konstitucija. Tačiau dėl politinio pasipriešinimo šalies viduje, užsienio valstybių įtakos ji nebuvo įgyvendinta. Galiausiai Lenkijos-Lietuvos valstybę pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija.
1765-1775m. K.Donelaitis parašo poemą “Metai”1773m. Panaikintas Jėzuitų ordinas. Įsteigta Edukacinė komisija1781m. Vilniaus universitetas perorganizuotas į LDK Vyriausiąją mokyklą1788-1792m. Ketverių metų seimas1789m.liepos 14d. Bastilijos užėmimas1789m.rugpjūčio 26d. “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija”
1791m.gegužės 3d. Lenkijos-Lietuvos konstitucija1791m.rugsėjis Prancūzijos konstitucijos priėmimas1792m.rugpjūčio 10d. Monarchijos nuvertimas Prancūzijoje1792m.rugsėjo 22d. Respulikos paskelbimas1793m.sausio 21d. Liudviko 16-ojo giljotinavimas1793m. Antrasis Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimas1793m.birželis-1794m.liepa jakobinų diktatūra1794m. T.Kosciuškos sukilimas1795m. Trečiasis Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimas1795-1799m. Direktorijos valdymasEUROPA IR LIETUVA NAPALEONO EPOCHOJE Generolo Napaleono pergalės frontuose jį išgarsino ir atvėrė kelią į valdžią. 1799m. Prancūzijoje prasidėjo Konsulato laikotarpis. Napaleonas tapo pirmuoju konsulu, turėjusiu didelių valdžios įgaliojimu. Naujasis šalies vadovas ėmė reformuoti šalį, atnaujino santykius su Popiežiumi, pertvarkė švietimo sistema, centralizavo valstybės valdyma. Reformos sustiprino Prancūziją, ir ji pradėjo grobikiškus planus. Napaleonas 1-asis, pasiskelbęs imperatoriumi, siekė pavergti visą Europą. Prancūzų kariuomenė greitai užėmė Italiją, dalį Vokietijos kunigaikštysčių, įsiveržė į Ispaniją. Tik Anglija, turėjusi galingiausią tuo metu jūrų laivyną, galėjo sėkmingai gintis. Dėl grobikiškų karų prancūzų revoliucionierių įdėjos