LT istorijos savokos terminai

XV. a. yra sukurta romaniškoji lietuvių tautos kilmės teorija. Lietuviai kildinami iš romėnų.
Gotiškoji teorija: lietuviai kildinami iš germanų genties – herulų.
Pirmieji gyventojai į Lietuvos teritoriją atsikelia XI – X tūkst. pr. m. e. Apsigyvena apie Nėrį, Nemuną, Baltijos jūrą. Atsikelia iš pietvakarių (nuo Vyslos).
Pirmasis atsikėlimo amžius – akmens amžius. Tada jau turi prijaukintą šunį, lanką su strėlėmis. Gamybos pradžia – puodai (virvelinė keramika), verpimas, akmenų gludinimas. Gyvenama stovyklavietėse, medžiojama, žvejejojama ir renkama.
2500 m. pr. m. e. į Lietuvos teritoriją atsikelia indoeuropiečiai. Atsikelia iš Azijos, Europos, jie stepių gyyventojai (Gimbutienės teiginys).
Antra banga susimaišo su vietiniais gyventojais (I – II tūkst.) ir sudaro baltų gentys.
Baltų gentys: prūsai, žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai, skalviai, sūduviai, jotvingiai, latgaliai, lyviai.
98 m. romėnų istorikas Kornelijus Tacitas pirmą kartą pamini baltus veikale “Germanija”. Tada juos vadina aisčiais.
II a. geografas Klaudinus Ptolemėjas pirmą kartą mini galindus ir sūduvius – veikale “Geografija”.
VI a. gotų istorikas Jordanas 2 kartus mini aisčius.
854 m. yra minimas Apuolės pilies šturmas. Švedų kariuomenė puola kuršių žemes.
1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas “Kvedlinburgo analuose”. Kvedlinburgas – rytų Vookietijos miestas.
1848 m. Neselmanas gentis, gyvenančias prie Baltijos jūros, liepia vadinti baltais.
XIII a. pradėta kurti Lietuvos valstybė.
1219 m. Volynės sutartyje minimi 21 kunigaikščiai, tarp jų Mindaugas kaip Dausprungo brolis.
1235 m. Hipatijaus metraštis mini “Mindaugo Lietuvą”.
Feodalų ir priklausomų jų žmonių sluoksnių atsiradimas buvo vidinė Lietuvos va

alstybės atsiradimo priežastimi.
1251 m. Mindaugas apsikrikštijo.
1263 07 06 Mindaugas karūnuotas.
1260 m. Durbės mūšis.
1263 m. Treniota nužudo Mindaugą.
Lietuvos valstybė sukurta XIII a. 4-5 dešimtmetyje, kai Mindaugas nugali opoziciją (Dausprungas, Treniota, Tautvilas).
1202 m. kalavijuočių ordinas.
1230 m. atsikelia kryžiuočių ordinas.
1236 m. Saulės mūšis.
1237 m. kalavijuočių ordinas sujungiamas su kryžiuočių ir tampa jo autonomine šaka. Pavadintas Livonijos ordinu.
1260 – 1274 m. didysis prūsų sukilimas. Išnaikinta prūsų gentis.

Lietuvos valdovai.
Mindaugas * Treniota * Vaišelga * Švarnas * Traidenis * Domantas * Butegeidis * Butvydas Pukuveras * Vytenis * Gediminas.
Gediminas (1316 – 1341)
Gedimino valdymo laikotarpiu:
1. Lietuva tampa LDK.
2. Vilnius tampa valstybės sostine. Pirmą karta paminėtas laiškuose 1323 m.
3. Sudaroma didžiojo kunigaikščio taryba iš 20 žmonių.
4. Atsiranda valstybės pareigybės: raštininkas, antspaudo saugotojas, vertėjas.
5. Norėdamas pakelti Lietuvos ūkį, Gediminas kviečia amatininkus iš VE.
6. Sukuria Lietuvos kariuomenę, pastato kelis laivus.
7. Prasideda dinastinė valdžia, nes sostą paveldi tas sūnus, kuris gyvena sostinėje.
1324 ir 1341 bando krikštytis Gediminas. Požiūris buvo grynai politinis.
1341 nužudomas.
1336 Pilėnų gynyba.
1345 įvyksta perversmas. Jaunutis nuverčiamas ir į sostą ateina Algirdas ir Kęstutis. Valdymo forma: diarchija.
1348 Strėvos mūšis su kryžiuočiais.
1362 Kauno pilies apgultis.
Organizuojami žygiai į Rusijos žemes.
1368, 1370 – Rudavos kautynės, 1372.
1380 Jogailos ir kryžiuočių Dovydiškių sutartis.
1381 – 1382 Jogaila nuverstas nuo sosto, valdo Kęstutis.
1382 Kęstutis nužudomas.
1382 Dubysos sutartimi Jogaila atiduoda Žemaičius iki Dubysos.
Po Algirdo mirties LDK kunigaikštis tampa Jogaila 1377.
1385 08 14 Krėvos sutartis. Jogaila pasižada tapti Lenkijos karaliumi.
Lietuvoje pradeda formuotis luominė monarchija.
1387 pradėtas Lietuvos krikštas. 1413 apkrikštyti žemaičiai.
1392 Astravo sutartis. Pasirašoma sutartis tarp Vytauto ir Jogailos. Ja užbaigiamos vidaus kovos.
1401 Rodomo sutartimi Lenkija patvirtina LDK savarankiška valstybe ir Vytautas tampa LDK valdovu.
Vytautas centralizuoja Lietuvos valstybę.
1398 Salyno su

utartimi Vytautas užrašo žemaičius iki Nevežio kryžiuočiams.
1399 Vorsklos mūšis prieš aukso ordą. Pralaimėjimas.
1409 sukursto žemaičius sukilti prieš kryžiuočius.
1410 07 15 Žalgirio mūšis.
1422 Melno taika. Ordinas atsisako Žemaitijos ir Užnemunės, bet jam lieka Klaipėdos kraštas iki 1919 m.
1429 Vytautui pasiūloma karūnuotis.
1411 pasirašoma Torunės taika. Ordinas atsisako teisių į Žemaitiją.
1430 10 27 miršta Vytautas.
Po Vytauto valdo: Švitrigaila.
Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras: Atsiranda Ponų taryba,
1447 “Kazimiero teisynas”.
Aleksandras, Žygimantas.
1529 patvirtintas I Lietuvos statutas. Parašė Goštautas.
1557 Žygimantas Augustas vykdo Valakų reformą.
1569 07 01 Liublino unija.
1566 II Lietuvos statutas.
Henrikas Valua. Išleidžia “Henriko artikulus”. Prasideda “aukso metai” bajorams.
Steponas Batoras.
1579 04 10 iš jėzuitų kolegijos sukuriamas Vilniaus universitetas. Mokoma dviejų dalykų: yra teologijos ir filosofijos fakultetai. Pirmasis rektorius Petras Skarga. Batoras perorganizuoja kariuomenę, įkuria patrankų liejyklą.
1581 Lietuvos vyriausiasis tribunolas – apeliacinių skundų nagrinėjimo teismas.
1578 – 1583 karas su Rusija dėl Livonijos.
Zigmantas Vaza.
1588 Patvirtintas III Lietuvos statutas. Parašytas Leono Sapiegos (‘Lietuvos saliamonas’).
1562 pirmą karta pasireiškia bajorų anarchina Liberum Veto teise.
Vladislovas Vaza.
1600 – 1629 pirmasis karas su Švedija.
1605 09 27 Salaspilio kautynės. Chotkevičius sutriuškina 3 kartus didesnę Švedijos kariuomenę ir beveik nepraranda karių. Karas užsibaigia Altmarko taika 1629.
1654 – 1667 karas su Rusija. Pasibaigia Andrusovo taika.
1655 – 1660 II karas su Švedija. Baigiasi Olivos taika.
1655 daugiau kaip 1000 bajorų pasirašo Kėdainių uniją. Joje nutraukiama unija su Lenkija ir sudaroma sąjunga su Švedija. Nieko nepavyksta.
1700 – 1721 Šiaurės karas su Rusija. Baigiasi Ništato taika. Po šio karo Rusija tampa imperija.
1709 – 1711 maro epidemija Lietuvoje.
1772 Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalina Lenkijos-Lietuvos respubliką. I-asis padalijimas.
1791 05 03 – III pasaulyje seniausia konstitucija. Lietuvos vardo joje nėra. Pagal prancūzų šv
vietėjų pavyzdį valdžia padalinta į 3 dalis. Įstatymų leidžiamoji – seimas, įstatymų vykdomosios – karalius ir ministerijos (edukacinė, karo, policijos, biudžeto). Panaikinta Liberum veto teisė. Valdymo forma – konstitucinė monarchija.
1793 – II padalijimas. Austrija nedalyvauja.
1794 03 prasideda Kosciuškos sukilimas Lenkijoje, 04 Lietuvoje.
1794 11 Rusija numalšina sukilimą.
1795 – III padalijimas. Austrija vėl dalyvauja. Po šio padalijimo iš politinio žemėlapio išnyko Lenkijos-Lietuvos respublika. Lietuva atsiduria Rusijos sudėtyje.
1840 panaikinta Lietuvos teisė – statutas, įvesti Rusijos įstatymai. Administracinė kalba – rusų.
1796 įvesta rekrūtų prievolė.
1812 06 28 Napoleonas užima Vilnių.
1812 06 – 12 12 prancūzmetis Lietuvoje.
1812 susriprėja visuomeninis politinis judėjimas.
1812 – atnaujina veiklą Masonų draugija.
1817 – filomatų (mokslo mylėtojai), šubravcų draugijos.
1820-23 filaretų draugija (dorybės mylėtojai).
1815 dekabristų sukilimas. Pasikėsinimas į carą.
1831 03 sukilimas Lietuvoje.
1831 06 19 mūšis Paneriuose. Sukilėliai pralaimi.
1832 uždarytas Vilniaus universitetas.
1861 caras manifestu panaikina baudžiavą, bet panaikinimo sąlygomis žmonės nepatenkinti.
1863 – 1864 sukilimas Lietuvoje. Prasideda 1863 03 Lietuvoje. Vadai: Sierakauskas, Kalinauskas, Mackevičius. Sierakauskas pakartas 1963 06, Mackevičius 1863 12, Kalinauskas 1864 vasarą.
1864 sukilimas numalšintas (malšino 140 000 kareivių), bet caras turi imtis priemonių. Panaikina baudžiavą, lažą, įveda činšą, žemę gauna dalis bežemių.
1864 – atvira rusifikacija. Uždraudžiama spauda lotyniškomis raidėmis, įvedama graždanka (1864 – 1904). Naikinamos lietuviškos mokyklos, bažnyčios, vienuolynai.
XIX a. pb. Simonas Daukantas parašo pirmą Lietuvos Istoriją lietuviškai.
XIX a. pb. Prasideda lietuvių tautinis sąjūdis.
1883 –1886 laikraštis “Aušra”. 1889 – 1905 “Varpas”. 1896 – 1904 “Tėvynės sargas”.
1902 pirmoji Lietuvos partija – “Lietuvos demokratų partija”.
1905 10 17 caro manifestas leidžiantis spaudos, žodžio, partijų laisvę .
1905 “Lietuvių krikščionių demokratų partija”.
1905 12 04-05 d.d. sušaukiamas lietuvių suvažiavimas – Didysis Vilniaus Seimas. Priimta rezoliucija reikalaujanti autonomijos Lietuvai.
1915 10 – 1918 Kaizerinė okupacija.
1914 08 11 komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti. Komiteto pirmininkas Yčas, vėliau Smetona.
1915 Švedijos lietuviai paskelbia apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
1916 03 01-05 d.d. Šveicarijoje, Berno mi
ieste, įvyksta lietuvių konferencija. 1916 Hagos konferencija. 1916 06 Lozunos konferencija. Visose konferencijose dalyvauja Lietuvos atstovai ir reikalauja nepriklausomybės Lietuvai.
1917 09 18-22 d.d. Vilniuje įvyksta lietuvių konferencija. Nutariama atkurti demokratinę nepriklausomą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniumi, su etnografinėmis sienomis.
1917 12 11 priima pirmą deklaraciją. Atstatoma nepriklausoma valstybė, kuri sueina į amžinus tvirtus ryšius su Vokietija.
1918 02 16 pasirašoma II deklaracija. Nepriklausoma valstybė nutraukia visus ryšius su Vokietija. Šis dokumentas yra pats sverbiausias Lietuvos istorijoje. Po 200 metų atkurta valstybė.

Leave a Comment