LT istorijos savokos terminai

XV. a. yra sukurta romaniškoji lietuvių tautos kilmės teorija. Lietuviai kildinami iš romėnų.

Gotiškoji teorija: lietuviai kildinami iš germanų genties – herulų.

Pirmieji gyventojai į Lietuvos teritoriją atsikelia XI – X tūkst. pr. m. e. Apsigyvena apie Nėrį, Nemuną, Baltijos jūrą. Atsikelia iš pietvakarių (nuo Vyslos).

Pirmasis atsikėlimo amžius – akmens amžius. Tada jau turi prijaukintą šunį, lanką su strėlėmis. Gamybos pradžia – puodai (virvelinė keramika), verpimas, akmenų gludinimas. Gyvenama stovyklavietėse, medžiojama, žvejejojama ir renkama.

2500 m. pr. m. e. į Lietuvos teritoriją atsikelia indoeuropiečiai. Atsikelia iš Azijos, Europos, jie stepių gyventojai (Gimbutienės teiginys).

Antra banga susimaišo su vietiniais gyventojais (I – II tūkst.) ir sudaro baltų gentys.

Baltų gentys: prūsai, žiemgaliai, žemaičiai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai, skalviai, sūduviai, jotvingiai, latgaliai, lyviai.

98 m. romėnų istorikas Kornelijus Tacitas pirmą kartą pamini baltus veikale “Germanija”. Tada juos vadina aisčiais.

II a. geografas Klaudinus Ptolemėjas pirmą kartą mini galindus ir sūduvius – veikale “Geografija”.

VI a. gotų istorikas Jordanas 2 kartus mini aisčius.

854 m. yra minimas Apuolės pilies šturmas. Švedų kariuomenė puola kuršių žemes.

1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas “Kvedlinburgo analuose”. Kvedlinburgas – rytų Vokietijos miestas.

1848 m. Neselmanas gentis, gyvenančias prie Baltijos jūros, liepia vadinti baltais.

XIII. a. pradėta kurti Lietuvos valstybė

1219 m. Volynės sutartyje minimi 21 kunigaikščiai, tarp jų Mindaugas kaip Dausprungo brolis.

1235. M. Hipatijaus metraštis mini “Mindaugo Lietuvą”

Feodalų ir priklausomų jų žmonių sluoksnių atsiradimas buvo vidinė Lietuvos valstybės atsiradimo priežastimi.

1251. M. Mindaugas apsikrikštijo

1263. 07 06 Mindaugas karūnuotas

1260. M. Durbės mūšis

1263. M. Treniota nužudo Mindaugą

Lietuvos valstybė sukurta XIII a. 4-5 dešimtmetyje, kai Mindaugas nugali opoziciją (Dausprungas, Treniota, Tautvilas).

1202. M. kalavijuočių ordinas

1230. M. atsikelia kryžiuočių ordinas

1236. M. Saulės mūšis

1237 m. kalavijuočių ordinas sujungiamas su kryžiuočių ir tampa jo autonomine šaka. Pavadintas Livonijos ordinu.

1260 – 1274 m. didysis prūsų sukilimas. Išnaikinta prūsų gentis.

Lietuvos valdovai.

Mindaugas * Treniota * Vaišelga * Švarnas * Traidenis * Domantas * Butegeidis * Butvydas Pukuveras * Vytenis * Gediminas.

Gediminas (1316 – 1341)

Gedimino valdymo laikotarpiu:

1. Lietuva tampa LDK

2. Vilnius tampa valstybės sostine. Pirmą karta paminėtas laiškuose 1323 m.

3. Sudaroma didžiojo kunigaikščio taryba iš 20 žmonių

4. Atsiranda valstybės pareigybės: raštininkas, antspaudo saugotojas, vertėjas.

5. Norėdamas pakelti Lietuvos ūkį, Gediminas kviečia amatininkus iš VE.

6. Sukuria Lietuvos kariuomenę, pastato kelis laivus

7. Prasideda dinastinė valdžia, nes sostą paveldi tas sūnus, kuris gyvena sostinėje.

1324 ir 1341 bando krikštytis Gediminas. Požiūris buvo grynai politinis.

1341. Nužudomas

1336. Pilėnų gynyba

1345 įvyksta perversmas. Jaunutis nuverčiamas ir į sostą ateina Algirdas ir Kęstutis. Valdymo forma: diarchija.

1348. Strėvos mūšis su kryžiuočiais

1362. Kauno pilies apgultis

Organizuojami žygiai į Rusijos žemes.

1368, 1370 – Rudavos kautynės, 1372.

1380. Jogailos ir kryžiuočių Dovydiškių sutartis

1381 – 1382 Jogaila nuverstas nuo sosto, valdo Kęstutis.

1382. Kęstutis nužudomas

1382 Dubysos sutartimi Jogaila atiduoda Žemaičius iki Dubysos.

Po Algirdo mirties LDK kunigaikštis tampa Jogaila 1377.

1385 08 14 Krėvos sutartis. Jogaila pasižada tapti Lenkijos karaliumi.

Lietuvoje pradeda formuotis luominė monarchija.

1387. Pradėtas Lietuvos krikštas. 1413 apkrikštyti žemaičiai

1392 Astravo sutartis. Pasirašoma sutartis tarp Vytauto ir Jogailos. Ja užbaigiamos vidaus kovos.

1401 Rodomo sutartimi Lenkija patvirtina LDK savarankiška valstybe ir Vytautas tampa LDK valdovu.

Vytautas centralizuoja Lietuvos valstybę.

1398 Salyno sutartimi Vytautas užrašo žemaičius iki Nevežio kryžiuočiams.

1399 Vorsklos mūšis prieš aukso ordą. Pralaimėjimas.

1409. Sukursto žemaičius sukilti prieš kryžiuočius

1410. 07 15 Žalgirio mūšis

1422 Melno taika. Ordinas atsisako Žemaitijos ir Užnemunės, bet jam lieka Klaipėdos kraštas iki 1919 m.

1429. Vytautui pasiūloma karūnuotis

1411 pasirašoma Torunės taika. Ordinas atsisako teisių į Žemaitiją.

1430. 10 27 miršta Vytautas

Po Vytauto valdo: Švitrigaila.

Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras: Atsiranda Ponų taryba,

1447. “Kazimiero teisynas”

Aleksandras, Žygimantas.

1529 patvirtintas I Lietuvos statutas. Parašė Goštautas.

1557. Žygimantas Augustas vykdo Valakų reformą

1569. 07 01 Liublino unija

1566. II Lietuvos statutas

Henrikas Valua. Išleidžia “Henriko artikulus”. Prasideda “aukso metai” bajorams.

Steponas Batoras.

1579 04 10 iš jėzuitų kolegijos sukuriamas Vilniaus universitetas. Mokoma dviejų dalykų: yra teologijos ir filosofijos fakultetai. Pirmasis rektorius Petras Skarga. Batoras perorganizuoja kariuomenę, įkuria patrankų liejyklą.

1581 Lietuvos vyriausiasis tribunolas – apeliacinių skundų nagrinėjimo teismas.

1578 – 1583 karas su Rusija dėl Livonijos.

Zigmantas Vaza.

1588 Patvirtintas III Lietuvos statutas. Parašytas Leono Sapiegos (‘Lietuvos saliamonas’).

1562 pirmą karta pasireiškia bajorų anarchina Liberum Veto teise.

Vladislovas Vaza.

1600. – 1629 pirmasis karas su Švedija

1605 09 27 Salaspilio kautynės. Chotkevičius sutriuškina 3 kartus didesnę Švedijos kariuomenę ir beveik nepraranda karių. Karas užsibaigia Altmarko taika 1629.

1654. – 1667 karas su Rusija. Pasibaigia Andrusovo taika

1655 – 1660 II karas su Švedija. Baigiasi Olivos taika.

1655 daugiau kaip 1000 bajorų pasirašo Kėdainių uniją. Joje nutraukiama unija su Lenkija ir sudaroma sąjunga su Švedija. Nieko nepavyksta.

1700 – 1721 Šiaurės karas su Rusija. Baigiasi Ništato taika. Po šio karo Rusija tampa imperija.

1709. – 1711 maro epidemija Lietuvoje

1772 Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalina Lenkijos-Lietuvos respubliką. I-asis padalijimas.

1791 05 03 – III pasaulyje seniausia konstitucija. Lietuvos vardo joje nėra. Pagal prancūzų švietėjų pavyzdį valdžia padalinta į 3 dalis. Įstatymų leidžiamoji – seimas, įstatymų vykdomosios – karalius ir ministerijos (edukacinė, karo, policijos, biudžeto). Panaikinta Liberum veto teisė. Valdymo forma – konstitucinė monarchija.

1793. – II padalijimas. Austrija nedalyvauja

1794 03 prasideda Kosciuškos sukilimas Lenkijoje, 04 Lietuvoje.

1794. 11 Rusija numalšina sukilimą

1795 – III padalijimas. Austrija vėl dalyvauja. Po šio padalijimo iš politinio žemėlapio išnyko Lenkijos-Lietuvos respublika. Lietuva atsiduria Rusijos sudėtyje.

1840 panaikinta Lietuvos teisė – statutas, įvesti Rusijos įstatymai. Administracinė kalba – rusų.

1796. Įvesta rekrūtų prievolė

1812. 06 28 Napoleonas užima Vilnių

1812. 06 – 12 12 prancūzmetis Lietuvoje

1812. Susriprėja visuomeninis politinis judėjimas

1812. – atnaujina veiklą Masonų draugija

1817. – filomatų (mokslo mylėtojai), šubravcų draugijos

1820-23 filaretų draugija (dorybės mylėtojai).

1815. Dekabristų sukilimas. Pasikėsinimas į carą

1831. 03 sukilimas Lietuvoje

1831 06 19 mūšis Paneriuose. Sukilėliai pralaimi.

1832. Uždarytas Vilniaus universitetas

1861 caras manifestu panaikina baudžiavą, bet panaikinimo sąlygomis žmonės nepatenkinti.

1863 – 1864 sukilimas Lietuvoje. Prasideda 1863 03 Lietuvoje. Vadai: Sierakauskas, Kalinauskas, Mackevičius. Sierakauskas pakartas 1963 06, Mackevičius 1863 12, Kalinauskas 1864 vasarą.

1864 sukilimas numalšintas (malšino 140 000 kareivių), bet caras turi imtis priemonių. Panaikina baudžiavą, lažą, įveda činšą, žemę gauna dalis bežemių.

1864 – atvira rusifikacija. Uždraudžiama spauda lotyniškomis raidėmis, įvedama graždanka (1864 – 1904). Naikinamos lietuviškos mokyklos, bažnyčios, vienuolynai.

XIX a. pb. Simonas Daukantas parašo pirmą Lietuvos Istoriją lietuviškai.

XIX. a. pb. Prasideda lietuvių tautinis sąjūdis

1883 –1886 laikraštis “Aušra”. 1889 – 1905 “Varpas”. 1896 – 1904 “Tėvynės sargas”.

1902. Pirmoji Lietuvos partija – “Lietuvos demokratų partija”

1905 10 17 caro manifestas leidžiantis spaudos, žodžio, partijų laisvę .

1905. “Lietuvių krikščionių demokratų partija”

1905 12 04-05 d.d. sušaukiamas lietuvių suvažiavimas – Didysis Vilniaus Seimas. Priimta rezoliucija reikalaujanti autonomijos Lietuvai.

1915. 10 – 1918 Kaizerinė okupacija

1914 08 11 komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti. Komiteto pirmininkas Yčas, vėliau Smetona.

1915. Švedijos lietuviai paskelbia apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą

1916 03 01-05 d.d. Šveicarijoje, Berno mieste, įvyksta lietuvių konferencija. 1916 Hagos konferencija. 1916 06 Lozunos konferencija. Visose konferencijose dalyvauja Lietuvos atstovai ir reikalauja nepriklausomybės Lietuvai.

1917 09 18-22 d.d. Vilniuje įvyksta lietuvių konferencija. Nutariama atkurti demokratinę nepriklausomą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniumi, su etnografinėmis sienomis.

1917 12 11 priima pirmą deklaraciją. Atstatoma nepriklausoma valstybė, kuri sueina į amžinus tvirtus ryšius su Vokietija.

1918 02 16 pasirašoma II deklaracija. Nepriklausoma valstybė nutraukia visus ryšius su Vokietija. Šis dokumentas yra pats sverbiausias Lietuvos istorijoje. Po 200 metų atkurta valstybė.