Liuksemburgas

Referatas

[pic]

[pic]

2004 05 07

[pic]
[pic]

[pic]

Plotas, km2 2586
Gyventojų skaičius 409,7 tūkst.
Gyventojai, žmonių/1km2 158
Ilgiausios upės, km Zaueris 85 km
Didžiausi ežerai —-
Aukščiausios viršukalnės Huldanžas 559 m
Beneliuksas – Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga – tai savotiška
mini Europos Sąjunga. Kaip Vatikanas yra valstybė valstybėje, taip
Beneliuksas yra sąjunga Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos taisyklės
nedraudžia jos šalims puoselėti regioninius susivienijimus. Beneliuksas
Europos Sąjungoje yra glaudžiausias toks susivienijimas.
Beneliukso šalys yra tarp Europos vienijimosi pirmeivių. Jos pradėjo
derinti ekonominę politiką dar tarpukariu, o 1948 metais – 20 metų anksčiau
nei Europos Bendrijų šalys – įkūrė Muitų sąjungą. Dar po dešimties metų
Beneliukso valstybės pasirašė Sąjungos sutartį, numačiusią eekonominį ir
politinį suartėjimą. Jos ir toliau vienijosi sparčiau nei Europos Bendrijų
valstybės.
Beneliuksui apibūdinti tinka anglų posakis ”small is beautiful” (kas maža –
dailu). Kiekviena iš trijų valstybių plotu yra mažesnė už Lietuvą. Tuo
tarpu pagal gyvenimo lygį Beneliuksas – bene liuksas. Antai pažvelkime į
Liuksemburgą, šią mažiausią Sąjungos šalį, turinčią vos pustrečio
tūkstančio kvadratinių kilometrų ploto ir tik 400 tūkstančių gyventojų. Ji
pirmauja Europos Sąjungoje (ir pasaulyje!) pagal BVP vienam gyventojui:
vienam liuksemburgiečiui tenka 38 840 eurų per metus. Daug pelno
Liuksemburgui duoda gausybė jame įsikūrusių bankų, nesuvaržyta finansų
rinka.
Kitos valstybės net 22 kartus bbuvo užkariavusios Didžiąją Liuksemburgo
Kunigaikštystę. Ir vis dėlto liuksemburgiečiai, vadovaudamiesi savo senu
šūkiu “Wir welle bleiwen, wat mir sin!” (mes norime likti kuo esame!),
sugebėjo išlikti nepriklausomi.

[pic]
Beneliukso šalys, kaip vienos iš Europos Bendrijų įkūrėjų, yra patyrusios
ir įtakingos Europos Sąjungos narės. Savo įtaką jos da

ar padidina Briuselyje
veikdamos kartu, dažnai pateikdamos bendrų pasiūlymų. Beneliukso šalys yra
tarp pirmaujančiųjų ir pagal kitą rodiklį – dėl nesutarimų kartais
stringant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo mechanizmui, dažnai būtent
jos sutepa jo smagračius, pasiūlydamos kompromisines išeitis. Kodėl jos
taip stengiasi? Europos Sąjunga sergsti mažas šalis – Beneliukso valstybės
tuo įsitikino. Praeityje skriaustos didesnių šalių, jos šią Sąjungą itin
brangina.
Beneliukso atstovai, kaip “šimtaprocentiniai europiečiai” (anot vieno
eurotarnautojo belgo), dažnai tampa kompromisinėmis figūromis, kai Europos
Sąjungos šalys laužo galvas dėl paskyrimų į svarbius postus Briuselyje.
Antai liuksemburgietis Santeras tapo Europos Komisijos pirmininku 1995
metais todėl, kad buvo priimtinas visoms Sąjungos šalims. Pasirinkdamos
Beneliukso kandidatus, Sąjungos šalys išvengia nemalonesnių situacijų, kai
dėl posto susirungia didesnių valstybių atstovai. Tokio pobūdžio Beneliukso
šalių privalumai, taip pat jų geografija iš dalies lėmė, kad jose įsikūrė
daug Europos Sąjungos institucijų.

Kas Liuksemburgą skiria iš kitų ESS šalių?

• mažiausiai gyventojų (443 tūkst.)

• mažiausia teritorija (84 km ilgio ir 52 km pločio)

• didžiausias procentas užsieniečių (34,9 proc. visų Liuksemburgo

gyventojų)

• daugiausia lėšų išleidžiama knygoms pirkti (vienam gyventojui)

• daugiausia ligoninių lovų 1000 gyventojų

• didžiausias BVP vienam gyventojui pasaulyje (34,200 tūkst.

dolerių, 1999)

• mažiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (21,8

proc., 1998)

• didžiausias procentas gyventojų, dirbančių paslaugų sektoriuje

(75,3 proc., 1998)

• mažiausias žemės ūkio sektorius (pagamina 0,1 proc. visų žemės

ūkio produktų)

• mažiausias įnašas į ES biudžetą (0,2 proc.)

• didžiausias eksporto/importo procentas, tenkantis ES valstybėms

narėms (atitinkamai 85,4 ir 81,7 proc., 1999)

• mažiausias pagamintos elektros energijos kiekis per metus: 1 000

kilovatvalandžių tenka 3,3 žmonėms (1998)

• didžiausios socialinės išmokos vienam gyventojui

• daugiausia automobilių 1000 gyventojų (5

572, 1998)

• didžiausias kiekis suvartojamo gryno alkoholio 

• Liuksemburgas ir Austrija – dvi ES šalys narės, neturinčios

priėjimo prie jūros

• Liuksemburgas yra vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji

Kunigaikštystė

• Liuksemburgo Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas

Europoje

• Liuksemburgas yra absoliutus čempionas pagal daugelį ES

ekonominių rodiklių 

• Liuksemburgas Europoje garsėja savo geležies ir plieno pramone;

ši pramonės šaka Liuksemburgui svarbi, nes sudaro 29 proc. viso

šalies eksporto, 1,8 proc. BVP ir užima 3,9 proc. darbo jėgos

• Liuksemburgas yra antroje vietoje ES pagal mažiausią bedarbių

skaičių (3 proc. visos darbo jėgos, 2000 m.)

• liuksemburgiečiai labiausiai iš visų ES šalių gyventojų pasitiki

savo parlamentu (26 proc.), socialinės apsaugos sistema (58

proc.), valstybės tarnautojais (20 proc.) (1999)

Ar žinai, kad:

• į Liuksemburgą automobiliu iš Paryžiaus galima atvykti per 4

valandas, iš Frankfurto – per 3, iš Amsterdamo – per 5?

• Liuksemburgas per savo gyvavimo istoriją buvo okupuotas daugiau

kaip 20 kartų: čia buvo vokiečiai, prancūzai, ispanai, belgai ir

austrai?

• studentai mokytis dažniausiai vyksta į Belgiją, Vokietiją ir

Prancūziją, kadangi Liuksemburge aukštųjų mokyklų nepakanka?

• nepaisant kalbų gausos, sudėtingos istorijos, Belgijos,

Vokietijos ir Austrijos įtakos, liuksemburgiečiai nenutautėjo ir

garsėja savo pasididžiavimu valstybe ir kultūros puoselėjimu?

• Liuksemburge įsikūrusios kelios svarbios ES institucijos:

Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos Parlamento generalinis

sekretoriatas, ES institucijų Vertimo centras, keletas Europos

Komisijos padalinių, pvz., “Eurostat” (statistikos tarnyba)?

• Liuksemburgo kariuomenėje yra apie 700 savanorių, įskaitant

karinį orkestrą?

• Karlas Marksas, marksizmo pradininkas, nemažai idėjų savo

Kapitalui ir klasių kovos teorijai pasisėmė stebėdamas

Liuksemburgo vynuogių augintojų skurdą?

Kas siejama su Liuksemburgu?

• Mažumas

• Bankai 

• Pilys

• Echternacho šokių procesija

• Teisingumo teismas

• Aukštas gyvenimo lygis
Kalbos. Liuksemburgiečiai, kaip ir belgai, pasižymi puikiu k

kalbų mokėjimu.
Dauguma jų laisvai šneka 4-5 kalbomis. Nuo vaikystės mokomasi vokiečių,
prancūzų ir Lëtzebuergesch (gimtoji kalba), vėliau pasirinktinai anglų,
olandų, ispanų ar italų. Prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių kalbos yra
oficialios kalbos. Vokiečių kalba vartojama spaudoje ir religinėse
apeigose, prancūzų – teismuose, aukštosiose mokyklose ir literatūroje.
Lëtzebuergesch kalba oficialų statusą įgijo 1984 metais.
Bankai. Liuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Nedaugelis
pasaulio miestų gali pasigirti tokia gausa bankų ir kitų finansinių
institucijų: 1995 m. čia buvo 7 tūkst. holdingo kompanijų, 900 investicijų
fondų ir 222 bankai. Kitaip tariant, 2000 gyventojų teko po vieną banką.
Bankai sudaro 15 proc. Liuksemburgo BVP. Nuo 1968 m. čia įsikūręs Europos
investicijų bankas – ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia
ilgalaikius kapitalo investavimo projektus, siekiant užtikrinti
subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, tolygią regionų raidą.
Pilys. Liuksemburgas kilęs iš žodžio Lucilinburugh. Tai reiškia “mažoji
tvirtovė”. Ir iš tiesų miestas išsiskiria savo unikalia karine
architektūra. Burgundų, ispanų, prancūzų, austrų ir prūsų okupacijos savaip
paveikė miesto architektūros raidą. Kiekvienas užkariautojas po savęs
palikdavo pilį, tokiu būdu paversdamas Liuksemburgą savotiška tvirtove.
Kartais Liuksemburgas dėl savo panašumo į tvirtovę vadinamas “Šiauriniu
Gibraltaru”.
Echternach. Tai neįprasta religinė ceremonija, rengiama kasmet 50-ą dieną
po Velykų, antradienį, mažame Echternacho miestelyje. Procesijos dalyviai
piligrimai 9.15 val. pradeda savo neįprastas kilometro ilgio eitynes miesto
gatvėmis. Procesiją sudaro penkios eilės šokėjų, rankose laikančių baltas
skepetaites. Pirmyn judama tris žingsnius žengiant pirmyn, du – atgal. Tuo
pat metu dainuojama, šokama ir meldžiamasi. Tam piligrimai sugaišta
valandą. Ceremonija skirta Šv. Willibrordo (658-739 m.) garbei. P
Pasakojama,
kad gyvenimo pabaigoje jis atlikęs daug stebuklų, sulaukęs tiek paprastų
žmonių, tiek didikų palankumo.
 

Liuksemburgas: faktai ir skaičiai
Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų
|Geografinė |Vakarų Europa, tarp Prancūzijos ir Vokietijos |
|padėtis: | |
|Teritorija: |2,586 km2 |
|sausumos: |2 586 km2 |
|vandens: |0 km2 |
|Valstybinė siena: |359 km. |
|siena su: |Belgija 148 km. |
| |Prancūzija 73 km. |
| |Vokietija 138 km. |
|Gyventojų |448 569 (2002 liepos mėn.) |
|skaičius: | |
|Amžius: |  |
|0-14 metai: |18.9% (vyrai 43 634; moterys 41 164) |
|15-64 metai: |67% (vyrai 151 364; moterys 149 156) |
|65 m. ir vyr.: |14.1% (vyrai 25 486; moterys 37 765) (2002 liepos |
| |mėn.) |
|Natūralus |1.25% (2002) |
|prieaugis: | |
|Gimimų skaičius: |12.06/1 000 gyventojų (2002) |
|Mirčių skaičius: |8.83/1 000 gyventojų (2002) |
|Migracijos saldo: |9.26 migrantų/1 000 gyventojų (2002) |
|Gyvenimo trukmė: |77.48 metai |
|vyrai: |74.2 metai |
|moterys: |80.97 metai (2002) |
|Tautybė: |liuksemburgiečiai |
|Etninės grupės: |Keltų kilmės (prancūzų ir vokiečių mišinys), |
| |portugalai, italai |
|Religija: |Romos katalikai 97%, protestantai ir žydai 3% |
|Kalba: |vokiečių, prancūzų, anglų |
|Šalies |Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė, Liuksemburgas |
|pavadinimas: | |
|Šalies pavadinimo |LU |
|sutrumpinimas: | |
| |
|Politika |
|Valstybės |konstitucinė monarchija |
|santvarka: | |
|Sostinė: |Liuksemburgas |
|Administracinis |3 rajonai |
|suskirstymas: | |
|Nepriklausomybė: |1839 m. |
|Nacionalinė |Nacionalinė Diena, birželio 23 d. (1921 m.) |
|šventė: |(Didžiojo Kunigaikščio gimimo diena) |
|Konstitucija: |1868 spalio 17 d. |
|Rinkimai: |nuo 18 metų, visuotiniai ir privalomi |
|Vykdomoji valdžia:|Parlamentinė demokratinė konctitucinė monarhija |
|Valstybės vadovas:|Didysis Kunigaikštis HENRI (nuo 2000 spalio 7 d.) |
|Vyriausybės |Ministras pirmininkas Jean-Claude JUNCKER (nuo 1995 |
|vadovas: |sausio 1 d.) ir Ministras pirmininko pavaduotojas |
| |Lydie POLFER (nuo 1999 rugpjūčio 7 d.) |
|Ministrų |Ministrų kabinetą skiria Didysis Kunigaikštis; |
|kabinetas: |Kabinetas atsiskaito Deputatų Rūmams |
|Rinkimai: |nėra; Didysis Kunigaikštis yra paveldimas monarchas |
|Įstatymų |vienerių rūmų Parlamentą sudaro Deputatų Rūmai |
|leidžiamoji |(Chambre des Deputes) (60 vietų; nariai renkami |
|valdžia: |tiesioginiais rinkimais 5 metų laikotarpiui) |
|Rinkimai: |1999 birželio 13 d. |
|Teisminė valdžia: |Aukščiausiasis Teisingumo Teismas (Cour Superieure |
| |de Justice), teisėjus iki gyvos galvos skiria |
| |Didysis Kunigaikštis; Administracinis Teismas |
| |(Tribunale Administratin), teisėjus iki gyvos galvos|
| |skiria Didysis Kunigaikštis |
|Politinės partijos|Krikščionių Socialinė Žmonių Partija; Liuksemburgo |
|ir lyderiai: |Socialistinė Darbininkų partija; Demokratinė |
| |Partija; Žalieji; kitos |
| |
|Ekonomika |
|BNP: |perkamosios galios paritetas – $19.2 mlrd. (2001) |
|BNP augimas: |4% (2000) |
|BNP vienam žmogui:|perkamosios galios paritetas – $43,400 (2001) |
|BNP pagal |  |
|sektorius: | |
|žemės ūkis: |1% |
|industrija: |30% |
|paslaugos: |69% (2000) |
|Infliacijos lygis |2.4% (2001) |
|(vartotojų kainų | |
|indeksas): | |
|Darbo jėga: |262,300 (iš jų 87,400 yra užsienio darbininkai, |
| |pagrinde iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos) |
| |(2000) |
|Darbo jėga pagal |  |
|užsiėmimą: | |
|paslaugos |90% |
|industrija |8% |
|žemės ūkis |1.9% (1999) |
|Nedarbo lygis: |2.4% (2001) |
|Biudžetas: |  |
|pajamos: |$4.44 mlrd. |
|išlaidos: |$4.44 mlrd. (2000) |
|Pramonės gamybos |1.9% (2001) |
|augimas: | |
|Elektros energija |467.7 mln. kWh (2000) |
|- gamyba: | |
|Elektros energija |  |
|pagal sektorius: | |
|naudingos |57.52% |
|iškasenos: | |
|hidro: |25.66% |
|branduolinė: |0% |
|kitos: |16.82% (2000) |
|Elektros energija |6.158 mlrd. kWh (2000) |
|- suvartojimas: | |
|Elektros energija |735 mln. kWh (2000) |
|- eksportas: | |
|Elektros energija |6.458 mlrd. kWh (2000) |
|- Importas: | |
|Eksportas: |$7.85 mlrd. (2000) |
|Eksporto šalys: |ES 85% (Vokietija 24%, Prancūzija 21%, Belgija 13%),|
| |JAV 4% (2000) |
|Importas: |$10.25 mlrd. (2000) |
|Importo šalys: |ES 88% (Belgija 37%, Vokietija 25%, Prancūzija 13%),|
| |JAV 4% (2000) |

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIAI SU LIUKSEMBURGO DIDŽIĄJA HERCOGYSTE

 
1991 08 27 Liuksemburgas pripažino LR de jure.
DIPLOMATINIS ATSTOVAVIMAS
Šiuo metu Lietuvos ambasadorius Liuksemburgui yra Audrius Navikas
(reziduoja Briuselyje).
VIZITAI
1992 05 19 Liuksemburgo Premjeras J.Santer su oficialiu vizitu lankėsi
Lietuvoje.

1995 09 3-4 Lietuvoje lankėsi Liuksemburgo UR ministras, vicepremjeras
Jacques Poos.

1997 09 08 LR UR ministras A.Saudargas su darbo vizitu lankėsi
Liuksemburge.

1999 09 29-30 įvyko Liuksemburgo UR ministrės Lydie Polfer vizitas
Lietuvoje.

2001 05 22-23 Liuksemburgo Ministras Pirmininkas J.C. Juncker lankėsi
Lietuvoje.

2001 06 21 LR UR ministras A. Valionis su darbo vizitu lankėsi
Liuksemburge.

2002 05 01 Liuksemburgo UR ministrė Lydie Polfer lankėsi Lietuvoje.

 
DVIŠALIAI EKONOMINIAI SANTYKIAI
Prekyba
Lietuvos eksportas į Liuksemburgą per 2001 m. buvo 1,664 mln. Lt. (0,416
mln. JAV dolerių). Lyginant su 2000 metais, jis išaugo 174 % (2000 m. buvo
0,608 mln. Lt.) ir Liuksemburgas pagal eksporto apimtis buvo 77-oje
vietoje.
Lietuvos importas iš Liuksemburgo per 2001 m. buvo 28,754 mln. Lt. (7,188
mln. JAV dolerių). Lyginant su 2000 metais, jis sumažėjo 13,6 % (2000 m.
buvo 33,293 mln. Lt.) ir Liuksemburgas pagal importo apimtis buvo 47-oje
vietoje.
Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta 2001 m. siekė 30,418 mln. Lt.
(7,605 mln. JAV dolerių), prekybos balansas buvo neigiamas – 27,09 mln. Lt.
(6,77 mln. JAV dolerių).
Liuksemburgo investicijos Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. sausio 1 d. Liuksemburgo
tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 269,27 mln. Lt. (67,33 mln. JAV
dolerių). Tai sudarė 2,53 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų
Lietuvoje.
Įmonių rejestre 2002 04 01 d. buvo įregistruotos 35 įmonės su Liuksemburgo
kapitalu. Bendras jų įstatinis kapitalas – 290,66 mln. Lt. (72,67 mln. JAV
dolerių), užsienio dalis jame – 134,32 mln. Lt. (33,58 mln. JAV dolerių),
arba 46,2 proc.

Leave a Comment