Referatas
[pic]
[pic]
2004 05 07
[pic][pic]
[pic]
Plotas, km2 2586Gyventojų skaičius 409,7 tūkst.Gyventojai, žmonių/1km2 158Ilgiausios upės, km Zaueris 85 kmDidžiausi ežerai —-Aukščiausios viršukalnės Huldanžas 559 mBeneliuksas – Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga – tai savotiškamini Europos Sąjunga. Kaip Vatikanas yra valstybė valstybėje, taipBeneliuksas yra sąjunga Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos taisyklėsnedraudžia jos šalims puoselėti regioninius susivienijimus. BeneliuksasEuropos Sąjungoje yra glaudžiausias toks susivienijimas.Beneliukso šalys yra tarp Europos vienijimosi pirmeivių. Jos pradėjoderinti ekonominę politiką dar tarpukariu, o 1948 metais – 20 metų anksčiaunei Europos Bendrijų šalys – įkūrė Muitų sąjungą. Dar po dešimties metųBeneliukso valstybės pasirašė Sąjungos sutartį, numačiusią ekonominį irpolitinį suartėjimą. Jos ir toliau vienijosi sparčiau nei Europos Bendrijųvalstybės.Beneliuksui apibūdinti tinka anglų posakis ”small is beautiful” (kas maža –dailu). Kiekviena iš trijų valstybių plotu yra mažesnė už Lietuvą. Tuotarpu pagal gyvenimo lygį Beneliuksas – bene liuksas. Antai pažvelkime įLiuksemburgą, šią mažiausią Sąjungos šalį, turinčią vos pustrečiotūkstančio kvadratinių kilometrų ploto ir tik 400 tūkstančių gyventojų. Jipirmauja Europos Sąjungoje (ir pasaulyje!) pagal BVP vienam gyventojui:vienam liuksemburgiečiui tenka 38 840 eurų per metus. Daug pelnoLiuksemburgui duoda gausybė jame įsikūrusių bankų, nesuvaržyta finansųrinka.Kitos valstybės net 22 kartus buvo užkariavusios Didžiąją LiuksemburgoKunigaikštystę. Ir vis dėlto liuksemburgiečiai, vadovaudamiesi savo senušūkiu “Wir welle bleiwen, wat mir sin!” (mes norime likti kuo esame!),sugebėjo išlikti nepriklausomi. [pic]Beneliukso šalys, kaip vienos iš Europos Bendrijų įkūrėjų, yra patyrusiosir įtakingos Europos Sąjungos narės. Savo įtaką jos dar padidina Briuselyjeveikdamos kartu, dažnai pateikdamos bendrų pasiūlymų. Beneliukso šalys yra
tarp pirmaujančiųjų ir pagal kitą rodiklį – dėl nesutarimų kartaisstringant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo mechanizmui, dažnai būtentjos sutepa jo smagračius, pasiūlydamos kompromisines išeitis. Kodėl jostaip stengiasi? Europos Sąjunga sergsti mažas šalis – Beneliukso valstybėstuo įsitikino. Praeityje skriaustos didesnių šalių, jos šią Sąjungą itinbrangina.Beneliukso atstovai, kaip “šimtaprocentiniai europiečiai” (anot vienoeurotarnautojo belgo), dažnai tampa kompromisinėmis figūromis, kai EuroposSąjungos šalys laužo galvas dėl paskyrimų į svarbius postus Briuselyje.Antai liuksemburgietis Santeras tapo Europos Komisijos pirmininku 1995metais todėl, kad buvo priimtinas visoms Sąjungos šalims. PasirinkdamosBeneliukso kandidatus, Sąjungos šalys išvengia nemalonesnių situacijų, kaidėl posto susirungia didesnių valstybių atstovai. Tokio pobūdžio Beneliuksošalių privalumai, taip pat jų geografija iš dalies lėmė, kad jose įsikūrėdaug Europos Sąjungos institucijų.Kas Liuksemburgą skiria iš kitų ES šalių? • mažiausiai gyventojų (443 tūkst.) • mažiausia teritorija (84 km ilgio ir 52 km pločio) • didžiausias procentas užsieniečių (34,9 proc. visų Liuksemburgo gyventojų) • daugiausia lėšų išleidžiama knygoms pirkti (vienam gyventojui) • daugiausia ligoninių lovų 1000 gyventojų • didžiausias BVP vienam gyventojui pasaulyje (34,200 tūkst. dolerių, 1999) • mažiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (21,8 proc., 1998) • didžiausias procentas gyventojų, dirbančių paslaugų sektoriuje (75,3 proc., 1998) • mažiausias žemės ūkio sektorius (pagamina 0,1 proc. visų žemės ūkio produktų) • mažiausias įnašas į ES biudžetą (0,2 proc.) • didžiausias eksporto/importo procentas, tenkantis ES valstybėms narėms (atitinkamai 85,4 ir 81,7 proc., 1999) • mažiausias pagamintos elektros energijos kiekis per metus: 1 000 kilovatvalandžių tenka 3,3 žmonėms (1998) • didžiausios socialinės išmokos vienam gyventojui • daugiausia automobilių 1000 gyventojų (572, 1998) • didžiausias kiekis suvartojamo gryno alkoholio • Liuksemburgas ir Austrija – dvi ES šalys narės, neturinčios priėjimo prie jūros
• Liuksemburgas yra vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji Kunigaikštystė • Liuksemburgo Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas Europoje • Liuksemburgas yra absoliutus čempionas pagal daugelį ES ekonominių rodiklių • Liuksemburgas Europoje garsėja savo geležies ir plieno pramone; ši pramonės šaka Liuksemburgui svarbi, nes sudaro 29 proc. viso šalies eksporto, 1,8 proc. BVP ir užima 3,9 proc. darbo jėgos • Liuksemburgas yra antroje vietoje ES pagal mažiausią bedarbių skaičių (3 proc. visos darbo jėgos, 2000 m.) • liuksemburgiečiai labiausiai iš visų ES šalių gyventojų pasitiki savo parlamentu (26 proc.), socialinės apsaugos sistema (58 proc.), valstybės tarnautojais (20 proc.) (1999)Ar žinai, kad: • į Liuksemburgą automobiliu iš Paryžiaus galima atvykti per 4 valandas, iš Frankfurto – per 3, iš Amsterdamo – per 5? • Liuksemburgas per savo gyvavimo istoriją buvo okupuotas daugiau kaip 20 kartų: čia buvo vokiečiai, prancūzai, ispanai, belgai ir austrai? • studentai mokytis dažniausiai vyksta į Belgiją, Vokietiją ir Prancūziją, kadangi Liuksemburge aukštųjų mokyklų nepakanka? • nepaisant kalbų gausos, sudėtingos istorijos, Belgijos, Vokietijos ir Austrijos įtakos, liuksemburgiečiai nenutautėjo ir garsėja savo pasididžiavimu valstybe ir kultūros puoselėjimu? • Liuksemburge įsikūrusios kelios svarbios ES institucijos: Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, ES institucijų Vertimo centras, keletas Europos Komisijos padalinių, pvz., “Eurostat” (statistikos tarnyba)? • Liuksemburgo kariuomenėje yra apie 700 savanorių, įskaitant karinį orkestrą? • Karlas Marksas, marksizmo pradininkas, nemažai idėjų savo Kapitalui ir klasių kovos teorijai pasisėmė stebėdamas Liuksemburgo vynuogių augintojų skurdą?
Kas siejama su Liuksemburgu? • Mažumas • Bankai • Pilys • Echternacho šokių procesija • Teisingumo teismas • Aukštas gyvenimo lygisKalbos. Liuksemburgiečiai, kaip ir belgai, pasižymi puikiu kalbų mokėjimu.Dauguma jų laisvai šneka 4-5 kalbomis. Nuo vaikystės mokomasi vokiečių,prancūzų ir Lëtzebuergesch (gimtoji kalba), vėliau pasirinktinai anglų,olandų, ispanų ar italų. Prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių kalbos yra
oficialios kalbos. Vokiečių kalba vartojama spaudoje ir religinėseapeigose, prancūzų – teismuose, aukštosiose mokyklose ir literatūroje.Lëtzebuergesch kalba oficialų statusą įgijo 1984 metais.Bankai. Liuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Nedaugelispasaulio miestų gali pasigirti tokia gausa bankų ir kitų finansiniųinstitucijų: 1995 m. čia buvo 7 tūkst. holdingo kompanijų, 900 investicijųfondų ir 222 bankai. Kitaip tariant, 2000 gyventojų teko po vieną banką.Bankai sudaro 15 proc. Liuksemburgo BVP. Nuo 1968 m. čia įsikūręs Europosinvesticijų bankas – ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausiailgalaikius kapitalo investavimo projektus, siekiant užtikrintisubalansuotą ES ekonomikos plėtrą, tolygią regionų raidą.Pilys. Liuksemburgas kilęs iš žodžio Lucilinburugh. Tai reiškia “mažojitvirtovė”. Ir iš tiesų miestas išsiskiria savo unikalia karinearchitektūra. Burgundų, ispanų, prancūzų, austrų ir prūsų okupacijos savaippaveikė miesto architektūros raidą. Kiekvienas užkariautojas po savęspalikdavo pilį, tokiu būdu paversdamas Liuksemburgą savotiška tvirtove.Kartais Liuksemburgas dėl savo panašumo į tvirtovę vadinamas “ŠiauriniuGibraltaru”.Echternach. Tai neįprasta religinė ceremonija, rengiama kasmet 50-ą dienąpo Velykų, antradienį, mažame Echternacho miestelyje. Procesijos dalyviaipiligrimai 9.15 val. pradeda savo neįprastas kilometro ilgio eitynes miestogatvėmis. Procesiją sudaro penkios eilės šokėjų, rankose laikančių baltasskepetaites. Pirmyn judama tris žingsnius žengiant pirmyn, du – atgal. Tuopat metu dainuojama, šokama ir meldžiamasi. Tam piligrimai sugaištavalandą. Ceremonija skirta Šv. Willibrordo (658-739 m.) garbei. Pasakojama,kad gyvenimo pabaigoje jis atlikęs daug stebuklų, sulaukęs tiek paprastųžmonių, tiek didikų palankumo. Liuksemburgas: faktai ir skaičiaiEuropos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų|Geografinė |Vakarų Europa, tarp Prancūzijos ir Vokietijos ||padėtis: | ||Teritorija: |2,586 km2 ||sausumos: |2 586 km2 ||vandens: |0 km2 ||Valstybinė siena: |359 km. ||siena su: |Belgija 148 km. || |Prancūzija 73 km. || |Vokietija 138 km. ||Gyventojų |448 569 (2002 liepos mėn.) ||skaičius: | ||Amžius: | ||0-14 metai: |18.9% (vyrai 43 634; moterys 41 164) ||15-64 metai: |67% (vyrai 151 364; moterys 149 156) ||65 m. ir vyr.: |14.1% (vyrai 25 486; moterys 37 765) (2002 liepos || |mėn.) ||Natūralus |1.25% (2002) ||prieaugis: | ||Gimimų skaičius: |12.06/1 000 gyventojų (2002) ||Mirčių skaičius: |8.83/1 000 gyventojų (2002) ||Migracijos saldo: |9.26 migrantų/1 000 gyventojų (2002) ||Gyvenimo trukmė: |77.48 metai ||vyrai: |74.2 metai ||moterys: |80.97 metai (2002) ||Tautybė: |liuksemburgiečiai ||Etninės grupės: |Keltų kilmės (prancūzų ir vokiečių mišinys), || |portugalai, italai ||Religija: |Romos katalikai 97%, protestantai ir žydai 3% ||Kalba: |vokiečių, prancūzų, anglų ||Šalies |Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė, Liuksemburgas ||pavadinimas: | ||Šalies pavadinimo |LU ||sutrumpinimas: | || ||Politika ||Valstybės |konstitucinė monarchija ||santvarka: | ||Sostinė: |Liuksemburgas ||Administracinis |3 rajonai ||suskirstymas: | ||Nepriklausomybė: |1839 m. ||Nacionalinė |Nacionalinė Diena, birželio 23 d. (1921 m.) ||šventė: |(Didžiojo Kunigaikščio gimimo diena) ||Konstitucija: |1868 spalio 17 d. ||Rinkimai: |nuo 18 metų, visuotiniai ir privalomi ||Vykdomoji valdžia:|Parlamentinė demokratinė konctitucinė monarhija ||Valstybės vadovas:|Didysis Kunigaikštis HENRI (nuo 2000 spalio 7 d.) ||Vyriausybės |Ministras pirmininkas Jean-Claude JUNCKER (nuo 1995 ||vadovas: |sausio 1 d.) ir Ministras pirmininko pavaduotojas || |Lydie POLFER (nuo 1999 rugpjūčio 7 d.) ||Ministrų |Ministrų kabinetą skiria Didysis Kunigaikštis; ||kabinetas: |Kabinetas atsiskaito Deputatų Rūmams ||Rinkimai: |nėra; Didysis Kunigaikštis yra paveldimas monarchas ||Įstatymų |vienerių rūmų Parlamentą sudaro Deputatų Rūmai ||leidžiamoji |(Chambre des Deputes) (60 vietų; nariai renkami ||valdžia: |tiesioginiais rinkimais 5 metų laikotarpiui) ||Rinkimai: |1999 birželio 13 d. ||Teisminė valdžia: |Aukščiausiasis Teisingumo Teismas (Cour Superieure || |de Justice), teisėjus iki gyvos galvos skiria || |Didysis Kunigaikštis; Administracinis Teismas || |(Tribunale Administratin), teisėjus iki gyvos galvos|| |skiria Didysis Kunigaikštis ||Politinės partijos|Krikščionių Socialinė Žmonių Partija; Liuksemburgo ||ir lyderiai: |Socialistinė Darbininkų partija; Demokratinė || |Partija; Žalieji; kitos || ||Ekonomika ||BNP: |perkamosios galios paritetas – $19.2 mlrd. (2001) ||BNP augimas: |4% (2000) ||BNP vienam žmogui:|perkamosios galios paritetas – $43,400 (2001) ||BNP pagal | ||sektorius: | ||žemės ūkis: |1% ||industrija: |30% ||paslaugos: |69% (2000) ||Infliacijos lygis |2.4% (2001) ||(vartotojų kainų | ||indeksas): | ||Darbo jėga: |262,300 (iš jų 87,400 yra užsienio darbininkai, || |pagrinde iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos) || |(2000) ||Darbo jėga pagal | ||užsiėmimą: | ||paslaugos |90% ||industrija |8% ||žemės ūkis |1.9% (1999) ||Nedarbo lygis: |2.4% (2001) ||Biudžetas: | ||pajamos: |$4.44 mlrd. ||išlaidos: |$4.44 mlrd. (2000) ||Pramonės gamybos |1.9% (2001) ||augimas: | ||Elektros energija |467.7 mln. kWh (2000) ||- gamyba: | ||Elektros energija | ||pagal sektorius: | ||naudingos |57.52% ||iškasenos: | ||hidro: |25.66% ||branduolinė: |0% ||kitos: |16.82% (2000) ||Elektros energija |6.158 mlrd. kWh (2000) ||- suvartojimas: | ||Elektros energija |735 mln. kWh (2000) ||- eksportas: | ||Elektros energija |6.458 mlrd. kWh (2000) ||- Importas: | ||Eksportas: |$7.85 mlrd. (2000) ||Eksporto šalys: |ES 85% (Vokietija 24%, Prancūzija 21%, Belgija 13%),|| |JAV 4% (2000) ||Importas: |$10.25 mlrd. (2000) ||Importo šalys: |ES 88% (Belgija 37%, Vokietija 25%, Prancūzija 13%),|| |JAV 4% (2000) |LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIAI SU LIUKSEMBURGO DIDŽIĄJA HERCOGYSTE
1991 08 27 Liuksemburgas pripažino LR de jure.DIPLOMATINIS ATSTOVAVIMASŠiuo metu Lietuvos ambasadorius Liuksemburgui yra Audrius Navikas(reziduoja Briuselyje).VIZITAI1992 05 19 Liuksemburgo Premjeras J.Santer su oficialiu vizitu lankėsiLietuvoje.
1995 09 3-4 Lietuvoje lankėsi Liuksemburgo UR ministras, vicepremjerasJacques Poos.
1997 09 08 LR UR ministras A.Saudargas su darbo vizitu lankėsiLiuksemburge.
1999 09 29-30 įvyko Liuksemburgo UR ministrės Lydie Polfer vizitasLietuvoje.
2001 05 22-23 Liuksemburgo Ministras Pirmininkas J.C. Juncker lankėsiLietuvoje.
2001 06 21 LR UR ministras A. Valionis su darbo vizitu lankėsiLiuksemburge.
2002 05 01 Liuksemburgo UR ministrė Lydie Polfer lankėsi Lietuvoje.
DVIŠALIAI EKONOMINIAI SANTYKIAIPrekybaLietuvos eksportas į Liuksemburgą per 2001 m. buvo 1,664 mln. Lt. (0,416mln. JAV dolerių). Lyginant su 2000 metais, jis išaugo 174 % (2000 m. buvo0,608 mln. Lt.) ir Liuksemburgas pagal eksporto apimtis buvo 77-ojevietoje.Lietuvos importas iš Liuksemburgo per 2001 m. buvo 28,754 mln. Lt. (7,188mln. JAV dolerių). Lyginant su 2000 metais, jis sumažėjo 13,6 % (2000 m.buvo 33,293 mln. Lt.) ir Liuksemburgas pagal importo apimtis buvo 47-ojevietoje.Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta 2001 m. siekė 30,418 mln. Lt.(7,605 mln. JAV dolerių), prekybos balansas buvo neigiamas – 27,09 mln. Lt.(6,77 mln. JAV dolerių).Liuksemburgo investicijos LietuvojeStatistikos departamento duomenimis, 2002 m. sausio 1 d. Liuksemburgotiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 269,27 mln. Lt. (67,33 mln. JAVdolerių). Tai sudarė 2,53 proc. visų tiesioginių užsienio investicijųLietuvoje.Įmonių rejestre 2002 04 01 d. buvo įregistruotos 35 įmonės su Liuksemburgokapitalu. Bendras jų įstatinis kapitalas – 290,66 mln. Lt. (72,67 mln. JAV
dolerių), užsienio dalis jame – 134,32 mln. Lt. (33,58 mln. JAV dolerių),arba 46,2 proc.