Lietuvos Statutu teise

Globa sunums ir dukroms Globa pagal lietuvos statutus buvo turtinio pabudzio, ji gyne ne ne globos asmeni, o turta kaip wertybe. Asmeninia santykiai globos institute antraeiliai. Globa pagal lietuvos statutus suprantama kaip nuolatinis pagalbos teikimas waikams, turintiems turta, nuo ju gimimo iki pilnametystes(sunums), o merginoms kol istekes. Pagrindas skirti glba waikams buvo tewo mirties faktas. Butina salyga kad nepilameciai turetu turto paweldeto is ewu ar kitaip igyto.Nesant testamentui paskirto sglobos ir statutu normu numatytu globeju, buvo skiriama walstybine globa. Tai buuvo didziojo kunigaikscio , Ponu tarybos, tam tikru walstybes pareigunu ir teismu kompetencijoje.
Globa netekejusioms nepilnametems duroms. Siam institutui skirta keleta snormu, Motinai mirus ji ir jos turtas galejo buti atiduotas globai kitu giminaiciu ar pasaliniu asmenu , kurie priwalejo nuolat teikti materialine parama. Mirus abiem tewam, seseri globojo broliai. Sie galejo atsisakyti globoti seseri. Tuomet ji pereidavo i uredo ar teismo paskirto globejo prieziura ir gyweno is sawo dalies, kol istekes. Jie turejo kontroliuoti uz ko istekes mergina. Bet globa is esmes irrgi buvo susieta daugiau su globtines turtu, nes globojamoji galejo pati atstowauti sawo interesus teisme, pati atsake uz sawo weiksmus. Todel pilnameciu netekejusiu merginugloba buvo tarpine tarp globos ir rupybos.
Globa wienam is tewu mirus. Motinai mirus tewas atpdawo naturaliu waiku ir

r ju turto globeju, teisma snegalejo nusalinti tewo nuo turto globos.Sunums sulaukus pilnametystes o dukroms istekant, jis turejo atiduoti ju turta gauta is motinos paweldejimo budu ar kitaip igyta. Jo pareiga buvo issaugoti tai ka prieme, o atdalijant zureti lygybes. Pareiga buvo is swetimo isreikalauti globojamuju turta, neturejo teises turto kam nors ikeisti ar parduoti. Jei tewas globojamaji kilnojamaji turta ar pinigu sisnaudodawo ir numirdawo. Tokia turto wert eturejo atlyginti tewo turto paweldetojai. Kai mirdawo tewas nepaskyres waiku ir ju turto globeja motinos, globa perimdavo istatyminiai globejai. Taciau palikadama testamentu sawo turta galejo paskirti nauja globeja.
Testamentine globa Testamenta sbuvo reikalingas twarkant palikima ir skiriant globa. Testamento negalejo sudaryti nepilnameciai, vienuoliai, neatidalyti nuo tewu sunus, netureje atskiro turto,istremtieji , neteke garbes. Teewas galejo nustatyti kas waldys jo turta po jo mirties. Motina sawo turta twarkyti testamentu galejo taciau globa pereidawo i tewo rankas. Kai mirdawo tewas nepaskyres waiku ir ju turto globeja motinos, globa perimdavo istatyminiai globejai. Taciau palikadama testamentu sawo turta galejo paskirti nauja globeja. Globejas buvo skiriama swisam paweletam turtui.Testaemntiniu globeju teises ir pareigos formaliai nesiskyre nuo istatyminiu globeju. Isimtis buvo wien motina, kuri wienam is waiku sulaukus pilnametystes, atidalindawo jam turta i rtoliau likdawo kitu nepinameciu globeja
Istatymine globa S
Si globa atsirado is giminystes arba kraujo rysiu. Taciau istatymui emus reguliuoti globa tik tu asmenu, kurie turejo turto, pasikeite globos pagrindas. . Siuo atweju tewo ir motinos kraujo rysiai su waikais istatymo buvo pakeisti kraujo rysiais su tewo gimine, taigi, motina ir jos gimine nustumiami i antra wieta. Istatyminiais globejais eiles twarka buvo globojamuju gimines. Artimiausieji wyriskosios lyties gimines is tewo puses. Nesant wyriskosios gimines, globejais galejo buti analogiska twarka motinos wyriskoji gimine. Nesanet siu wyro artimiausioji moteriska gimine, o ju nesant motinos artimiausia moteriskoji gimine. Moterims taikyti cenzai: turejo buti istekejusios ir tureti turto ju wyrai turejo buti geri dori dievobaimingi seslus.
Walstybes skiriama globa Jei nera testamentiniu ir istatyminiu globeju tai pat jei jie prarasdawo teise buti globejais del kokiu nors sawo ydu, turejo buti skiriama walstybes globa. Daugiausia siuo klausimu rupinosi zemes teismas. Walstybes skiriamas globejas turejo atitikti tam tikrus reikalawimu skurie nebuwo keliami istatym ir testament globejams. Turejo buti nesenas, turejo pasizymeti geromis charakterio sawybemis. , gywenti tame pawiete kur buvo swarbbiausias globotiniu turtas, negali buti moterys neturincios wyro, swetimsaliai, dwasininkai.
Globos administrawimas Turto priemimo globai budai: 1. pagal testamenta, pagal globejo akta. Priimti turta pagal akta buwo ipereigoti wisi globejai tiek testamentinai, istatyminai. Globejas wiska ka prieme turejo ir
r atiduoti.Primtas globo sturtas buvo aprasomas jis negalejo globos

Tewu ir waiku asmeniniai santykiai geljo atsirasti tik is teisetos santuokos, kuri turejo atitikti tam tikrus reikalawimus. Tewu ir waiku kaip teises subjektu santykiu pagrindas buvo vaiku teiseta kraujo giminyste su abiem tewais. Waiko gimimas teisetoje seimoje dar kraujo rysio su abiem tewais automatiskai nepripazino nes tiek motina tiek tewas galejo nepripazinti sio rysio, galejo pareiksti kad waikas nesusieta skraujo rysiu su abiem tewais. Taciau tewas tam tikram laikui praejus nebegalejo atsisakytiwaiko. Tai pat waiko teisetam gimimui turejo parsmes nuostata kad nasle del galmonestumo is naujo teketi gali ne ankscia ukaip po 6 menesiu. Waiko kraujo rysys nebuvo priwatus tewu ir vaiku reikalas. Ci a slypejo bajoru luomo esme. Priklausymas priweligijuotui luomui buvo nustatomas pagal tewo kraujo rysi su waikais, nes motina galejo buti ir is zemesniojo luomo. Waikai luominiu priwilegiju neprarasdawo tewams ju netekus. Waikai likdawo tewo luomo padetyje jei motina esanti zemesniojo luomo tapusi nasle istekedawo antra karta uz sawo luomo wyro. Jei waikai nebendrininkawo nusikaltime uz kuri is tewu buvo atimtos luomines priwilegijos waikams jos wistiek likdawo. Waiku garbe nenukentedawo net jei tewas buvo baudziama sgarbes atemimuar mirties bausme. Jei atlikus nusikaltima reikedawo moketi galwos bauda tai ja wmokedawo waikai ku

urie gaudawo tewo turta po jo mirtoes. Tewai galejo reikalauti is waiku: pagarbaus elgesio, nesmeizti, tausoti tewu turta, dorai elgtis, tewams patekus i rpieso nelaiswe juos ispirkti. Teams nuzudzius waikus 1m ir sesias saw. Atsedejus kalejime reikedawo per wienerius metur per 4 didziausias religine swentes wiesai atgailauti.

Wyrawo bendras asmeniniu santykiu principas kad nei tewai uz waikus nei waikai uz tewus atsakyti nepriwalo Nepilnameciams waikams iwykdzius nusiakltima mirties bausme buvo pakeiciamos pinigine bauda kuria tewas arba motna turejo ismoketi is waiko dalies. Jei sunus turto neturi, jis priwalejo tarnauti pas nukentejusiji, vienu metu darba iwertinant kapa grasiu. Tewas ar motina nesutikes atlyginti zalos padarytos ju waiku ar nepristate waiko i teisma, kad sie patys atsiskaitytu tuejoatlyginti sawo turtu. O jeigu pilnameciai waikai padare nusiakltima, u z kuri buwo nubausti mirties bausme ir pabego tewu padedami tai tewai kaltinami uz nusikaltimo slepima. Tewai turejo teise i bauda uz nepilnameciu waiku suzalojima arba galwazudine uz smurtine waiku mirti. Bauda uz waikus turejo isieskoti tewas.Nasle uz zunaus ar dukros suzalojima ar nuzudyma bausme ar galwazudine turejo isieskoti su pilnameciais sunumis ar dukromis jei ju nebuwo pati wiena. Jei waikas nuzude tycia sawo motina ar tewa ta jie baudziami mirties bausme ir garbes netekimu, dvaro ir kito turto. Nusenusius ar inwalidus tewus waikai priwalejo islaikyti is tewu turto Zemesniojo luomo Jei tewas pawoge kazka ir buvo pagautas su woginiu tai waikai uz si nusikaltima nepriwalo atsakyti, o jei naudojosi tuo daiktu, waikai priwalo atlyginti uz zala patys atidirbdami. Zemesnijo luom zmogus gresiant badui galejo sawo waikus parduti i nelaiswe, o weliau ispirkti.

Istuoka ir jos pasekmes Istuokos ir santuokos panaikinimo atwejais, kai salys budawo pripazistamos nekaltos, prie tewo budawo paliekami nepilnameciai sunus, net tik nuo septyneriu metu amziaus, o prie motinos – dukterys kol istekes, ir sunus iki septyneriu metu amziaus, ne sbuvo pripazinta ka dkol waikai sulauks mokyklinio amziaus jiems reikalingas motinos auklejimas. Kaltoji del santuokos salis netekdawo teisiu i waikus. Statutuose taip pat buvo uzsimint aapie alimentacija. Tewai priwalejo uztikrinti sau lesas pragywenti senatweje ir be to islaikyti nepilnamecius waikus. Waikai luominiu priwilegiju neprarasdawo tewams ju netekus. Waikai likdawo tewo luomo padetyje jei motina esanti zemesniojo luomo tapusi nasle istekedawo antra karta uz sawo luomo wyro.

Broliu ir seseru asmeniniai santykiai Mirustewams netekejusios mrginosdazniausiai patekdawo i pilnameciu broliu globa. Twams nepalikus testamento is tewo joms priklause ¼ dalis jo turto, is motinos lygi dalis su kitais broliais ir seserimis. Jei wiena is sesiu mirdawo bewaike tai jos dalis grizdawo broliams kurie ja perskirstydawo neatidalytoms seserims.Sesuo sau priklausancia dali is broliu galejo issireikalauti per 10 metu. Tewonija atitekusi kaip palikimas galejo buti bendrai waldomas arba atsidalijamas(laikinas jei kuris nors yr anepilnametis) Jei pasidalijimu wisi sutinka ir nekyla gincu to dokumentais itwirtinti nereikia. Po 10 metu tai isgalioja wisiskai teisishkai. Jei salys nesutardawo dalybas iwykdydawo teismas turto buvimo wietoje. Dalybas wykde pakamario teismo teisejas. Neatsidalije pilnameciai broliai galejo pawesti wienam waldyto ju bendra nuosawybe jei jie iswykdawo karines tarnybos ar swetur. Jei broli spabego i prieso Sali turedamas tiksla pakenkti saliai jo turto dali sbuvo konfiskuojama.

Neteiseti waikai neteisetu arba pawainikiu buvo laikomas waikas pagimdytas motinos nesancios santuokoje su waiko tewu. Moteris karta pagimdziusi neteiseta waika daugiau su tuo paciu wyru nebegalejo tureti teisetu waiku. Neteisetais taip pat buvo laikomi waikai gime neteisetoje santuokoje. Neteiseti ir tie waikai kuriuos tewas sugyweno su sugywentine, turedamas santuokine zmona taip pat tie kuriu wienas is tewu susituoke nenutraukdamas ankstesnes santuokos. Neteisetais waikus galejo paskelbti ir wienas is tewu taciau budamas gywas o ne testamentu ne piktawaliskais siekiais ir iskarto po waiko gimimo. Atsisakyti waiku atwejai : jeigu waikai isdristu pakelti ranka pries tewus, jei waikai padarytu didelia skriauda tewams, jei waikai sawanaudiskais tikslais kaltintu tewus teisme, jei dukte istwirkautu, jeigu paliktu senatweje neduodami maisto ir pagalbos, jei waikai waldydami tewu turta nenoretu tewu ispirkti is nelaiswes. Neteisetas waikas buwo nusalinamas nuo testamento. Negalejo gauti turto ir kitais budais dowanojimu ar atidalijimu. Jei jis neturejo motinos us jo nuzudyma galwazudine bauda nkam neturejo buti ismokama. Waikai gime faktineje santuokoje negalejo naudotis nei tewo bei motinos padetimi, bet ir apsaugos priemonemis. Neteiseti waikai negalejo nei karti eiti tarnybos nei uzimti kokiu kitupareigu waldowo ar walstybes tarnyboje.

Tewu ir waiku turtiniai santykiai Nei tewai neturejo teisiu i waiku nuosawybe nei waikai i tewu nuosawybe, taciau juos junge naturalus prigimtinia saitai suformawe specifinius saimos santykius. Nepilnameciai waikai galejo igyti turta gaudamidowanu, atdalijus, patys uzsidirbdami ar paweldedami. Waikai atsake uz nusikaltimus sawo turtu, tewai neturejo atlyginti uz waikus sawo turtu tik turejo pristatyti waikus i teisma. Waiku turto globa pasibaigdawo sulaukus pilnametystes., o dukroms istekejus. Kitokie tewu ir waiku santykia buvo jei jie buvo susieti su tevų turtu. Tuomet nebuvo jokių laiko paribojimų ir turtiniai tarpusavio santykiaii galejo tęstis iki tevų ar vaiko mirties. Atidalijimu pagal Lietuvos Statutus buvo laikoma tevu valia vaikams paskirtas turta. Atidalijimas sukeldavo juridiniu pasekmiu. Atidalijimas reiske waiko turtini atskyrima is seimos, pripazinant jo sawarankiskuma. Atidalijimas dazniausiai budawo pries westuwes bet galejo buti ir anksciau, tewai likdawo ju turto globejais iki ju pilnametystes.Tewu ir waiku turtiniu santykiu esme yra tai jog waikai gali paweldeti wieno is tewu turta jam mirus aplenkiant pasiliusiji. Tewo turtas jeigu kam nors neuzrasytas, po jo mirties atitenka tik sunums arba kitiems tewo artimiesiems giminaiciams.Tewas turi teise uzrasyti testamentu turta bet kam aplenkiat waikus. Wienoms dukroms kraitis galejo but didesnis kitoms mazesnis jei jo nepaskirdawo is wis po tewo mirties negalejo jo reikalauti is sunu. Tewui mirus ir nepalikus ikraicio rasto motina dalywaudawo tewo atskiro turto dalybose. Esant ikraiciui kraitis ir ikraitis atitekdawo motinai. Tam tikra tewo ir waiko turtiniu santykiu specifika atsiskleidzia kai iskildawo tewo atsakomybe uz jo walstybnius nusikaltimus. Waiku turtinia interesai nenukentedawo kai tewas buvo baudziamas mirtimi uz kitus nusikaltimus. Jie gawe tewo paliima turjeo ismoket galwazudine ar kita bauda. Po motinos mirties jos turta sbuvo dalijamas lygiomis dalimis tarp sunuir dukru. Kiek kitaip buvo reguliuojami tewu ir waiku turtiniai santykiai jei tewai neturejo kito turto be to ka santuokoje isigijo bendru darbu. Wienam is tewu mirus waikams atsirasdawo teise i tokio turto du trecdalius.
Santuokos turto atsiradimo budai. Sutuoktiniu turtas atsirasdawo dazniausia tada kai tewas ar motina skirdawo ka nors is sawo turto waikams. Esminis atidalijimo ksirtumas nuo dowanojimo buvo task ad atidalyti waikai negalejo pretenduoti i turto perdalijim apo tewu mirties.Turto dalies skyrimas wyriskos lyties asmeniui buvo wadinamas atidalijimu, o moteriskosios kraiciu. Turto skyrimas kaip ir kiti sandoriai turejo buti iformintas nustatyta twarka. Su atidalintu turtu pilnameciai sunus galejo elgtis sawo nuoziura tik iki santuokos, o jei atidalyta tik del santuokos taigalejo disponuoti tik apsiwedes. Sudarant santuoka zmona buvo ikraitinama ir trecdalis wyro turto patekdawo i abieju sutuoktiniu turtiniu santykiu sfera, o du trecdaliai atskir awyro nuosawybe. Kraicio dawimas meginoms skyresi nuo turto atidalijimo waikinams nes tai dazniausiai buvo klnojamas turtas ir jis buvo waldomas tewu broliu giminaiciu ar globeju kol mergina neistekedawo. Kraicio paskyrimas dukterims ir jo dydis priklause nuo tewu walios. Jei tewai nepaskye dukrai kraicio tai po ju mirties ji negali is ju turto reikalauti kraicio. Jei tewai mirdawo nesuspeje paskirti kraicio. Paweldejimo twarka ir dydi leme tai, kurio is tewu turtas atitekdawo dukroms. Mirus tewui dukros galejo gauti tik ketwirtaja jo turto dali. Jei Motina mirdawo nepalikusi testamento, tai motinos turtas wisiems waikams priklause po lygiai. Dalijnatis tewo turta iniciatywa turejo sunus, o motinos turta sunu ir dukru teises buvo wienodos. Kraitis dazniausiai susidedawo is dwieju daliu Pasoga – auskas pinigai brangakmeniai. Ir isranga drabuziai audeklai gywuliai. Kokia dalis is merginai paskirto kraicio sudaro pasoga ir isranga tiksliai nustayta tik treciajame statute.
Ikraicio sutartis ikraicio sawoka galutinai susiformavo antrajame statute. Ikraicio sutartis, tai santuokinis turtinis susitarimas nuotakos naudai, kuriuo remdamiesi nuotakos globejai po santuokos perduoda zmonos kraiti wyrui waldyti ir naudotis, o wyras uzraso zmonai sawo turto dali tolygia kraicio wertei, bet ne daugiua kaip wiena treciaja sawo turto. Sis sutuoktiniu turto isemimas is turtiniu santykiu apywartos uztikrina santuokos garanta.Ikaitis turejo buti tinkamai iformintas pries santuoka taigi iskarto buwo nustatomi sutuoktiniu turtiniai sanykiai, o santuokai isirus nebuvo jokiu neaiskumu del turto dalybu. Jei zmonos kraitis wirsijo wiena treciaja wyro turto tuomet nuotakos globejai uz kraicio pingus nupirkdawo nuotakos wardu zemes walda ir wyrui perduotu waldyti kaip kraiti. Kraicio dalis wadinama pasoga turejo buti iwertint adwigubai. Dwigubas iwertinimas buvo garantas kad wyras nesikesins i jos gimines papuosalus ir brangenybes.Mirus moterei galejo buti paliktas turtas testamentu tai yra pagal antra ir trecia statutus jei leista disponuoti ikraiciu. Palikta turta globodawo naslys kol sunus tapdawo pilnameciais arba kol dukros istekedawo. Jei zmona mirdawo nepalikdama testamento ir buvo bewaike, kraitis gautas is tewu nesumazinus jo wertes atitekdwo tewams, jei tewai mire broliams. Wyro uzrasytas zmonai ikraitis likdawo jo nuosavybe. Jei ikraitinta zmona likdawo nasle tai zmonos kraitis pereidawo i jokiu apribojimu newarzoma jos nuosavybe, o jei jis buvo sunyke tai atitekdawo wyro uzrasytas ikraitis. Du tredaliai wyro turto atitekdawo sugywentiem waikam arba artimiausiai wyro giminei. Jei waikai buvo nepilnameciai sio turto globeja laikinai tapdawo zmona jei taip noredawo wyras. Naslei istekant wyro giminaiciai galejo ispirkti ikraiti is istekejusios nasles.
Nesant ikraicio sutarties Moteris negalejo naudotis ikraitintos moters turtine padetimi, kai nebuvo galima irodyti kraicio egzistawimo arba kai buvo draudziama sudaryt ikraicio sutrati.. Jaunosios teai arba artimieji labiau wertino pasoga tai yra auksa brangakmenius, o jaunikis isranga tai yra ukio inventoriu gywulius. Todel manyt akad kai pasogos dalis budawo didesne uz isranga ikraicio sutartis buvo sudaroma o kai mazesne zmonos kraitis budawo prijungiamas prie wyri turto. Jei ikraicio suraties nesudaroma tai po wyro mirties nasle praranda sawo kraiti., o jei mirdawo moteris anksciau tai jos waikai ir artimieji wainiko isieskoti negali. Jei nasle teka antra karta waikai arba artimieji priwalejo duoti wadinamaji wainika kurio dydis turi buti wertas 30 kapu. Jeigu sutuoktinia neturejo jokio turto o veliau abieju pastangomis toki turta isigijo ar uzsitarnawo tai po wyro mirties moteriai atitekdawo trecdalis. Kita sturtas waikams po lygiai. Tas pats budawo jeimirdawo pirma zmona pagal tas pacias proporcijas.
Nusikaltimo savoka. Nors lietuvos statutuose bendros nusikaltimu sawokos nebuvo teises pazeidimai juose iwardijami iwairiais trminais. Atsizwelgiant i nusikaltimo pobudi wartojami tokie zodziai kurie werciant i lieuviu kalba butu smurtas wagyste piktadaryste plesimas waidas. Taip pat buvo zinomi zodziai kuriuos galima wersti kaip weika. Tam kad weika butu laikoma nusikaltimu turejo buti skriauda arba zala. Sawokos iwardijos skirtingas baudziamasias weikas. Uz kai kurias kitas neteisetas weikas, kaip ir baudziamasias, taip pat reikalauta materialinio atpildo, kuris, kaip ir civilineje teiseje buvo aysakomybes sudetine dalimi. Statutuose nusikaltimai skirstomi i tycinius ir netycinius. Tycia reiskia samoninga nora padaryti nusikaltima, netyciniai buvo laikomi neatsargiais. Kiekwienu netycios atweju nukentejes asmuo turejo auti atlyginima.
Nusikaltimai walstybei. Statutuose walstybniais nusikaltimais laikta waldowo izeidimas ar jo dydybes isdawimas. Tokiu nusikaltimu pawyzdziai: pabegimas i prieso zeme, waldowo rastu ar antspaudu klastojimas, waldowo uredininko, twarkancio walstybes reikalus, uzpuolimas, waldowo turto ar zmoniu neteisetas pasisawinimas, waldowo isduotu ginamuju rastu nepaisymas. Kariniai nusikaltimai. Visi nekilnomojo turto waldytojai nustatytu laiku statutuose buvo ipareigoti atwykti i kariuomenes susirinkimo punkta. Uz wengima atlikti karine tarnyba numatyta bausti dwaro konfiskacija. Uz karinius nusikaltimus bausmes buvo skirtingos, tarkim uz sawawaliska sargybos posto palikima, uz neatwykima laiku i sargybos posta skiriama mirties bausme ir turto konfiskavimas, uz pabegima is musio lauko numatomas turto konfiskawimas, o uz antra pabegima garbes atemimas. Treciajame statute bausmes sugrieztintos.Nusikaltimai teisingumui. Tai yra teiseju ir kitu tanautoju nusikaltamos weikos: neteisingo sprendimo paskelbimas, saliu teisetu reikalawimu nepaisymas, teismo rinkliawu ir ju dydziu nesilaikymas, taip pat nusikaltimai teismui ir jo pareigunamas, neatwykimas i teisma, pasikesinimas i teiseju gywybe, asmens nelieciamybe.Nusikaltimai waldymo twarkai sios rusies nusikaltimai minimi iwairiuose statutu skyriuose. Pazeidimu pawyzdziai: slaptas smukliu steigimas, neteiseta cigonu migracija, neteisetas tarnu samdymas, walkatu laikymas. Bausmes uz juos: smukles buvo naikinamos konfiskuojant wisa inwentori, uz cigonu slepima buvo numatyta 20 kapu grasiu bauda, uz wwalkatu slepima baudzima 2 kapu grasiu bauda.Nusikaltimai asmnes garbei Garbingais luomais buvo laikyta tik bajorija ir dwasininkai taigi buvo galimas tik ju luomo garbes izeidimas zodziu , weiksmu ar rastu. Prastojo luomo zmoniu garbe galejo buti izeista ti netiesiogiai: izeidziant teisme, apsmeiziant liudytojus. Izeidimas zodziu tai yr agirdint izeistajam. Izeidimas weiksmu – tai sudawimas bajorui, sudawimas teisme, barzdos plauku rowimas.Nusikaltimai asmens laisvei antram treciam statute pabrezta kad laiswas zmogus uz be tkuri nusikaltima neturi buti pawerstas nelaiswu. Trecias statutas nustate beudziamaja atsakomybe uz neteiseta laiswes atemima bajorui. Statutai ipareigoja gaudyti aiskius piktadarius, ypac neselius. Tai pat buvo baudziama uz laiswes atemima, susieta su kankinimu ir smurtu. Ponas neturejo teises zaloti ar kitaip kankinti sugautu ir i kalejima uzdarytu tarnu. BausmesPinigines kalejimas arba smurtines bausmes. Nusikaltimai dorowei. Iszaginimas(tam irodyti reikejo nusikaltelio smurtiniu weiksmu ir nukentejusios priesinimosi). Awelesniuse statutuose taip pat minimas prostitucija, sawadawimas (merginu, nasliu, zmoniu kurstymas ir slaygu istwirkawimui sudarymas). Sie nusikaltimai bausti labai grieztai dazniausiai mirties bausme Sawadautojai buvo baudziami kuno bausmemis, o jei pakartotinai baudziamas tai mirties bausme.Nusikaltimai tsweikatai gywybei. Nuzudymas suluosinimas, suzeidimas, kuno dalies kirtimas ar nupjowimas, akie sismusimas, sumusimas, moters iszaginimas, apiplesimas uzpuolant. Zudiku smurtininku piktadariu plesiku wagiu bendrininkai bausti taip pat kaip ir nusikalteliai. Del nusikaltimu prie asmeni buvo numatytas 3 metu senaties terminas, tuo tarpu uz turtinius 10 metu.Nebaudzima uz nuzudyma butinosios ginties atweju. Uz nuzudyma lengvinancios aplinkybes wienais atwejais reikejo sumoketi galwazudeine bauda, o kitais ne. Uz nuzudyma sunkinanciomis aplinkybemis bausmes ziaurios garbes atemimas ir mirties bausmepwz sodinant ant baslio. Ir reikejo sumoket dwigubo dydzio galwine bauda. Tycinis nuzudymas buvo atskirtas nuo netycinio. Uz netycini suluosinima bauda ir kalejimas uz tycini netedawo to organo kuri suluosino nukentejusiam.Turtiniai nusikaltimai Tai yra namu uzpuolimas plesimas wagyste neteisteas naudojimasis wsetimu turtu ir jo sugadinimas, pasikesinimas i zemes nuosawybe. Namu uzpuolimas staututuose atskirai isskirti: ginkluti dwaru apiplesimai, uzpuolimai plesiant turta, sumusant tarnus. Bausmes priklause nuo uzpuolimo padariniu nuo zmoniu auku(mirties bausme kalejimas baudos)wagyste jos objektai iwairus daiktai esanty name atwezti i turgu taip pat medziukirtimas miske, biciu isemimas, zuwu is twenkinio iszwejojimas. Bausmes kuno bausmes kalejimas pinigines baudos. Plesimas arba grobimaas tai pasikesinimas i asmeni turint tiksla atimti turta arba sweikata sawanaudiskais tikslais. Uz siuos nusikaltimus mirties bausme turejo buti grazinama spagrobtas turtas, sumoketa bauda. Turto naikinimas Piktavaliska s ir priewartinis. Tokie nusikaltimai misko padegimas namu padegimas. Tokiu nusikaltimu bausmes dazniausiai baudos.
Bausmiu rusys Skirstomos pagal zalos , skriaudos padarymo asmeniui ir wisuotines twarkos pazeidimo principus, taigi ya pinigines ir mirties bausmes. Pirmoji mokama nukentejusiajam ir kunigaiksciui ar feodalui . O mirties bausme bausta uz walstbinius ar pawojingus nusikaltimus, karais kartu sumokant ir bauda.Pinigine bauda triju rusiu galwos bauda (jos dydis priklause nuo mzoniu luomo) Smurto bauda (uz bajoro namu, dawo upuolima) Kompensacija( uz sumusimus izeidimus) Teises normos buvo newienodos jos labiau gyne ir saugojo bajorus negu walstiecius ar nelaiswus seiminius zmones. Mirties bausme Ir mirties taikymo atwej buvo klasiniai skirtumai. Uz pakartotinas smulkias wagystes skirtos mirties bausmes. Uz dokumentu klastojima grese sudeginimas. Daznai taikytas pakorimas. Buvo zinoma ir ikalinimo bausme. Kaliniasi iki teismo buvo laikomi bokstuose Sios bausmes taikytos uz ponu tarybos teismo paniekinima teisejo izeidima. Atsaukimo bausmes(istremimas is krasto) Si bausme skolinta is lenku ir taikyta tik bajorams.
Lengvinancios ir sunkinacios aplinkybes. Pagal pirmaji statuta asmenys nebuvo baudziami uz sawo weika jei: buvo butinoji gintis, butinas reikalingumas, weiksmai buvo atliekami pagal istatyma ar pono isakyma. Pagal antraji ir treciaji statuta – del nusikaltelio amziaus ar psichikos ligos. Nusikaltimo sunkinancios aplinkybes buvo – tycia, recidywas, girtumas, ziaurus nusikatimas, afekto busena. Taip pat tewu, wyro ar zmonos, sawo pono nuzudymas kerstaujant, del pykcio, is pasalu, panaudojant klasta, uzpuolant dvara. Antrasis statutas nustate pakaltinamumo amziu nuo 14 metu, o treciasis nuo 16 metu. Uz nepilnamecio padaryta zala turejo atsakyti tewai arba giminaiciai jo turtu, o jei turto nebuwo nepilnametis turejo atidirbti nukentejusiajam. Uz recidywa nepilnameciams kuno bausmes.
Luomine priklausomybe Jei wienas is sutuoktiniu ir nelaiswais tai susituokus kitas sutuoktinis tampa taip pat nelaiswuoju. Jeigu laiswasis zmogus susituoke su kit nezinodamas jog ta syra nelaiswas, jis nepriwalejo del santuoks pasidaryti nelaiswuoju.Laiswasis jeiigu seimininkas nenorejo jo palikti santuokoje laiswojo padetyje, ja galejo nutraukti, net ir tada kai ji buvo sudaryta baznycioje. Zmona gaudawo wyro pawarde ir igydawo teise naudotis jo wisuomenine padetimi. Jeigu buwo kilusi is prasto luomo taiir wyro luominemis priwilegijomis. Taciau zmonos aukstesne wisuomenine padetimi wyra snegalejo naudotis.

Turto iteisinimas Asmeniniu santykiu turiniui ir eigai itakos turejo ne santuokos aktas, opriesantuokinis susitarimas del zmonos kraicio teisines padeties.Jeigu ikisantuokineje sutartyje kraicio dydis buvo neuzfiksuotas ir nebuvo pareikalauta jo garantijos wyro turtui, tai kraitis isiliedawo i wyro turta. Zmona tokiais atwejais negalejo tureti pastebimesnes itakos ukio twarkymui. Kitaip buwo kai zmonos kraitis budawo garantuotas wyro turtu. Tuomet wyras be zmonos sutikimo negalejo disponuoti jos turtu ir sutartyje uzrasyta zmonai sawo turto dalimi.Kokiu laipsniu zmona buvo ekonomiskai nepriklausoma tiek teisiskai ir buvo galima sutuoktiniu asmeniniu santykiu pusiauswyra.

Istikimybe. Nusikaltimai Statutuose nemazai demesio buvo skirta santuokos isikimybei. Wyra spagristai itares zmona ir ja uztikes su meiluziu galejo suimti abu. Teismui irodziu neistikimybe jie buvo baudziami mirties bausme. Tokia pat bausme lauke moters pabegusios su kitu wyriskiu. Tik cia galejo suwiliotoji nubausti o zmonos pasigaileti. Sutuoktiniai wienodai atsake uz smurta pries sawo waikus.Wyras ir zmona galejo tureti waldas kurios neiejo i sutuoktiniu asmeniniu santykiu sfera. Sutuoktiniai budami wiena skito waldose budawo prilyginti sweciams. Jei wyras ar moteris budamas wienaskito teritorijoje pridarydawo zalos kaimynams turejo uz tai atsakyti jie o ne zemes sawininkas. Wyras gali pasizadeti atlyginti moters padaryta zala, o wyras galejoiswengti turetines atsakomybes tik atsisakes zmonos. Jei wyras kazka pawokdawo ir laikydawo namuose moteris turedawo bendru turtu atsakyti uz sawo wyra. O jei wogtais daiktais naudojosi ir zmona ji taip pat turejo atsakyti uz zala kaip civilnis atsakowas.
Santuokos pasibaigimas Pagal lietuwos statutus santuoka pasibaigdawo: wienam arba abiem sutuoktiniams mirus, nutraukus santuoka wienam arba abiem sutuoktinimas reikalaujant, pripazinus santuoka negaliojancia neteiseta. Istuoka Kanonu teise istuokos galimybe del ziauraus sutuoktinio elgesio. Pagal romenu teise atsisakyti nuo santuokos del lytinio nepajegumo, del wedybines neistikimybes, jei wienas is sutuoktiniu nubaustas uz walstybinius ar krimanalinius nusikaltimus. Kanonuose dar sios salygos: jeigu wiena is sutuoktiniu susirgo ilgalaike uzkreciama liga, jeiwienas is sutuoktiniu atsisake kataliku tikejimo, wienam is sutuoktiniu istojus i wienuolyna. Turtiniai santykiai Nustacius wyro kalte zmonaipasilieka wyro priessantuokineje ikraicio sutartyje uzrasytas zmonai turtas, o nustacius zmonos kalte, ji netenka sawo kraicio ir teises i wyro uzrasyta turta. Santuokos pripazinimas nebegaliojancia lietuwos statutuose nurodytos kliutys santuoka pripazinti negaliojancia. 1. Per jaunas susituokianciuju amzius. 2. Nesutikima stuoktis: sutikimas isgautas priewarta, sutikimas oer klaida ar per apgaule buwo duota sne tam asmeniui, mergina pawogta santuokai, sutikima sduotas pamisus. 3. Kraujomaisa 4. nusikaltimopadarymas. Teises tuoktis neturejo: asmneys kati del sawo wyro ar zmonos nuzudymo ar ikalbeje kitus taipadaryti, kalti del sanguliawimi ir del to nuzude nekalta sutuoktini. 5. buwima skitoje santuokoje 6.Newienoda religija. Turtiniai santykiai Pripazinus santuoka neteiseta del to kad sutuoktiniai yra artimi gimines ar swainiai, buvo ziurima i tai ar jie zinojo apie toki artuma. Nesant tokios santuokos atweju sutuoktiniu kaltes kraitis grizdawo zmonai, ikraitis likdawo wyrui.

Santuokos sudarymo salygos. LDK visuomeneje santuoka skirta I du periodus: paprociu reguliuota ir krikscioniskoji santuoka.Laipsniskai po Lietuvos kriksto buvo atsisakyta paprociu tai yra pagoniskosios santuokos. A) santuokos amzius: moters ir vyro santuokos amzius buvo nustatytas pagal skirtingus kriterijus. Vyro santuokini amziu leme du kriterijai: fizine-lytine ir protine branda, o meterims galimybe atlikti motinystes funkcija.Treciajame staute moters santuokinis amzius 13 metu, tai ir pilnametystes amzius, o pirmam ir antram statute 15 metu.Wyrui leista tuoktis uslaukus 18 metu tai taip pat buvo ir pilnametyste. B) reikalavimai del psichines busenos: psichikos liga nedare santuokos negaliojancia taciau galejo but wwiena is priezasciu ja nutraukti.Todel pagal wyrawusi parrot psichine liga nebuvo kliutis sudaryti santuoka, taciau santuoka turejo buti sudaroma proto prsviesejimo metu ir jei apie liga zinojo antroji puse. C) giminyste ir vainyste. Lietuvos statuto buvo draudziamos giiminiu iki ketvirto giminystes laipsnio santuokos imtinai tiek is tevo tiek is motinos puses. Giminystes laipsnis buvo nuststomas pagal kanonu teise.Draudziamos santuokos asmenu susijusiu artimais swainystes rysiais iki trecio giminystes laipsnio.Swainyste kaip ir giminystes laipsnis buvo nustatomas pagal gimdymu o ne gimusiuju skaiciu dwyniai wieno laipsnio. D) ankstesnes santuokos nebuvimas: istatymas atsigrezdavo I ta kuris galiojant wienai baznytinei santuokai sudarydawo kita baznytine santuoka. Wyras susituokes antrakart ir zinojes jog yr agywa jo pirmoji zmona buvo laikomas nusikalteliu ir baudziamas mirties bausme.Tas pats lauke wyro kuris pagrobe moteri is kito wyro net jei ji sutiko buti pagrobta. Zmona uz neistikimybe atsakydavo tik tada kai to reikalvo jos wyras. E) susistuokanciuju walia sudaryta santuoka: Sulaukusio maziaus ir psichiskai sweiko wyro walia tuoktis buvo newarzoma. Kitokia buvo moters padetis. Begant laikui ju padetis keitesi. Teise newarzomai sudaryti santuokas didiku ir bajoru luomo moterims pirma karta buvo suteikta 1387 jogailos privilegija ir galutinai itwirtina antrajame ir treciajame statute. Jei moteris priestaravo ir buvo itirtinta pagrobus ja santuoka buvo galima skustis i teisma ir santuoka budavo pripazinama negaliojancia. Naslei neleista isteketi anksciau nei praeis sesi menesiai po wyro mirties.F) Religiju skirtumas: LDK gyweni iwairiu tikejimu grupes buvo suskirstyti i krikscionis ir nekrikscionys. Horodles privilegijoje buvo numatyta kad staciatikiai priwalejo priimti kataliku tikejima jei norejo sudaryti santuoka su kataliku. Taciau prie priimant antraji lietuvos statuta staciatikiu ir kataliku teises buvo suwienodintos. Krikscionu ir nekrikscionu snatuoku negalimumas ano meto wisuomenej buvo swaime suprantamas dalykas.G) artimuju teise priestarauti santuokai: Moters asmenine laiswe sudaryti santuoka formaliai nebuwo suwarzyta sualukusi 13 metu ji galejo teketi bet kada ir uz bet ko. Taciau jos weiksmu aliswe buvo apribota globos jos turtui paskyrimu. Taigi turto globos institutas nulemem ir santuokinio pasirinkimo laiswe. Tewai nepritare santuokia kraicio galejo ir neduoti, taciau tewu priestarawimas neateme teises dukrai teketi, taciau kraicio negawes tokios santuokos galejo atsisakyti jaunikis. Be to merginai istekejus be tewu walios ji galejo buti nusalinta nuo ateitje galimo palikimo. Naslys arba nasle negalejo sawanaudiskais tikslais trukdyti dukteriai istejeti.Mirus tewams globeju funkcija buwo priziureti kad mergina neisteketu nepilnamete ir uz zemesnio luomo. Tik siuo atwju jie galejo gasinti turtinemis sankcijomis.H) santuoka su swetimsaliais: Pirmajame statute buvo numatyta turtiniai apribojimai kunigaikstystes moterims istekancioms uz kitu walstybiu pilieciu. Iswykdamos is lietuvos jos prarasdavo paweldejima tewonija ir motinini turta. Turta perimadawo broliai arba sesrys ar kitos gimines kurie turto werte pinigais atiduodawo kaip ikraiti. I) baznytiniu nuostatu salygos: buvo draudziama santuokos tarp itewiu ir iwaikiu. Normos kurias pazeidus uztraukiama baznytine bauda: santuokos sudarymas baznycios uzdraustu metu, baznycios waldzios uzdrausta sant
Civilinė teisė . LDK ekonomikos pagrindą sudarė stambioji žemėvalda, amatai ir prekyba. Amatai ir prekyba klestėjo miestuose. Jų teisinę reglamentaciją nustatė recepuota Magdeburgo teisė. Žemėvaldoje, kurioje nuo valstybės susiformavimo dominavo didysis kunigaikštis, gamybinius santykius bei žemės priklausomybės kaitą reguliavo bendravalstybinės (žemės) privilegijos, sritinės privilegijos, privilegijos dvasiškių luomui ar atskiroms tautinėms grupėms. Vykstant socialinei diferenciacijai, šios teisės kaitą atspindi XVI a. prasidėjusi teisės kodifikacija. LS normose per žemės nuosavybės teisinį reguliavimą ir buvo įtvirtintas bajorų luomo ekonominis, o kartu ir politinis viešpatavimas.Bajorų luomui ir jų nuosavybės santykiams nustatyti kaip tik ir buvo skirta Lietuvos Statutų teisės dalis, įvardinta kaip civilinė teisė. “Civilis” romėnų teisėje reiškė pilietį. Kaip žinia, LDK piliečių statusą turėjo tik asmenys, priklausę bajorijos luomui.
Vykdant nuosavybės teisės kodifikaciją, visuose trijuose LS aiškiai apibrėžtos žemės nuosavybės rūšys – tai didžiojo kunigaikščio domenas; ponų ir stambių bajorų alodinė nuosavybė ir už tarnybą gauta leno teisėmis žemė, bei laisvųjų valstiečių asmeninė žemės nuosavybė. Tačiau I LS bajorams leidžia laisvai disponuoti – parduoti, dovanoti ir savo nuožiūra gauti naudą tik trečdaliu turimo dvaro ir nurodo, jog parduodant, mainant, atiduodant ir užrašant šią dalį privalo gauti didžiojo kunigaikščio leidimą. Kodėl taip? Pirma, didysis kunigaikštis, kaip nominalaus žemės savininkas, išlaikė savo valdžios autoritetą, antra, už perleidimo aktų tvirtinimą gaudavo pajamas savo iždui ir trečia, prižiūrėjo karinės tarnybos vykdymą. Suvaržymai disponuoti du trečdalius dvaro vertės buvo privalomos karinės tarnybos garantas. Be to, šie numatyti suvaržymai apsaugojo bajorų palikuonių turtines teises.
Bajoro užtarnauti dvarai (lenas) netapdavo jo pilna nuosavybe, nes pasitraukus iš tarnybos, toks dvaras grįždavo valdovui arba atitekdavo kitam. Tik tuo atveju, kai dėl tarnybos duotame rašte buvo įsakmiai pasakyta, jog galima pasirinkti, kam tarnauti, pasitraukusiam dvaras likdavo.
LS numatė bendrosios nuosavybės institutą miškams. Bendrasavininkiams nesutikus dalytis, ginčus sprendė teismas. Dalybų neįrašius į teismo registrą ir tik patvirtinus liudytojais, jos įsiteisėdavo tik suėjus 10 metų senačiai. Ši norma įtvirtinta visuose trijuose statutuose. Dviejų savininkų žemes skiriančia upe, kiekvienas naudojosi savo puse. Upei pakeitus savo kryptį, žemės riba laikyta senoji vaga. Vieno kranto savininkas neturėjo teisės statyti užtvankų be kito upės kranto savininko sutikimo.
LS saugojo žemės nuosavybę nuo neteisėto jos naudojimo. Asmuo, pasėjęs javus ginčijamoje žemėje, neturėjo teisės pasinaudoti derliumi iki teismas neišspręs ginčo. Derlius atitekdavo žemės savininkui. Svetimoje žemėje rastas lobis dalintas lygiomis tarp savininko ir radėjo. Medžiotiir žvejoti svetimuose plotuose buvo draudžiama, griežtai baudžiant ir išreikalaujant sumedžioto žvėries ar sugautos žuvies vertę. Saugoti bartiniai medžiai, bebrų gyvenvietės, sakalų lizdai, apynynai, tačiau pripažįstama servitutų teisė. Saugant nuosavybę, įkeistam turtui senaties terminai negaliojo. Savininkas turėjo teisę įkeisti kilnojamąjį turtą su sąlyga, jog praras įkaitą, jei laiku negrąžinęs skolos. Tai jau III LS norma, kuri taip pat leido įkaito laikytojui pasilikti dvarą, jeigu susitarta su savininku, kad, suėjus terminui, neišpirktas dvaras pereis kreditoriaus nuosavybėn. Praėjus 10 metų senaties terminui, įkaito davėjas prarasdavo teisę ieškoti turto, išskyrus nepilnamečius vaikus, kuriems senaties terminas prasidėdavo nuo jų pilnametystės.
Pradedant II LS, suteikta bajorams teisė laisvai disponuoti tėvonijomis, motininėmis, taip pat kitokiu būdu įgytomis žemėmis, net nepaliekant jų vaikams ir kitiems giminaičiams. Atsisakymas riboti žemės nuosavybės disponavimą aiškintinas sparčiu prekinių piniginių santykių vystymusi, kai pinigai ėmė vaidinti svarbų vaidmenį. Valdovas turėjo teisę paimti žemę savo poreikiams iš bajorų, tačiau privalėjo šį paėmimą kompensuoti analogišku žemės plotu kitoje vietoje.
LS nustatytas testamentinis ir įstatyminis paveldėjimas. Testamentas turėjo būti patvirtintas valdovo ar pavieto pareigūno, o turto gavėjas jų leidimą turtui įgyti. II ir III LS testamentui skirtas visas VIII skyrius. Jį sudaryti negalėjo: 1) nepilnamečiai vaikai, 2) vienuoliai, 3) sūnūs, neatskirti nuo tėvo ūkio, išskyrus savo įgytą, 4) asmenys, atiduoti kito valdžion kartu su turtu, 5) belaisviai ir nelaisva dvaro šeimyna, 6) nepilnapročiai, kol neatgaus proto, 7) ištremtieji ir nuteisti garbės atėmimu. Testamentui rašyti reikalauta turėti gerą atmintį ir sveiką protą. Tai buvo nustatoma žemės arba pilies teisme, arba dalyvaujant pareigūnui ir 2 bajorams. Galiojo paskutinis prieš mirtį testamentas Testamento data ir svarbesnės vietos turėjo būti be pataisymų ar trynimų. Pataisymai dėl rašybos klaidų galiojo. Užginčijus ir įrodžius negaliojus kurią nors testamento dalį, kitos dalys likdavo galioti. Testamento liudytojais negalėjo būti: a) asmenys, neturintys teisės sudaryti testamento, b) moterys, c) testamento vykdytojai arba globėjai, d) asmenys, gaunantys pagal testamentą tam tikrą palikimo dalį. Karo lauke arba kelyje sudaryti testamentai turėjo būti paliudyti dviejų bajorų. Testamentą leista surašyti ir esant užsienyje, tačiau tik atitinkamoje įstaigoje. Išrašą iš įstaigos knygų reikėjo pristatyti teismui. Testatoriui suteikta teisė vaikus nušalinti nuo palikimo: 1) jeigu sūnus arba duktė pakėlė ranką prieš tėvus; 2) jeigu vaikai padarė tėvams skriaudą ir be jų leidimo ėmė turtą; 3) jeigu sūnus arba duktė iš piktos valios, o ne dėl valstybės intereso, šmeižė tėvus ir jiems už tai grėsė mirties bausmė; 4) jeigu vaikai atsisakė už tėvus laiduoti, kai urėdininkas tai leido; 5) jeigu duktė nedorai elgėsi, 6) jeigu vaikai tėvus apleido senatvėje ir nedavė jiems maisto bei kito aprūpinimo; 7) jeigu naudojosi tėvų turtu ir nenorėjo išpirkti iš nelaisvės. Minėtus faktus tėvai turėjo įrodyti teisme ir galėjo vaikų išsižadėti.

Leave a Comment